Civilinė byla Nr. e2-13549-1089/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01837-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1

          (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,

sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės atstovams I.S. ir V.P,

viešame teismo posėdyje, rengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE dėl žalos atlyginimo.  

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pareiškė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE 798,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, 40,03 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1.                      2021 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarąjį automobilį ieškovė buvo apdraudusi kasko draudimo. Gavusi draudėjo prašymą, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo nukentėjusiam įvykio metu asmeniui 5 298,64 Eur draudimo išmoką.

1.2.                      Automobilio Audi A4 valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė. Atsakovė atlygino dalį padarytos žalos – 4 398,89 Eur, o likusią žalos dalį nepagrįstai atsisako kompensuoti.

2.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė ERGO Insurance SE prašo ieškinį atmesti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1.                      Atsakovė atlygino visą dėl 2021 m. sausio 26 d. eismo įvykio automobiliui Mercedes Benz padarytą žalą.

2.2.                      Atsakovė atsisakė kompensuoti tas automobilio Mercedes Benz remonto išlaidas, kurios nesusijusios su ginčo eismo įvykiu. Galinio ratlankio ir kairės pusės galinio sparno apgadinimai nėra eismo įvykio pasekmė.

3.       Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė, apskaičiuodama mokėtiną draudimo išmoką, netinkamai nustatė nusidėvėjimo dydį, kuris turėjo būti 3,33 procentai nuo medžiagų.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

4.       2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė pareiškė, kad ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl 187,72 Eur turtinės žalos atlyginimo sumos priteisimo, nes atsakovė šią sumą sumokėjo po bylos iškėlimo.

5.       Ieškovei yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo procesinės teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, ieškinio dalies atsisakymas priimamas ir šioje dalyje byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl ginčo esmės

6.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjusį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė ERGO Insurance SE. Nurodytų transporto priemonių valdytojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurios 11 skiltyje aprašė, kad po įvykio matomi šių automobilio Mercedes Benz dalių apgadinimai: vairuotojo pusės priekinio ir galinio bamperių, priekinio ir galinio ratlankių, priekinio sparno, abiejų durų.

7.       Pateikti į bylą rašytiniai dokumentai patvirtina, kad eismo įvykio dieną automobilį Mercedes Benz ieškovė buvo apdrausi turto draudimu pagal Transporto priemonių draudimo liudijimą Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi į ieškovę. Ieškovė, atlikusi įvykio tyrimą, pripažino, kad įvykis yra draudžiamasis ir padarytai žalai atlyginti 2021 m. vasario 22 d. išmokėjo 5 298,64 Eur dydžio sumą kaip draudimo išmoką UAB „Veho Lietuva“, kuri atliko automobilio Mercedes Benz remonto darbus. Atliktų automobilio remonto darbų apimtis buvo aprašyta UAB „Veho Lietuva“ 2021 m. vasario 19 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 701MA503879.

8.       Dėl visos nurodytos sumos kompensavimo ieškovė pateikė atsakovei kaip eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui 2021 m. vasario 22 d. pretenziją. Ieškovės pretenzijos turinys ir procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai patvirtina, kad ieškovė laikė, jog visi po eismo įvykio nustatyti automobilio Mercedes Benz apgadinimai turėjo būti 2021 m. sausio 26 d. eismo įvykio pasekmė. Atsakovė, atlikusi įvykio tyrimą, 2022 m. sausio 28 d. pranešimu informavo ieškovę, kad išmokės 4 398,89 Eur draudimo išmoką. Pranešime atsakovė nurodė, kad kitoje dalyje žalos neatlygins, nes: 1) keičiamoms dalims turi būti taikomas 3,74 procento dydžio nusidėvėjimas; 2) galinio ratlankio apgadinimai nesusiję su eismo įvykiu; 3) priekinio bamperio apgadinimai nesusiję su eismo įvykiu; 4) atlyginama pusė galinio sparno dažymo darbų kainos, bet ne remonto darbai, nes sparnas apgadintas ne įvykio metu.

