Civilinė byla Nr. 3K-3-72-686/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12067-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.37.;

2.6.7.

                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M.-Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams R. M.-Ž. ir B. B. (B. B.) dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto lygių dalių nustatymo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendros jungtinės veiklos sutarties, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas A. Ž. prašė teismo pripažinti atsakovų R. M.-Ž. ir B. B. 2012 m. vasario 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 693 negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją – dovanojimo sutartimi atsakovui B. B. perleistą nekilnojamąjį turtą (namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti į pirminę nuosavybės teisės į šį turtą turėtojo padėtį; pripažinti, kad nuo 2003 m. sausio mėn. iki santuokos sudarymo (2009 m. vasario 13 d.) ieškovas A. Ž. ir atsakovė R. M.-Ž. gyveno faktinėje santuokoje ir tvarkė bendrą ūkį, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažinti, kad namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, kurioje jų nuosavybės teisės dalys yra lygios.
3. Nurodė, kad 2009 m. vasario 13 d. su atsakove įregistravo santuoką, iki tol nuo 2002 m. gruodžio pabaigos – 2003 m. sausio pradžios gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, tvarkė bendrą ūkį, bendriems tikslams naudojo gaunamas pajamas, turėjo tikslą sukurti šeiminius santykius. Planavo pasistatyti nuosavą namą, todėl kartu rekonstravo atsakovei priklausančiame žemės sklype esantį sodo namelį (duomenys neskelbtini) – statybos darbai buvo pradėti 2005 m. vasario pabaigoje, o 2007 m. liepos viduryje šalys persikėlė į namą gyventi. Ieškovas rūpinosi ginčo namo statybos reikalais, už statybos darbus su atsakove mokėjo per pusę, lygiomis dalimis moka komunalinius mokesčius; namo teisinė registracija buvo atlikta ieškovės vardu. 2012 m. rugsėjo pabaigoje sužinojo, kad atsakovė namą dovanojo savo sūnui atsakovui B. B.. Tokiais veiksmais atsakovė siekė išvengti bet kokių prievolių ieškovui ir sandorį sudarė tik dėl akių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad nors šalių gyvenimas kartu buvo neepizodinis, o nuolatinis, tačiau nenustatyta aplinkybių, kad šalys tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu; ieškovas neįrodė, kad jis ir atsakovė bendrai veikė siekdami vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės turtą. Ieškovas neturėjo pakankamai lėšų ginčo nekilnojamajam turtui įgyti ir finansiškai prisidėti prie pastato rekonstrukcijos: pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus bendra turėtų lėšų suma nuo 2004 m. iki 2009 m. pabaigos sudarė 403 843,57 Lt (116 961,18 Eur), bendra tikėtinų išlaidų suma – 371 107,38 Lt (107 480,13 Eur), laisvai disponuojama suma – 32 736,19 Lt (9481,05 Eur). Taigi ieškovo asmeniniams poreikiams būtinos išlaidos sudarė 454 Lt (131,49 Eur) per mėnesį. Teismas nurodė, kad ieškovo pajamos ir išlaidos apskaičiuotos iki 2009 metų pabaigos, o pastato rekonstrukcija baigta 2007 m., todėl ieškovo išlaidos iki 2007 metų pabaigos dar labiau viršytų jo turėtas pajamas, skaičiuojant nuo šalių bendravimo pradžios iki rekonstrukcijos pabaigos. Teismo vertinimu, pagalba padedant tvarkyti ūkio reikalus (dalies rangovų suradimas, dalyvavimas statybos priežiūroje, aplinkos tvarkymas) savaime nereiškia, kad šalys susitarė bendrai rūpintis turtu, ir pati savaime nėra nuosavybės įgijimo pagrindas, o galėtų būti vertinama kaip paslauga. Teismas nepasisakė dėl ieškinio argumentų, susijusių su sandorių nuginčijimu, kadangi reikalavimai dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo galėtų būti tenkinami tik patenkinus reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 10 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino, kad sodo namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė ir jų nuosavybės dalys yra lygios (po 1/2 sodo pastato dalį); pripažino negaliojančia 2012 m. vasario 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį, pagal kurią R. M.-Ž. padovanojo B. B. sodo namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.
