Civilinė byla Nr. e2A-603-480/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09542-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2;

 (S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-153-1070/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei E. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – notarė A. U., antstolis R. B. ir valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę E. D. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto 19-ąjį notaro biurą, pateikiant prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į turtą – 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. ir E. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 2) atsakovei neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo, suteikti ieškovei teisę atsakovės vardu, be atskiro atsakovės sutikimo, atlikti visus reikiamus veiksmus gaunant nuosavybės teisės liudijimą ir jos vardu Nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teises į turtą – 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. ir E. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė S. B. 2014 m. balandžio 1 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš ieškovės naudai įkeisto ir skolininkams L. D. bei E. D. priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtas vykdomasis įrašas pateiktas antstolio R. B. kontorai vykdymui, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė gavo antstolio R. B. 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų Nr. S-276, kuriuo antstolis atšaukė varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė skolininkei E. D. iki 2019 m. gegužės 8 d. išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą dėl mirusiojo L. D. turto ir įregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą savo vardu. Ieškovė iš antstolio R. B. 2019 m. lapkričio 8 d. gavo patvarkymą Nr. S-19-85-13362, kuriuo antstolis pasiūlė išieškotojai „Swedbank“, AB kreiptis į teismą dėl skolininkės įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Iš kartu su 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu gauto testamentų registro išrašo matyti, kad po palikėjo L. D. mirties palikimą priėmė E. D., tačiau nekilnojamojo turto registre paveldėtas nekilnojamasis turtas nėra registruotas paveldėtojos vardu. Ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolininkės E. D. įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu, o skolininkei šių veiksmų neatlikus, suteikti teisę „Swedbank“, AB skolininkės vardu gauti iš notaro paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1977-921/2020, „Swedbank“, AB ieškinį patenkino. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-1633-555/2020) Kauno apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovės prašymu buvo atidėtas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1977-921/2020 įvykdymas iki 2021 m. vasario 5 d., tačiau atsakovė geranoriškai teismo sprendimo neįvykdė ir nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo procedūrų užbaigimo. Ieškovei kreipusis į Kauno m. 19-ojo notaro biuro notarę A. U. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, 2022 m. balandžio 6 d. buvo gautas atsakymas, kad pagal teismo sprendimą yra įpareigojimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau lieka neišspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo mirusiojo sutuoktinei. Sutuoktinė pati nesikreipia dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, o notaras be pačios sutuoktinės prašymo išduoti nuosavybės teisės liudijimo negali, todėl ieškovė turi papildomai kreiptis į teismą ir teismo keliu išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo mirusiojo sutuoktinei. Ieškovė mano, kad būtent atsakovė yra tinkama atsakovė šioje byloje, kadangi dėl jos neveikimo yra susidariusi jau ne vienerius metus trunkanti situacija, kuomet kreditorė „Swedbank“, AB negali įgyvendinti savo, kaip hipotekos kreditorės, teisių ir negali būti vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto. Apyrašo sudarymas pats savaime nepakeičia turto nuosavybės ar pan. Kol nėra baigtos paveldėjimo procedūros, nėra gauti paveldėjimo teisės liudijimai bei įregistruotos turtinės teisės į paveldimą turtą, tol negali būti vykdomas išieškojimas iš ieškovės naudai įkeisto turto. Dėl ieškovės galimybės šioje byloje reikšti netiesioginį ieškinį jau yra pasisakyta tarp šalių vykusioje civilinėje byloje Nr. e2-1977-921/2020. Ieškovė ieškinyje detaliai nurodė ir pagrindė faktinį ieškinio pagrindą, t. y. ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, kadangi Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė S. B. 2014 m. balandžio 1 d. yra išdavusi vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo ir jis yra vykdomas antstolio R. B. kontoroje; dėl atsakovės neveikimo skolos išieškojimas negali būti tęsiamas, ką patvirtina antstolio R. B. vykdomojoje byloje priimti patvarkymai bei kasacinio teismo praktika; atsakovė neabejotinai turi galiojančią teisę užbaigti paveldėjimo procedūras, įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu, pateikti prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, tačiau šių veiksmų neatlikdama pažeidžia kreditorės „Swedbank“, AB teisėtus interesus – galimybę patenkinti finansinį reikalavimą realizuojant įkeistą turtą.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė E. D. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės reikalavimų tikslas ir esmė turėtų būti nukreipta ne į atsakovę, tačiau į kitą subjektą – trečiąjį asmenį notarę. Notarei atsisakius atlikti notarinį veiksmą iš esmės ginčas iškilo ne tarp atsakovės ir ieškovės, tačiau tarp ieškovės ir trečiojo asmens, kuris remiasi ne konkrečiu teisės aktu, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, subjektyviu, Notarų rūmų paaiškinimu (nuomone). Atsakovė yra vienintelis subjektas (vienintelė paveldėtoja) po velionio mirties priėmusi palikimą. Atsakovė pasirinko konkretų paveldėjimo būdą: palikimo priėmimo procedūrą pagal apyrašą. Antstolė G. A. 2021 m. vasario 4 d. yra sudariusi (o atsakovė pasirašiusi) velionio paveldėjimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldimo turto apyraše yra įtrauktas ir ieškovės nurodomas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė mano, jog teisės aktai nenumato galimybės teismui įpareigoti atsakovę kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, kurio, atsakovės nuomone, šiuo atveju apskritai nereikia. Mirus velioniui, atsakovei priėmus palikimą, neatsiranda papildomo teisinio pagrindo dar kartą nustatinėti dalį turte, nes jis visas tapo atsakovės nuosavybe. Prašymas įpareigoti registruoti turtą Nekilnojamo turto registre ar jo dalį, kaip reikalavimas, ypač deklaruojant jau egzistuojančią tokią teisę, vertintinas, kaip nepagrįstas ir perteklinis. Reiškiami reikalavimai neatitinka būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnis). Civilinėje byloje neegzistuoja joks subjektas, kuris galėtų būti laikomas atsakovės skolininku, t. y. neegzistuoja joks atsakovės skolininkas, į kurį atsakovė turėtų galiojančią ir neginčijamą teisę (kurios neva neįgyvendintų), o pastarasis turėtų galiojančią ir vykdytiną prievolę atsakovei – civilinėje byloje nėra subjekto, kuris CK 6.68 straipsnio prasme būtų suprantamas, kaip skolininko skolininkas. Ieškovė ieškinyje net nesistengia pagrįsti visų privalomų įrodyti netiesioginio ieškinio sąlygų, reiškia reikalavimus, neatsižvelgdama į paties netiesioginio ieškinio esmę bei sampratą. Atsakovė įsitikinusi, jog negali susiklostyti tokia teisinė ir faktinė situacija, kada ieškovė, prisidengdama jau įvykusiu procesu arba tuo pačiu netiesioginiu ieškiniu, vis reikalautų priverstinai atsakovės atlikti veiksmus, reikštų įpareigojimus, nors juos gali atlikti pati ieškovė arba kitas subjektas nepagrįstai atsisako juos atlikti. Ši civilinė byla, t. y. faktinė situacija (pats reikalavimų faktinis pagrindas) ir dalykas (konkretus reikalavimas), yra skirtinga nei buvusioje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto 19-ąjį notaro biurą pateikiant prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), registruotus L. D. ir E. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; atsakovei neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo, suteikė ieškovei teisę atsakovės vardu be atskiro atsakovės sutikimo atlikti visus reikiamus veiksmus gaunant nuosavybės teisės liudijimą ir atsakovės vardu Nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teises į 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), registruotus L. D. ir E. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; priteisė iš atsakovės ieškovei 94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybės naudai 26,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