9.       Taip pat nustatyta, kad 2022 m. vasario 5 d. ieškovė pateikė atsakovei papildomą remonto sąmatą, sudarytą UAB „Automašinų dažymas“. Įvertinusi šios sąmatos duomenis, atsakovė 2022 m. vasario 18 d. pranešimu informavo, kad išmokės ieškovei papildomą 187,72 Eur dydžio draudimo išmoką. 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas V. P. paaiškino, kad priemoka buvo atlikta įvertinus tai, jog iš sąmatos buvo pašalinti priekinio bamperio remonto darbai ir patikslinta darbų kaina (2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 52 sek.–57 min. 10 sek.).

10.       Liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas A. T., administravęs eismo įvykio metu nukentėjusio asmens reikalavimą dėl žalos atlyginimo, dėl antros sąmatos pateikimo priežasčių parodė, kad ieškovė iš pradžių atsakovei pateikė klaidingą sąmatą. Ieškovė iš remonto įmonės buvo gavusi dvi sąmatas. Vienoje sąmatoje buvo įtrauktas priekinio bamperio dažymas, o kitoje ne. Priekinio bamperio apgadinimai buvo ne eismo įvykio pasekmė (2022 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min 6 sek.–38 min. 43 sek.; 39 min. 33 sek.–39 min. 44 sek.; 40 min. 17 sek.–41 min. 15 sek.). Šios liudytojo A. T. parodytos aplinkybės atitinka atsakovės atstovo V. P. paaiškinimus.

11.       Įvertinus priežastis, dėl kurių atsakovė iš pradžių atsisakė padengti 187,72 Eur dydžio išlaidų remontui dalį, vėliau pakeitė savo sprendimą, konstatuotina, kad dalį prievolės atsakovė įvykdė po nagrinėjamos bylos iškėlimo dėl aplinkybių, už kurias yra atsakinga išimtinai ieškovė. Dėl to atsakovei negali kilti neigiamos pasekmės, susijusios su ieškinio reikalavimų dalies patenkinimu po bylos iškėlimo.

12.       Faktiškai ginčo, o kartu ir teisminio nagrinėjimo, dalyką apibrėžia du klausimai: 1) ar galinio ratlankio ir galinio sparno sugadinimai yra 2021 m. sausio 26 d. eismo įvykio pasekmė; 2) ar apskaičiuodama žalos dydį atsakovė tinkamai nustatė pakeistų automobilio Mercedes Benz detalių nusidėvėjimo dydį.

13.       Kaip prieš tai nurodyta, nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirtus nuostolius atlygino ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nors turto ir civilinės atsakomybės draudimas priklauso nuostolių draudimo rūšiai ir iš esmės remiasi tikslu kompensuoti realius nuostolius nukentėjusiam asmeniui, vis dėlto tam tikrais atvejais turto draudimo draudiko išmokėtas draudimo išmokos dydis pats savaime netampa žalos atlyginimo suma pareiškus reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui arba jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Turto draudimo išmokos išmokėjimą apsprendžiantys dokumentai yra vieni iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį sprendžiant draudimo išmokos išmokėjimą pagal civilinės atsakomybės draudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 24 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 19 punktas).

Dėl pirmo klausimo – ar galinio ratlankio ir galinio sparno sugadinimai yra 2021 m. sausio 26 d. eismo įvykio pasekmė

14.       Eismo įvykio vieta, automobiliai po kontakto buvo užfiksuoti nuotraukose, pateiktose į bylą. 2021 m. kovo 2 d. elektroniniame laiške eismo įvykio kaltininkas paaiškino, kad jo vairuoto automobilio priekinis ratas kliudė stovėjusio automobilio Mercedes Benz galines dureles, priekines dureles, slenkstį ir priekinį sparną. Laiške eismo įvykio kaltininkas taip pat nurodė, kad važiavo apie 20–27 km/h greičiu, o avarija įvyko dėl slidžios kelio dangos, kai automobilis Audi A4 slydo ir automobilio priekinis ratas kontaktavo su automobilio Mercedes Benz vairuotojo pusės atskiromis dalimis. Eismo įvykio padariniai, kaip nurodyta šio sprendimo 6 punkte, buvo aprašyti užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje.

15.       Sprendžiant dėl to, ar galinio ratlankio ir galinio sparno apgadinimai yra ginčo eismo įvykio pasekmė, pastebėtina, kad eismo įvykio deklaracijoje nebuvo aprašyta, kad buvo apgadintas galinis automobilio Mercedes Benz galinis sparnas. Aplinkybę, kad dalis automobilio Mercedes Benz apgadinimų, fiksuotų nuotraukose, turėjo atsirasti iki eismo įvykio, o deklaracijos duomenys negali būti vertinami kaip besąlygiškai objektyvūs ir patikimi patvirtina keli faktai. Visų pirma, eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad įvykio metu buvo apgadintas priekinis bamperis. Tačiau šio sprendimo 10 punkte aprašyti duomenys patvirtina, kad pati ieškovė pripažino, jog priekinis bamperis negalėjo būti apgadintas tomis aplinkybėmis, kuriomis įvyko ginčo eismo įvykis. Antra, į remonto sąmatą, kurios pagrindu atsakovė atlygino dalį žalos, nėra įtraukti galinio bamperio remonto darbai, nors galinio bamperio apgadinimai paminėti deklaracijoje. Taigi labiau tikėtina, kad eismo įvykio dalyviai deklaracijoje aprašė vizualiai matomus apgadinimus, abstrakčiai laikydami juos automobilių kontakto pasekme.

16.       Poziciją, kad automobilio Mercedes Benz galinis sparnas negalėjo būti apgadintas ginčo įvykio metu, atsakovė grindžia bendrovės specialisto V. P. 2022 m. sausio 28 d. išvada ir teismo eksperto Valentino Mitunevičiaus 2022 m. birželio 2 d. ekspertizės aktu.

17.       Iš automobilio Mercedes Benz galinio sparno nuotraukų (pvz., V. P. išvados 14 nuotrauka, teismo ekspertizės akto 6 nuotrauka) matosi, kad ties durelėmis buvo padaryta plėštinio pobūdžio deformacija. Galinės automobilio durelės ties sparno apgadinimo vieta neturi jokių pažeidimų. Teismo ekspertizės akto 7 lape teismo ekspertas, įvertinęs galinio sparno ir greta buvusių pažeidimų požymius, išdėstė vertinimą, kad galinio sparno pažeidimas turėjo atsirasti deformuojančiam poveikiui veikiant kryptimi link automobilio Mercedes Benz galo. Tai yra, deformuojantis poveikis veikė kita kryptimi nei automobilio Audi A4 ratas, kurio poveikis buvo į priekį.

18.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

19.       Nėra pagrindo abejoti nurodytos teismo eksperto išvados patikimumu. Ji pagrįsta konkrečiais techninio pobūdžio argumentais, teismo ekspertas išsamiai aprašė tyrimo eigą, savo išvadas grindė automobilio Mercedes Benz nuotraukomis, darytomis ne tik autoservise, bet ir eismo įvykio vietoje, taip pat eismo įvykio deklaracijos duomenimis ir eismo įvykio kaltininko paaiškinimais dėl kontakto mechanizmo. Argumentų, kurie sudarytų pagrindą kritiškai vertinti ekspertinio tyrimo rezultatus, ieškovės atstovai nenurodė.

20.       Atsakovės atstovas V. P. 2022 m. sausio 28 d. išvados 7 lape išdėstė vertinimą, kad galinio sparno priekinės dalies deformacija nepereina į galinių durų briauną ar plokštumą, kurios nėra pažeistos; koncentruotas apgadinimas su aštriomis metalo deformacinėmis briaunomis negali būti eismo įvykio pasekmė.

