Civilinė byla Nr. e2A-409-603/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30276-2021-2

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26.;

        3.3.1.14.

                                                                               (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus tranzitas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „,Trans Vyta“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hellmann Worldwide Logistics“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus tranzitas“ 999,20 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (999,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. su VšĮ „Šviesos kūgiai“ (toliau - užsakovė) sudarė susitarimą dėl staklių (svoris 1.800 kg, tūris 5.297,00 m3, toliau - krovinys) pervežimo iš Kinijos ((duomenys neskelbtini)) į Lietuvą ((duomenys neskelbtini)). Pagal susitarimą krovinys privalėjo būti pristatytas iš Kinijos į Vilniaus sandėlį, o visas importo procedūras (krovinį pristatyti „iki durų Vilniuje“) atlikti įsipareigojo vežėjas (ieškovė). Už minėtas paslaugas ieškovė pateikė užsakovei 2021 m. gegužės 27 d. PVM SF serija HWL Nr.1754362 sąskaitą 1029,20 Eur sumai, kurią užsakovė apmokėjo;

1.2. ieškovė dėl krovinio pervežimo 2021 m. birželio 3 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymą su atsakove UAB „Vilniaus tranzitas“, kuriuo atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį. Atsakovė atliko krovinio pervežimą;

1.3. Užsakovė 2021 m. birželio 13 d. prekės pažeidimo aktu ieškovę informavo, kad 2021 m. birželio 4 d. atvyko sunkvežimis su staklėmis, tačiau atidarius iškart pastebėta, jog krovinys buvo gabenamas jo nepritvirtinus, dėl ko nuvirto ir buvo visiškai sugadintas. Tai nurodė ir krovinį gabenusios atsakovės UAB „Vilniaus tranzitas“ vairuotojas, kuris patvirtino neturėjęs tvirtinimo priemonių. Laikydamasi 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencija) nuostatų, VšĮ „Šviesos kūgiai“ CMR važtaraštyje pažymėjo, kad krovinys iškrautas sugadintas, negali būti įjungtas ir neveikia;

1.4. užsakovė 2021 m. birželio 11 d. ieškovei pateikė pretenziją. Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. pateikė atsakovei pretenziją atlyginti sugadinto krovinio vertę - 8466,12 Eur. Užsakovė 2021 m. birželio 22 d. ieškovei pateikė atnaujintą pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti Staklių įsigijimo kainą - 10305,00 USD (8466,12 Eur), patirtas muito bei importo pridėtinės vertės mokesčius ir transportavimo kaštus - 2331 Eur, t. y. iš viso 11 826,32 Eur. Šioje pretenzijoje užsakovė įtraukė ir visus jos patirtus krovinio transportavimo kaštus - 1029,20 Eur. Ieškovė 2021 m. birželio 22 d. pateikė atsakovei atnaujintą pretenziją pagal užsakovės pateiktus duomenis ir paprašė atlyginti 11 826,32 Eur nuostolius;

1.5. atsakovė 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymą ieškovei dėl 2021 m. birželio 22 d. pretenzijos, kuria pripažino pretenzijos pagrįstumą iš dalies ir sutiko kompensuoti 8466,12 Eur krovinio vertės, 258 Eur muito mokesčių bei 30 Eur pervežimo išlaidas Lietuvoje, t. y. iš viso 8754,12 Eur, o šią sumą atlygino ieškovei. Atsakovė likusių 999,20 Eur pervežimo išlaidų nepripažino;

1.6. ieškovė užsakovei nuostolius atlygino visa apimtimi, t. y. sumokėjo 9753,32 Eur. Atsakovei netinkamai vykdant sutartį buvo sugadintas užsakovei priklausantis krovinys. Šalių santykiams taikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR) nuostatos, pagal kurių 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų. Nors atsakovė neginčija savo atsakomybės už krovinio sugadinimą, tačiau nesutinka su visišku nuostolių, susijusių su jos atliktu pervežimu, atlyginimu.

