Civilinė byla Nr. e2A-139-638/2022

 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02000-2021-7 

 Procesinio sprendimo kategorijos:    

 (S)

 2.6.8.11.2.; 2.6.8.12

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinė bendrovės „Kontmena“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kontmena“, dėl sutarties modifikavimo.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ieškinyje prašė pakeisti 2016 m. vasario 11 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 (toliau – ir sutartis) 5 punktą, jį išdėstant taip: „5. Naujajam kreditoriui per protingą, bet kokiu atveju ne ilgesnį kaip 8 (aštuoni) metai terminą, nepavykus išieškoti iš skolininko skolos ar jos dalies, palūkanų, netesybų ar jų dalies, šios sutarties galiojimas nutrūksta ir likusi neišieškota reikalavimo dalis, tai yra skola ar jos dalis, palūkanos, netesybos ar jų dalis, lieka pradiniam kreditoriui.“

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2016 m. vasario 11 d. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Manfula“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, kuria pradinis kreditorius UAB „Manfula“ nuosavybėn perleido UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ kaip naujajam kreditoriui 718 868,46 Eur trečios eilės finansinį reikalavimą į BUAB „Laugina“, susidedantį iš 600 859,63 Eur skolos ir 118 008,83 Eur netesybų. Be to, ieškovė kitomis  reikalavimo perleidimo sutartimis perėmė iš kitų BUAB „Laugina“ kreditorių jų reikalavimus,  kurių visų pagrindu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1570-555/2017 buvo patvirtintas bendras UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 1 080 786,84 Eur finansinis reikalavimas (tame skaičiuje ir iš UAB „Manfula“ įgytas reikalavimas). Ieškovė ir atsakovė taip pat sudarė 2016 m. vasario 11 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10, kurio 5 punktu šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui per protingą terminą, bet kokiu atveju ne ilgesnį kaip 5 (penkeri) metai, nepavykus išieškoti iš skolininko skolos ar jos dalies, sutarties galiojimas nutrūksta, ir likusi neišieškota reikalavimo dalis lieka pradiniam kreditoriui („Manfula“).

3.       Ieškovės reikalavimai, įgyti reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, buvo ginčijami BUAB „Laugina“ kreditorių, tačiau visi reikalavimai buvo atmesti. Ginčų eigoje atsakovės BUAB „Manfula“ prašymo pagrindu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-737-186/2018, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ieškovei buvo uždrausta disponuoti (t. y. perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti) 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10, sudarytos su UAB „Manfula“, pagrindu įgyta 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teise į BUAB „Laugina“, ir šios teisės pagrindu gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Laugina“ - kas tiesiogiai uždraudė ieškovei gauti reikalavimo patenkinimą BUAB „Laugina“ bankroto byloje, nors tai buvo pagrindinis ieškovės tikslas sudarant sutartį. Atsakovės reikalavimas minėtoje Kauno apygardos teismo byloje buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-260-390/2020.

4.       Nagrinėjant ginčą dėl sutarties pripažinimo neteisėta, atsakovė 2018 m. liepos 26 d. be jokio išankstinio įspėjimo neteisėtai vienašališkai nutraukė reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1234-555/2019 tenkino ieškovės reikalavimą ir pripažino neteisėtu atsakovės BUAB „Manfula“, atstovaujamos bankroto administratorės (tuo metu dar) MB „Nemokumo valdymas“, 2018 m. liepos 26 d. vienašališką 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 nutraukimą. Civilinėje byloje Nr. e2-1234-555/2019 buvo sprendžiamas ir klausimas dėl ieškovės kaip BUAB „Laugina“ kreditorės išbraukimo iš BUAB „Laugina“ kreditorių sąrašo 718 868,46 Eur reikalavimo dalyje, ieškovę pakeičiant atsakove, tačiau tuo pačiu Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1234-555/2019 ir šis atsakovės bandymas perimti ieškovės teisėtai valdomą reikalavimą buvo atmestas.

5.       Ieškovė 2020 m. liepos 3 d. gavo UAB „Kontmena“ pasiūlymą įsigyti 1 080 786,84 Eur finansinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „Laugina“ bankroto byloje už 45 procentus jo vertės, t. y. sumokėti UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 497 161,95 Eur. Ieškovė objektyviai galėjo ir perleido UAB „Kontmena“ tik dalį, t. y. 361 913,38 Eur dydžio valdyto finansinio reikalavimo į BUAB „Laugina“ naujajam kreditoriui UAB „Kontmena“ už 166 330,41 Eur. Tuo tarpu areštuotas ir rizikingas reikalavimas, kuris ginčijamas, buvo visiškai nepatrauklus. Taigi, ieškovė negalėjo sudaryti naudingo sandorio su „Kontmena“ tik dėl atsakovės veiksmų, dėl kurių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, pagal 2016 m. vasario 11 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 5 punktą, sutartis baigėsi 2021 m. vasario 8 d. Kaip paaiškėjo iš BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pateiktų duomenų, 2019 m. rugsėjo 4 d. BUAB „Laugina“ turtas sudarė 2 270 833,00 Eur, iš kurių pirkėjų skolos - debitoriniai įsipareigojimai - kurių nepavyko išieškoti per beveik 5 metus trunkantį BUAB „Laugina“ nemokumo procesą - sudarė 1 568 196,66 Eur, kai tuo tarpu mokėtini įsipareigojimai kreditoriams, patvirtinti teismo, sudarė 2 886 488,00 Eur, iš kurių BUAB „Laugina“ nekilnojamojo turto hipoteka yra užtikrinta 943 759,48 Eur suma. BUAB „Laugina“ liks ne mažiau, kaip 1 000 000 Eur nepatenkintų finansinių reikalavimų (trečios eilės finansiniai reikalavimai BUAB „Laugina“ bankroto byloje sudaro 1 543 874,22 Eur), o tikėtinai, ir daugiau finansinių reikalavimų, kas reikš, jog BUAB „Manfula“ finansinis reikalavimas liks patenkintas itin nedidele apimtimi, ar net galimai liks nepatenkintas apskritai, todėl akivaizdu, kad nesąžiningais reikalavimais ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovė „Manfula“ sužlugdė sandorį dėl ieškovės reikalavimo teisių pagal sutartį perleidimo UAB „Kontmena“, tuo iš esmės pažeidė tiek ieškovės, tiek ir pačios atsakovės kreditorių teisėtus interesus.