21.       Kiek tai susiję su V. P. išvados įrodomąja reikšme, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

22.       V. P. išvada papildomai patvirtina teismo eksperto Valentino Mitunevičiaus vertinimą, kad techniniu požiūriu nėra tikėtina, jog automobilio Mercedes Benz galinio sparno apgadinimas galėjo atsirasti ginčo eismo įvykio metu. Tai yra, sparno deformacija turėjo būti padaryta veikiant priešinga kryptimi nei kontaktavo automobiliai; deformacija yra ties galinėmis durimis, ant kurių briaunos ir plokštumos nėra pažeidimų, nors smūginiai ir slystantys pažeidimai buvo padaryti toliau esančiomis durelių plokštumoms.

23.       Siekdama pagrįsti, kad galinio sparno apgadinimas yra eismo įvykio pasekmė, ieškovė į bylą pateikė bendrovės specialisto R. L. 2022 m. vasario 10 d. ekspertizę pažymą. Tačiau ši pažyma kaip rašytinis įrodymas iš esmės neturi jokios įrodomosios reikšmės. Apklausiamas teismo posėdyje R. L. parodė, kad pažymą rengė nematęs automobilio Mercedes Benz nuotraukų, darytų eismo įvykio vietoje. Pažyma yra itin lakoniška, o R. L. išvada dėl galinio sparno apgadinimo ryšio su eismo įvykiu paremta vienintele aplinkybe, kad visi apgadinimai (įskaitant galinio sparno) sutampa pagal aukštį nuo žemės paviršiaus, susiformavusių įbrėžimų kryptį, tankį ir gylį. Tačiau aplinkybė, kad galinio sparno plėštinis apgadinimas yra tame pačiame aukštyje kaip ir kiti apgadinimai, padaryti eismo įvykio metu, savaime negali lemti išvados, jog apgadinimas yra įvykio pasekmė, nes tarp automobilių buvusio kontakto pobūdis, kryptis objektyviai negali paaiškinti apgadinimo atsiradimo.

24.       Remiantis tuo, kas aptarta, konstatuotina, kad automobilio Mercedes Benz galinio sparno apgadinimas, pritariant atsakovės pozicijai, negalėjo būti padarytas 2021 m. sausio 26 d. eismo įvykio metu. Eismo įvykio pasekme taip pat nelaikytini ir automobilio Mercedes Benz galinio rato apgadinimai.

25.       Galinio rato apgadinimai, dėl kurių atsiradimo priežasties yra kilęs ginčas, vizualiai matosi į bylą pateiktose nuotraukose (pvz., teismo ekspertizės akto 19–21 nuotraukos). Teismo ekspertizės akto 17 ir 18 lapuose teismo ekspertas nurodė, kad techniniu požiūriu galinio rato pažeidimai negalėjo susidaryti kontakto su automobiliu Audi A4 metu. Savo išvadą ekspertas motyvavo tokiais faktais: 1) pažeidimai yra ant ratlankio išorinės briaunos ir jie orientuoti daugiau statmenai briaunos išorinio krašto atžvilgiu (tokie pažeidimai būdingi ratlankiui kontaktuojant su betoniniais borteliais); 2) jei ratlankį būtų lietęs automobilio Audi A4 ratas ar kita priekinės dešinės dalies detalė, kontakto pėdsakai turėtų būti arčiau ratlankio vidurio, kur stipinų išsigaubimas yra didžiausias; 3) pažeidimai yra dviejose vietose, orientuotuose ratlankio centro atžvilgiu artimu 90 laipsnių kampu – jei ratlankio išorinę briauną būtų lietęs automobilio Audi A4 ratlankis, įvykus kontaktui vienoje vietoje, nebūtų buvęs galimas kontaktas kitoje vietoje, orientuotoje pirmos vietos atžvilgiu apie 90 laipsnių kampu; 4) ratlankio pažeidimai pagal įvykio metu buvusią automobilio Mercedes Benz padėtį buvo ties viršutine rato dalimi.

