Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-28-516-2011].doc
Bylos nr.: 2S-28-516/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šokių studija "Alemanda" atsakovas
Advokato padėjėja Eglė Samuchovaitė ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2S-28-516/2011

                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 121.5; 122.2; 122.3; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                                   2011 m. kovo 3 d.

                                                                            Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir  pranešėja), Danutės Kutrienės ir Marijono Greičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo šokių studijos „Alemanda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų U. B. , D. M. , M. G. , V. G. , K. M. T. ir S. B. ieškinį atsakovui šokių studijai „Alemanda“ dėl juridine veikla gautų pinigų priteisimo..

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

Ieškovai U. B. , D. M. , M. G. , V. G. , K.M. T. ir S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovo  šokių studijos „Alemanda“ priteisti kiekvienam iš ieškovų po 2615 Lt, iš viso 15 690 Lt. 

Ieškovai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises.

Nurodė, kad jų žiniomis atsakovas neturi jokio turto. Atsakovo, kaip asociacijos biudžetą sudaro tik narių įnašai, todėl kyla reali grėsmė, kad  išeikvojus laimėtą ieškovų prizą, atsakovas tokios sumos iš narių įnašų gali ir nesurinkti.  Butas, kuriame yra registruota šokių studija, jau yra areštuotas. Vadinasi, šokių studijos vadovai Ž. K. ir A. K. turi finansinių problemų, o joms spręsti gali panaudoti laimėtus pinigus. 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi areštavo atsakovui Šokių studijai „Alemanda“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Turto nesant ar jo nepakankant, areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, išskyrus atsiskaitymus su ieškovais pagal pateiktą ieškinį.

Teismas įvertinęs ieškovų prašomą priteisti sumą ir tai, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, iš ieškovų paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame registruota šokių studija „Alemanda“, priklauso šokių studijos vadovams Ž. K. ir A. K. ir yra areštuotas. Atsakovo biudžetą sudaro tik šokių studijos narių įnašai. Atsakovas vengia vykdyti prievolę. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskiruoju skundu atsakovas šokių studija „Alemanda“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-10 nutartį pakeisti – panaikinti atsakovo turto areštą, įpareigojant atsakovą pervesti 15690 Lt į ieškovų pasirinkto antstolio depozitinę sąskaitą po to, kai į atsakovo sąskaitą bus pervestas piniginis prizas už laimėtą projektą „2 minutės šlovės“.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. atsakovas negavo prizo, į kurį pretenduoja ieškovai. Teigia, jog apeliantas projektą „2 minutės šlovės“ laimėjo 2010-06-06. Atsakovas teikia teismui įrodymus, kad laimėto prizo negavo – išrašą iš atsakovo banko sąskaitos ir kasos knygos kopiją už laikotarpį nuo 2010-06-06 dienos iki šio dokumento parengimo dienos. Taigi apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis negavo dalyko (piniginio prizo), į kurį pretenzijas reiškia ieškovai, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo, o taip pat ir atsakovo, t.y. asociacijos narių teises daugiau nei yra būtina, trikdo atsakovo veiklą, nes antstoliui areštavus atsakovo pinigines lėšas, atsakovas negali vykdyti einamųjų mokėjimų;
  2. atsižvelgiant į ieškinio dalyką (dalis dar negauto piniginio prizo) laikinosios apsaugos priemonės turi būti keičiamos. Atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovą pervesti 15690 Lt į ieškovų pasirinkto antstolio depozitinę sąskaitą po to, kai į atsakovo sąskaitą bus pervestas piniginis prizas už laimėtą projektą „2 minutės šlovės“. Apelianto teigimu, būtent tokios laikinosios apsaugos priemonės visiškai užtikrins ieškovų teises bei galimo teismo sprendimo realų įvykdymą ir minimaliai suvaržys atsakovo teises.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai U. B. , D. M. , M. G. , V. G. , K.M. T. ir S. B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad ieškinio dalykas – atsakovo turtinės teisės į ieškiniu reikalaujamą piniginio prizo dalį, esančią pas trečiuosius asmenis. Nepriklausomai nuo to, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis yra piniginis prizas, ieškinio dalykas neišnyksta. Kilus ginčui, kam priklauso projekte laimėtas piniginis prizas, ieškovai kreipėsi į teismą.

Ieškovų nuomone, atsakovas nerodo visų savo gaunamų pajamų, kas tampa papildomu motyvu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.

Pažymi, kad antstolis areštavo ieškovų reikalaujamą priteisti 15 690 Lt sumą, esančią pas trečiąją asmenį, t.y. UAB „LNK“.UAB „LNK“ areštuotą sumą pervedus į antstolio depozitinę sąskaitą, kitų atsakovės piniginių lėšų areštas buvo antstolio panaikintas, todėl atsakovo motyvai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo teisės daugiau nei yra būtina yra nepagrįstas. Be to, antstolis areštavo tik ieškovų reikalaujamą priteisti 15 690 Lt piniginio prizo dalį.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, jeigu esama prielaidų manyti, kad tokių priemonių nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps iš viso nebegalimas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - atsakovui nepalankaus sprendimo įgyvendinimo užtikrinimas apribojant atsakovo veiksmų laisvę ginčo objekto ar ieškovui priklausančio turto ar turtinių teisių, į kuriuos gali būti nukreipiamas sprendimo vykdymas, atžvilgiu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus (numatomus pareikšti) ieškinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu negali būti taikoma kaip pažeidžianti ekonomiškumo principą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovai U. B. , D. M. , M. G. , V. G. , K.M. T. ir S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovo  šokių studijos „Alemanda“ priteisti kiekvienam iš ieškovų po 2615 Lt, iš viso 15 690 Lt, kuriuos jie laimėjo projekte „2 minutės šlovės“ (b.l. 1-4).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009).

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 15 690 Lt sumos priteisimo iš atsakovo šokių studijos „Alemanda“ Nors atsakovas yra juridinis asmuo, tačiau minėta ieškinio suma yra pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas.

Taigi tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia egzistavimą objektyvios grėsmės įvykdyti būsimam sprendimui dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).

Pagal civiliniame procese galiojančius šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė teismui jokių jo finansinę / turtinę padėtį įrodančių dokumentų ir kitų įrodymų, jog jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad ieškinio reikalavimo sumą jo atžvilgiu būtų galima laikyti nedidele. Priešingai, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo, kaip asociacijos, biudžetą sudaro narių įnašai. Be to, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (b.l. 12-13) butas (duomenys neskelbtini), kuriame registruota šokių studija „Alemanda“, šiai, kaip juridiniam asmeniui, nepriklauso.

Atsižvelgdama į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto paskirtį – padėti geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą ir užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio sumos ribose, nes duomenų, atspindinčių gerą atsakovo finansinę padėtį ir apsprendžiančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (nebūtinumą), byloje nėra.

Apeliantas teigia, jog jis dar nėra gavęs prizo, į kurį pretenduoja ieškovai. Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negavo dalyko (piniginio prizo), į kurį pretenzijas reiškia ieškovai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo, o taip pat ir asociacijos narių teises daugiau nei yra būtina, trikdo atsakovo veiklą, nes antstoliui areštavus atsakovo pinigines lėšas, atsakovas negali vykdyti einamųjų mokėjimų. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

Kilus ginčui, kam priklauso projekte laimėtas piniginis prizas, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškinio dalykas – atsakovo turtinės teisės į ieškiniu reikalaujamą piniginio prizo dalį. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, ar pas atsakovą, ar trečiuosius asmenis yra piniginis prizas, nes jį prašoma priteisti iš atsakovo, kaip prizo laimėtojo. Be to, teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo tik ieškovų reikalaujamą priteisti 15 690 Lt sumą, t.y. neapribojo atsakovo teisių didesne apimtimi, negu reikalinga pareikštam ieškiniui užtikrinti. Aktualu pažymėti ir tai, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo areštuotos būtent atsakovui priklausančios lėšos, esančios pas trečiąjį asmenį- UAB ,,Laisvas nepriklausomas kanalas“, ką patvirtina prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktas antstolio partvarkymas (b.l. 37) ir arešto mastas neviršija pareikšto ieškinio sumos. Taigi pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis visiškai užtikrinamos ieškovų teisės, bei realus teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju, o atsakovo teisės suvaržomos minimaliai, tiek kiek būtina Atsižvelgiant į ekonomiškumo principą.

Teisėjų kolegija nesvarsto atskirajame skunde išdėstyto prašymo pakeisti skundžiama nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, nes tokio prašymo apeliantas nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 150 str.), teismas jo nesvarstė, dėl jo nutarties nepriėmė, todėl šis prašymas negali būti apeliacijos dalyku.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus  atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-10 nutarties, iš atsakovo šokių studijos „Alemanda“  priteistina 21 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje  (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

 

n u t a r ė :

 

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo šokių studijos ,,Alemanda“ 21 (dvidešimt vieną) litą ir 15 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

 

 

Teisėjai                                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

                                                                                                                              Danutė Kutrienė

 

                                                                                                                              Marijonas Greičius