6.       Atsakovė 

7.       Ginčo sutarties ir papildomo susitarimo turinys leidžia 2016 m. vasario 11 d. sutartį laikyti skolos išieškojimo/administravimo sandoriu, kuriuo reikalavimo teisė į BUAB „Laugina“ perleista ieškovei tik dėl procedūrinio patogumo, t. y. kad būtų paprastesnis atstovavimo klausimas skolos išieškojimo veiksmuose, užsitikrinant, kad pradinio kreditoriaus UAB „Manfula“ bankroto atveju ieškovė už tokias paslaugas gaus apmokėjimą, jei skola bus išieškota. Sutarčiai akivaizdžiai turint skolos išieškojimo (paslaugų) sutarties požymių, bet kokiu atveju jos tolimesniam vykdymui ir/ar pratęsimui turi būti aiškiai išreikšta ir užsakovo (šiuo atveju BUAB „Manfula“) valia toliau tęsti skolos išieškojimo veiksmus per paslaugų teikėją UAB „Skolų valdymo konsultacijos“. Pažymėtina, kad BUAB „Manfula“ nesiekia tolimesnio skolos išieškojimo paslaugų pirkimo/užsakymo ir nepageidauja, kad ieškovė ir toliau teiktų atitinkamas paslaugas BUAB „Manfula“. Tokiu būdu, 2021 m. vasario 11 d. pasibaigus sutarties galiojimo terminui, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir BUAB „Manfula“ prievolės viena kitos atžvilgiu yra pasibaigusios ir dėl to ieškovė privalo grąžinti sutarties objektą BUAB „Manfula“ žinion.

8.       Ieškovė, prašydama teismo pakeisti sutarties galiojimo terminą, iš esmės reikalauja, kad BUAB „Manfula“, kurios atžvilgiu yra vykdoma likvidavimo procedūra, iš naujo sudarytų su ieškove sutartį dėl skolos išieškojimo iš skolininko BUAB „Laugina“ paslaugų teikimo, nors tokio intereso BUAB „Manfula“ apskritai neturi. Ieškovė ieškiniu siekia jau pasibaigusios sutarties modifikavimo, suteikiančio teisę ir toliau neatlygintai valdyti ir naudotis reikalavimo teise į BUAB „Laugina“, o panaikinus laikinąsias apsaugos priemones - UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ siekia perleisti reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ tretiesiems asmenims. Atsakovė sutartį ir papildomą susitarimą su ieškove sudarė 2016 m. vasario 11 d., t. y. likus daugiau nei pusantrų metų iki UAB „Manfula“ bankroto bylos iškėlimo momento (2017 m. lapkričio 2 d.). Pasikeitus UAB „Manfula“ teisiniam statusui į bankrutuojantį juridinį asmenį, vieninteliu UAB „Manfula“ atstovu tapo bankroto administratorius. Tarp bankroto administratoriui perduotų BUAB „Manfula“ dokumentų nebuvo jokių duomenų apie bet kokį tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą atskirą rašytinį susitarimą dėl kainos už reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“ ir/ar duomenų, rodančių, kad bet kokia forma yra atliktas mokėjimas už sutartimi perleistą reikalavimo teisę. BUAB „Manfula“ didelės vertės reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ perleido neatlygintinai, už tai BUAB „Manfula“ negavo jokių piniginių lėšų, o praradusi tiek nuosavybės, tiek valdymo ir naudojimosi teises į UAB „Laugina“ skolą, buvo pažeisti BUAB „Manfula“ kreditorių teisėti interesai. Taigi, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, BUAB „Manfula“ administratorius privalėjo ginčyti sutartį, kadangi šioji neatitiko BUAB „Manfula“ ir jos kreditorių interesų, o sutarties ginčijimas nebuvo kliūtis ieškovei vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus išieškoti skolą iš skolininko. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ galėjo numanyti, kad neatlygintinai perleistos reikalavimo teisės į UAB „Laugina“ gali nulemti UAB „Manfula“ finansinius sunkumus ir bankrotą, ir atitinkamai šio sandorio ginčijamą, juolab, kad ieškovė save pristato kaip turinčią ilgametę patirtį skolų išieškojimo srityje. Pagrindinis sutarties tikslas buvo skolos iš skolininko UAB „Laugina“ išieškojimas, skolos išieškojimo veiksmų atsakovė niekaip neapribojo. BUAB „Laugina“ bankroto byloje nebuvo realizuotas įmonei priklausantis turtas, nebuvo tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl ieškovės teiginiai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovo veiksmai (Sutarties ginčijimas teisme ar per pusdienį pateikto pasiūlymo dėl sutarties modifikavimo neakceptavimas) užkirto kelią ieškovei gauti reikalavimo patenkinimą, yra nepagrįsti.

9.       Reikalavimo teisės į BUAB „Laugina“ perleidimas yra išimtinai naudingas tik ieškovei, kadangi tuo atveju, jei BUAB „Manfula“ nemokumo administratorius būtų sudaręs (arba sudarytų) taikos sutartį su UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, šiam sumokant tik 55 000 Eur dydžio kompensaciją, kaip tai įrodinėja ieškovė ir akivaizdžiai to siekia, tokiu atveju ji galėtų perleisti tokią reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“ net už 5 kartus didesnę kainą UAB „Kontmena“ ar kitiems asmenims. Toks taikos sutarties sudarymas su ieškove pagal 2018 m. lapkričio 21 d. ieškovo pasiūlymą, būtų akivaizdžiai nenaudingas bankrutavusiai UAB „Manfula“ ir jos kreditoriams. 

10.       Nei sutartis, nei papildomas susitarimas nenumato jokių teisinių pagrindų, kokiais atvejais sutarties galiojimo terminas gali būti pratęsiamas ir kokios objektyvios priežastys galėtų lemti sutarties termino pratęsimą. Dėl šios priežasties, modifikavus sutartį, būtų pažeista ir pačios BUAB „Manfula“ valia dėl sutarties termino. Nei sutartis, nei papildomas susitarimas nenumatė, kad ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimo veiksmais, bus atlyginamos atsakovės, ar kad šalys tokias skolos išieškojimo išlaidas dengs proporcingai, tuo tarpu ieškovė civilinės bylos Nr. e2-260-390/2020 nagrinėjimo metu tvirtino, kad ji veikė savo rizika ir žinojo, kad visos skolos išieškojimo išlaidos yra patiriamos tik jos sąskaita. Ieškovė, likus daugiau nei 7 mėnesiams iki sutarties galiojimo termino pabaigos, buvo gavusi pasiūlymą įsigyti reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“ už 45 procentus reikalavimo teisės vertės, t. y. už ginčo sutartimi perleistą reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“ UAB „Kontmena“ pasiūlė ieškovui net 323 490,81 Eur dydžio kainą, tačiau ieškovė apie tokį pasiūlymą atsakovo BUAB „Manfula“ net neinformavo, nors galėjo ir net turėjo pareigą kreiptis į BUAB „Manfula“, informuoti apie pasiūlymą ir spręsti reikalavimo teisės į BUAB „Laugina“ realizavimo klausimą, tuo labiau, kad ieškovei buvo žinomas tiek sutarties galiojimo terminas, tiek tai, kad BUAB „Laugina“ bankroto byloje nėra tenkinami ir artimiausiu metu nebus tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Vertinant ieškovės sąžiningumą sutarties vykdymo kontekste, pabrėžtina, kad ieškovė, turėdama teisę valdyti ginčo sutartimi perleistą reikalavimo teisę, tokios teisės neįgyvendino, nedalyvavo skolininko kreditorių komiteto posėdžiuose, nebalsavo skolininko bankroto byloje svarbiais klausimais, neteikė skundo dėl neteisėtų ir/ar ekonomiškai nenaudingų skolininkui kreditorių kolegialaus organo priimtų nutarimų. Be kita ko, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, būdama kreditorių komiteto nariu, posėdyje dėl turto pardavimo net nedalyvavo, nors minėto posėdžio metu iš naujo buvo svarstomas nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos, atšaukiant nutarimą, kuris jau buvo priimtas 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo metu, leidžia manyti, kad ieškovė turi tikslą BUAB „Laugina“ bankroto procese veikti priešingai BUAB „Manfula“ interesams, kad BUAB „Manfula“ neturėtų galimybės gauti reikalavimo patenkinimo skolininko bankroto byloje, kadangi yra akivaizdžiai stabdomas skolininko BUAB „Laugina“ turto realizavimas.

11.       Ieškovė dalį reikalavimo, kylančio ne iš ginčo sutarties, yra perleidusi UAB „Kontmena“, t. y. įmonei, kuri yra siejama su buvusiu UAB „Laugina“ vadovu E. L.. Ieškovė, ginčo sutarties pagrindu valdydama reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“, nesuvaldė proceso, neišvengė akivaizdaus interesų konflikto, o bendradarbiavimas su UAB „Kontmena“ sąlygoja skolininko bankroto proceso vilkinimą ir mažina BUAB „Manfula“ galimybes atgauti kuo didesnę skolos dalį. Sutarties termino pratęsimas nėra galimas, kadangi vienai iš sutarties šalių yra taikoma likvidavimo procedūra. Akcentuotina, kad JANĮ yra specialusis įstatymas CK atžvilgiu, dėl to vertinant sutarties modifikavimą, kuriuo prašoma pratęsti sutarties galiojimo terminą iki 2024 m. vasario 11 d., neatitinka JANĮ, bankroto proceso tikslų, viešojo intereso ir bankroto byloje taikomų principų.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsakovei BUAB „Manfula“ 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

13.       Teismas nurodė, kad iš reikalavimo sutarties ir papildomo susitarimo matyti, jog atsakovės reikalavimai buvo perleisti abiem sutarties šalims siekiant finansinės naudos. Nors pačioje reikalavimo perleidimo sutartyje šalys neaptarė jokių reikalavimo disponavimo perleistu reikalavimu ribojimų, tačiau papildomame susitarime susitarė, jog jei per 5 metus skolos nepavyksta išieškoti, tai neišieškotos skolos likutis grįžta pradiniam kreditoriui. Ši sąlyga iš esmės reiškė, jog šalys susitarė, jog 5 metus po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo naujajam kreditoriui yra apribota teisė perleisti neišieškotą skolos likutį, nes po 5 metų neišieškota skola turi grįžti senajam kreditoriui. Teismas pripažino, jog esant tokiai esminei reikalavimo sutarties sąlygai ieškovės argumentai, jog ji negalėjo disponuoti reikalavimo teise, t. y. jos perleisti trečiajam asmeniui, neturi teisinės reikšmės, nes pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė tokios teisės neįgijo. Kita vertus, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė aktyviai dalyvavo bankroto bylos procese, buvo kreditorių komiteto narė, patyrė išlaidas bankroto procese. Teismas sprendė, jog nei teismo procesai, nei laikinosios apsaugos priemonės nesutrukdė ieškovei atlikti veiksmus, būtinus išieškojimui iš BUAB „Laugina.“ Ieškovė įrodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-737-186/2018 UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ buvo uždrausta disponuoti 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10, sudarytos su UAB „Manfula“, pagrindu įgyta 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teise į BUAB „Laugina“, ir šios teisės pagrindu gauti finansinio reikalavimo patenkinimą BUAB „Laugina“ bankroto byloje. Tačiau neįrodė, jog per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį buvo reali galimybė gauti reikalavimų patenkinimą bankroto byloje. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog BUAB „Laugina“ turtas buvo parduotas, gautos lėšos buvo paskirstytos kreditoriams, ir dėl teismo taikytų apribojimų ieškovė negavo reikalavimo patenkinimo. Teismas pažymėjo, jog sutarties vykdymo suvaržymas egzistavo: aplinkybė apie teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones tapo žinoma po sutarties sudarymo, ir šios aplinkybės ieškovė reikalavimo sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, bei jų negalėjo kontroliuoti, ir nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė buvo prisiėmusi šių aplinkybių atsiradimo riziką. Teismas vertino, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje iš esmės nepakeitė sutartinių prievolių pusiausvyros, nes ieškovė neįrodė, jog dėl teismo taikytų apribojimų, ji negavo išieškojimo bankroto byloje.

14.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovas kaip profesionalus skolų išieškotojas, sudarydamas sutartį dėl reikalavimo perleidimo turėjo galimybę įvertinti jam tenkančių vykdyti prievolių sudėtingumą ir apimtį jau sutarties sudarymo metu, o ją sudaręs, turėjo galimybę per protingą terminą pradėti vykdyti sutartį. Atsakovei tapus nemokia, jos atstovui ginčijant sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, o teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė turėjo elgtis ypač rūpestingai ir sąžiningai. Kaip numato CK 6.204 straipsnio 3 dalis, prašymas dėl sutarties modifikavimo turi būti pareikštas tuoj po sutarties vykdymo suvaržymo. Tuo tarpu ieškovė šios savo pareigos nevykdė, nebuvo pakankamai sąžininga ir apdairi, ir kreipėsi dėl sutarties modifikavimo į atsakovę tik 2021 m. vasario 10 d., t. y. paskutinę sutarties galiojimo dieną. Delsimas spręsti sutarties pakeitimą, reiškia sutarties tolimesnį galiojimą tomis pačiomis sąlygomis. Dėl to ieškovei laiku nesikreipus į atsakovę dėl reikalavimo perleidimo sutarties papildomo susitarimo pakeitimo, ieškovė prisiėmė riziką, jog nepakeitus papildomo susitarimo galiojimo termino, ji turės grąžinti neišieškotą skolos likutį pradinei kreditorei. Teismas sprendė, jog tokiu būdu nėra pagrindo spręsti, jog prievolės vykdymo pasunkėjimas iš esmės pakeitė prievolių vykdymo pusiausvyrą.

15.       Teismas pažymėjo, jog ieškovė įrodė reikalavimo perleidimo sutarties įvykdymo pasunkėjimą, tačiau neįrodė, jog šis pasunkėjimas turėjo esminės reikšmės prievolių pagal reikalavimo sutartį įvykdymui, taip pat būdama pasyvi ir nesiimdama veiksmų dėl sutarties modifikavimo tuoj pat po sutarties vykdymo pasunkėjimą lėmusių aplinkybių, ji savo neveikimu prisiėmė reikalavimo perleidimo sutarties neįvykdymo pasekmes. Teismas nurodė, kad kiti šalių argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo vykdant reikalavimo perleidimo sutartį, jos sąsajumo su BUAB „Laugina“, reikalavimo sutarties pasibaigimo, reikalavimo sutarties vykdymo metu ieškovės patirtų išlaidų, yra atmestini kaip nesusiję su bylos esme ir teismas dėl jų nepasisakė.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje iš esmės nepakeitė sutartinių prievolių pusiausvyros ar kad apeliantė neįrodė, jog šis pasunkėjimas turėjo esminės reikšmės prievolių pagal reikalavimo sutartį įvykdymui, ar kad apeliantė savo (tariamu) neveikimu prisiėmė reikalavimo sutarties neįvykdymo dėl pasunkėjimo pasekmes ir tuo pagrindu atmetė ieškinį ir šioje dalyje grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                       Apeliantė vertina, jog ji CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, pakeitusias sutartinių prievolių pusiausvyrą, buvo (yra) įrodžiusi visiškai. Apeliantė jokia forma (nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais) neprisiėmė rizikos, jog atsakovei bus iškelta bankroto byla, ar kad atsakovė nutrauks sutartį ar kad, apeliantei nutraukimą ginčijant, atsakovė inicijuos kitą bylą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje prašys laikinųjų apsaugos priemonių. Tokių įrodymų byloje nėra.

16.2.                      Apeliantė turėjo pilną teisę perleisti reikalavimą pagal sutartį, o su tuo susiję teismo sprendimo argumentai yra prieštaringi. Teismo sprendimas tiesiogiai prieštarauja tiek ir pačios sutarties turiniui, kuriame nėra aptarta jokių reikalavimo disponavimo perleistu reikalavimu ribojimų, tiek ir paminėtai Lietuvos apeliacinio teismo  2018 m. birželio 14 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-737-186/2018, tiek ir pačios atsakovės faktiniams veiksmams (laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių apeliantei disponuoti reikalavimu, taikymo prašymui).

16.3.                       Teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai kvalifikavo tarp apeliantės ir trečiojo asmens UAB „Kontmena“ susiklosčiusius santykius ir jų tarpusavio derybų rezultatą. Teismas neatribojo reikalavimo teisės į BUAB „Laugina“ dėl 718 868,46 Eur perleidimo, nuo teisių ir pareigų pagal sutartį perleidimo (perleidžiamas reikalavimas į sutartį dėl reikalavimo perleidimo) ir tokio perleidimo teisinių pasekmių. Tai, kad apeliantė būtų perleidusi savo teises ir pareigas pagal sutartį trečiajam asmeniui byloje UAB „Kontmena“, nereiškia, kad atsakovė netektų teisės į reikalavimą pagal sutartį. Šiuo atveju pati prievolė nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje.

16.4.                      Teismo išvada esą laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje iš esmės nepakeitė sutartinių prievolių pusiausvyros, nes ieškovė neįrodė, jog dėl teismo taikytų apribojimų ji negavo išieškojimo bankroto byloje, yra nepagrįsta ir neteisėta šios bylos kontekste. Apeliantės praradimai dėl atsakovės neteisėto veikimo (prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias perleisti reikalavimą pagal sutartį) ir atsakovės nemokumo administratoriaus neveikimo (nesudarant taikos sutarties su apeliante pagal atsakovės kreditorių sprendimą), yra ženklūs.

16.5.                       Teismo teiginys, jog apeliantė, neva tai būdama pasyvi ir nesiimdama veiksmų dėl sutarties modifikavimo tuoj pat po sutarties vykdymo pasunkėjimą lėmusių aplinkybių, savo neveikimu prisiėmė reikalavimo sutarties neįvykdymo dėl pasunkėjimo pasekmes, yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių.

16.6.                       Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tikruosius atsakovės ketinimus, kurie (ginčijant sutarties teisėtumą, vėliau ją ginčo metu ir nutraukiant) nors iš pažiūros ir atrodo teisėti ir turi teisėtą tikslą (tariamai ginti atsakovės kreditorių interesus), tačiau turi iš tiesų kitą, paslėptą, ir neteisėtą tikslą - apeliantės sąskaita pasipelnyti. Atsakovė, pasinaudodama savo pačios inicijuotomis bylomis ir jose pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, neleido apeliantei gauti reikalavimo dalies pagal sutartį patenkinimo iš jo perleidimo, lygiai taip pat nesudarydama taikos sutarties ir neperleisdama paties reikalavimo pagal sutartį apeliantei visam laikui (o ne terminuotai, penkiems metams), kaip kad nutarė atsakovės kreditorių dauguma, pasinaudojo apeliantės įdirbiu, padarytu BUAB „Laugina“ bankroto byloje, kurioje iš esmės tik didelių apeliantės pastangų dėka buvo nustatytas pats pelningiausias BUAB „Laugina“ turto pardavimo būdas, pagal kurį preliminariai numatoma patenkinti 100 proc. BUAB „Laugina“ kreditorių finansinių reikalavimų.