2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:

2.1. nagrinėjamu atveju nėra taikoma CMR konvencija. Sutarties šalimi – krovinio siuntėju buvo ieškovė, vežėja – atsakovė, o sutarties dalyką sudarė krovinio vežimo paslauga paimti ir pristatyti krovinį Vilniaus miesto ribose. CMR konvencija taikoma krovinio vežimo už užmokestį sutarčiai, kuomet krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijoje. Krovinio vežimo automobilių keliais Vilniaus mieto ribose turi būti taikoma nacionalinė teisė;

2.2. Ieškovė prašo priteisti jūrinį frachtą kaip vežimo užmokestį, tačiau į bylą nėra pateikta jokių dokumentų, rodančių krovinio plukdymo jūra fakto, frachtavimo ar čarterio sutarties arba konosamento, kuomet pagal šiuos dokumentus būtų galima identifikuoti krovinio vežimo jūra sutarties šalis, tokios sutarties sąlygas ir jūros vežėjo atžvilgiu įsipareigojusius asmenis ir t.t. Ieškovė nėra įrodžiusi ieškinio reikalavimo dėl jūros frachto kompensavimo pagrindo;

2.3. ieškovė 2021 m. birželio 3 d. su atsakove buvo sudariusi sutartį dėl ginčo krovinio pervežimo, tačiau to paties ginčo kroviniui vežti atsakovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Trans Vyta“. Minėtas vežėjas realiai vežė krovinį ir šio vežimo metu krovinys buvo sugadintas;

2.4. atsakovė visą jai priklausančią mokėti už krovinio praradimą kompensaciją yra sumokėjusi, todėl neturi pagrindo kompensuoti likusios sumos.

         3. Trečiasis asmuo UAB „Trans Vyta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė atsakovės UAB „Vilniaus tranzitas“ naudai 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 13,44 Eur dokumentų įteikimo išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovei reiškia regresinį reikalavimą priteisti jos krovinio gavėjui atlygintus nuostolius, kurie atsirado atsakovei sugadinus krovinį. Nurodė, kad nuostolius sudaro 999,20 Eur pervežimo išlaidos. 

6. Nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovei pareikštas remiantis ieškovę ir atsakovę siejančiais krovinio vežimo teisiniais santykiais. Nustatė, kad krovinys buvo gabenamas iš Kinijos Liaudies Respublikos jūra iki Rygos uosto (DOK-157113), vėliau perkrautas į sausumos transportą pristatant jį galutiniam gavėjui UAB „Šviesos kūgiai“ Lietuvoje, o šalių vežimo teisiniai santykiai atsirado pagal šalių pasirašytą Užsakymą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo jai perduotą krovinį Vilniuje, adresu Metalo g. 2A, nugabenti adresu Pramonės g. 14, Vilniuje. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog krovinys buvo sugadintas jį vežant atsakovei Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl to, kokie santykiai siejo krovinio vežimo teisinių santykių šalis, pirmiausia turi būti vadovaujamasi šalių sudarytų susitarimų dėl krovinių pervežimo sąlygomis, jų pasiektu susitarimu, įvertinant tai, kaip pačios teisinių santykių šalys suvokė viena kitą (viena kitos funkcijas) krovinio vežimo teisiniuose santykiuose šių santykių atsiradimo momentu (sutarties sudarymo momentu), kokia buvo sutarties šalių valia dėl to.

8. Remdamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis bei šalių tapačia pozicija teismas nustatė, kad buvo vykdomas multimodalinis krovinio pervežimas. Lietuvos teismų praktikoje, kai krovinys gabenamas naudojant dvi ar daugiau transporto rūšių, vadinamas multimodaliniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1414/2014; Vilniaus apygardos 2015 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1037-302/2015). Pažymėjo, kad krovinių multimodalinio vežimo sutartis kvalifikuojama krovinio vežimo sutartimi ir pagal ją pareigą nugabenti siuntėjo perduotą krovinį į paskirties vietą prisiėmęs asmuo įprastai vadinamas multimodalinio vežimo operatoriumi – jis prisiima atsakomybę už visą vežimą, be kita ko, už tinkamą krovinio pristatymą į paskirties vietą, multimodalinio vežimo operatorius gali krovinį vežti asmeniškai arba tik rūpintis krovinio vežimo organizavimu, faktiniam krovinio gabenimui pasitelkiant trečiuosius asmenis. Pažymėjo, kad operatoriaus atsakomybės apimtis nepriklauso nuo jo vaidmens vežimo procese.

9. Kadangi tarp šalių kilo ginčas, kokia šiuo atveju turi būti taikytina teisė, susiklosčius minėtai situacijai, teismas sprendė, jog pirmiausia spręstinas klausimas dėl galimybės taikyti CMR konvencijos nuostatas santykiams, kai  vežimas vykdomas iš dalies jūra ir iš dalies keliais.

10. Įvertinęs CMR konvencijoje įtvirtintas nuostatas, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus teismas pažymėjo, kad CMR konvencija taikytina tuo atveju, jeigu

11. Ieškovės teiginius, jog taikytina CMR Konvencija, kadangi buvo išduotas važtaraštis, patvirtinantis krovinio vežimo sutartį, teismas laikė nepakankamomis CMR konvencijos nuostatoms taikyti. Pažymėjo, kad nėra nustatytos aplinkybės, būtinos CMR konvencijos taikymui, o jų ieškovė neįrodinėjo.

12. Nesutiko ir su ieškovės argumentais, jog atsakovė, sudariusi krovinio vežimo sutartį, susitarė ir dėl šalių santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatų taikymo. Pažymėjo, kad šalys gali susitarti dėl CMR konvencijos taikymo vežimui, tačiau toks susitarimas turi būti aiškiai išreikštas abiejų susitariančių šalių, o vien CMR važtaraščio užpildymas nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog buvo šalių susitarimas taikyti CMR konvenciją. Nustatė, kad byloje pateiktas 2021 m. birželio 4 d. Krovinių transportavimo važtaraštis nėra pasirašytas abiejų šalių (siuntėjo ir vežėjo), jį pasirašė tik atsakovė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šalys susitarė pervežimui taikyti CMR konvencijos nuostatas. 

13. Kadangi vežimo sutarties turinį nustato konosamentas, vežimo sutarties sąlygos, vežimo šalių atsakomybė nustatyta konosamente. Laikė, kad ieškovei reiškiant regresinį reikalavimą svarbu nustatyti, kokiu pagrindu ir kokia apimtimi ieškovė atlygino nuostolius krovinio gavėjui. Nustatė, kad pagal konosamento 10.1. papunktį nustatyta ribota pervežimo dalyvių atsakomybė ir ji ribojama konosamente sutartu dydžiu (2 SDR už krovinio kilogramą arba 666,67 SDR už pakuotę), nenumatant jokių papildomų nuostolių atlyginimo. Nustatė, kad krovinio gavėjas pateikė pretenziją ieškovei dėl nuostolių atlyginimo sugadinus krovinį, pateikdamas su pretenzija konosamentą, o ieškovė krovinio gavėjui atlygino daugiau nei ji privalėjo atlyginti pagal konosamentą, t. y. sumokėjo ne tik už sugadintą krovinį, tačiau taip pat ir pervežimo išlaidas (muito mokesčius, vežimo kainą).

14. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovė privalo atlyginti nuostolius pagal visiško nuostolių atlyginimo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.251 straipsnyje. Pažymėjo, kad vežėjo atsakomybės dydis reglamentuojamas ir kituose įstatymuose (CK 6.820 straipsnio 2 dalis, CK 6.252 straipsnis, 6.253 straipsnio 9 dalis). Rėmėsi Kelių transporto kodekso (toliau - KTK) 46 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti CMR konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų ir padarė išvadą, jog specialiosios teisės normos numato ribotą vežėjo atsakomybę. Todėl laikė, jog ieškovės reikalavimas ir šiuo aspektu nepagrįstas, juolab kad atsakovė atlygino ieškovei ne tik visą krovinio vertę (8466,12 Eur), bet ir 258 Eur muito mokesčių, 30 Eur pervežimo išlaidų Lietuvoje.

15. Kadangi ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1161,60 Eur advokato teisines išlaidas. Nustatė, kad sąskaita išrašyta atsakovei už atsiliepimo, kitų procesinių dokumentų parengimą, kitos šalies pateiktų procesinių dokumentų analizę, atstovavimą teismo posėdyje, bylinėjimosi išlaidos apmokėtos. Pažymėjo, kad išlaidos pagrįstos, įvertinus ginčo ir įrodinėjimo sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei neviršija 2004 m. gegužės 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliantė UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo, prašydama skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1. nesutinka, kad nagrinėjamu atveju netaikytina CMR konvencija. Vien tai, kad ant CMR važtaraščio nėra ieškovės ar krovinio savininko parašo, nesudaro pagrindo pripažinti šio dokumento negaliojančiu, niekiniu ar pan. Teismas nenustatė šio dokumento negaliojimo pagrindų, todėl nepripažinus šio dokumento negaliojančiu jis sukuria šalims teises ir pareigas kylančias iš CMR konvencijos. Atsakovė neginčijo, kad ji išdavė šį CMR važtaraštį, posėdžio metu patvirtino jo pagrindu atlikusi pervežimą, todėl net ir deramai neužpildytas CMR važtaraštis nedaro jo negaliojančio ir atitinkamai nešalina atsakovės atsakomybės. Be to, pati atsakovė patvirtino sutikimą, kad ieškovės užsakytam pervežimui bus taikomos CMR konvencijos nuostatos;

16.2. sudarydamos krovinių vežimo ar krovinių vežimo organizavimo (ekspedijavimo) sutartį šalys gali susitarti tarpusavio santykiuose taikyti CMR konvenciją. Tokį susitarimą ieškovė ir atsakovė sudarė pagal pačios atsakovės išduotą CMR važtaraštį. Priešingu atveju, jeigu CMR važtaraštis būtų negaliojęs, krovinio keliais vežti atsakovė neturėjo teisės ir negalėjo. Todėl teismas nepagrįstai netaikė CMR konvencijos nagrinėjamiems santykiams;

16.3. konosamentas patvirtina vežimo sutarties sudarymo faktą, antra, konosamentą turinčio asmens teisę gauti krovinį ir juo disponuoti, t. y. įgalina konosamento turėtoją atsiimti prekes jų pristatymo vietoje, perduoti prekes kitam asmeniui konosamentą indosuojant ar kitais būdais. Atsakovei konosamentas niekada nebuvo pateiktas, ji nebuvo nurodyta kaip vežėja, ir krovinio pervežimą atsakovė vykdė pagal ieškovės 2021 m. birželio 3 d. užsakymą ir CMR važtaraštį keliais, o ne konosamento pagrindu jūros keliu, konosamente įvardintos atsakomybę ribojančios sąlygos negali būti taikomos atsakovei. Todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti;

16.4. teismui nepagrįstai atmetus ieškovės argumentus dėl CMR konvencijos taikymo, ieškovės ir atsakovės pervežimo santykiams netaikytinas ir KTK numatytas atsakomybės ribojimas (6 straipsnis).

17. Atsakovė UAB „Vilniaus tranzitas“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

17.1. pirmos instancijos teismas, įvertinęs konosamento sąlygas ir sutarties vykdymo dinamiką, tinkamai kvalifikavo pagrindinio krovinio vežimo paslaugos užsakovo – VŠĮ „Šviesos kūgiai“ ir apelianto sudarytą krovinio vežimo sutartį kaip krovinio vežimo multimodaliniu transportu sutartį. Apeliantė pati faktiškai krovinio nevežė, savo prievolėms kylančioms iš pagrindinės sutarties sudarydavo sutartis su subvežėjais, taigi veikė kaip multimodalinio transporto operatorius;

17.2. pagrindinė krovinio vežimo multimodaliniu transportu sutartis buvo įforminta konosamentu Nr. 00156787, kuris turi reikšmės krovinio siuntėjo/krovinio gavėjo/krovinio savininko - VŠĮ „Šviesos kūgiai“ teisėms ir galimo vežėjo civilinės atsakomybės dydžiui, kuri yra ribota. konosamento turėtojas savo teises gali įgyvendinti tik pateikdamas konosamento originalą, be to šių teisių apimtis yra nurodyta konosamente, kitaip tariant įgyvendinti teises galima tik tiek ir tik taip kaip nurodyta konosamente. Todėl konosamento turėtojas VŠĮ „Šviesos kūgiai“ neturėjo jokių lūkesčių gauti pilną kompensaciją už krovinį;

17.3. apeliantės ir atsakovės sudaryta sutartis yra pagalbinė, ją sudarė apeliantė, veikianti kaip multimodalinio transporto operatorė. Iš susitarimo matyti, dėl kokių sąlygų buvo susitarta (krovinį nuvežti Vilniaus miesto ribose), o apie CMR konvencijos taikymą nebuvo tartasi. Tai, jog krovinys Vilniaus ribose buvo gabenamas su CMR važtaraščiu, nepagrindžia apeliantės ir atsakovės susitarimo dėl CMR konvencijos taikymo. Be to, CMR važtaraštį sau vienašališkai išsirašė pati atsakovė. Taigi krovinio vežimo sutartis privalo būti kvalifikuota vietinio krovinio vežimo sutartimi, kuriai taikomas KTK, tame tarpe ir numatant ribotą vežėjo atsakomybę;

17.4. apelianto reikalavimas pagal teisinę prigimtį yra regresinis, visuomet kylantis iš pradinio teisinio santykio, susiformavusio tarp apeliantės ir VšĮ „Šviesos kūgiai“ sudarytos krovinio multimodalinio vežimo sutarties, įformintos konosamentu. VšĮ „Šviesos kūgiai“ kaip konosamento turėtojas ir prekių savininkas galėjo įgyti ir realizuoti tik tiek teisių, kiek jų buvo numatyta konosamente. Sumokėta kompensacija VšĮ „Šviesos kūgiai“ už prarastą krovinį tris kartus viršijo sumą, kurią galėtų gauti pagal konosamento sąlygas, tačiau geranoriškais veiksmais buvo atlyginta apeliantės ir atsakovės. Taigi jei apeliantė ir sumokėjo daugiau, atsakovė neprivalo tenkinti tokio regresinio reikalavimo;

17.5. KTK 46 straipsnio 2 dalis riboja kompensaciją prarasto turto verte, o tuo tarpu vežimo mokesčio ar juo labiau jūrinio frachto kompensavimo nenumato. Todėl pagrįstai regresinis reikalavimas atmestas taikant KTK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą atsakomybės ribojimą;

17.6. apeliantė nepagrįstai remiasi ir CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalimi, kadangi nagrinėjamu atveju siekiama gauti kompensaciją už jūrinio frachto grąžinimą. Atsakovė atlygino 30 Eur vežimo užmokestį Vilniaus miesto ribose geranoriškai, tačiau jūrinio frachto grąžinimas nepatenka į CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies sąvokos turinį;

17.7. apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog atsakovė nelaikytina vežėja, kadangi nenumatyta konosamente. Apeliantės minimos Hagos-Visbiu taisyklės byloje esančiam multimodaliniam konosamentui nėra taikomos. Multimodalinio transporto konosamentas buvo išduotas Kinijoje, kuri nėra prisijungusi nė prie vienos iš Konvencijų sudarančių Hagos – Visbiu taisykles, be to, jos taikytinos prekių vežimui, kuris apima laikotarpį nuo momento, kai prekės yra pakrautos į laivą iki momento, kai jos iškrautos iš laivo, kai tuo tarpu krovinio pristatymo vieta yra Vilnius, neturinti jokio priėjimo prie uosto.                     

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19.       Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

20.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

21.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius už sugadinto krovinio pervežimą jūriniu frachtu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

22.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius, sprendė, jog tarp užsakovo ir apeliantės sudaryta multimodalinė sutartis. Laikė, jog nagrinėjamu atveju nėra taikoma CMR konvencija, atsakomybę riboja konosamento sąlygos.

