Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-07-02][nuasmeninta nutartis byloje][2S-509-227-2019].docx
Bylos nr.: 2S-509-227/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Panevėžio Aurida" 144760511 pareiškėjas
Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 304870069 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Vykdymo procesas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

?

Pirmosios instancijos teismo teisėja                            Civilinės bylos Nr. 2S509– 227/ 2019

Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė                                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02235-2019-7

                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                 3.5.1 ; 3.3.1.14                                                                                                                                                                                          

img1 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. liepos 2 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė 

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Panevėžio Aurida atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5429-940/2019 pagal pareiškėjos UAB „Panevėžio Auridapareiškimą suinteresuotiems asmenims Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, antstoliui S. R. dėl eksperto vykdomosiose bylose nušalinimo, ir

 

n u s t a t ė:

 

                                                                  I.Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėja prašė antstolio priimti patvarkymą dėl eksperto D. P. nušalinimo nuo ekspertizės atlikimo vykdomosiose bylose Nr. 0102/19/00129, 0102/19/00130, 0102/19/00131 ir 0102/19/00132 bei pavesti atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę kitam (nešališkam) ekspertui. Antstolis S. R. netenkino pareiškėjos prašymo ir eksperto nenušalino. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl eksperto nušalinimo minėtose vykdomosiose bylose.

2.       Pareiškėja 2019 m. gegužės 30 d. teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarties, prašė nutartį panaikinti, nušalinti ekspertą nuo ekspertizės atlikimo vykdomosiose bylose bei pavesti atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę kitam (nešališkam) ekspertui.

 

                                 II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą.

4.       Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334, 315 nuostatomis, numatančiomis nutarčių apskundimą apeliacinės instancijos teismui, taip pat proceso normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą (CPK 612, 593 str.), pripažino, kad įstatymas dėl eksperto nušalinimo nenumato galimybės skųsti teismo nutarties apeliacine tvarka.  Pripažino, kad nutartis dėl eksperto nušalinimo yra neskundžiama ir ji negali būti laikoma apeliacijos objektu.

5.       Teismas išaiškino, kad atsisakymas nušalinti ekspertą neužkerta kelio pareiškėjai pasinaudoti kitais jos manymu pažeistų teisių gynybos būdais proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str.), prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str.).        

 

                                                             III. Atskirojo skundo motyvai

 

6.       Pareiškėja UAB „Panevėžio Auridaatskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir pavesti pirmosios instancijos teismui spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą iš naujo.

7.       Nesutinka, kad nutartis yra neskundžiama, kadangi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-145-553/2012 ir Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1177-513/2016 nagrinėjo atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismų nutarčių, priimtų tuo pačiu klausimu – dėl eksperto nušalinimo, kito apylinkės teismo nutartyje buvo nurodyta, jog nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

8.       Mano, kad pagal CPK 598 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad antstolio patvarkymas, kuriuo patenkinamas nušalinimas, neskundžiamas, tuo atveju, kai nušalinimas nepatenkinamas reiškia, jog toks sprendimas skundžiamas ir turi būti nagrinėjamas aukštesnės instancijos. Nurodo, kad šiuo atveju teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kadangi klausimas dėl eksperto nušalinimo nebegali būti sprendžiamas. Todėl tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9.       CPK 320 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutartis dėl eksperto nušalinimo vykdomosiose bylose negali būti apskųsta atskiruoju skundu.

11.       Pažymėtina, kad būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl pagal įstatymą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

12.       Proceso normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK numatytais atvejais teisėjo rezoliucija; o teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip (CPK 612 straipsnis). CPK 593 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatytas priimtų vykdymo proceso veiksmų apskundimas, nenumatyta, jog nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl eksperto nušalinimo, gali būti apskundimo objektu. Nušalinimo institutą reglamentuojančiose procesinės teisės normose taip pat nenumatytas eksperto nušalinimo klausimo apskundimas apeliacine tvarka (CPK 68 straipsnis).

13.       Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 598 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto nušalinimo klausimus, pasisakyta, jog ekspertą nušalinti gali būti prašoma tokia pat tvarka kaip ir antstolį. Pažymėtina, kad ir CPK 637 straipsnis, reglamentuojantis antstolio nušalinimo pagrindus ir nušalinimo klausimų išsprendimo tvarką, nenumato kitaip, negu numatyta CPK 612 straipsnyje, ir teismo nutartys dėl antstolio nušalinimo yra neskundžiamos atskiruoju skundu, t. y. taip pat negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2017m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-779-163/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1103-881/2018).

14.       Dėl to galima daryti išvadą, kad teismo nutartis, kuria yra išsprendžiamas eksperto nušalinimo klausimas, nėra skundžiama atskiruoju skundu, nes to nenumato įstatymas ir ji neužkerta kelio tolesnei vykdomosios bylos eigai (CPK 612 straipsnis). Atsisakymas nušalinti ekspertą neužkerta kelio pareiškėjai realizuoti jos manymu pažeistų teisių gynybos mechanizmą kitomis proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis), pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnis). 

15.       Apeliantė klaidingai siekia aiškinti CPK 598 straipsnio 4, 5 dalis, teigdama, kad antstoliui atsakius patenkinti nušalinimą, yra numatytas klausimo nagrinėjimas aukštesnės instancijos ir dėl to atskirasis skundas turėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad pagal minėto straipsnio nuostatas, antstoliui nesutinkant su ekspertui pareikštu nušalinimu, šis klausimas perduodamas spręsti apylinkės teismui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau straipsnyje nėra įtvirtinta apylinkės teismo priimtos nutarties apskundimo apeliacine tvarka galimybė. Nors Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-145-553/2012 ir Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1177-513/2016 nagrinėjo atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismų nutarčių, priimtų tuo pačiu klausimu – dėl eksperto nušalinimo, tačiau pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Be to, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-207-803/2017 priimtoje 2017-02-01 nutartyje taip pat laikėsi pozicijos, kad nutartys dėl eksperto nušalinimo nėra skundžiamos atskiruoju skundu.

16.       CPK

 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Pažymėtina, kad šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarties.

 

   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeista.  

 

Teisėja                                                                          Margarita Dzelzienė 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 510 str. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimas
  • CPK 682 str. Ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo proceso metu
  • 2S-1177-513/2016
  • CPK 598 str. Vertėjo, eksperto nušalinimas
  • CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą
  • CPK 301 str. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka
  • CPK 612 str. Teismo priimamų sprendimų forma vykdymo proceso metu
  • CPK 593 str. Pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu
  • CPK 68 str. Pareiškimai dėl nušalinimų
  • CPK 4 str. Vienodos teismų praktikos formavimas
  • 2S-207-803/2017