5.       Teismas priėmė išvadą, kad ieškovė, gavusi notarės atsakymą dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, neskundė notarės veiksmų dėl to, kad iš esmės sutiko su notarės argumentais, todėl konstatavo, jog tarp notarės ir ieškovės nėra ginčo, todėl atsakovė yra tinkama atsakovė šioje byloje.

6.       Byloje esant duomenims, kad ieškovė negali įgyvendinti savo teisių (išieškoti skolą iš atsakovei priklausančio ir bankui įkeisto turto) dėl atsakovės vengimo išsiimti nuosavybės teisės liudijimą, teismas laikė, jog ieškovė turi teisę reikšti ieškinio reikalavimus, kurie atitinka CK 1.138 straipsnio 1, 8 punktus.

7.       Teismas sprendė, kad notarė, būdama subjektu, kuriam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, įpareigojantys griežtai laikytis įstatymų reikalavimų, paveldėjimo teisės liudijimo formos, turėjo pagrindą atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą iki tol, kol nebus nustatyta atsakovės nekilnojamojo turto dalis, išduodant šiai nuosavybės teisės liudijimą.

8.       Iš byloje esančių įrodymų (atsakovės procesinio elgesio civilinėje byloje Nr. e2-1977-921/2020, t. y. teismo sprendimo nevykdymo po to, kai jos prašymu sprendimo vykdymas buvo atidėtas), šioje byloje pareikštos atsakovės pozicijos (nesutikimo su ieškiniu) teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad patenkinus ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo išsiimti nuosavybės teisės liudijimą, šis reikalavimas nebus vykdomas atsakovės geranoriškai, kaip ir reikalavimas įregistruoti nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą ir dėl atsakovės įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

9.       Teismas, konstatavęs, kad ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovę įregistruoti nuosavybės teisę į būtent jai kaip gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturtei priklausančią 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sprendė, jog tokia registracija yra būtina, siekiant tinkamai užbaigti atsakovės mirusiam sutuoktiniui priklausiusio turto paveldėjimo procedūrą, išduodant atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą ir jo pagrindu registruojant atsakovės nuosavybės teisę į kitą 1/2 dalį turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

10.       Teismas priėmė išvadą, kad yra visos netiesioginio ieškinio sąlygos, išvardytos CK 6.68 straipsnio 1–3 dalyse.

11.       Teismas nurodė, kad leidimas ieškovei be atskiro atsakovės sutikimo atlikti visus reikiamus veiksmus gaunant nuosavybės teisės liudijimą ir atsakovės vardu Nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teises (tuo atveju jei atsakovė neatliks to geranoriškai) nėra neaiškus ir nekonkretus ir galbūt pažeidžiantis atsakovės teises, ir pažymėjo, jog formuluotė „atlikti visus reikiamus veiksmus“ reiškia tai, kad ieškovei leidžiama atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus, būtinus siekiant gauti atsakovės nuosavybės teisės liudijimą ir registruoti atsakovės nuosavybės teisę į dalį turto.

12.       Teismas sprendė, kad ieškovės prašomas nustatyti atsakovei terminas veiksmams atlikti (15 dienų) yra protingas ir pakankamas tam, jog atsakovė galėtų savanoriškai įvykdyti šioje byloje priimtą teismo sprendimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė E. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Teismas sprendime netinkamai taikė ir aiškino CK 6.68 straipsnio nuostatas. Ieškovės reikalavimus kvalifikavo, kaip pareikštus netiesioginio ieškinio forma, tačiau reikalavimai byloje buvo pareikšti ir teismo nepagrįstai patenkinti visiškai neegzistuojant visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui reikšti. Net jeigu ir ieškovės reikalavimus būtų galima kvalifikuoti (nors atsakovės įsitikinimu tai nėra pagrįsta) netiesioginio ieškinio kontekste, ieškovės reikalavimai, remiantis CK 6.68 straipsniu, buvo pareikšti ne tam subjektui. Ieškovės reikalavimų esmė buvo nukreipta į notarę, siekiant atlikti notarinius veiksmus (kuriuos pati ieškovė deklaruoja galinti atlikti remiantis jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose). Teismas netinkamai identifikavo ieškovės siekiamų atlikti notarinių veiksmų esmę, prasmę ir tikslą.

13.2.       Teismas visiškai ignoravo ne tik kumuliatyvias sąlygas netiesioginiam ieškiniui pareikšti, tačiau esminę nuostatą reiškiant CK 6.68 straipsnyje įtvirtintą netiesioginį ieškinį – tokio pobūdžio ieškinį galima reikšti tik tada, kada reikia apsaugoti savo teises, o kitais būdais to padaryti nėra įmanoma.

13.3.       Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja CK 6.68 straipsnio būtinosios sąlygos. Ieškovė gali atlikti veiksmus paveldėjimo teisės liudijimui gauti, tačiau jų tinkamai neįgyvendina, o tai tikrai niekaip nepažeidžia ieškovės teisių; net jeigu ir pažeidžia, tai dėl to kalta yra pati ieškovė. Civilinėje byloje neegzistavo joks subjektas, kuris galėtų būti laikomas atsakovės skolininku. Prašoma įpareigoti įgyvendinti teisė yra išimtinai susijusi su atsakovės asmeniu – tokio pobūdžio teisių netiesioginiu ieškiniu negalima įpareigoti.

13.4.       Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės argumentą, kad įpareigojimai įregistruoti Nekilnojamo turto registre yra pertekliniai ir realiai nesukuriantys jokių teisinių pasekmių. Šiame kontekste bendriausia prasme toks reikalavimas jau yra išspręstas, todėl jis neturėjo būti apskritai nagrinėjamas. Teismas nepasisakė, kuris įstatymas įtvirtina tokį teisės gynybos būdą, kurį civilinėje byloje reiškė ieškovė. Sprendime nebuvo atsakyta į tai, ar konkrečioje situacijoje ginčas tarp ieškovės ir atsakovės jau nėra išspręstas kitoje civilinėje byloje – ar teismas pagrįstai priėmė nagrinėti ieškinį, jeigu ieškovės tikslas yra gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovei tokia teisė yra suteikta.

13.5.       Teismas visiškai nepagrįstai patenkino reikalavimo dalį: „be atskiro šios sutikimo atlikti visus reikiamus veiksmus“. Toks reikalavimas rezoliucinėje sprendimo dalyje objektyviai nėra galimas, nes nėra apibrėžtas.

13.6.       Teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir patenkino iš esmės neapibrėžtus ieškovės reikalavimus.

13.7.       Teismas visiškai ignoravo tai, kad atsakovė yra vienintelė velionio paveldėtoja, tik jos nuosavybėn paveldėjimo būdu perėjo velionio nuosavybė, įskaitant bendrąją jungtinę (pagal apyrašą). Teismas susipainiojo savo argumentacijoje dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo. Teismas nurodė, jog neva paveldėjimo teisės liudijime turi būti nurodomi paveldimi daiktai, tačiau „pamiršo“, jog tokie daiktai nurodomi ir paveldimo turto apyraše, kuris yra sudarytas dar 2021 m.

13.8.       Teismas sprendime vietoj to, kad konstatuotų ieškovės reikalavimų netinkamumą, neapibrėžtumą ir abstraktumą, „išeidamas“ už ginčo ribų, dispozityvioje byloje (nagrinėjamoje laikantis rungimosi ir šalių lygybės principų) pats ėmėsi „formuluoti“ ir aiškinti (plėsti ar konkretinti) ieškovės reikalavimus. Teismas negali už ieškovę suformuluoti reikalavimų, o kada reikalavimai yra netinkamai – privalo jų netenkinti.

14.       Ieškovė „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

14.1.       Atsakovės neveikimu akivaizdžiai pažeidžiamos hipotekos kreditoriaus teisės, t. y. atsakovė paveldėtų skolinių įsipareigojimų nevykdo ir savo neveikimu vilkina skolos išieškojimo iš įkeisto turto procesą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neva priimtu teismo sprendimu pažeidžiamų atsakovės teisių yra atmestini kaip nepagrįsti.

14.2.       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies abstraktumo. Tai, jog ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą atsakovės vardu atlikti ieškinio reikalavimuose nurodomus veiksmus, patvirtina ir kitose savo turiniu panašaus pobūdžio bylose priimti procesiniai sprendimai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-515-560/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1318-777/2020 ir kt.)

14.3.       Atmestini apeliacinio skundo argumentai ir dėl ieškovės galimybės šioje byloje reikšti netiesioginį ieškinį. Kaip minėta, ar ginčo atveju gali būti reiškimas netiesioginis ieškinys, jau yra pasisakyta tarp šalių vykusioje civilinėje byloje Nr. e2-1977-921/2020, kurioje ieškovės reikalavimai buvo patenkinti pilna apimtimi.

15.       Trečiasis asmuo notarė A. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

15.1.       Atsakovė ne visai tiksliai supranta paveldėjimo ir nuosavybės dokumentų sudarymą ir jų išdavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl be pagrindo kvestionuoja tiek ieškovės, tiek notarės veiksmų teisėtumą, procesinę bylos dalyvių padėtį ir t.t. Atsakovės nurodyti argumentai, susiję su nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, niekaip nepagrindžia apeliacinio skundo reikalavimo.

15.2.       Ieškovės ieškinys byloje buvo pagrįstas, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškinio reikalavimu, kuris buvo reikštas šioje byloje (kadangi negalima įregistruoti turto atsakovės ir jos mirusio sutuoktinio vardu prieš tai neišdavus nuosavybės teisės liudijimo), byloje šalių procesinė padėtis nurodyta tinkamai (nes ieškovė neturi pagrindo tiesiogiai kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pergyvenusiam sutuoktiniui tam nesant teismo sprendimo) ir teismas turėjo pagrindą tenkinti ieškinį (nes kitu būdu ieškovė savo teisių į atsakovės turtą realizuoti negali).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

16.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. balandžio 1 d. buvo išduotas notarės vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo ieškovei „Swedbank“, AB (toliau – ieškovė) iš įkeisto bei skolininkams E. D. ir L. D. priklausančio turto: gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Vykdomojo įrašo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla antstolio R. B. kontoroje. 2019 m. balandžio 23 d. antstolio patvarkymu buvo atšauktos varžytynės, atsakovei E. D. pasiūlyta išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą dėl mirusiojo L. D. turto ir įregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą savo vardu iki 2019 m. gegužės 8 d. 2019 m. lapkričio 8 d. antstolio patvarkymu ieškovei pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininkės E. D. įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo bei įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Ieškovei kreipusis į teismą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1977-921/2020, kurį nepakeistą paliko Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi, nuspręsta įpareigoti atsakovę E. D. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus paveldėto turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Kauno miesto 19-ajam notarų biurui, kreiptis į minėtą biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto, registruoto E. D. ir L. D. vardu. Minėtu teismo sprendimu taip pat nuspręsta atsakovei neįgyvendinus per teismo nustatytą terminą įpareigojimo įregistruoti po L. D. mirties paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre, aukščiau nurodytus veiksmus atsakovės vardu suteikta teisė atlikti ieškovei. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovės prašymu 2020 m. liepos 27 d. teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2021 m. vasario 5 d., tačiau atsakovė neįvykdė teismo sprendimo nustatytu terminu. Ieškovei kreipusis į Kauno m. 19-ojo notaro biuro notarę A. U. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, buvo gautas atsakymas, kad iki tol, kol nebus išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinei E. D., valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre nebus panaikinta žyma apie įregistruotą bendrąją nuosavybę; E. D. yra mirusiojo sutuoktinė, kuriai turi būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas, o 2020 m. liepos 27 d. teismo sprendimu neišspręstas klausimas dėl šio liudijimo išdavimo; paveldėjimo teisės liudijimas po L. D. mirties negali būti išduotas, nes turtas registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Notarė pasiūlė kreiptis į teismą dėl atsakovės E. D. įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir turto registravimo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė kreipėsi į teismą su paduotu netiesioginiu ieškiniu dėl atsakovės E. D. įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo į 1/2 dalį nekilnojamojo turto išdavimo ir turto registravimo Nekilnojamojo turto registre, nes dėl susiklosčiusios situacijos negali būti tęsiamas išieškojimas ieškovės naudai iš E. D. ir L. D. įkeisto turto.

19.       Atsakovė E. D. (toliau – atsakovė arba apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vietoj to, jog konstatuotų ieškovės reikalavimų netinkamumą, pats ėmėsi „formuluoti“ ir aiškinti ieškovės reikalavimus. Teigia, kad prašoma įgyvendinti teisė yra išimtinai susijusi su atsakovės asmeniu – tokio pobūdžio teisių netiesioginiu ieškiniu negalima įpareigoti. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.68 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos ir juos detalizuojančius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

20.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 pastraipa).

21.       Taigi, asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo, gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus). Ieškinyje gali būti suformuluota daugiau negu vienas susijusių savarankiškų reikalavimų (ieškinio dalykų), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 56 pastraipa).

22.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę kreiptis į notaro biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti viešame registre nuosavybės teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto, kuris registruotas L. D. (mirusio atsakovės sutuoktinio) ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o atsakovei neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo, suteikti ieškovei teisę įgyvendinti atsakovės turimą turtinę teisę už ją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad byloje pareikštas ieškinio dalykas būtų neaiškus. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal ieškovės pareikštu ieškiniu suformuluotus reikalavimus ir teismas savo nuožiūra ieškinio dalyko nekeitė, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

23.       CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi, netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017; kt.).

24.       Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininkės turimą teisę taip pat apima ir nagrinėjamai bylai analogišką situaciją, t. y. kai skolininkė (atsakovė) vengia gauti nuosavybės teisės liudijimą ir viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai.

26.       Bylos medžiaga nustatyta, kad: ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, kadangi Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė S. B. 2014 m. balandžio 1 d. yra išdavusi vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo ir jis yra vykdomas antstolio R. B. kontoroje (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); antstolio R. B. 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymas dėl vykdymo veiksmų Nr.S-276 ir 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymas Nr. S-19-85-13362 liudija, kad dėl atsakovės neveikimo skolos išieškojimas negali būti tęsiamas; atsakovė turi galiojančią teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, viešame registre įregistruoti 1/2 dalį nekilnojamojo turto savo vardu, tačiau šių veiksmų neatlieka; neatlikdama prieš tai nurodytų veiksmų, atsakovė pažeidžia kreditoriaus, t. y. ieškovės, teisėtus interesus – galimybę patenkinti finansinį reikalavimą realizuojant įkeistą turtą. Taigi, esant visoms CK 6.68 straipsnyje įtvirtinto netiesioginio ieškinio taikymo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.

27.       Analizuodama ir vertindama apeliantės skundo argumentus, kad prašoma įgyvendinti teisė yra išimtinai susijusi su atsakovės asmeniu – tokio pobūdžio teisių netiesioginiu ieškiniu negalima įpareigoti, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnį nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai ar teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.256 straipsnio 2 dalyje.

28.       Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 25 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Pagal šių Nuostatų 28 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.

29.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, iš esmės kaip išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1977-921/2020, taip ir nagrinėjamu atveju vengia gauti nuosavybės teisės liudijimą (minėtoje byloje – paveldėjimo teisės liudijimą) ir viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus (t. y. ieškovės) naudai. Todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, o taip pat byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą atsakovės vardu atlikti ieškinio reikalavime nurodomus veiksmus.

30.       Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad po jos sutuoktinio L. D. mirties netinkamai laikomasi nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarkos, tačiau tokių savo teiginių nepagrindžia nei teisiniais, nei faktiniais argumentais. Jos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas susipainiojo savo argumentacijoje dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo, atmestini kaip nepagrįsti.

31.       CK 3.100 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vieno iš sutuoktinių mirtis yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų. Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, tai yra notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl nuosavybės teisės liudijimas gali būti išduodamas tik pergyvenusiam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės liudijo išdavimas į ½ dalį sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklaususio turto reiškia, jog po sutuoktinio mirties ½ sutuoktinių bendro turto dalis pragyvenusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad dėl likusios ½ sutuoktinių buvusio bendro turto dalies, priklausiusios mirusiajam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 5.13 straipsnyje reglamentuota sutuoktinių paveldėjimo teisė.

32.       Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas, nurodyta kasacinio teismo praktika, faktinių aplinkybių visetas (nutarties 18, 26 pastraipos), leidžia daryti išvadą, kad pergyvenusio sutuoktinio teisės gauti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise turimame turte nekeičia jo sprendimas dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimu kreditoriui (t. y. ieškovei) suteikta teisė atlikti veiksmus, reikalingus išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui ir jo vardu įregistruoti teises į paveldėtą turtą, tačiau teismas jau išnagrinėtoje byloje nesprendė ir nepasisakė dėl bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo, nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pergyvenusiam sutuoktiniui. Vadinasi, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškinio reikalavimu, kuris buvo pareikštas šioje byloje ir pagal kurį bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, nes paveldėjimo teisės liudijimas į bendrąją sutuoktinių nuosavybe esantį turtą gali būti išduodamas tik prieš tai išdavus nuosavybės teisės liudijimą, ir tik po to viešame registre įregistravus teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į jas gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai.

33.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek EŽTT, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 pastraipos; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 pastraipa).

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir (ar) 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovė neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarė A. U., teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas įrodančių dokumentų, todėl prašymas nesvarstytinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.