17.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Kontmena“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                       Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nors pačioje reikalavimo perleidimo sutartyje šalys neaptarė jokių reikalavimo disponavimo perleistu reikalavimu ribojimų - tačiau būtent tai BUAB „Manfula“ ir apribojo jos iniciatyva visiškai nepagrįstam reikalavimui tariamai užtikrinti pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir šie apribojimai truko didžiąją dalį ginčo sutarties galiojimo ir turėjo ne hipotetinį pusiausvyros ir ieškovės galimybių vykdant ginčo sutartį ribojimą, bet sužlugdė konkretų byloje nurodytą sandorį tarp ieškovės ir apeliantės UAB „Kontmena“, kuri siekė pirkti visą reikalavimą. Tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nupirko tik dalį be iš BUAB „Manfula“ įgytos kitos dalies, o likusius reikalavimus nupirko iš kitų kreditorių (kas papildomai, pažymėtina, įrodo ir paties sandorio/pasiūlymo realumą).

17.2.                       Teismo išvada apie perleidimo ribojimus yra akivaizdžiai nepagrista. Interpretacija, kad 5 metus ieškovė tariamai negalėjo perleisti reikalavimo, nes po 5 metų buvo numatyta jo grąžinimo atsakovei hipotetinė galimybė, akivaizdžiai negali būti iškreiptai aiškinama kaip disponavimo apribojimas, nes tokio sutartyje nėra.

17.3.                       Dėl atsakovės kaltės buvo akivaizdžiai trikdomas ginčo sutarties vykdymas ypač ilgą laiką, vietoje bendradarbiavimo vykdant ginčo sutartį buvo siekiama ją nutraukti/nuginčyti - tačiau nepaisant atsakovės veiksmų neteisėtumo konstatavimo net 2 įsiteisėjusiais teismų sprendimais - šioje byloje teismas to nelaikė ginčo sutarties vykdymo pusiausvyros pakeitimu. Ieškovė negalėjo nei sau, nei kitiems prognozuoti - kada padariusi vieną ar kitą veiksmą, investavusi į skolos išieškojimą dar daugiau lėšų ir hipotetiškai galės gauti tokių veiksmų siekiamą rezultatą - atgauti skolą.

17.4.                       Teismas nurodė, kad pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį, prašymas dėl sutarties modifikavimo turi būti pareikštas tuoj po sutarties vykdymo suvaržymo. Tokia išvada nėra pagrįsta. Ieškovė negali numatyti, nutraukinės ginčo sutartį atsakovė neteisėtai, ar ne, skųs, ar ne teismo sprendimą dėl jos nuginčijimo, palaikys, ar atsisakys apeliacinio skundo. Taigi, pusiausvyrą iškraipantys veiksmai bei jų trukmė šiuo atveju priklausė išimtinai nuo atsakovės neteisėtų veiksmų trukmės, ko ieškovė negalėjo nei įtakoti, nei numatyti (su tuo sutiko ir pats teismas).

18.       Atsakovė BUAB „Manfula“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti solidariai iš ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Apeliantei sutarties vykdymo kaina nepadidėjo ir nesumažėjo, kadangi apeliantė, nepaisant visų teisminių ginčų, kuriuos neabejotinai lėmė pasikeitęs kitos sutarties šalies teisinis statusas, galėjo visa apimti vykdyti sutartį, t. y. vykdyti skolos išieškojimo veiksmus BUAB „Laugina“ bankroto procese. Dėl to, kad BUAB „Laugina“ bankroto procese iki pat sutarties galiojimo termino pabaigos nebuvo dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, apeliantei iš sutarties gaunamas įvykdymas (atlygis) nei sumažėjo, nei padidėjo.

18.2.                      Šioje byloje esminė faktinė aplinkybė yra ta, kad apeliantė niekada nesikreipė į BUAB „Manfula“, nurodydama, kad yra sunku vykdyti sutartį, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebegali vykdyti sutarties ar ją vykdyti tapo sudėtingiau, ir kad tokios aplinkybės keičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Kitos civilinės bylos nesustabdė jokių apeliantės teisių įgyvendinimo BUAB „Laugina“ bankroto byloje. Apeliantė nepertraukiamai valdė ir naudojo ginčo sutarties objektą savo nuožiūra, o tokios aplinkybės savaime nelemia sutarties galiojimo termino pratęsimo būtinybės ir/ar ieškovo teisių pažeidimo.

18.3.                      Visos aplinkybės, kurias ieškovė nurodo kaip sutrukdžiusias apeliantei vykdyti sutartį, išties apeliantei nesudarė jokių kliūčių vykdyti sutartį, ir nebuvo priežastimis, dėl kurių atsiradimo ieškovė CK 6.204 straipsnio pagrindu būtų kreipusis su prašymu modifikuoti sutarties nuostatas. Kitaip tariant, nei viena apeliantės nurodyta aplinkybė iki pat sutarties galiojimo termino pabaigos nebuvo priežastimi, dėl kurios nebūtų išlaikyta sutartinių prievolių pusiausvyra ir sąlygota būtinybė modifikuoti sutartį.

18.4.                      CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos sąlygos net neegzistuoja, dėl to nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo modifikuoti sutartį taip, kad jos galiojimas prasitęstų dar trejiems metams, kas net nebūtų suderinama su JANĮ reikalavimais, nustatytais bankrutavusios įmonės likvidavime.

18.5.                      Nei sutartis, nei susitarimas nenumato jokių teisinių pagrindų, kokiais atvejais sutarties galiojimo terminas gali būti pratęsiamas ir kokios objektyvios priežastys galėtų lemti sutarties termino pratęsimą. Sutarties šalių valia buvo aiški, kad sutartis galioja penkerius metus ir atlygis yra siejamas tik su skolos išieškojimu. Dėl šios priežasties, modifikavus sutartį, būtų pažeista ir pačios BUAB „Manfula“ valia dėl sutarties termino.

18.6.                      Sutarties ir susitarimo turinys atskleidžia, kad reikalavimo teisės perleidimas nėra laikomas finansinio reikalavimo patenkinimu, nes, visų pirma, reikalavimo teisės perleidimas yra atskiras sandoris ir jam taikomas kitoks teisinis režimas, ir, antra, jis sąlygotų naudą tik pačiai apeliantei, nes sutartis nenumatė, kad reikalavimo perleidimo atveju šalys dalinsis gautą atlygį, o vienos iš sutarčių šalių pasikeitimas sąlygotų kitos teisinių interesų pažeidimą.

18.7.                      UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ veikia nesąžiningai ir imasi visų veiksmų, kad BUAB „Manfula“ negalėtų valdyti, naudotis ir disponuoti reikalavimo teise į BUAB „Laugina“, o BUAB „Laugina“ bankroto byloje nebūtų sudaromos maksimaliai galimos sąlygos patenkinti kuo didesnę kiekį kreditorių reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl galimybės taikyti rebus sic stantibus (lot. kol aplinkybės nepasikeitė) taisyklę šalių sudarytai 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarčiai. Ši taisyklė yra įtvirtinta CK 6.204 straipsnyje, pagal kurį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Jeigu šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

21.       Ieškovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2016 m. vasario 11 d. su UAB „Manfula“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Manfula“ perleido UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ kaip naujajam kreditoriui 718 868,46 Eur trečios eilės finansinį reikalavimą į BUAB „Laugina“. Tą pačią dieną buvo pasirašytas ir papildomas susitarimas Nr. 1, pagal kurio 4.1 punktą, naujasis kreditorius iš skolininko išieškojęs skolą ar jos dalį, nuo faktiškai išieškotos sumos sau pasilieka 22 proc., o 78 proc. nuo išieškotos sumos perveda pradiniam kreditoriui. Pagal papildomo susitarimo 5 punktą, naujajam kreditoriui per protingą terminą, bet kokiu atveju ne ilgesnį kaip 5 (penki) metai, nepavykus išieškoti iš skolininko skolos ar jos dalies, šios sutarties galiojimas nutrūksta ir likusi neišieškota reikalavimo dalis lieka pradiniam kreditoriui.

22.       Po sutarties pasirašymo viena iš šalių, UAB „Manfula“, kreipėsi į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, jos prašymu 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę: uždraudė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ disponuoti (t. y. perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti) 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10, sudarytos su UAB „Manfula“, pagrindu įgyta 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teise į BUAB „Laugina“ ir šios teisės pagrindu gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Laugina“. Laikinoji apsaugos priemonė galiojo iki 2021 m. birželio 10 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-260-390/2020 ir panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vadinasi, sutarčiai esant sudarytai penkiems metams (60 mėnesių), laikinosios apsaugos priemonės galiojo 32 mėnesius, t. y. daugiau, negu pusę sutarties galiojimo laiko.

23.       Ieškovė šioje byloje teigė, kad būtent kitoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrukdė ieškovei gauti reikalavimo patenkinimą iš „Laugina“ ir ekonomiškai naudingai tiek sau, tiek atsakovei perleisti reikalavimą, įgytą pagal Sutartį, trečiajam asmeniui UAB „Kontmena“.

24.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ginčo reikalavimo perleidimo sutartį ir papildomą susitarimą, ieškovės kaip naujojo kreditoriaus veiksmai vykdant sutartį buvo dalyvauti BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimuose su visomis įstatymų nustatytomis kreditorių teisėmis, ir siekti reikalavimų patenkinimo, ką ieškovė ir darė. Teisė perleisti reikalavimą pagal ginčo sutartį ir papildomą susitarimą tiesiogiai nebuvo numatyta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad reikalavimas į bankrutuojančią UAB „Laugina“ buvo perleistas ieškovei tik 5 metams, pagrįstai sprendė, kad iš esmės naujajam kreditoriui buvo apribota teisė perleisti neišieškotą skolos likutį, nes po 5 metų neišieškota skola turėjo grįžti senajam kreditoriui. Kitaip tariant, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - draudimas disponuoti reikalavimo teise - neturėjo įtakos ieškovės galimybei vykdyti ginčo sutartį ir papildomą susitarimą. Teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria. Galima sutikti, kad ieškovė galėjo perleisti ginčo sutartimi įgytas teises trečiajam asmeniui „Kontmena“, tačiau galėjo perleisti teisių ne daugiau, negu kad pati buvo ginčo sutartimi įgijusi, t. y. perleisti teises neviršijant galiojančios sutarties terminų, iki 2021 m. vasario 11 d. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad laikinosios pasaugos priemonės, uždraudusios disponuoti reikalavimo teisėmis, pačios sutarties vykdymo galimybių niekuo nepakeitė, tuo labiau neapsunkino ieškovei 2016 m. vasario 11 d. sutarties ir papildomo susitarimo vykdymo, nes pats disponavimas reikalavimo teisėmis nebuvo ginčo sutarties dalykas.

25.       Pirmosios instancijos teismas taip pat iš ieškovės atstovo paaiškinimo nustatė, kad ieškovė aktyviai dalyvavo bankroto bylos procese, buvo kreditorių komiteto narė, patyrė išlaidas bankroto procese, tačiau nėra duomenų, jog BUAB „Laugina“ turtas ginčo laikotarpiu buvo parduotas, gautos lėšos buvo paskirstytos kreditoriams ir būtent dėl teismo taikytų apribojimų ieškovė negavo reikalavimo patenkinimo, todėl teismas padarė išvadą, kad iš esmės sutartinių prievolių pusiausvyra nebuvo pažeista. Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis visiškai sutinka. Ieškovė jau 2016 m. vasario 11 d. žinojo, kad perima reikalavimą į bankrutuojančią įmonę, bankroto procesai užsitęsia ilgą laiką, reikalingi įvairūs teisiniai ir organizaciniai veiksmai, papildomos išlaidos, ir pan., todėl 5 metų terminas gali būti nepakankamas gauti reikalavimo patenkinimą iš bankrutuojančio subjekto.

26.       Apibendrinant, teismo išvada, kad ginčo atveju nebuvo nustatyta sąlyga taikyti CK 6.204 straipsnyje nustatytą rebus sic stantibus taisyklę, ir dėl  iš esmės pasikeitusių aplinkybių bei  sutartinių prievolių pusiausvyros keisti sutarties turinį, yra pagrįsta. Nesant tokio pusiausvyros pasikeitimo, nėra pagrindo spręsti ir dėl kitų 6.204 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimo.  

27.       Aplinkybė, kad atsakovei „Manfula“ buvo iškelta bankroto byla, kad atsakovė buvo vienašališkai nutraukusi ginčo sutartį, neturi reikšmės ginčo susitarimo vykdymui, nes vienašalis sutarties nutraukimas vyko tuo pačiu metu kaip ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o vienos sutarties šalies vėlesnė bankroto procedūra jokios įtakos sutarties vykdymui taip pat neturi. 

28.       Ieškovės atstovas 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė patyrė milžiniškas išlaidas „Laugina“ bankroto procese. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė patyrė praradimus dėl atsakovės neteisėto veikimo (prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias perleisti reikalavimą pagal sutartį). Nuostolius ir praradimus ieškovė įrodinėjo prie ieškinio pridėtomis sąskaitomis, pagal kurias laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. advokatų paslaugoms apmokėti buvo išleista iš viso 44 980 Eur be PVM, didžioji dalis sumų sumokėta už teisines paslaugas „Laugina“ bankroto byloje, kai kurios išlaidos sumokėtos už teisines paslaugas bylose su „Manfula“. Pažymėtina, kad išlaidos advokatų pagalbai yra priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles užbaigiant kiekvieną civilinę bylą. Todėl išlaidos bylose su „Manfula“ turi būti priteistos konkrečiuose procesuose su „Manfula“. Dėl išlaidų „Laugina“ bankroto procese šalys gali spręsti atskiru susitarimu, tačiau patirtos išlaidos būtent įrodo, kad ieškovė vykdė ginčo reikalavimo perleidimo sutartį, dalyvavo bankroto procese be jokių apribojimų. Net ir nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė būtų lygiai taip pat patyrusi išlaidas „Laugina“ bankroto byloje teisinėms paslaugoms apmokėti. Vadinasi, ginčo sutarties nenaudingumą ieškovei apsprendė ne kokios nors naujos aplinkybės (areštas, sutarties nutraukimas, etc.), bet ieškovės vadovo priimtas verslo sprendimas - sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį tik penkeriems metams.

29.       Atmestinas ir trečiojo asmens „Kontmena“ apeliacinio skundo argumentas, kad sutartis turi būti pratęsta, nes dėl atsakovės „Manfula“ veiksmų buvo sužlugdytas naudingas sandoris. Kolegija pažymi, kad net jeigu sandoris tarp ieškovės ir trečiojo asmens ir buvo sužlugdytas, tai nesudaro pagrindo pratęsti ginčo sutartį tarp šalių dar trims metams, nes tokia sąlyga kaip pelningas reikalavimo perleidimas trečiajam asmeniui į ginčo sutartį apskritai nebuvo įrašyta, kitaip tariant, gauto reikalavimo perleidimas kitam asmeniui nesudarė ginčo sutarties sąlygos, kaip jau minėta šios nutarties 24 pastraipoje. 

30.       Apibendrindama teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą (CK 6.204 straipsnis),  tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

31.       Apeliacinių skundų netenkinus, atsakovei BUAB „Manfula“ iš ieškovės ir trečiojo asmens, byloje stojusio ieškovės pusėje, priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą 2662 Eur padalinant lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti atsakovei BUAB „Manfula“, įm.k.  133639191,  iš ieškovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, įm.k. 302414437, ir iš trečiojo asmens UAB „Kontmena“, įm.k. 304708672, po 1331 Eur (tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                Evaldas Burzdikas                                                 

                Diana Labokaitė

          Lina Žemaitienė