23.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl taikytinos teisės, įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju taikytina CMR konvencija, kadangi atsakovė krovinį vežė pagal  ieškovės 2021 m. birželio 3 d. užsakymą ir CMR važtaraštį keliais, o ne konosamento pagrindu jūros keliu, o konosamente įvardintos atsakomybę ribojančios sąlygos negali būti taikomos atsakovei.

24.       Byloje nustatyta ir ginčo dėl faktinių aplinkybių nekyla, dėl to, jog:

24.1.                      VšĮ „Šviesos kūgiai“ ir ieškovė sudarė susitarimą dėl staklių (svoris 1.800 kg, tūris 5.297,00 m3) pervežimo iš Kinijos ((duomenys neskelbtini)) į Lietuvą ((duomenys neskelbtini)). Pagal šalių susitarimą krovinys privalėjo būti pristatytas iš Kinijos į Vilniaus sandėlį, o ieškovė įsipareigojo atlikti visas importo procedūras, t. y. krovinys turėjo būti pristatytas „iki durų Vilniuje“. Už šias paslaugas ieškovė užsakovei VšĮ „Šviesos kūgiai“ pateikė 2021 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija HWL Nr.1754362 1029,20 Eur sumai. Užsakovė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo;

24.2.                      ieškovė 2021 m. birželio 3 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymą su atsakove UAB „Vilniaus tranzitas“, kuriuo atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį Vilniaus mieste;

24.3.                      staklės pristatytos 2021 m. birželio 4 d., tačiau pastebėta, kad krovinys buvo gabenamas jo nepritvirtinus, dėl ko nuvirto ir buvo visiškai sugadintas. Byloje nėra ginčo, kad krovinys buvo sugadintas jį vežant atsakovei Lietuvos Respublikoje;

24.4.                       patikslinusi pretenziją užsakovė VšĮ „Šviesos kūgiai“ pareikalavo ieškovės atlyginti staklių įsigijimo kainą – 10305,00 USD (8466,12 Eur), patirtus muito bei importo pridėtinės vertės mokesčius ir transportavimo kaštus – 2331 Eur, t. y. iš viso 11 826,32 Eur. Ieškovė užsakovei sumokėjo 9753,32 Eur – 2021 m. rugsėjo 13 d. pavedimu 8754,12 Eur, 2021 m. spalio 11 d. pavedimu – 999,20 Eur;

24.5.                      Ieškovė 2021 m. birželio 22 d. pateikė atsakovei pretenziją pagal užsakovės pateiktus duomenis ir paprašė atlyginti 11 826,32 Eur. Ieškovės teigimu, vėliau iš atsakovės reikalaujami nuostoliai buvo sumažinti užsakovei grąžintu PVM dydžio mokesčiu. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymą ieškovei į 2021 m. birželio 22 d. pretenziją, sutikdama kompensuoti 8466,12 Eur krovinio vertės, 258 Eur muito mokesčių ir 30 Eur pervežimo išlaidų Lietuvoje, t. y. iš viso 8754,12 Eur. Šią sumą atlygino  ieškovei. 

25.       Taigi kaip matyti iš faktinių aplinkybių, neatlyginta ieškovei dalis, su kuria atsakovė nesutinka, sudaro 999,20 Eur. Tarp šalių kilęs ginčas dėl tarpusavio teisinių santykių ir, kaip minėta, šalys skirtingai vertina, ar jų tarpusavio santykiams turėtų būti taikytina CMR konvencija.

26.       Pagal CK 6.807 straipsnio 1 dalį kroviniai vežami pagal vežimo sutartis. Krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

27.       Pirmosios instancijos teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju buvo vykdomas multimodalinis krovinio pervežimas. Nacionaliniuose teisės aktuose „multimodalinio vežimo“ sąvoka nėra pateikta. Teismų praktikoje multimodalinis pervežimas laikomas tuomet, kai krovinys gabenamas naudojant dvi ar daugiau transporto rūšių, vadinamas multimodaliniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1414/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-195-370/2016). Šiai aplinkybei pritaria ir ginčo šalys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs krovinio vežimo aplinkybes, neturi pagrindo nagrinėjamu atveju nepritarti, jog nagrinėjamu atveju atliktas multimodalinis pervežimas.

28.       Teismų praktikoje pažymėta, jog multimodalinio vežimo operatoriaus civilinės atsakomybės režimas nustatomas pagal „tinklo sistemos“ (angl. network–system) kriterijų, t. y. vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą, sugadinimą sąlygos ir apimtis nustatoma pagal teisę, reglamentuojančią krovinio vežimo stadiją, kurioje buvo padaryta žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1414/2014; Vilniaus apygardos 2015 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1037-302/2015).

29.       Nors apeliantė ir teikdama apeliacinį skundą laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma CMR konvencija, tačiau apeliacinės instancijos teismas su apeliante nesutinka.

30.       Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.

31.        CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).

32.       CMR konvencijos 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši konvencija taikoma visam vežimui tais atvejais, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, išskyrus konvencijos 14 straipsnyje nustatytus atvejus, ir krovinys neperkraunamas iš transporto priemonės. Taigi jei transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu, oro transportu (multimodalinis pervežimas), ir krovinys iš transporto priemonės yra neperkraunamas, taikytina CMR konvencija. 

33.        Taigi tam, kad būtų taikoma CMR konvencija, vežimas turi atitikti aukščiau aptartus kriterijus. Nagrinėjamu atveju, kaip pažymėjo teismas, krovinys buvo gabenamas iš Kinijos (Šanchajaus) į Lietuvą (Vilnių) buvo gabenamas jūra (į Rygos uostą), krovinys buvo perkrautas. Taip pat matyti, kad ginčo vežimas keliu vykdytas Lietuvos valstybės teritorijos ribose (iš vienos vietos Vilniaus mieste, į Vilniaus miesto kitą vietą). Todėl aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog ginčo vežimas neatitinka aukščiau nurodytų CMR konvencijos kriterijų (1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis).

34.       Nėra pagrindo pritarti apeliantės įrodinėjamai aplinkybei, jog buvo susitarta ginčo pervežimui taikyti CMR konvencijos nuostatas. Nors apeliantė teigia egzistavus ieškovės ir atsakovės susitarimui ir jį grindė atsakovės išduotu CMR važtaraščiu, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovės išrašytas CMR važtaraštis nėra pakankamas pagrindas laikyti, jog šalys susitarė dėl CMR konvencijos taikymo. Ieškovės ir atsakovės 2021 m. birželio 3 d. susitarimą dėl krovinio pervežimo patvirtina byloje pateiktas elektroninis laiškas ir lentelė su atitinkamais krovinio duomenimis bei pristatymo adresu. Tačiau susitarimo dokumentuose nenurodoma, jog krovinio pervežimui taikytina CMR konvencija. Dar daugiau, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, CMR važtaraštį vienašališkai išsirašė pati atsakovė (įrašyta krovinio siuntėja 22 grafoje ir vežėja 16 grafoje), tačiau apeliantės parašo nėra. Taigi pritartina, jog minėta aplinkybė paneigia egzistavusį šalių susitarimą taikyti CMR konvenciją. Laikytina, kad apeliantė nepaneigė teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ginčo vežimui nėra taikytina CMR konvencija.

35.       Kaip jau buvo minėta aptariant faktines aplinkybes, atsakovė ieškovei sumokėjo 8754,12 Eur, kuriuos sudaro 8466,12 Eur krovinio vertės, 258 Eur muito mokesčių ir 30 Eur pervežimo išlaidų Lietuvoje, atsisakydama kompensuoti krovinio plukdymo frachtu iš Kinijos į Rygą išlaidas. Tuo tarpu ieškovė sumokėjo užsakovei VŠĮ „Šviesos kūgiai“ visą pastarosios reikalaujamą atlyginti sumą. Taigi ieškovės regresinis reikalavimas kildinamas iš krovinio multimodalinio vežimo sutarties, kuri buvo įforminta konosamentu.  Iš byloje pateikto konosamento turinio matyti, kad jame įtvirtintos sutarties sąlygos, šalių atsakomybė, tarp kurių 10.1 punkte ir 16.1 punkte įtvirtinta ribota pervežimo dalyvių atsakomybė. Iš konosamento 10.1. papunkčio matyti, jog asmenys jokiu atveju nėra atsakingi už krovinio praradimą ar apgadinimą jokia suma, viršijančia apribojimų, kurie yra 666,67 apskaitos vienetų (SDR) už pakuotę ar kitą pervežimo vienetą arba 2 apskaitos vienetai (SDR) už kilogramą grynojo prarasto ar apgadinto krovinio svorio, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis. Tuo tarp konosamento 16.1 papunktyje įtvirtinta, jog visi krovinio ir kiti mokesčiai bus laikomi visiškai pelnytais vežėjui gavus krovinį ir bus mokami ir negrąžinami bet kokiu atveju, neatsižvelgiant į tai, ar laivas, sausumos transportas ir/ar krovinys prarandamas ar ne. Taigi įvertinus konosamento turinį pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė krovinio gavėjui atlygino didesne apimtimi nei įtvirtinta konosamente, t. y. sumokėjo ir už pervežimą patirtas išlaidas. Tačiau toks mokėjimas buvo ieškovės pasirinkimas, jis nėra privalomas atsakovei, todėl atsakovė pagrįstai, remdamasi konosamente įtvirtintomis sąlygomis, nesutiko atlyginti jūrinio frachto išlaidų, o pirmosios instancijos teismas tokio ieškovės reikalavimo netenkino.

36.       Apeliantės argumentas, jog atsakovei konosamentas niekada nebuvo pateiktas ir ji konosamente nebuvo nurodyta kaip vežėja, neturi teisinės reikšmės. Kaip jau buvo minėta, vežimo sutarties turinį apibrėžia konosamentas. Tai, kad ieškovė pasitelkė trečiuosius asmenis (šiuo atveju atsakovę) krovinio pervežimui, nereiškia, jog konosamente numatyta ribota atsakomybė netaikytina, juolab kad reikalavimas atsakovei reiškiamas regreso tvarka.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrįstai skundžiamame sprendime remtasi ir KTK 46 straipsnio 2 dalyje nustatytu apribojimu vežėjo civilinės atsakomybės dydžiui. KTK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė. Tuo tarpu KTK 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti CMR konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų. Kaip jau buvo minėta, atsakovė atlygino krovinio vertę, muito mokesčius ir pervežimo Lietuvoje išlaidas. Taigi atsakovė atlygino didesnę sumą nei kad įtvirtinta KTK 46 straipsnyje, o jūrinio frachto kompensavimo minėta norma neįtvirtina.

38.       Taigi apibendrinant išdėstytą laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias CMR konvencijos taikymą, pagrįstai sprendė, jog atsakovei kompensavus ne tik sugadinto krovinio vertę, bet ir muito mokesčius bei pervežimo išlaidas Lietuvoje, regresinis reikalavimas dėl jūrinio frachto atlyginimo nepagrįstas. Dėl to priimto teisėto ir pagrįsto sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

    Dėl bylinėjimosi išlaidų  

39.       Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, nėra pagrindo pakeisti ir pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tačiau tokiu atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 302 straipsnis).

40.       Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (pateikta 2022 m. gruodžio 2 d. sąskaita už suteiktas paslaugas ir mokėjimo dokumentas).

41.       Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo metu užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 1780,50 Eur x 1,3 koeficiento už atsiliepimą į apeliacinį skundą = 2314,65 Eur. Taigi prašoma priteisti 1200 Eur suma neviršija maksimalios Rekomendacijose nurodomos sumos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingos, atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą, procesinio dokumento turinį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl jos priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai pilna apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

 netenkinti apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo.

 Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus tranzitas“, juridinio asmens kodas 222618510, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics“, juridinio asmens kodas 300656908, 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų  apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė