Civilinė byla Nr. e3K-3-306-611/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20182-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.8.8; 2.6.10.5.2.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios Lietuvoje per draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovėms draudimo bendrovei „AAS BTA Insurance Company“, veikiančiai Lietuvoje per draudimo bendrovės „AAS BTA Insurance Company“ filialą, Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės jungtys“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai: 1) iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, draudimo bendrovės „AAS BTA Insurance Company“, UAB „Požeminės jungtys“ – 7163,76 Eur žalos atlyginimo; 2) iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Požeminės jungtys“ – 1450 Eur žalos atlyginimo; 3) iš atsakovių draudimo bendrovės „AAS BTA Insurance Company“, UAB „Požeminės jungtys“ – 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės – 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. liepos 11 d. draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ ir draudėja UAB „Amber Motors“ sudarė transporto priemonės „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, draudimo liudijimo (poliso) serija TPA Nr. 00145375. Automobilis buvo apdraustas nuo įvairių draudimo sutartyje nustatytų rizikų, tarp jų – eismo įvykių. 2016 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis: automobilio vairuotojas B. A., naktį (4 val. 30 min) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve centro link, pirmąja eismo juosta, per vėlai pastebėjo važiuojamojoje dalyje duobę, kuri buvo nepažymėta ir neaptverta, nespėjo sustabdyti ir į ją įvažiavo. Įvykio metu automobilis buvo smarkiai apgadintas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9433600 buvo konstatuota, kad vairuotojas savo veiksmais nepažeidė tokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurių pažeidimas būtų tiesiogiai susijęs su šio įvykio kilimu. UAB „Rimtoma“ apskaičiavo, kad automobilio remontas kainuos 8613,76 Eur plius PVM. 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovė išmokėjo UAB „Rimtoma“ 8613,76 Eur draudimo išmoką už automobilio remontą. Atlyginusi nukentėjusio asmens patirtą žalą ieškovė įgijo subrogacinio reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis.
4. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėtas – nepastatyti įspėjamieji ir greitį ribojantys ženklai, duobė nebuvo aptverta, todėl šį eismo įvykį ir dėl jo atsiradusią žalą lėmė neteisėtas savivaldybės neveikimas. Vilniaus miesto savivaldybė 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. A51-86162 atsakė ieškovei, kad 2016 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais (duomenys neskelbtini) gatvės dangoje, vykdant lauko vandentiekio rekonstrukciją pagal projektą „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“, statybos užsakovė UAB „Užupio krantinės“, buvo įrengiamos darbo duobės, perkasant asfaltbetonio dangą. Vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Požeminės jungtys“ pagal nustatyta tvarka išduotą leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimą Nr. LNS-01-150326-00317. Savivaldybė nurodė, kad generalinė rangovė UAB „LitCon“ ir rangovė UAB „Požeminės jungtys“ yra atsakingos už vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir asfaltbetonio dangos atnaujinimo darbų atlikimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos turėjo užtikrinti transporto pravažiavimą ir saugų pėsčiųjų eismą šių darbų atlikimo metu.
5. 2016 m. lapkričio 21 d. ieškovė išsiuntė atsakovei UAB „Požeminės jungtys“ prašymą atlyginti 8613,76 Eur žalą. UAB „Požeminės jungtys“ persiuntė pretenziją draudimo bendrovės „AAS BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje, kuriame UAB „Požeminės jungtys“ buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Ši draudimo bendrovė 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. TD2041275 BTA informavo ieškovę, kad žalą atlyginti atsisako, kadangi nėra neteisėtų draudėjos veiksmų. Ieškovės nuomone, už žalą, jos patirtą dėl eismo įvykio, savivaldybė ir UAB „Požeminės jungtys“ yra atsakingos solidariai, nes žala padaryta abiejų atsakovių neteisėtais veiksmais (neveikimu). Draudimo bendrovės „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje prievolės dalis sudaro 7163,76 Eur (8613,76 Eur žala – 1450 Eur franšizė).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei solidariai:
6.1. iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, draudimo bendrovės „AAS BTA Insurance Company“, veikiančios per draudimo bendrovės „AAS BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, UAB „Požeminės jungtys“ – 7163,76 Eur žalos atlyginimo;
6.2. iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Požeminės jungtys“ – 1450 Eur žalos atlyginimo;
6.3. iš atsakovės draudimo bendrovės „AAS BTA Insurance Company“, veikiančios per draudimo bendrovės „AAS BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, – 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo iš šios atsakovės priteistos 7163,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
6.4. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės – 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo iš šios atsakovės priteistos 8613,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
6.5. iš atsakovės UAB „Požeminės konstrukcijos“ – 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo iš šios atsakovės priteistos 8613,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2018 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2919(3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo nuo sutarties pasirašymo dienos 7 metų laikotarpiu atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos ir kiemų remonto bei priežiūros darbus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2016 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. 04.45 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir apgadino vairuojamą automobilį; atvykus į įvykio vietą, vairuotojas paaiškino, kad, važiuodamas (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę, kuri buvo iškasta vykdant vandentiekio darbus, ir apgadino vairuojamą automobilį; duobę (apie 2 m gylio) pamiršo aptverti darbuotojai arba iš chuliganiškų paskatų kelio ženklai buvo patraukti ir pastatyti ant šaligatvio. UAB „Grinda“ dokumente „Avarinių vietų Vilniaus miesto gatvėse lokalizavimas 14Z01C“ nurodyta, kad 04.55 val. Vyriausiasis policijos komisariatas pranešė apie (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje nuverstus kelio ženklus; 05.25 val. nurodytu adresu nuversti ir išmėtyti kelio ženklai pastatyti į vietą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-16-9433600, nustačius, kad vairuotojas savo veiksmais nepažeidė tokių Kelių eismų taisyklių reikalavimų, kurių pažeidimas būtų tiesiogiai susijęs su šio įvykio kilimu, nesant eismo įvykio sudėties, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Transporto priemonė „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2017 m. liepos 12 d. buvo apdrausta ieškovės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ transporto priemonių draudimu. 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovė sumokėjo 8613,76 Eur draudimo išmoką automobilį remontavusiai UAB „Rimtoma“.
8. Teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, jog 2016 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio eismo įvykio metu duobė nebuvo apšviesta, aptverta, pažymėta kelio ženklais, signaliniais žibintais. Duobės plotis buvo 3,8 m, taigi ji užėmė daugiau nei pusę važiuojamosios dalies (plotis 7,3 m). Atsakovės neįrodė, kad vairuotojas turėjo galimybę duobę pamatyti iš anksto ir sustabdyti automobilį.
9. Remiantis UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties 1 punktu, rangovė UAB „Grinda“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus tinkamai, pagal atsakovės užsakymą (sutarties 3.3 punktas). 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu UAB „Grinda“ įsipareigojo savivaldybei nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsdama pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsdama šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti atsakovę. Trečiasis asmuo nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus rytinės, pietinės ir centrinės dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti atsakovei ir (ar) tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų būklės (sutarties 3.3.6 punktas).
10. Teismas nusprendė, kad susitarimų nuostatos nepagrindžia gatvės perdavimo trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti, kadangi kiti sutarties punktai patvirtina, jog trečiasis asmuo įsipareigojo veikti pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (sutarties 4.1.1 punktas). Sutarties ir susitarimo nuostatos patvirtina, kad trečiasis asmuo neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, o privalėjo veikti pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, laikydamasis nustatytų taisyklių. Atsakovės ir trečiojo asmens sutartyje aptariamas būtent techninės priežiūros pobūdžio darbų, kuriuos trečiasis asmuo atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovės užsakymą (atsakovei sprendžiant dėl darbų kiekio ir jų atlikimo terminų), atlikimas. Dėl šios priežasties už žalą, kilusią atsiradus šios gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.
11. 2016 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio eismo įvykio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės valdomos (duomenys neskelbtini) gatvės ruožas dėl atsakovės neveikimo buvo su trūkumais, dėl kurių automobilis, nesant protingų galimybių iš anksto pastebėti kliūtį ir jos išvengti, įvažiavo į duobę. Dėl įvažiavimo į duobę metu patirtų apgadinimų ieškovė išmokėjo už automobilio remontą 8613,76 Eur draudimo išmoką. Taigi visos būtinosios atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos (kaltė preziumuojama) (CK 6.246–6.250 straipsniai).
12. Kai įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini), kasimo darbus 2015 m. liepos 27 d. Tiekimo ir statybos rangos sutarties Nr. 905S-15072, sudarytos su UAB „LitCon“, pagrindu atliko rangovė (atsakovė) UAB „Požeminės jungtys“. Rangovė 2015 m. liepos 27 d. sutartimi įsipareigojo užtikrinti statybvietei gretimos aplinkos apsaugą ir greta esančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. Atsakovei UAB „Požeminės jungtys“ 2016 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės išduotame leidime kasti Nr. AJK-1508/42/2016 nurodyta, kad, atliekant darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje, eismas bus apribotas pagal Transporto apribojimo schemą Nr. 297/2016. Šioje schemoje buvo pateikti brėžiniai, kokių matmenų, kokiu atstumu ir kokie kelio ženklai turi būti pastatyti tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas UAB „Požeminės jungtys“ atliekant darbus pagal leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016; prie kartu su leidimu kasti pateiktos atmintinės nurodyta, kad rangovas privalo prižiūrėti statybvietę ir įvažiavimo į ją kelius. Atsakovė UAB „Požeminės jungtys“, neužtikrindama statybvietės ruožo priežiūros ir saugumo, neužtikrindama kelio ženklų, signalinių žibintų tinkamo pastatymo, duobės aptvėrimo, atliko neteisėtus veiksmus. Būtent dėl UAB „Požeminės jungtys“ neveikimo automobilis, nesant protingų galimybių iš anksto pastebėti kliūtį ir jos išvengti, įvažiavo į duobę. Dėl to ieškovė išmokėjo 8613,76 Eur draudimo išmoką. Taigi nustatytos visos būtinosios atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė preziumuojama) (CK 6.246–6.250 straipsniai).