26.       Nurodytos teismo eksperto išvados patikimu taip pat nėra pagrindo abejoti. Ji pagrįsta konkrečiais techninio pobūdžio argumentais, automobilio Mercedes Benz nuotraukų analize. Priežasčių, kurios sudarytų pagrindą kritiškai vertinti eksperto išvadą dėl galinio rato sugadinimų, ieškovės atstovai nenurodė. Priešingai, liudytojas A. T., susipažinęs su automobilio Mercedes Benz nuotraukomis, darytomis eismo įvykio vietoje, parodė, kad sutinka, jog galinio ratlankio pažeidimai ne eismo įvykio pasekmė (2022 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 51 min. 44 sek.–52 min. 26 sek.).

27.       Tai, kad galinio ratlankio pažeidimai negalėjo būti padaryti ginčo eismo įvykio metu, patvirtina ir kiti duomenys. Iš automobilio Mercedes Benz nuotraukų, darytų eismo įvykio vietoje, matyti, kad ratlankio pažeidimai pagal ratlankio stovėjimo poziciją buvo viršutinėje dalyje, t. y. ne tame pačiame lygyje, kokiame įvykio metu padaryti kiti apgadinimai. V. P. išvados 5 ir 6 lapuose išdėstyti techninio pobūdžio argumentai iš esmės atitinka nurodytus teismo eksperto. Tai yra, išvadoje pasisakyta, kad ant ratlankio esantys pažeidimai, atsižvelgiant į tai, kad ratlankio stipinų paviršius yra iškilus, gali būti padaromi tik ratlankiui kontaktuojant su kitu, ribotą aukštį turinčiu objektu.

28.       R. L. teismo posėdyje palaikė savo nuomonę, kad ratlankio pažeidimai turėjo būti padaryti ginčo eismo įvykio metu. Tačiau jo išvados dėl apgadinimų atsiradimo priežasties pirmiausia neatitinka duomenų apie pažeidimų buvimo vietą, kai įvyko automobilių tarpusavio kontaktas. Antra, R. L. nenurodė aplinkybių, kurios galėtų sudaryti prielaidas abejoti teismo eksperto ir V. P. teiginiais, dėl to, kad automobilio Audi A4 padanga ir (ar) ratlankis bet kuriuo atveju negalėjo padaryti buvusių galinio ratlankio pažeidimų atsižvelgiant į jų pobūdį, ratlankio išsigaubimą.

29.       Taigi nei galinio ratlankio, nei galinio sparno apgadinimai negali būti laikomi 2021 m. sausio 26 d. eismo įvykio pasekmėmis.

30.       Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas akcentavo aplinkybę, kad sprendžiant, ar nurodyti apgadinimai buvo padaryti eismo įvykio pasekmė, svarbu, jog automobilio Mercedes Benz savininkas nebuvo registravęs kitų įvykių. Tačiau tokie duomenys negali pagrįsti, kad būtent įvykio metu buvo padaryti ieškovės minimi pažeidimai, nes savininkas apie anksčiau atsiradusius pažeidimus galėjo ir nepranešti. Juolab, kad pati ieškovė pripažino, jog priekinio bamperio apgadinimai negalėjo būti padaryti ginčo įvykio metu. Pripažinus, kad nurodyti apgadinimai padaryti ne eismo įvykio metu, konstatuotina, jog atsakovei negali kilti prievolė atlyginti tokių apgadinimų remonto išlaidas.

Dėl antro klausimo – ar apskaičiuodama žalos dydį atsakovė tinkamai nustatė pakeistų automobilio Mercedes Benz detalių nusidėvėjimo dydį

31.       Apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį, būtina atsižvelgti į remonto metu pakeistų detalių nusidėvėjimą, jog būtų užtikrinta, kad žalos būtų atlyginta tiek, kiek nukentėjęs asmuo jos realiai patyrė.

32.       Keistų naujomis detalių nusidėvėjimą abi šalys skaičiavo standartizuotu būdu, naudojantis Audatex programa. Į bylą šalys pateikė dvi skirtingas nusidėvėjimo skaičiuotes, parengtas Audatex programa. Pagal ieškovės skaičiuotę taikytinas nusidėvėjimo koeficientas yra 3,33 procento. O pagal atsakovės – 3,74 procento. Sulyginus abiejų skaičiuočių duomenis su automobilio Mercedes Benz techninio paso duomenimis, nustatyta, kad ieškovės skaičiuotė parengta įvedus klaidingą automobilio pirmos registracijos datą (įvesta 2017 m. lapkričio 11 d., o turėjo būti 2017 m. lapkričio 13 d.) ir automobilio kategorija (įvesta M1 sport dyzelinas (nekasdieniai), o turėjo būti M1 dyzelinas). Neatitikimų tarp atsakovės skaičiuotės ir automobilio Mercedes Benz techninio paso duomenų nėra. Vadinasi, atsakovės pateikta skaičiuotė yra patikimesnė nei ieškovės, nes joje naudoti aktualūs techninio paso duomenys.

33.       Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad net ir pakeitus netikslius duomenis Audatex programa apskaičiuoja 3,33 procento dydžio nusidėvėjimą. Tačiau šių liudytojo parodytų aplinkybių nepagrindžia kiti duomenys. Atsakovė duomenis apie taikytą nusidėvėjimo koeficientą ieškovei nurodė 2022 m. sausio 28 d. pranešime. Nepaisant to, patikslintos skaičiuotės ar paaiškinimo dėl skaičiuočių rezultatų neatitikimo ieškovė nepateikė. Dėl to spręstina, kad, nustatant taikytiną nusidėvėjimo koeficientą, turi būti remiamasi ta skaičiuotė, kuri parengta pagal automobilio techninio paso duomenis. Kita vertus, atsakovės atstovas V. P. paaiškino, kad nusidėvėjimo procentas gali skirtis dėl šalių nusidėvėjimui taikytos nevienodos sumos. Ieškovė šios atsakovo atstovo prielaidos neginčijo. Pripažinus, kad atsakovė tinkamai nustatė eismo įvykio pasekmių apimtį, akivaizdu, jog atsakovės pateiktoje skaičiuotėje dėl nusidėvėjimo yra teisingesni duomenys.

34.       Atsižvelgiant į paminėtą, konstatuotina, kad, apskaičiuodama žalos dydį, atsakovė tinkamai nustatė pakeistų automobilio Mercedes Benz detalių nusidėvėjimo dydį.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35.       Atsakovė įrodė, kad atlygino visą eismo įvykio metu dėl automobilio Audi A4 valdytojo kaltės padarytą žalą. Dėl to ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

36.       Taip pat netenkinamas ir išvestinis ieškovės reikalavimas priteisti 40,03 Eur kompensacines palūkanas. Reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo ieškovė grindžia CK 6.261 straipsniu ir prašo taikyti 6 procentų dydžio metinių palūkanų normą, numatytą CK 6.210 straipsnio 2 dalyje. Tačiau draudiko, apdraudusio eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu, atsakomybę už vėlavimą išmokėti draudimo išmoką reglamentuoja specialioji norma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu atsakingas draudikas praleidžia išmokos mokėjimo terminą, tai privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad atsakovė nepraleido 798,36 Eur dydžio dalies draudimo išmokos mokėjimo termino, nes dalį draudimo išmokos atsakovė pervedė vėliau dėl ieškovės kaltės ir atsakovės išskirti ginčo remonto darbai buvo atlikti šalinant ne eismo įvykio pasekmes. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei turėtų būti taikoma atsakomybė delspinigių forma.

37.       Atmetus ieškinį, ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktus dokumentus, atsakovė už teismo ekspertizę sumokėjo 847 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos ir buvo būtinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš atsakovės priteisiamas 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

38.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl nepaskirstomos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Priimti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti 187,72 Eur (šimto aštuoniasdešimt septynių eurų ir 72 ct) žalos atlyginimo dalį.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei ERGO Insurance SE iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                  Linas Virkutis