Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-662-108-11].doc
Bylos nr.: A-662-108-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnautojų teisės ir pareigos
Kiti tarnybiniai ginčai
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Skundo priėmimas
Pirmosios instancijos teismo nutartis

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-108/2011

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2; 16.8

 

 (S)

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,   

dalyvaujant pareiškėjo atstovei S. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas G. M. skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko 2009 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 85-TE-330 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą G. M.“ (toliau – ir Įsakymas), įpareigoti atsakovą išduoti leidimą dirbti antrą darbą – dirbti AB „Amplico Life Pierwsze Amerykansko-Polskie Towarzystwo Ubezpiecen na Zyce i Reasekuracji Spolka Akcyjna“ filiale (toliau – ir Bendrovė) draudimo konsultantu.

Nurodė, kad dirba Institucijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus tyrėju. Atsakovui pateikė prašymą dėl leidimo dirbti Bendrovės draudimo konsultantu, veiklą įforminant pagal individualios veiklos pažymą. 2009 m. spalio 2 d. Institucijos Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) nutarė siūlyti Institucijos viršininkui neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti kitą darbą. Šios komisijos posėdžio protokolo pagrindu buvo priimtas Įsakymas. Pareiškėjo manymu, Komisija formaliai konstatavo, jog operatyvinę informaciją jis gali naudoti ne tarnybos tikslais. Tvirtino, kad šis atsakovo motyvas nėra pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą dirbti draudimo konsultantu, kadangi Komisija, priimdama jam nepalankų siūlymą, neatsižvelgė, jog už tarnybos metu sužinotos informacijos panaudojimą ne tarnybos tikslais kyla teisinė atsakomybė, be to, policijos registrai ir informacinės sistemos turi atitinkamas saugos priemones. Atkreipė dėmesį, kad Komisija netyrė draudimo konsultanto darbo specifikos ir formaliai nusprendė, jog darbas draudimo konsultantu gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei gali atsirasti Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 19-20) prašė skundą atmesti.

 

II.

 

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 161 straipsnio 1 dalį, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartį Nr. A143-185/2008, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį Nr. A438-914/2009 ir darė išvadą, kad, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalies aiškinimo kriterijus nagrinėjamajai situacijai, būtina įvertinti kokį kitą darbą pareiškėjas siekia dirbti, ar šis darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Nurodė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punktą, šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies komentarą ir darė išvadą, kad pareiškėjas siekia vykdyti individualią veiklą teikiant gyvybės draudimo paslaugas parduodant Bendrovės gyvybės draudimo paslaugos produktą. Nurodė Draudimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalį ir konstatavo, jog pareiškėjo siekiamos veiklos požymiai leidžia pagrįstai manyti, kad jis siekia vykdyti savarankišką individualią veiklą, kuri priskirtina prie finansinio tarpininkavimo veiklos. Teismo manymu, tai rodo, jog pareiškėjas siekia verstis komercine veikla.

Nurodė Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3, 5 dalis, 18-22 straipsnius ir darė išvadą, kad, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalies aiškinimo kriterijus šioje byloje, akivaizdu, jog policijos įstaiga yra speciali valstybės institucija, skirta viešojo saugumo užtikrinimui, turi plačius ir valdingus viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl policijos įstaiga ir policijos pareigūnai turi būti nepriklausomi. Konstatavo, kad policijos pareigūno darbas pagal individualios veiklos pažymą, atitinkantis verslui būdingus požymius, kitoje įstaigoje ar įmonėje („kitas darbas“) visuomenės požiūriu gali būti traktuojamas kaip prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais buvimas ir tuo pačiu gali diskredituoti policijos autoritetą. Taip pat darė išvadą, kad pareiškėjas dėl savo vykdomos veiklos (verslo) neišvengtų viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, kadangi kiekviena situacija valstybės tarnautojui ar pareigūnui siekiant asmeninės naudos, nors ir veikiant kaip savarankiškam teisinių santykių subjektui, turi interesų konfliktų požymių. Kadangi šią veiklą siekia vykdyti pareigūnas, einantis nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas, teismas konstatavo, kad jam vykdant gyvybės draudimo veiklą nebūtų pašalintas faktorius, susijęs su pareigūno einamų tarnybinių pareigų autoritetu, kas gali turėti tiesioginę ir lemiamą įtaką ir kitos šalies valiai sudarant sandorius dėl gyvybės draudimo sutarties sudarymo. Darė išvadą, kad tokia situacija besąlygiškai išskirtų pareiškėją iš kitų asmenų, vykdančių veiklą toje pačioje srityje.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo einamų pareigų pareigybės aprašymo 5 punkte numatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo operatyvinę veiklą, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, renka, kaupia apdoroja, realizuoja informaciją dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Analizavo pareigybių aprašymo V skyriuje detalizuotas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas ir konstatavo, kad pareigūno veikla yra susiujusi su nusikalstamų veikų, tame tarpe ir nusikaltimų prieš asmenį, tyrimu, prevencija, analize ir kt. Nurodė, kad pareiškėjo įgytos žinios einant tarnybines pareigas, sukaupta informacija, įskaitant ir kriminogeninės padėties analizę, gali būti tiesiogiai panaudotos jam dirbant kitą darbą, o tai prieštarautų Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms, numatančioms, kad valstybės tarnautojui neleidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat, kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

 

III.

 

Pareiškėjas G. M. apeliaciniu skundu (b. l. 64-72) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartį Nr. A143-185/2008, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį Nr. A538-914/2009, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. nutarimą ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sąvoką „darbas“ apibrėžė siaurinamai. Mano, kad įstatymų leidėjas Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnį priėmė siekdamas užtikrinti, kad valstybės tarnautojams nebūtų absoliučiai ribojama konstitucinė teisė pasirinkti darbą bei verslą ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Daro išvadą, kad šios normos tikslas – sudaryti sąlygas valstybės tarnautojams gauti pajamų iš kitų šaltinių nei pagrindinė darbo (tarnybos) vieta. Pabrėžia, kad asmuo, tiek dirbdamas pagal darbo sutartį, tiek pagal individualios veiklos pažymą, vykdo atitinkamą veiklą dėl pagrindinio tikslo – gauti pajamas. Mano, kad vertimasis individualia veikla patenka į kito darbo kategoriją. Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 1997 m. vasario 13 d. nutarimą ir daro išvadą, kad teismas nepagrįstai siaurinamai išaiškino ir pritaikė ribojimą, kurio nenumato joks teisės aktas. Nurodo, kad teismas sprendime pasisakė tik dėl veiklos, vykdomos pagal individualios veiklos pažymą, vertinimo pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, bet iš esmės nenagrinėjo, kokie santykiai sieja draudimo konsultantą su draudimo paslaugas teikiančia įmone. Nurodo Draudimo įstatymo 53 straipsnį, 170 straipsnio 1 dalį ir daro išvadą, kad priklausomas draudimo konsultantas negali vykdyti veiklos, jei nėra sudaręs atitinkamos sutarties su produktą parduodančia įmone. Pabrėžia, jog jis, užsiimdamas draudimo tarpininkavimo veikla kaip priklausomas tarpininkas, tiesioginių įmokų iš draudėjų negautų, jo galimybės vykdyti komercinę veiklą būtų ribojamos su draudimo įmone pasirašytos sutarties nuostatų, nes pagal Draudimo įstatymo 170 straipsnio 4 dalį draudimo įmoka, sumokėta priklausomam draudimo tarpininkui, laikoma sumokėta draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui. Mano, kad teismas, neturėdamas jokių duomenų, kad teisės aktų numatyta tvarka būtų nustatyta, jog jis būtų daręs įtaką asmenims ir dėl to gavęs materialios ar nematerialios naudos ar siekęs asmeninių interesų tenkinimo, preziumavo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, neturėdamas jokių įrodymų ir taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Pabrėžia, jog teismas neįvertino Civilinio kodekso 1.91 straipsnio. Atkreipia dėmesį, kad atskleisti operatyvinę informaciją ar ją panaudoti, jei ji pažymėta žyma „Slaptai“ užtraukia baudžiamąją bei tarnybinę atsakomybę. Nurodo, kad Komisija netyrė, kokia informacija, susijusi su įvykdytų nusikalstamų veikų tyrimu, galėtų būti jam kaip draudimo konsultantui naudinga, netyrė jos panaudojimo galimybės.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-10-02 įsakymo Nr. 85–TE–330 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą G. M.“, kuriuo neleista vyr. inspektoriui G. M. dirbti kitą darbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui 2009-09-16 pateikė prašymą Nr. 85–2311, kuriuo prašė leidimo dirbti užsienio juridinio asmens filiale draudimo konsultantu pagal individualios veiklos pažymą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi anksčiau minėtą prašymą, 2009-10-02 posėdžio protokolu Nr. 85–IL–2477 nutarė siūlyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui neišduoti G. M. leidimo dirbti kitą darbą. Nurodė, kad pareiškėjas pagal pareigybės aprašymą vykdo operatyvinę veiklą, renka, kaupia, analizuoja informaciją dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, naudojasi centrinėmis duomenų bazėmis, todėl jis negali dirbti draudimo kompanijoje, kadangi jis gali pasinaudoti tarnybine padėtimi bei operatyvinę informaciją panaudoti atlikdamas kitą darbą, t. y. ne tarnybos tikslams.

            Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 punkte (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX–1538 redakcija) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X–464 redakcija) 1 dalyje reglamentuotos nuostatos. Kadangi abi nagrinėjamos teisės normos, teisės aktų hierarchijos aspektu, yra vienodo statuso, todėl šiuo atveju taikytina ne subordinacijos, o lex posterior derogat legi priori taisyklė, kurios taikymas lemia, kad ginčo išsprendimui turi būti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalis. Kaip minėta, šios teisės normos taikymo, byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams, galimybė įstatymo leidėjo įtvirtinta vėliau (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2008 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI–53 redakcija), nei buvo priimta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 punkte įtvirtinta elgesio taisyklė (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX–1538 redakcija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–182/2011).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X–464 redakcija) 1 dalis nustatė, kad valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, aiškindamas šią teisės normą yra pažymėjęs, kad joje nurodytų išimčių iš bendrosios taisyklės (leisti dirbti kitą darbą) sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo, gali būti nustatytos ir teismo vertintinos individualiai kiekvienai konkrečiai situacijai, kai valstybės tarnautojo prašoma išduoti leidimą dirbti kitą darbą. Taip pat pažymėtina, kad šioje normoje įvardintos (atskleistos) tokio leidimo išdavimo sąlygos (nesukėlimas viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudarymas prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskreditavimas valstybės tarnybos autoriteto, nekliudymas asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas) suformuluotos hipotetiškai. O tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl aptariamos teisės normos taikymo nurodytų sąlygų nustatymo aspektu, kiekvienu konkrečiu atveju būtina (pakanka) nustatyti, ar „kitame darbe“ yra požymiai, atitinkantys minėtas sąlygas, ar šie požymiai gali būti vertinami kaip atsitiktiniai (t. y. gali atsirasti situacijose, iš esmės nebūdingose atliekant „kitą darbą“), ar jie turi sisteminį pobūdį (t. y. gali atsirasti periodiškai dėl „kito darbo“ specifikos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–185/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A–438–914/2009 ir kt.).

Pažymėtina, jog policijos veikla grindžiama specifiniais principais bei jos veiklai keliami ypatingi uždaviniai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas, darbas draudimo konsultantu nurodytame užsienio juridinio asmens filiale gali kliudyti jam atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (pavyzdžiui, atskirais atvejais gali būti nušalintas ar priverstas nusišalinti nuo ikiteisminio tyrimo bylose, kai ikiteisminis tyrimas susijęs su draudimo kompanija, kurioje jis dirba konsultantu, ar proceso dalyviu bus asmuo, kurio atžvilgiu jis teikė draudimo paslaugas ir pan.). Minėto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalies prasme jau vien šios aplinkybės (kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas) egzistavimas sudaro pagrindą neišduoti leidimo dirbti kitą darbą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, policijos įstaiga yra speciali valstybės institucija, skirta viešojo saugumo užtikrinimui, kuri turi plačius ir valdingus viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl policijos įstaiga ir policijos pareigūnai turi būti nepriklausomi bei dėl siekiamos vykdyti veiklos gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.           

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisija turėjo pagrindą nuspręsti, kad leidimas dirbti kitą darbą G. M. kaip policijos pareigūnui kliudys tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Remiantis šia komisijos išvada, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2009-10-02 įsakymu Nr. 85–TE–330 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą G. M.“ pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą dirbti draudimo konsultantu pagal individualios veiklos pažymą užsienio juridinio asmens AB „Amplico Life“ Pierwsze Amerykansko-Polskie Towarzystwo Ubezpieczen na Zycie i Reasekuracji Spolka Akcyjna filiale.      

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo G. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                                  Audrius Bakaveckas

                           

                                                                                                                        

                                                                                                                        Laimė Baltrūnaitė

 

                                                                                                                    

                                                                                                                     Arūnas Sutkevičius