Civilinė byla Nr. e3K-3-127-403/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07044-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovams V. G., G. L., R. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypo) naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2017 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą (variantas Nr. 5):
2.1. ieškovei paskirti atskirai naudotis 73 kv. m Žemės sklypo, plane pažymėto indeksu A/73, ir 93 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110;
2.2. atsakovui G. L. paskirti atskirai naudotis 143 kv. m Žemės sklypo, plane pažymėto indeksais B/121, B/7, B/15, ir 121 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110;
2.3. atsakovei V. G. paskirti 31 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksu C/171;
2.4. atsakovui R. M. paskirti 36 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110;
2.5. nustatyti Žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie jiems priklausančių pastatų 1 m atstumu nuo pastatų sienų, išskyrus ūkinio pastato sieną, pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ projekte taškais 5–6, esant reikalui juos (pastatus) prižiūrėti ir remontuoti.
3. Ieškovė nurodė, kad ji ginčo nekilnojamuoju turtu naudojasi nuo 1978 metų. Kol nebuvo privatizuoti nei butai, nei žemės sklypas, bendraturčiai žemės sklypu naudojosi visi bendrai, tačiau tik ieškovė visada naudojosi žemės sklypo dalimi, esančia už ūkinio pastato. Su ankstesniais bendraturčiais jokių konfliktų nekildavo. Pasikeitus kai kuriems nekilnojamojo turto savininkams, ėmė kilti įvairių nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nors naujieji savininkai, prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą, buvo supažindinti su nusistovėjusia faktine žemės sklypo naudojimosi tvarka ir jokių pretenzijų neišreiškė. Ieškovė jau anksčiau kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504-429/2011 ieškovės ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkino, o atsakovo G. L. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jo pasiūlytą planą atmetė. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys. Ieškovė, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo nutartį, parengė kitą naudojimosi žemės sklypu planą. Šis planas parengtas atsižvelgus į visas aplinkybes, susijusias su bendraturčių esminiu interesu naudotis tam tikra bendro žemės sklypo dalimi ir susiklosčiusiais faktiniais žemės sklypo naudojimo santykiais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė Žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2017 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą (variantas Nr. 5):
4.1. ieškovei paskyrė atskirai naudotis 73 kv. m Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A/73, ir 93 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110;
4.2. atsakovui G. L. paskyrė atskirai naudotis 143 kv. m Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais B/121, B/7, B/15, ir 121 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110;
4.3. atsakovei V. G. paskyrė 31 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksu C/171;
4.4. atsakovui R. M. paskyrė 36 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110;
4.5. nustatė Žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie jiems priklausančių pastatų 1 m atstumu nuo pastatų sienų, išskyrus ūkinio pastato sieną, pažymėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ projekte taškais 5–6, esant reikalui juos (pastatus) prižiūrėti ir remontuoti.
5. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (166/497 dalys); atsakovui G. L. (264/497 dalys); atsakovui R. M. (36/497 dalys); atsakovei V. G. (31/497 dalis). Žemės sklype esantis gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams. Gyvenamojo namo priklausinys – ūkinis pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (33/100 dalys), atsakovui G. L. (33/100 dalys) ir R. M. (34/100 dalys).
6. Ieškovė 2010 metais kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo. Toje byloje atsakovas G. L. buvo pareiškęs priešieškinį. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504-429/2011 ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo G. L. priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo G. L. apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta pagal ieškovės pasiūlytą planą, ieškovės ieškinį atmetė.
7. Pagal ieškovės pateiktą 2017 m. lapkričio 24 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą, variantą Nr. 5, ieškovei atitektų atskirai naudotis 73 kv. m Žemės sklypo, plane pažymėto indeksu A/73, ir 93 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; atsakovui G. L. atitektų atskirai naudotis 143 kv. m Žemės sklypo, plane pažymėto indeksais B/121, B/7, B/15, ir 121 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; atsakovui R. M. – 36 kv. m bendrai naudojamo ploto, plane pažymėto indeksais C/171 ir C/110; atsakovei V. G. – 31 kv. m bendrai naudojimo ploto, plane pažymėto indeksu C/171.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas G. L. sutiko su B/121 dalies priskyrimu jam, išskyrus dėl dalies, esančios fasadinėje pusėje, kuri yra atskirta varteliais ir pagal atsakovą turėtų būti palikta bendrai naudotis. Teismo nuomone, nėra pagrindo paskirti šią dalį bendrai naudotis, nes tokiu atveju sklypas būtų skaidomas į dar smulkesnes dalis ir būtų didinamas bendro naudojimo plotas, o tai neatitiktų Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties argumentų. Teismas sprendė, kad visos dalies, plane pažymėtos B/121, priskyrimas atsakovui G. L. nepažeidžia jo ar kitų bendraturčių interesų, taip pat atitinka buvusią faktinę naudojimosi tvarką, be to, užkirs kelią konfliktams tarp bendraturčių.
9. Teismas sprendė, kad tai, jog A/73 dalyje, kurią pagal ieškinį prašoma priskirti ieškovei, yra džiovykla, kuria naudojasi atsakovas G. L., nesudaro pagrindo nepriskirti šios dalies ieškovei, nes minėta džiovykla nėra statinys, atsakovui paskiriama atskirai naudotis žemės sklypo dalis yra pakankama įsirengti džiovyklai, jeigu atsakovas nepageidauja naudotis mansardoje esančia džiovykla.
10. Ieškovė prašė plane B/15 pažymėtą žemės sklypo dalį priskirti naudotis atsakovui G. L.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įvykio vietos apžiūros metu atsakovas teigė, jog B/15 sklypo dalis yra jo šeimos naudojama automobiliui statyti, šios dalies priskyrimas atitinka jo poreikius, sprendė, kad ši dalis priskirtina naudotis atsakovui G. L..
11. Teismas sprendė, kad B/7 plotas priskirtinas naudotis atsakovui G. L.. Teismas nurodė, kad šis žemės plotas yra atsakovo G. L. kontroliuojamas, kad, siekiant užkirsti kelią ateityje kilti konfliktams tarp savininkų, plane B/7 pažymėtas plotas negali būti paliktas naudotis bendrai. Be to, kaip minėta, tai neatitiktų Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartyje nurodytų argumentų, kad bendro naudojimo žemės plotas turi būti mažinamas. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog šia dalimi kada nors naudojosi ieškovė, byloje nėra.
12. Teismas, atsižvelgdamas į žemės sklypo išdėstymą, savininkų skaičių, sprendė, kad prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, geresnį nuosavybės valdymą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje ir yra racionali. Ieškovei priklauso 166/497 dalys žemės sklypo, pagal pateikiamą planą ieškovei atskirai naudotis atitenka 73/497 dalys žemės sklypo, kas sudaro 43,98 proc. ieškovei priklausančio sklypo dalies (likusi dalis lieka bendrai naudotis). Atsakovui G. L. priklauso 264/497 dalys žemės sklypo, pagal ieškovės pateikiamą planą G. L. atskirai naudotis atitenka 143/497 dalys žemės sklypo, kas sudaro 54,17 proc. jam priklausančio sklypo dalies (likusi dalis lieka bendrai naudotis). Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, atmetė argumentus, kad ieškovė siekia palankesnės sau naudojimosi tvarkos, ignoruodama likusių bendraturčių interesus.
13. Teismas nurodė, kad nors atsakovai su ieškiniu nesutiko, tačiau nė vienas savo plano, pagal kurį galėtų būti nustatoma racionalesnė, nei ieškovės pasiūlyta, naudojimo tvarka, nepateikė. Teismas sprendė, kad pagal ieškovės parengtą planą nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius naudojimosi žemės sklypu santykius, ji užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyrą. Teismas nurodė, kad, nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės parengtą planą, kiekvienam naudotojui yra užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jiems priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, šiukšlių konteineriams pastatyti bei pravežti. Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek yra būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktas planas yra parengtas atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartyje nurodytus siūlytos naudojimosi tvarkos trūkumus: sumažinta bendrai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, sujungta ir išdidinta B/121 dalis. Be to, per vartelius iš C/171 dalies formuojami 2 įėjimai į kiemą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas G. L. galėtų jais naudotis ir patekti kiekvienas į savo žemės sklypo plotą: į A/73 dalį – ieškovė (plane taškai 21–22, 0,5 m pločio) bei į B/121 dalį – atsakovas G. L. (plane taškai 21–20, 0,73 m pločio). Atsakovui G. L. atskirai naudotis atitenkanti žemės sklypo dalis, proporcingai pagal bendraturčių nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis, yra didžiausia, o atsakovams R. M. ir V. G. pagal plane išdėstytas žemės sklypo bendro naudojimo ribas yra užtikrinama teisė nevaržomai naudotis turimu nekilnojamuoju turtu.
15. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą ir geresnį nuosavybės valdymą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje ir yra racionali.
16. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
17. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tokiais naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarkos nustatymo kriterijais kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas, be to, nepagrįstai pripažino, jog pagal ieškovės parengtą planą nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, šalys iš esmės jam neprieštarauja, joje išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nėra pažeistos.
18. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties argumentus, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateikti projektai neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, gyvenamojo namo bendraturčių esminio intereso naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, neatitinka tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių žemės naudojimo santykių, abiejuose projektuose nustatytos atskiro naudojimo žemės sklypo dalys nėra lygiavertės. Ieškovė 2017 m. kovo 31 d. pateiktu ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal parengtą projektą, pagal kurį jai atskirai naudotis skiriama indeksu A pažymėta 74 kv. m žemės sklypo dalis. 2010 m. spalio 28 d. pateiktu ieškiniu ji prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal parengtą projektą, pagal kurį jai atskirai naudotis skiriama indeksu A pažymėta 60 kv. m. žemės sklypo dalis, abu šie projektai labai panašūs. Kolegija sprendė, kad, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal su ieškiniu pateiktą projektą, ieškovei būtų paskirta dar didesnė žemės sklypo dalis, nei ji pageidavo 2010 m., būtų dar labiau atsižvelgta tik į jos pageidavimus bei interesus nei pagal su 2010 m. ieškiniu pateiktą projektą, kuris teismo jau buvo įvertintas kaip netinkamas.
19. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius. Tai, kad ieškovė nesinaudojo ta žemės sklypo dalimi, kurią prašė jai paskirti naudotis atskirai (74 kv. m), patvirtina ne tik atsakovų paaiškinimai, bet ir skirtingi pačios ieškovės paaiškinimai (2010 metais ji nurodo apie jos naudojamą 60 kv. m sklypo dalį, 2017 metais – jau apie 74 kv. m sklypo dalį).
20. Kolegija sprendė, kad, ieškovei pateikus netinkamą naudojimosi tvarkos projektą, po teismo pasiūlymo šalims jo nepatikslinus, teismas turėjo pagrindą ir privalėjo atsisakyti nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. ieškinį atmesti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75, 4.81 straipsniai), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Sprendžiant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo klausimą turi būti siekiama interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, netinkamai taikė racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi kriterijus, neįvertino žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų išsidėstymo, nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, su kuria atsakovas G. L., prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą, buvo supažindintas. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, be kita ko, kad prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą ir geresnį nuosavybės valdymą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje ir yra racionali.
21.2. Nėra galimybių žemės sklypu naudotis racionaliau negu ieškovės pateiktame projekte. Ieškovei priklauso 166/497 dalys žemės sklypo, pagal ieškovės pateiktą projektą jai atskirai naudotis atitenka 73/497 dalys žemės sklypo, kas sudaro 43,98 proc. ieškovei priklausančio sklypo dalies (likusi dalis lieka bendrai naudotis). Atsakovui G. L. priklauso 264/497 dalys žemės sklypo, pagal ieškovės pateiktą planą jam atskirai naudotis atitenka 143/497 dalys žemės sklypo, kas sudaro 54,17 proc. G. L. priklausančio sklypo dalies (likusi dalis lieka bendrai naudotis). Atsakovei V. G. priklauso 31/497 dalis žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. yra įgijusi tik tokio dydžio plotą, jai atskirai naudotis paskirti žemės sklypo dalį nėra galimybės, siekiant nepažeisti kitų bendraturčių interesų. Vien gyvenamojo namo užstatymo plotas, tenkantis V. G., sudaro 21,11 kv. m. Dėl to V. G. paskirtina 31 kv. m žemės sklypo dalis, plane pažymėta C/171, esanti po gyvenamuoju namu, ir siekiant apeiti apie gyvenamąjį namą, laikyti ir nuvežti atliekų konteinerius. Atsakovui R. M. priklauso 36/497 dalys žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. M. yra įgijęs tik tokio dydžio plotą, jam atskirai naudotis paskirti žemės sklypo dalį nėra galimybės, siekiant nepažeisti kitų bendraturčių interesų. Vien gyvenamojo namo ir ūkinio pastato užstatymo plotas, tenkantis R. M., sudaro 49,55 kv. m, tai yra net didesnis plotas, negu R. M. priklauso nuosavybės teise. R. M. anksčiau pardavė savo teisę išsipirkti iš valstybės jam priklausančią dalį žemės sklypo bendraturtei L. Z. (kuri vėliau sau priklausančią gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo dalį pardavė atsakovui G. L.), todėl šiuo metu jam ir priklauso tik tokia maža žemės sklypo dalis. Dėl to atsakovui R. M. paskirtina 36 kv. m žemės sklypo dalis, plane pažymėta C/110 ir C/171, siekiant apeiti apie gyvenamąjį namą, laikyti ir nuvežti atliekų konteinerius, naudotis jam priklausančia ūkinio pastato dalimi.
21.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2016; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad pirmame teisminiame procese ieškovė prašė nustatyti jai atskirai naudotis 60 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, kuria pagal faktiškai nusistovėjusią tvarką ji ilgą laiką naudojasi viena, o šiuo metu pagal tuos pačius motyvus – jau 73 kv. m ploto žemės sklypo dalimi. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovės planas, pirmajame teisminiame procese pripažintas netinkamu, turėjo būti koreguojamas ir tai lėmė nežymius plotų skirtumus. Ankstesniame teisminiame procese ieškovės prašyta nustatyti jai atskirai naudotis 60 kv. m ploto žemės sklypo dalis ir šiuo metu prašoma nustatyti atskirai naudotis 73 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš esmės yra ta pati žemės sklypo dalis už ūkio pastato, ploto padidėjimą lėmė tik tai, kad atsižvelgiant į teismo pastabas buvo panaikinta bendro naudojimo riba prie ūkinio pastato sienos. Dėl tos pačios priežasties atsakovui G. L. atskirai naudotis tenkanti žemės sklypo dalis padidėjo nuo 112 kv. m iki 143 kv. m ploto. Apeliacinės instancijos teismas, išskyrus ieškovei tenkančios atskirai naudotis žemės sklypo dalies dydžio skirtumą, nenurodė ir nemotyvavo, kaip pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnį, todėl ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis yra be motyvų, o tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo
22. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
24. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus.
26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei priklauso 166/497, G. L. 264/497, R. M. 36/497 žemės sklypo dalys, o V. G. – 31/497 žemės sklypo dalis. Byloje yra net keli Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose nurodomi su žemės sklypu susiję duomenys, bet nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodyti žemės sklype esančių gyvenamojo namo ir ūkio pastato užstatymo plotai, gyvenamajame name ieškovei ir atsakovams priklausančių patalpų plotai (namo dalys), ūkio pastato savininkai (bendraturčiai) ir jiems priklausančių patalpų plotai (pastato dalys). Vertinant tik pagal kasaciniame skunde ieškovės nurodomas faktines bylos aplinkybes, žemės sklype esančio gyvenamojo namo užstatymo plotas yra 134 kv. m, o ūkio pastato – 77 kv. m, ieškovei priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 89,05 kv. m, G. L. – 96,22 kv. m, R. M. – 48,37 kv. m, V. G. – 43,70 kv. m, ieškovei priklausanti ūkio pastato dalis yra 33/100, G. L. – 33/100, R. M. – 34/100. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo, atsakovė V. G. atsiliepimuose į ieškovės ieškinį ir patikslintus ieškinius nurodė, kad jai priklauso 42,65 kv. m gyvenamojo namo.
27. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad vien gyvenamojo namo ir ūkinio pastato užstatymo plotas, tenkantis R. M., sudaro 49,55 kv. m, tai yra net didesnis plotas, negu R. M. priklauso nuosavybės teise. R. M. anksčiau pardavė savo teisę išsipirkti iš valstybės jam priklausančią dalį žemės sklypo bendraturtei L. Z. (kuri vėliau sau priklausančią gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo dalį pardavė G. L.), todėl šiuo metu jam ir priklauso tik tokia maža žemės sklypo dalis.
28. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. M. kaip žemės sklypo bendraturčiui nuosavybės teise priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, t. y. 36/497 žemės sklypo dalys, arba 36 kv. m, yra akivaizdžiai per maža jo kaip žemės sklype esančių statinių (gyvenamojo namo, ūkio pastato) dalių savininko (bendraturčio) teisėms į žemės sklypą įgyvendinti. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kokiu teisiniu pagrindu ir kuriam žemės sklypo bendraturčiui priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies sąskaita R. M. naudojasi trūkstama žemės sklypo dalimi. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę nustatant sklypo dalių, kurios priskirtinos asmeniškai naudotis kitiems žemės sklypo bendraturčiams, inter alia (be kita ko), ieškovei ir atsakovui G. L., dydžius.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 25–28 punktuose išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad šią bylą nagrinėję teismai nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nustatymu kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui priskirtino jiems priklausančių statinių ir prie statinių esančių jiems naudoti pagal paskirtį būtinų žemės sklypo dalių ploto. Byloje nepakanka duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kuriems bendraturčiams ir kokio dydžio žemės sklypo plotai gali būti priskirti naudoti asmeniškai. Tik nustačius šias faktines aplinkybes gali būti sprendžiama dėl sklypo vietos, kurioje turi būti bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai.
30. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), šiame teisme nauji įrodymai nerenkami, nevertinami ir naujos faktinės aplinkybės nenustatomos. Nesurinkus įrodymų ir jų pagrindu nenustačius aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, yra pagrindas konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Be to, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, būtų sudaryta galimybė ieškovei tikslinti reikalavimus, jei ji to pageidautų, atsižvelgdama į šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus. Taip būtų užtikrinta proceso koncentracija ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 14,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Donatas Šernas
Algirdas Taminskas
Vincas Verseckas