Civilinė byla Nr. e2-4408-435/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00116-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.4.3; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1

Kauno apyLINKĖs teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Ingai Dvareckaitei,

dalyvaujant ieškovo J. M. atstovei advokatei D. J.,

trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. K.,

nedalyvaujant atsakovei, tretiesiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei J. V., Kauno miesto 10-ojo notaro biuro atstovei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. patikslintą ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Anykščių rajono savivaldybės 1-ajam notarų biurui, Kauno miesto 10-ajam notarų biurui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas J. M. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl paveldėto turto (I t. e. b. l. 1-4).

1.1.                      (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina J. M.. Po jos mirties liko įstatyminiai įpėdiniai – sūnūs J. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir D. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)). 2014 m. gegužės 28 d. D. M. pateikė pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo po savo motinos J. M. mirties, kuriuo palikimo jis nepriėmė, į paliktą turtą pretenzijų nereiškė.

1.2.                      2014 m. birželio 9 d. Lietuvos notarų rūmų sprendimu J. M. paveldėjimo bylą paskirta vesti Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarei V. B.. 2014 m. birželio 18 d. ši notarė pateikė raštą Kauno apylinkės teismui, kuriame patvirtino, kad Kauno miesto 13-ajame notarų biure nėra gauta pareiškimų dėl J. M. palikimo priėmimo. 2015 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino J. M. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. po savo motinos J. M. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti. 2015 m. rugsėjo 8 d. J. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kad jis yra J. M. įpėdinis pagal įstatymą.

1.3.                      Ieškovas norėjo įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu, tačiau tada jam tapo žinoma, kad šis turtas priklauso valstybės įmonei Turto bankas, 2015 m. balandžio 30 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu.

1.4.                      Ieškovui savo vardu įregistravus palikimą, jis turėtų galimybę išpirkti valstybei priklausančią žemę, esančią po sudegusiais statiniais, taip pat įteisinti mūrinį pastatą.

II.       Atsakovės argumentai

2.       Atsakovė atsiliepime nurodė, jog prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei atmesti.

1.1.                      Ginčijamas liudijimas buvo išduotas trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). VMI 2015 m. gegužės 7 d. raštu valstybės įmonę Turto bankas informavo apie tai, kad priėmė J. M. palikimą ir paveldėjo namą su inžineriniai statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), bei paprašė valstybės įmonės Turto banko įregistruoti nuosavybę valstybės vardu paveldėtam turtui ir pradėti jo administravimo procedūras. Išsiaiškinus, kad medinis pastatas (gyvenamasis namas) sunaikintas, o jo vietoje yra mūrinis 1 aukšto statinys, priėmimo – perdavimo aktu šis turtas buvo įtrauktas į apskaitą, o 2015 m. birželio 3 d. buvo įregistruota patikėjimo teisė į šį turtą Nekilnojamo turto registre. Kadangi nurodytas turtas nebuvo išlikęs, valstybės įmonė Turto bankas inicijavo naujus kadastrinius turto matavimus, 2016 m. rugsėjo 20 d. Registrų centre buvo atnaujinta kadastrinių matavimų byla, sunaikinti pastatai buvo išbraukti iš apskaitos ir išregistruoti iš Nekilnojamo turto registro.

1.2.                      Ieškovas iki 2017 m. vasario 22 d. į atsakovę nesikreipė, neinformavo, kad teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą.

1.3.                      Dėl teisių registravimo ir kadastrinės bylos atnaujinimo valstybės įmonė Turto bankas patyrė 310,97 Eur išlaidas.

1.4.                      Palikimo perėjimo valstybės nuosavybėn veiksmai buvo atlikti iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio daikto nustatymo, dėl to notarė J. V. išduodama ginčijamą liudijimą pasielgė teisėtai.

1.5.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė prieštarauja, kadangi ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės prieštarautų teisingumo ir kitiems civilinės teisės principams.

III.       Trečiųjų asmenų argumentai

3.       Trečiasis asmuo VMI atsiliepime nurodė, jog su patikslintu ieškovo ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo savo poziciją pakeitė, nurodė jam žinomas faktines aplinkybes ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

1.1.                      2014 m. rugpjūčio 11 d. trečiasis asmuo pakartotinai gavo Aknystos socialinės globos namų 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštą dėl informacijos suteikimo, kuriame buvo nurodyta informacija apie J. M. asmeninių pinigų likutį, nurodant, kad jos artimieji nežinomi arba nesitvarkė pinigų paveldėjimo. Todėl VMI pradėjo J. M. turto paveldėjimo procedūrą.

1.2.                      2015 m. sausio 23 d. VMI raštu kreipėsi į ieškovą ir jo brolį D. M. su prašymu iki 2015 m. vasario 23 d. informuoti, ar jie ketina paveldėti mirusios mamos palikimą, arba patvirtinti, kad palikimą jau priėmė faktiniu valdymu. Negavęs atsakymo, trečiasis asmuo 2015 m. balandžio 24 d. raštu kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. 2015 m. balandžio 30 d. notarė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

1.3.                      Priimant 2015 m. liepos 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre jau buvo išviešintas faktas, kad šis turtas registruotas Lietuvos Respublikos vardu, todėl teismas ieškovo prašymo tenkinti neturėjo.

1.4.                      Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė V. B. nepagrįstai išdavė ieškovui 2015 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi 2015 m. balandžio 30 d. jau buvo išduotas Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V. palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir palikimo perėjimo valstybei faktas buvo registruotas viešame registre.

1.5.                      Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pretenzijų ieškovui neturi, ieškovas trečiajam asmeniui pervedė 4,49 Eur išlaidas, kurias VMI patyrė už palikimo priėmimo fakto registravimo procedūras.

4.       Trečiasis asmuo Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė J. V. pateikė teismui atsiliepimą, nurodė, kad su teismo sprendimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Apie posėdį trečiasis asmuo informuotas tinkamai, byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovei nedalyvaujant.

2.1.                      Po J. M. mirties per tirs mėnesius dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. 2014 m. birželio 9 d. Notarų rūmams buvo išsiųstas sutikimas, kad J. M. paveldėjimo byla būtų perduota tvarkyti Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarei V. B.. 2015 m. balandžio 25 d. notarų biure buvo gautas VMI raštas dėl galimo palikimo perėjimo valstybei, pateikti duomenys dėl sudarytų testamentų ir įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Kadangi įpėdinių nebuvo, notarė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti palikimo parėjimo valstybei liudijimą.

2.2.                      Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė, jis nėra įpėdinis, todėl negali reikalauti pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

5.       Trečiasis asmuo Kauno miesto 10-asis notarų biuras, atstovaujamas notarės V. B., teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, jog prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Apie posėdį trečiasis asmuo informuotas tinkamai, byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovei nedalyvaujant.

3.1.                      2014 m. birželio 9 d. Lietuvos notarų rūmai pavedė notarei V. B. vesti J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylą. 2015 m. rugsėjo 8 d. J. M. padavė notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Buvo patikrintas testamentų registras, kuriame jokio įrašo apie J. M. palikimo priėmimą nebuvo, todėl notarė perdavė ieškovo pareiškimą testamentų registrui ir 2015 m. rugsėjo 8 d. išdavė J. M. įpėdinių liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

6.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (III t. e. b. l. 59). Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, byla nagrinėtina trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo J. M. motina J. M. (I t. e. b. l. 6, 9). (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas D. V. M. (I t. e. b. l. 8, 10). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovo motinos vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (I t. e. b. l. 15-16). Nuo 2015 m. birželio 3 d. šis nekilnojamasis turtas registruotas Lietuvos Respublikos vardu, jį patikėjimo teise valdo valstybės įmonės Turto bankas (I t. e. b. l. 20-21).

8.       2014 m. gegužės 28 d. ieškovo brolis (I t. e. b. l. 7) Kauno miesto 13-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo nepriėmimą (I t. e. b. l. 12). 2014 m. birželio 18 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė V. B. Kauno apylinkės teismui pateikė raštą, jog šiame notarų biure nėra gauta pareiškimų apie J. M. palikimo priėmimą (I t. e. b. l. 11).

9.       Lietuvos notarų rūmai, gavę 2014 m. gegužės 28 d. J. M. prašymą (I t. e. b. l. 23) ir notarės J. V. sutikimą (I t. e. b. l. 25-26), 2014 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą dėl pavedimo palikėjos J. M. paveldėjimo bylą vesti Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarei V. B. (I t. e. b. l. 13). 

