Civilinė byla Nr. 2S-1467-560/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00491-2011-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1., 122.3., 129., 129.5.,
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria buvo netenkintas E. N. prašymas dėl turto arešto panaikinimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. N. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti teismo 2011-01-13 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones jos turtui – žemės sklypui ((duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šis žemės sklypas dovanojimo sutarties pagrindu priklauso jai. Nuosavybės teisės yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Teismo nutartimi buvo areštuotas P. M. turtas, todėl nepagrįstai yra taikomas areštas jos žemės sklypui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-23 nutartimi pareiškėjos E. N. prašymą dėl turto arešto panaikinimo atmetė. Teismas, remdamasis LR CPK 603 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, nurodė, kad pareiškėja dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo arešto panaikinimo turi teisę pareikšti ieškinį, nagrinėjamą ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas E. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 nutartį ir išspręsti pareikštą prašymą iš esmės – jį tenkinant. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, formaliais pagrindais atmesdamas pareikštą prašymą, pažeidė teisės nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą, neįgyvendino teismui Konstitucijos tiesiogiai deleguotą teisingumo vykdymo funkciją, užkirto kelią į teisminę gynybą. Pažymi, kad teismo areštuotas jos turtas ateityje niekaip negalės užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kadangi pareiškėja nėra susijusi su išnagrinėta byla. Taigi, arešto taikymas neužtikrins įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų.
Ieškovas (išieškotojas) „Swedbank lizingas“, UAB pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Teigia, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą. Pažymi, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo ir arešto taikymo dieną pareiškėjos nurodomas žemės sklypas buvo registruotas atsakovo P. M. vardu. Pasak ieškovo, abejonių kelia pareiškėjos turto nuosavybės teisės registravimas esant turto areštui. Pažymėjo, kad šioje byloje priimtas sprendimas už akių, kuriuo pilnai buvo patenkintas ieškinys, yra įsiteisėjęs, teismas yra išdavęs vykdomąjį raštą, o ieškovas dėl vykdymo veiksmų atlikimo kreipėsi į antstolį, t.y. prasidėjo teismo sprendimo vykdymo procesas, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja turi reikšti ieškinį LR CPK 603 str. pagrindu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Iš bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO seka, kad ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė viso iš atsakovo P. M. priteisti 41 964,44 Lt. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo P. M. turto areštą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-13 nutartimi areštavo P. M. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, neviršijant 41 961,44 Lt sumos. Skolininko turtą surasti ir aprašyti teismas pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui. Atsakovo turto (taip pat ir pareiškėjos nurodomo žemės sklypo, kuris šių veiksmų atlikimo metu buvo registruotas atsakovo P. M. vardu) aprašą sudarė antstolė B. T.. 2011-03-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimu už akių patenkino pareikštą „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį. Sprendimas už akių įsiteisėjo, o 2011-04-28 teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris (kaip teigia ir ieškovas) buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Iš šių bylos duomenų seka, kad civilinė byla, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra išnagrinėta, joje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio pagrindu yra pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai. Vykdymo procesas reglamentuotas LR CPK V1 dalyje. Sprendimo vykdymo metu kylantys klausimai yra sprendžiami šioje CPK dalyje nustatyta tvarka. LR CPK 603 str. reglamentuota kitų asmenų teisių gynimo vykdant sprendimą tvarka, pagal kurią kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu (LR CPK 603 str. 1 d.). Pagal LR CPK 603 str. 2 d. ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto savininkas, ir teisėtas jo valdytojas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo, nurodant, kad pareiškėja dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo arešto panaikinimo turi teisę pareikšti ieškinį LR CPK 603 str. 1 ir 2 d. pagrindu. Atskirajame skunde išdėstyti pareiškėjos subjektyvūs išvedžiojimai, kad skundžiama nutartis pažeidžia norminių teisės aktų reikalavimus, jos nuosavybės teises, teisę į teisminę gynybą, nepaneigia teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ieškovas (pareiškėjas, suinteresuotas asmuo) turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiama nutartis neužkerta kelio į pareiškėjos galimai pažeistų teisių teisminės gynybos, nes savo teises pareiškėja gali ginti pareiškiant ieškinį LR CPK 603 str. nustatyta tvarka, ką, kaip yra minėta, teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337, 338 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius