Administracinė byla Nr. AS-444-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01668-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 18-3513 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą. Nurodė, kad ginčijamo sprendimo pagrindu jo atžvilgiu gali būti priimti kiti sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes, įskaitant atleidimą iš užimamų pareigų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Teismas vertino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pateikti argumentai dėl galimai ateityje jo atžvilgiu kilsiančios žalos yra nepagrįsti.

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir jo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir jo papildymuose paaiškina, kad jo skunde nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Ginčijamo sprendimo teisinės pasekmės – leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimas ir įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimas. Įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimas inicijuotu kitą teisminį procesą, pablogintų pareiškėjo, kaip daugiavaikės šeimos tėvo, socialinę padėtį. Net palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju gali susidaryti padėtis, jog į užimamas pareigas nebus grąžintas, o dėl priverstinės pravaikštos nevykdydamas darbinės veiklos, negalės kelti profesinės kvalifikacijos. Ateityje tai gali lemti blogesnę padėtį, siekiant užimti tam tikras pareigas tiek valstybės tarnyboje, tiek privačiame sektoriuje. Nuo 2014 metų Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (toliau – ir NMA) nebuvo gauta nei vieno dokumento su slapta informacija, nes įstaiga tiesiogiai nedirba su slaptais dokumentais. Todėl taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, neiškils jokių neigiamų pasekmių, susijusių su NMA veiklos sutrikdymu.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad skundu yra ginčijamas tarpinis administracinės procedūros dokumentas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma. Be to, pareiškėjas neįrodė būtinybės taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų pareiškėją nuo galimų būsimų jo teisių pažeidimų. Tokio pobūdžio pareiškėjo prašymas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negali būti tenkinamas. Konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė didelės žalos, kurios atitaisymas būtų itin sudėtingas, fakto. Be to, pareiškėjo dėl ginčijamo sprendimo priėmimo galimai patirta žala ir nuostoliai gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Trečiais suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Ministerija nurodo, kad teismas tinkamai įvertino pareiškėjo prašymo pagrįstumą, faktines aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, netaikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnyje nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos skundo reikalavimui (dalykui) užtikrinti. Teismine administracine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 5 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, taip pat dėl informacinio pobūdžio raštų, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje  byloje Nr. AS-374-492/2016).

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 9 dalis nustato, kad ABTĮ nustatyta tvarka yra skundžiami sprendimai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 

Iš pateikto skundo matyti, kad pareiškėjas prašo panaikinti Departamento 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 18-3513 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2019 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3P-105 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo E. B.“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į Departamento 2019 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 18-3513, kuriame pateikta informacija apie E. B., priėmė sprendimą neišduoti E. B. leidimo, suteikiančio teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir vadovaujantis pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Departamento 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 18-3513 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, nes yra tarpinis viešojo administravimo subjekto dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui tiesioginių pasekmių. Atitinkamai, ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas)) negali būti taikoma reikalavimui, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Konkrečiu atveju pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukelia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. 3P-105 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo E. B.“, kuris, sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 9 dalimi, skųstinas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, yra nepagrįsta iš esmės.

Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėtų išaiškinti pareiškėjui teisę tikslinti skundo reikalavimus (ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis) nurodant, kad savarankišku ginčo šioje administracinėje byloje objektu galėtų būti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. 3P-105 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo E. B.“. Patikslinto skundo reikalavimui užtikrinti pareiškėjas gali prašyti taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. 

Pirmosios instancijos teismas, nesant kliūčių priimti patikslintą skundą, jį nagrinėdamas dėl nurodyto administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 3P-105 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo E. B.“, tirtų ir tarpinio (procedūrinio) Departamento 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 18-3513 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo teisėtumą ir pagrįstumą bei jo poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, naikintina. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti.

Įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą išaiškinti pareiškėjui E. B. teisę tikslinti skundo reikalavimus ir pagal patikslintus skundo reikalavimus teikti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

                                                                Gintaras Kryževičius

                                                                Veslava Ruskan