10.       2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu Aknystos socialinės globos namai VMI informavo, kad globos namuose yra likusios mirusios J. M. piniginės lėšos (310 Lt), jos artimieji nesitvarkė pinigų paveldėjimo (I t. e. b. l. 27). VMI 2015 m. sausio 23 raštu kreipėsi į ieškovą J. M. ir jo brolį D. M., prašė iki 2015 m. vasario 23 d. informuoti, ar jie ketina paveldėti mirusios motinos J. M. palikimą, arba patvirtinti, kad jau priėmė palikimą faktiniu valdymu (I t. e. b. l. 138). 2015 m. balandžio 24 d. Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą, pateikė 2014 m. rugsėjo 4 d. duomenis apie sudarytus testamentus ir registruotus palikimo priėmimo faktus (I t. e. b. l. 32-41). 2015 m. balandžio 30 d. notarė J. V. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą (I t. e. b. l. 28-30). Atsižvelgiant į tai, kad pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą valstybė paveldėjo ir nekilnojamąjį turtą, Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. gegužės 7 d. perdavė šį turtą valdyti Turto bankui (I t. e. b. l. 143). Kadangi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo valstybė, nebuvo išlikę, valstybės įmonė Turto bankas inicijavo kadastrinius matavimus (I t. e. b. l. 101-108) ir jų pagrindu išregistravo statinius iš Registrų centro ir 2016 m. spalio 12 d. išbraukė iš apskaitos (I t. e. b. l. 43-44, 91, 95-98, 109). Dėl šių procesų atlikimo valstybės įmonė Turto bankas patyrė 310,97 Eur išlaidas (I t. e. b. l. 114). 2016 m. lapkričio 30 d. buvo atlikta statinio apžiūra ir nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini) pastatytas mūrinis gyvenamasis namas (I t. e. b. l. 80-83).

11.       2015 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. po savo motinos J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktinio valdymo būdu (I t. e. b. l. 18-19). 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė V. B. išdavė liudijimą, kad ieškovas J. M. yra J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinis pagal įstatymą (I t. e. b. l. 17). Šio liudijimo pagrindu 2015 m. rugsėjo 9 d. Testamentų registre buvo įregistruotas palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmusiu asmeniu nurodytas J. M. (II t. e. b. l. 143-144).

12.       Nagrinėjant bylą teisme, 2018 m. spalio 1 d. ieškovo J. M. atstovė advokatė D. J. Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 4,49 Eur sumą, susidariusią dėl J. M. palikimą sudarančio turto paveldėjimo procedūrų atlikimo (III t. e. b. l. 94).

Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą

13.       Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina du palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais, t. y. asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Svarbu pabrėžti, jog ieškovas priėmė motinos J. M. palikimą pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Tą patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. e. b. l. 18-19). Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškė jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog mirus motinai J. M. ieškovas J. M. jos turtą paveldėjo 2006 m.

14.       Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. J. M., priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, įpėdinis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku dar 2006 m., kai mirė ieškovo motina (2006 m. kovo 31 d.) (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), todėl laikytina, kad J. M. turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu. Svarbu paminėti, kad nors Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė ir valstybės įmonė Turto bankas atliko tyrimą, ar ginčo turtas yra bešeimininkis, tačiau šie veiksmai buvo atliekami tuo pat metu, kai ieškovo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo nagrinėjamas teisme. Dėl to tuo metu, kai buvo siekiama išsiaiškinti, ar J. M. palikimą priėmė jos įpėdiniai, atitinkama informacija nebuvo registruota viešajame registre. Ir atvirkščiai, iškėlus bylą teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, duomenys apie palikimo perėjimą valstybei dar taip pat nebuvo registruoti viešajame registre. Nustačius faktą, kad paveldimą turtą nuo 2006 m. kovo 31 d. faktiškai valdė ieškovas – J. M. įstatyminis įpėdinis – kaip nepagrįstas turi būti naikinamas vėliau – 2015 m. balandžio 30 d. – Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V. atsakovei išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui J. M. yra teikiama antrinė teisinė pagalba, jis įstatymo pagrindu atleistas nuo žyminio mokesčio į valstybės biudžetą mokėjimo. Taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 27 d., 2018 m. birželio 27 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybė patyrė 805,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovo teises. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Pats ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jokiu kitu būdu neišviešino palikimo priėmimo fakto. Net jei atsakovė nebūtų priėmusi palikimo, jokiu kitu keliu, nei kreipdamasis į teismą, ieškovas nebūtų galėjęs nustatyti juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto. Šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo kažkokiu būdu nulemtas atsakovės veiksmų (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213-638/2018 ir kt.). 

16.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat nespręstinas klausimas ir dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymo.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės J. V. 2015 m. balandžio 30 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Rūta Jankauskaitė-Jocė