7. Kolegija nustatė, kad nuo pat 2005 m. pradžios ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, planavo turėti vaikų ir jų susilaukė (sūnus A. gimė 2007 m. gruodžio 10 d., sūnus T. V. – 2009 m. vasario 10 d.), 2009 m. vasario 13 d. šalys susituokė, ir tai vertintina kaip patvirtinimas, kad šalys tvarkė bendrą ūkį ir buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, o statomas namas (statybas planavo ir vykdė ieškovas su atsakove kartu, ieškovas organizavo statybos darbus, prie statybos darbų prisidėjo asmeniniu darbu, su rangovais atsiskaitydavo tiek ieškovas, tiek atsakovė) buvo ginčo šalių jungtinės veiklos objektas. Kolegija pažymėjo, kad sodo bendrijos sklypo ir perstatomo sodo namo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu patvirtina, kad visi dokumentai dėl statybos leidimo bei darbų apmokėjimo, taip pat mokėjimo už komunalines paslaugas, buvo išrašomi atsakovės vardu, ir ši aplinkybė nėra pagrindas daryti išvadą, kad namo perstatymas buvo atliktas vien tik atsakovės pastangomis ir lėšomis. Kolegijos vertinimu, ieškovo atliktas statybos darbų organizavimas, jo asmeninis prisidėjimas prie darbų, namo aplinkos sutvarkymas laikytini jo įnašais į bendrą veiklą (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudariusios, tačiau pripažinęs, kad jos tvarkė bendrą ūkį, teismas sprendė, jog, statant ginčo namą, jų įnašai buvo lygūs, nes atsakovės nurodymas, kad buvo statoma iš jos lėšų, kurias ji gavo pardavusi akcijas, negali būti laikomas pagrindu daryti išvadą, kad namas buvo pastatytas būtent vien iš šių lėšų. Kolegija pripažino, kad dovanojimo sandoris pažeidė ieškovo teises.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu atsakovė R. M.-Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nevertino jungtinei veiklai būdingų požymių, o išimtiniu jungtinės veiklos bruožu klaidingai laikė bendrą gyvenimą kartu. Teismas privalėjo nustatyti, kad šalys iki ginčijamo objekto sukūrimo kartu tvarkė ūkį, bendrai kūrė turtą abiejų iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru šalių darbu, o svarbiausia, ar yra vienas iš būtinųjų jungtinės veiklos požymių – susitarimas, bet dėl šio apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Šalių nesiejo joks susitarimas dėl jungtinės veiklos, jos neturėjo bendros valios sukurti ginčo objektą (rekonstruoti sodo namą), finansinių šalių susitarimų nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Kasacinis teismas nustato keletą aplinkybių (nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu), kurių visetas, o ne kuri nors viena iš jų, gali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje  byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011). Nagrinėjamu atveju visų šių kasacinio teismo praktikoje nurodytų aplinkybių nebuvo, šalis siejo tik bendras (dažnai epizodinis) gyvenimas kartu. Pavienis aplinkos sutvarkymas aplink namą, kuriame neatlygintinai ir nemokėdamas jokių komunalinių mokesčių gyveno ieškovas ir jo su atsakove vaikai, ar, pasinaudojant turimomis pažintimis, rangovų namo rekonstrukcijos darbams atlikti suradimas nelaikytini bendro ūkio tvarkymu.
2. Ieškovas turėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių šalių valią jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise rekonstruoti sodo namą, bet to nepadarė. Gyvenimas kartu iki santuokos sudarymo, bendrų vaikų susilaukimas, bendros atostogos šalių valios vykdyti jungtinę veiklą neatspindi. Ieškovas, gyvendamas atsakovės name, niekada nėra nei išlaikęs turto, nei prisidėjęs prie jo gerinimo (asmeninėmis lėšomis prisidėti prie namo gerinimo neleido sunki ieškovo materialinė padėtis). Būtent atsakovės asmeninė nuosavybė (asmeninės nuosavybės teise turėtų akcijų pardavimas) buvo tikslingai investuota asmeninės nuosavybės teise priklausančiam ginčo namui rekonstruoti. 
3. Sprendžiant dėl turto (jei kasacinis teismas nuspręstų, kad ieškovo ir atsakovės teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos sutartis), ieškovui gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jo indėlį į įgytą ar sukurtą turtą. Šalių galimybės prisidėti prie ginčo objekto sukūrimo buvo nelygiavertės: vienintelės ieškovo pajamos buvo darbo užmokestis, atsakovė investavo į namo statybą 460 000 Lt (133 225,21 Eur), gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtas akcijas. Teismas neanalizavo šalių turtinės padėties ir nevertino rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šalių turimų lėšų dydį vykdant ginčo objekto rekonstrukciją.
4. Teismas, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju taikytina prezumpcija dėl lygių įnašų, paneigė rungimosi principą civiliniame procese ir atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos.
9. Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovas B. B. prašo skundą tenkinti, skundžiamą teismo nutartį panaikinti, taip pat nurodo, kad sutinka su skunde išdėstyta pozicija ir argumentacija.
10. Ieškovas A. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundo netenkinti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas, konstatuodamas, kad šalys tvarkė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą šeimos sukūrimo ir ginčo namo pasistatymo tikslu, to pagrindu laikė ne tik bendrą nuolatinį, pastovų ir neepizodinį šalių gyvenimą kartu, bet ir atsižvelgė į: faktinių santykių įforminimą oficialia santuoka, nevaisingumo gydymą ir vaikų susilaukimą, bendras keliones, trečiųjų asmenų nuomonę dėl šeimos santykių, bendro turto (ginčo namo) statybą, prisidėjimą lėšomis ir darbu.
2. Šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai (banko sąskaitų išrašai, pačios atsakovės pateikti kvitai (kurie gauti ieškovui sumokėjus asmenine banko debetine kortele), neprieštaringi liudytojų parodymai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nėra prisidėjęs prie ginčo namo rekonstrukcijos.
3. Byloje atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad būtent 460 000 Lt (133 225,21 Eur) asmeninių lėšų ji investavo į ginčo namo statybą, o ieškovas neinvestavo arba prisidėjo mažiau (prisidėjimas vykdant jungtinę veiklą gali būti ne tik asmeninėmis ir (ar) bendromis lėšomis, bet ir darbu ar žiniomis). Nagrinėjant bylą, ieškovas nurodė, kad už statybos darbus ir statybines medžiagas jis mokėjo grynaisiais – banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad vien ginčo namo statybos laikotarpiu ieškovas išėmė iš banko sąskaitos ne mažiau kaip 60 000 Lt (17 377,20 Eur), neskaitant to, kad turėjo grynųjų ne tik banko sąskaitoje (dovanotos lėšos, buto pardavimo lėšos, iš pirmos santuokos turėtos lėšos). Kadangi byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kurie leistų teismui atskirti kiekvienos iš šalių įnašą į bendrą turtą, o esantys įrodymai patvirtina abiejų šalių jungtinę veiklą vykdant ginčo namo statybas (ieškovui prisidedant ne mažesne kaip 1/2 dalimi šios sumos ir savo darbu), todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių įnašų dalių prezumpcijos, atitinkamai spręsti dėl kitokios kiekvienos iš šalies dalies, esančios bendrąja daline nuosavybe.
4. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė proceso šalių rungimosi principo – ieškovas savo reikalavimus įrodinėjo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, liudytojų parodymais, atsakovei taip pat buvo sudaryta lygiai tokia pati įrodinėjimo galimybė. Jeigu teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė atsakovei nenaudingas ir nepalankias išvadas, tai nereiškia, kad buvo pažeistas rungimosi principas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl jungtinės veiklos instituto taikymo ginčo teisiniams santykiams

11. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.
12. Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas (žr. šios nutarties 3 punktą).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L. , bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.).
14. Remdamasis įrodymų analize, apeliacinės instancijos teismas nustatė ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalys gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu bei buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, o statomas namas buvo jų jungtinės veiklos objektas, todėl ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip sutartinę jungtinę veiklą (žr. šios nutarties 7 punktą). Ši teismo išvada atitinka teisės normas ir bendrą kasacinio teismo praktiką dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, dėl to nesutikti su tokia išvada nėra jokio teisinio pagrindo. Kasacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.
15. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad 2012 m. vasario 7 d. atsakovė R. M.-Ž. padovanojo savo sūnui B. B. ginčo pastatą – sodo namą bei pripažinus, kad statomas namas buvo ieškovo ir atsakovės jungtinės veiklos objektas, t. y. ginčo teisiniai santykiai kvalifikuoti jungtinės veiklos sutartimi, todėl, atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas dovanojimo sutartį, kurios sudarymas pažeidė ieškovo teises, pripažinti negaliojančia (CK 1.86 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė tokio sandorio sudaryti neprivalėjo.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.)
17. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo.
18. Nors nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.
19. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl partnerių įnašų kuriant bendrą turtą nustatė, kad statybas planavo ir vykdė ieškovas su atsakove kartu, ieškovas organizavo statybos darbus ir prie statybos darbų prisidėjo asmeniniu darbu, su rangovais atsiskaitydavo tiek ieškovas, tiek atsakovė, todėl sprendė, kad ieškovo atliktas statybos darbų organizavimas, jo asmeninis prisidėjimas prie darbų, namo aplinkos sutvarkymas laikytini jo įnašais į bendrą veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodymas, kad namas buvo statomas iš jos lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtas akcijas, negalėjo būti laikomas pagrindu daryti išvadą, jog jis buvo pastatytas būtent vien iš šių lėšų. Ši teismo išvada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą nėra išplėtota, niekuo nepagrįsta ir nepakankama, nors teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
20. Byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kurie leistų teismui atskirti kiekvienos iš šalių įnašą į bendrą turtą. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismas plačiau ir išsamiau neanalizavo šalių turtinės padėties ir nevertino rašytinių įrodymų, pagrindžiančių turimų lėšų dydį vykdant ginčo namo statybą, bet preziumavo, kad pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį partnerių įnašai yra lygūs. Nagrinėjamu atveju taikyta prezumpcija dėl lygių partnerių įnašų paneigė rungimosi principą civiliniame procese.
23. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad, sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą.
24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nevertino kiekvienos iš ginčo šalių individualaus indėlio kuriant abiem šalims priklausantį turtą, todėl neteisingai nustatė kiekvienos iš šalių įnašą į bendrą turtą. Šių aplinkybių ištyrimas yra fakto klausimas, kuris negali būtų nagrinėjamas kasacinės instancijos teisme. Taigi nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad ieškovo A. Ž. ir atsakovės R. M.-Ž. bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios (po 1/2 sodo pastato dalį), naikintina ir ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Kasacinis teismas patyrė 9,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovo A. Ž. ir atsakovės R. M.-Ž. bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios (po 1/2 sodo pastato dalį), panaikinti ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Apie šią nutartį pranešti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Vincas Verseckas