13. Kadangi žala kilo tiek dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, tiek dėl atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ veiksmų, pripažintina, kad jas sieja solidarioji prievolė atlyginti ieškovei dėl neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą. Eismo įvykio metu draudimo bendrovė „BTA Insurance Company SE“ buvo apdraudusi UAB „Požeminės jungtys“ veiklą (inžinerinių tinklų klojimas, įrengimas, remontas, renovacija, vamzdynų renovacija, TAIFUN kalimo mašinų nuoma), draudimo sutartimi buvo susitarta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjui (UAB „Požeminės jungtys“) pagal įstatymus kyla civilinė atsakomybė dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos (draudimo sutarties 3.1.4 punktas). Kadangi egzistuoja visos atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tai ji ir draudimo bendrovė „AAS BTA Insurance Company“ laikytinos solidariai atsakingomis ieškovei už eismo įvykio metu padarytą žalą.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių draudimo bendrovės „BTA Insurance Company SE“, veikiančios per draudimo bendrovės „BTA Insurace Company SE“ filialą Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Požeminės jungtys“ apeliacinius skundus, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą.
15. Kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017), nurodė, kad sutarties nuostatos negali būti aiškinamos vien pažodžiui ir izoliuotai nuo kitų šalių sutarties sąlygų, atskleidžiančių šalių sutartinių santykių tikrąją esmę (CK 6.193 straipsnis). Savivaldybės su UAB „Grinda“ sudarytos sutarties 1 punkte nustatyta, kad rangovas vykdo darbus pagal užsakovo užsakymus. Sutarties 3.3 punkte taip pat nurodyta, kad darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytą darbų kiekį bei darbų atlikimo terminus. Taigi trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ nesuteikta teisė savo nuožiūra spręsti dėl sutartimi perduotų gatvių remonto darbų. Perduodant statinio valdymą CK 6.266 straipsnio prasme, turėtų būti perduodama teisė savarankiškai, nelaukiant statinio savininko nurodymų ir užsakymų, spręsti dėl visų statinio trūkumų ir jų šalinimo darbų. Sutartimi UAB „Grinda“ buvo perduota iš esmės tik statinio techninė priežiūra, veikiant pagal užsakovo nurodymus.
16. UAB „Požeminės Jungtys“ neužtikrino tinkamo ir veiksmingo atliekamų darbų ženklinimo, nesiėmė visų būtinų atsargos priemonių žalai išvengti. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Vien eismo įvykio faktas neįrodo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, juolab vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo. Ginčo dėl atsakomybės paskirstymo, t. y. atsakomybės solidarumo, byloje nėra.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 išaiškinimais, nes faktinės šių bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa. Nagrinėjamoje byloje žala kilo dėl netinkamai atliktų UAB „Požeminės jungtys“ vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir asfaltbetonio dangos atnaujinimo darbų, o ne dėl paprasto kelio konstrukcijos trūkumo (duobės), kaip nurodytose bylose. Be to, kasacinis teismas nurodytose bylose analizavo visai kitą sutartį – 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartį, o nagrinėjamoje – 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartį, papildomai 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ pasirašytą susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK). 2012 m. gegužės 7 d. sutartimi UAB „Grinda“ prisiėmė daugiau pareigų. Šiuo metu yra suformuota teismų praktika dėl žalos atlyginimo, automobiliui įvažiavus į duobę, tačiau šioje byloje susiklostė neeilinė situacija – 2016 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini) automobilis įvažiavo ne į paprastą duobę (t. y. tai buvo ne paprastas kelio konstrukcijos trūkumas), atsiradusią dėl nuolatinio kelio naudojimo, bet į trečiųjų asmenų (UAB „Požeminės jungtys“) iškastą ir aplaidžiai aptvertą duobę, t. y. 2016 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Požeminės jungtys“ pagal nustatyta tvarka išduotą leidimą kasti Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimą Nr. LNS-01-150326-00317 (duomenys neskelbtini) gatvės dangoje, vykdant lauko vandentiekio rekonstrukciją pagal projektą „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ (statybos užsakovas – UAB „Užupio krantinės“). UAB „Požeminės jungtys“ įrenginėjo darbo duobes, perkasant asfaltbetonio dangą. Taigi generalinė rangovė UAB „LitCon“ ir rangovė UAB „Požeminės jungtys“ yra atsakingos už vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir asfaltbetonio dangos atnaujinimo darbų atlikimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos turėjo užtikrinti autotransporto pravažiavimą ir saugų pėsčiųjų eismą šių darbų atlikimo metu, tai jos įsipareigojo sudarydamos darbų atlikimo sutartį. Taigi iš savivaldybės priteistas žalos atlyginimas dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų vien dėl to, kad ji yra kelio dangos savininkė.
17.2. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Teismai, nagrinėdami ginčus, kuriuose viena iš šalių yra valstybė ar savivaldybė, sprendimus turi priimti itin atsakingai ir rūpestingai, kadangi neteisingai išsprendus bylą, susijusią su viešųjų finansų naudojimu, nukenčia viešasis interesas. 2015 m. liepos 27 d. Tiekimo ir statybos rangos sutarties Nr. 905S-15072 imperatyviomis nuostatomis UAB „Požeminės jungtys“ prisiėmė pareigą savo jėgomis ir rizika atlikti lauko inžinerinių tinklų įrengimo, vandentiekio, buitinės kanalizacijos, lietaus kanalizacijos darbus. Nesuprantama, kaip viešasis juridinis asmuo, t. y. savivaldybė, nesant įstatymuose įtvirtinto pagrindo, galėjo būti įpareigota ne tik rūpintis privačiu turtu (savo lėšomis), bet ir atsakyti už tokio turto sukeltą žalą viešųjų finansų sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą savivaldybės veiklos ir jos institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, savivaldybės lėšų naudojimas ne pagal įstatymo reikalavimus vienareikšmiškai pažeistų savivaldybės veiklos teisėtumo principą. Teismai neturėjo teisinio pagrindo nustatyti savivaldybei pareigos savo lėšomis prižiūrėti ginčo kelyje atliekamus atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ darbus ar atsakyti už jų sukeltą žalą, juolab kad UAB „Požeminės jungtys“ yra apsidraudusi dėl tokių ar panašių atvejų. Šioje situacijoje savivaldybė, kaip netinkamai prižiūrimo turto savininkė, galėtų būti nebent kaip nukentėjęs asmuo, bet ne asmuo, turintis pareigą atlyginti žalą.
17.3. Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013), nurodo, kad 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191(3.136-UK) 2012 m. gegužės 7 d. papildomu susitarimu buvo papildyta nuostatomis, kuriomis UAB „Grinda“ laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Priešingai nei kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne pagal užsakovės nurodymus, bet reguliariai tikrinti gatvių būklę bei nustatyti gatvių defektus, taip pat privalėjo savo iniciatyva juos šalinti. Ta aplinkybė, kad UAB „Grinda“ privalėjo daugelį įsipareigojimų vykdyti informuodama apie tai užsakovę, nepaneigia fakto, kad UAB „Grinda“ prisiėmė įsipareigojimus veikti savo iniciatyva. Nė viena 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties nuostata nedraudžia gatves prižiūrinčiai įmonei veikti savo iniciatyva, iš sutarties nuostatų visumos matyti, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti savivaldybės nurodymų prieš imdamasi bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, o atvirkščiai – vykdyti sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus (sutarties 4.2.1 punktas), ir tik juos atlikusi atsiskaityti savivaldybei pateikdama atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras (sutarties 4.1.1, 4.2.3 punktai). Susitarimas dėl 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties papildomai įrodo, kad rangovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto bei (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (susitarimo 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018 yra konstatavęs, kad valdymo teisė gali būti perleista sutartimi, priklausomai nuo to, kokios teisės, pareigos ir atsakomybių ribos yra apibrėžtos sutarties tekste. Be to, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo 12 punktu, už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriūva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė, sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą. Nepanaikinus skundžiamų procesinių sprendimų, miesto gatvių priežiūros srityje susidarytų nelogiška situacija, kai gatvės prižiūrėtojas, nesant užsakovo nurodymo, apskritai negalėtų imtis jokių savarankiškų veiksmų, kad būtų užtikrintas gatvių defektų nustatymas ir pašalinimas.
17.4. Šalys privalo laikytis teisingumo reikalavimo ir nusistatydamos tarpusavio teises bei pareigas, nė viena sutarties šalis negali tapti privilegijuota kitos sutarties šalies atžvilgiu, turi būti užtikrinama sutarties šalių interesų pusiausvyra. Teismas ne tik neatsižvelgė į savivaldybės kaltės nebuvimą, tačiau suteikė pirmenybę klaidingam sutarčių aiškinimo principui. Iš esmės susidaro nesąžininga situacija, kai, UAB „Požeminės jungtys“ netinkamai atlikus remonto darbus, UAB „Grinda“ – ginčo kelio techninę priežiūrą, Vilniaus miesto savivaldybė atsako dėl kilusios žalos, argumentuojant tik tuo, kad ji yra kelio savininkė. Teismas nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais bei reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, kad aiškinant sutartį svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Sutartyje išreiškiama šalių suderinta valia, kuri iš esmės reiškia abipusę sutarties šalių interesų pusiausvyrą, tačiau teismas tokiu sprendimu paneigė šalių teisę apsispręsti dėl taikomos teisių ir pareigų apimties sutarties šalių atžvilgiu. Sutarties laisvės principas ir reiškia tą dispozityvumą, kuris leidžia šalims laisva valia spręsti minėtus klausimus, tačiau teismas neatsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą, nevertindamas tikrųjų šalių ketinimų. Atsakovės nuomone, yra pažeidžiamas ir protingumo principas, kuris reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Savivaldybė, sudarydama sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad UAB „Grinda“ įgyvendins sutartyje nustatytas pareigas, jeigu veiks atitinkamai priešingai, kils atitinkamos pasekmės, dėl to UAB „Grinda“ privalės vykdyti jai kilsiančią atsakomybę pagal sutartį. Vilniaus miesto savivaldybė vykdo įvairias funkcijas, dalį jų sutarties pagrindu perduoda kitiems juridiniams asmenims. Juridiniai asmenys, tinkamai nevykdę prisiimtų įsipareigojimų, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. asmuo sutartimi prisiima ne tik teises, bet ir pareigas. Taigi, UAB „Grinda“ minėtų sutarčių pagrindu laisva valia yra prisiėmusi įsipareigojimus už kelių valdytojui įstatymuose nustatytas teises ir pareigas, todėl jos valia negali būti paneigta ir privalo būti vykdoma.
17.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 pažymėjo, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Vėlesnėse nutartyse kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmeniu, atsakingu už kilusią žalą, tokio pobūdžio bylose gali būti ir objekto valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017). Kasacinio teismo pripažįstama, kad gatvių savininkas gali pavesti gatvių tvarkymą ir priežiūrą kitiems asmenims ir neatsakyti pagal CK 6.266 straipsnį už žalą, jei įrodytų, kam konkrečiai yra pavedęs valdyti objektą, su kuriuo yra siejama žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Šioje byloje buvo pažeista ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluota maksima, pagal kurią tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat vadovaujantis teisingumo principu ir vienodos, nuoseklios teismų praktikos poreikiu (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
18. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 700 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Teismai pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 išaiškinimu, kad, sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Teismai pagrįstai nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudarytų sutarties ir susitarimo nuostatos patvirtina, jog rangovas turi veikti griežtai pagal užsakovo nurodymus. Taigi statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra gatvių valdytoja ir dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako savivaldybė kaip savininkė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad savivaldybė gali pirkti gatvių priežiūros paslaugą, tačiau teisės aktais jai nustatytos atsakomybės už netinkamą gatvių ir kelių priežiūrą bei kontrolę perleisti kitiems asmenims ji negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-867-261/2015). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymas tretiesiems asmenims gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija) (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnis, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas, 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl gatvių valdymo perdavimo UAB „Grinda“.
18.2. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. lapkričio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019 priėmus nutartį atmesti apeliacinį skundą, įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje tarp ieškovės ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės dėl žalos atlyginimo. Sprendimu konstatuota, kad pagal 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) su 2012 m. gegužės 7 d. pakeitimu gatvių valdymas UAB „Grinda“ nebuvo perduotas. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, apskundimo kasacine tvarka terminai pasibaigę, todėl teismo sprendimu nustatytas faktas, kad gatvių valdymas 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu UAB „Grinda“ perduotas nebuvo ir gatvių valdytoja išliko savivaldybė, turi šalims prejudicinę galią šioje byloje.
19. Atsakovė UAB „Požeminės jungtys“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Teismai pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 išaiškinimais, kadangi nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos paneigimo klausimas. Šiose nutartyse išaiškinta, kad statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti. Teismai tinkamai įvertino sutartimi suteiktų teisių UAB „Grinda“ apimtį ir pagrįstai nusprendė, jog statinio valdymas trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ neperėjo, kadangi trečiasis asmuo neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, o privalėjo veikti pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, laikydamasis nustatytų taisyklių.
19.2. CK 6.266 straipsnio pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoja išliko savivaldybė, nenustačius neteisėtų UAB „Grinda“ veiksmų, Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai pripažinta tinkamu atsakomybės, nustatytos CK 6.266 straipsnio 1 dalyje, subjektu, t. y. žala kilo dėl savivaldybės valdomoje (duomenys neskelbtini) gatvėje iškastos duobės tinkamo neaptvėrimo (ženklinimo) – buvo su trūkumais (pažymint, kad leidimas kasti atsakovei UAB „Požeminės jungtys“ Nr. AK-1508/42/2016 ir statybos leidimas Nr. LNS-01-150326-00317 išduoti būtent savivaldybės, t. y. su jos žinia darbai buvo legalūs, o kelio ženklai, įspėjantys apie duobę gatvėje, nežinomų asmenų ir dėl nenustatytų priežasčių pašalinti bei pastatyti atgal UAB „Grinda“ po to, kai buvo gautas policijos komisariato pranešimas). Duobė nėra netinkamo (neteisėto) UAB „Požeminės jungtys“ veikimo savaiminis rezultatas, o iškasta būtent su savivaldybės žinia ir leidimu, todėl atsakovės teiginys, jog žala kilo dėl netinkamai atliktų UAB „Požeminės jungtys“ remonto darbų, pripažintinas klaidinančiu situacijos interpretavimu. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ deliktinę civilinę atsakomybę konstatavo įvertinęs, jog ji neužtikrino tinkamo atliekamų darbų ženklinimo, nesiėmė visų būtinų atsargos priemonių žalai išvengti. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės išduotais kasimo bei statybos leidimais gatvės valdymas UAB „Požeminės jungtys“ neperėjo, kad žala kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Požeminės jungtys“ veiksmų, teismų pagrįstai nustatyta jų solidarioji prievolė atlyginti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
20. Atsakovė draudimo bendrovė „AAS BTA Insurance Company“, veikianti per draudimo bendrovės „AAS BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
21. Atsiliepime nurodyta, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Įrodinėjimo pareiga tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu – kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybė neperdavė UAB „Grinda“ (duomenys neskelbtini) gatvės savarankiško valdymo teisės. UAB „Grinda“ buvo perduota iš esmės tik statinio techninė priežiūra, veikiant pagal užsakovo nurodymus, todėl ginčo gatvės valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybė. Jos atsakomybės nešalina aplinkybė, kad šioje byloje duobė buvo iškasta UAB „Požeminės jungtys“ vykdant vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbus ir kad ši bendrovė turėjo pareigą užtikrinti duobės paženklinimą ir aptvėrimą, autotransporto pravažiavimą ir saugų pėsčiųjų eismą šių darbų atlikimo metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl savivaldybės atsakomybės už kelio, kurio savininkė (valdytoja) ji yra, konstrukciniais defektais padarytą žalą tretiesiems asmenims
22. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).
23. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės.
24. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 12 punktas).
25. Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Remiantis CK 4.22 straipsnio 1 dalimi daikto savininkas, perduodamas daiktą pagal sutartį kitam asmeniui, nepraranda nuosavybės teisės ir jos elemento – valdymo, tačiau netenka fizinio ryšio su daiktu, galimybės daryti jam fizinį poveikį, naudotis jo vartojamosiomis savybėmis.
26. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas). Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 14 punktas).
27. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Registruoto savininko ar valdytojo atsakomybės prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs. Įrodinėjimo pareiga nuginčyti šią prezumpciją tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui – jie gali įrodinėti, kad konkretus kitas asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Viešame registre nurodyto asmens buvimo statinio savininku (valdytoju) prezumpcija nustatyta dėl teisinio tikrumo, taip pat nukentėjusiojo teisių apsaugos interesais, tam, kad žalą patyręs asmuo galėtų iš viešo registro duomenų žinoti, kuris subjektas yra atsakingas už jo patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 15, 16 punktai).
28. Kasacinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 (22 punktas) suformulavo aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę, kad, taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį. Taigi teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
30. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška, todėl aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami bendri sutarties šalių ketinimai, siekiama nustatyti suderintą šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013).
31. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
32. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas, jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja pačios šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-915/2015; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017, 36, 37 punktai; kt.).
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2919(3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo nuo sutarties pasirašymo dienos 7 metų laikotarpiu atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos ir kiemų remonto bei priežiūros darbus. Atsakovės teigimu, 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu UAB „Grinda“ laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad savivaldybė valdymo teisės 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu UAB „Grinda“ neperdavė, todėl atsakovė kaip savininkė turi atsakyti už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnį. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu analizuodama savivaldybės su UAB „Grinda“ sudarytų sutarčių nuostatas ir teismų argumentus pagal kasacinio teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, nurodytas nutarties 30, 31, 32 punktuose, konstatuoja, kad nurodyta teismų išvada yra pagrįsta.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi remiantis kasacinio teismo praktika (nutarties 27 punktas) savivaldybės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį prezumpcija gali būti nuginčyta jai įrodžius, kad kitas konkretus asmuo yra faktinis objekto valdytojas. Savivaldybė, ginčydama savo kaip savininkės atsakomybės prezumpciją, pateikė 2011 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ (rangove) sudarytą Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2919(3.1.36-UK), kuria šalys sutarė, kad rangovė pagal užsakovės užsakymus atliks Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus. Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytą darbų kiekį bei darbų atlikimo terminus. Sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad darbai apmokami pagal atliktų darbų aktus ir pateiktas sąskaitas faktūras per 90 dienų po aktų pasirašymo ir sąskaitos faktūros gavimo dienos. Užsakovė įsipareigojo vesti darbų apskaitą ir priimti atliktus darbus kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktą ir pasirašytas sąskaitas faktūras (2011 m. gruodžio 29 d. sutarties 4.1.1 punktas). Rangovė 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties 4.2.3 punktu įsipareigojo pateikti užsakovei atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras iki kito mėnesio 5 dienos. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytas 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties nuostatas, sprendžia, kad šalys šiomis sutarties nuostatomis faktiškai susitarė dėl gatvių techninės priežiūros, kuri bus vykdoma pagal savivaldybės kaip savininkės užsakymus ir atsiskaitymus, vykdomus kiekvieną mėnesį. 2012 m. gegužės 7 d. sudarytu susitarimu dėl 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties pakeitimo nurodytos 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties nuostatos nėra panaikintos, taigi galiojančios ir sutarties šalių vykdytinos.
35. 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu šalys papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, kuriuo rangovė įsipareigojo nuolat stebėti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangą, nedelsdama šalinti (taisyti) defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, ir apie tai informuoti užsakovę. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant šią susitarimo nuostatą lingvistine prasme ir atsižvelgiant į visos 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties tekstą, šia nuostata buvo papildytos rangovės vykdytinos gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros funkcijos, būtent – stebėti gatvių ir kiemų dangą, taisyti defektus ir apie tai pranešti užsakovei.
36. 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildytos 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties 4.2.10 punkte taip pat nurodyta, kad rangovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki jos galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto rytinėje, pietinėje ir centrinėje dalyse valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto bei (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Šio susitarimo šalys skirtingai traktuoja nurodytą nuostatą. Minėta, savivaldybės teigimu, šia nuostata atitinkamų gatvių valdymas buvo perduotas UAB „Grinda“. Pastaroji savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neprisiėmė Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų valdymo, nes visi šių objektų priežiūros ir remonto darbai pagal sutartį vykdomi tik pagal savivaldybės nurodymus kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą, kaip tai nustatyta 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties 1.1 punkte; ši nuostata nekeičia sudarytos sutarties dalyko, o tik nustato papildomas pareigas rangovei. Taigi, sutarties šalys, kaip jos pačios teigia, turėjo skirtingus ketinimus sudarydamos 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą, t. y. savivaldybė siekė perduoti nurodytų gatvių ir kiemų dangų valdymą UAB „Grinda“, o pastaroji – tik prisiimti tam tikrų darbų vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, kai abi sutarties šalys skirtingai traktuoja sutarties nuostatas ir tikslą sudaryti atitinkamą susitarimą, būtina įvertinti visą sutarties tekstą lingvistiškai, atitinkamų sutarties nuostatų tarpusavio ryšį, taip pat šalių elgesį, paneigiantį arba patvirtinantį šalių pozicijas dėl sutarties sudarymo, tam, kad būtų galima nustatyti, koks realiai buvo sutarties sudarymo tikslas ir kokia buvo šalių valia.
37. Teisėjų kolegija, vertindama 2012 m. gegužės 7 d. susitarime įtvirtintą nuostatą dėl valdymo perdavimo CK 6.266 straipsnio pagrindu kartu su nutarties 34 punkte nurodytomis galiojančiomis 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties nuostatomis, kurios, minėta, atspindi šalių valią susitarti dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros, konstatuoja, kad nėra pagrindo pagal visą sutarties tekstą spręsti, jog Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų valdymas buvo perduotas UAB „Grinda“. Vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų. Taigi sutarties (kartu su susitarimu) sąlygos nesusijusios su valdymo teisės, kaip ji reglamentuojama CK 4.22 straipsnyje, perdavimu ir įgyvendinimu, t. y. savivaldybė kaip savininkė sutartimi neperdavė gatvių ir kiemų dangų savarankiškai valdyti UAB „Grinda“, pati sprendė dėl gatvių defektų remonto, teikdama užsakymus UAB „Grinda“, priimdama atliktus darbus ir už juos atsiskaitydama rangovei. Byloje savivaldybė, turėjusi pareigą paneigti savo kaip gatvės savininkės atsakomybės prezumpciją, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji realiai buvo perdavusi gatvės valdymą UAB „Grinda“ ir kad valdymo perdavimas buvo išviešintas viešame registre, taip pat kad šalys savo elgesiu būtų patvirtinusios perduotą valdymą ir atitinkamai kad sutartį sudariusių šalių valia buvo nukreipta būtent perduoti gatvės valdymą UAB „Grinda“.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2012 m. gegužės 7 d. susitarime įtvirtinta nuostata dėl valdymo perdavimo CK 6.266 straipsnio pagrindu patvirtina savivaldybės siekį išvengti atsakomybės už žalą nurodyto straipsnio pagrindu, perkeliant atsakomybę UAB „Grinda“, tačiau kartu išsaugant savo kaip savininkės turto valdymo teisę, tai patvirtina visos šalių sudarytos sutarties tekstas. Tokią išvadą patvirtina ir kita 2012 m. gegužės 7 d. susitarime įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto bei (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolius, kuriuos teismas vėliau priteistų iš užsakovės, ši savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovei už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovė per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi šalys sutartyje aptarė atsakomybės rangovei taikymą tuo atveju, jei ši netinkamai atliks darbus pagal sutartį (t. y. priežiūros, stebėsenos, remonto ir kt.) ir dėl to tretieji asmenys patirs žalos, kuri vėliau bus priteista teismo iš savivaldybės, t. y. ši dėl UAB „Grinda“ netinkamo įsipareigojimų ir darbų vykdymo realiai patirs žalos.
39. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl UAB „Grinda“ atsakomybės pagal 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo nuostatas, jai šioje byloje ieškinio reikalavimai nepareikšti. Be to, ieškovės, perėmusios draudėjos UAB „Amber Motors“ reikalavimo teisę CK 6.1015 straipsnio pagrindu, nesieja jokie sutartiniai santykiai su UAB „Grinda“, o jos atsakomybė savivaldybei pagal 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo nuostatas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
40. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. gegužės 7 d. susitarimas, kuriuo, minėta, savivaldybė įrodinėja gatvių ir kiemų dangų valdymo perdavimą, sudarytas UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo sudarymo metu galiojusios redakcijos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo sudarymo metu) 16 straipsnio 1 dalies 26 punkte buvo nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose. Taigi remiantis nurodytomis teisės normomis sprendimą perduoti gatvių ir kiemų dangų valdymą UAB „Grinda“ turėjo priimti savivaldybės taryba, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad toks savivaldybės tarybos sprendimas būtų buvęs priimtas.
41. Kasaciniame skunde savivaldybė taip pat nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju žala kilo dėl netinkamai atliktų UAB „Požeminės jungtys“ vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir asfaltbetonio dangos atnaujinimo darbų. Savivaldybės nuomone, ne ji, o generalinė rangovė UAB „LitCon“ ir rangovė UAB „Požeminės jungtys“ yra atsakingos už vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir asfaltbetonio dangos atnaujinimo darbų atlikimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos pagal sutartį turėjo užtikrinti transporto pravažiavimą ir saugų pėsčiųjų eismą šių darbų atlikimo metu.
42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kai įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kasimo darbus atliko rangovė UAB „Požeminės jungtys“ pagal 2015 m. liepos 27 d. Tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 905S-15072/10, sudarytą su UAB „LitCon“. Šia sutartimi rangovė įsipareigojo užtikrinti statybvietei gretimos aplinkos apsaugą ir greta esančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad atsakovė UAB „Požeminės jungtys“, neužtikrindama statybvietės ruožo priežiūros ir saugumo, neužtikrindama kelio ženklų, signalinių žibintų tinkamo pastatymo, duobės aptvėrimo, atliko neteisėtus veiksmus, dėl UAB „Požeminės jungtys“ neveikimo automobilis, nesant protingų galimybių iš anksto pastebėti kliūtį ir jos išvengti, įvažiavo į duobę, dėl to ieškovė išmokėjo 8613,76 Eur draudimo išmoką. Teismai konstatavo visas būtinąsias atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ civilinės atsakomybės ieškovei sąlygas. Dėl šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies kasacinis skundas nepateiktas, todėl nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasaciniu skundu savivaldybė iš esmės nesutinka su tuo, kad ji, kaip savininkė, kartu su UAB „Požeminės jungtys“, kurios atsakomybė ieškovei nagrinėjamoje byloje nustatyta, turi atsakyti už padarytą žalą.
43. Faktas, kad savivaldybė yra savininkė (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, byloje neginčytas. Byloje nenustatyta, kad savivaldybė būtų perdavusi UAB „Požeminės jungtys“ (duomenys neskelbtini) gatvės valdymo teisę rangos darbų atlikimo metu. Aplinkybė, kad byloje yra nustatyti UAB „Požeminės jungtys“ neteisėti veiksmai ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, nepašalina savivaldybės, kaip gatvės savininkės (valdytojos), atsakomybės už kilusią žalą pagal CK 6.266 straipsnį. Minėta, kad taikant atsakomybę pagal nurodytą straipsnį kelio savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui, o kelio savininko kaltė nenustatoma, jis turi atlyginti žalą net ir tais atvejais, kai buvo rūpestingas ir ėmėsi visų prieinamų atsargumo priemonių, bet žala vis tiek atsirado (nutarties 24, 25 punktai). Kitų subjektų, nagrinėjamos bylos atveju – rangovės UAB „Požeminės jungtys“ ir kasaciniame skunde nurodomos UAB „LitCon“ atsakomybės ne žalą patyrusiam asmeniui (žalos atlyginimą išmokėjusiam draudikui), o gatvės savininkei – statybos darbų užsakovei – savivaldybei klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. UAB „LitCon“ ir UAB „Požeminės jungtys“ atsakomybės klausimas dėl savivaldybės patirtų nuostolių, atlyginus žalą ieškovei, gali būti sprendžiamas reiškiant reikalavimus nurodytiems juridiniams asmenims.
44. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, konstatuodami savivaldybės, kaip savininkės, atsakomybę dėl gatvės konstrukciniais defektais padarytos žalos, tinkamai taikė CK 6.266 straipsnį, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, todėl pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 700 Eur, o atsakovė UAB „Požeminės jungtys“ – 520,30 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimo.
46. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punktu, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovės UAB „Požeminės jungtys“ prašomi priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimai atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymai tenkintini (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 3,65 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Atmetus kasacinį skundą šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188710061) ieškovei draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ (j. a. k. 10100168), veikiančiai Lietuvoje per draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialą (j. a. k. 302279548), 700 (septynis šimtus) Eur, o atsakovei UAB „Požeminės jungtys“ (j. a. k. 123403470) – 520,30 Eur (penkis šimtus dvidešimt Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys