Civilinė byla Nr. 2-36-775/2020    

Teisminio proceso Nr.2-69-3-16312-2019-5     

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8;

3.4.5; 3.2.6.1;

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,

sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. S.,

jo ir pareiškėjų E. S. ir J. S. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

pareiškėjams D. J., D. J., jų ir pareiškėjų A. K., R. S. ir R. B. atstovui advokatui Jonui Skalskui

suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Rūtai Trakanavičienei,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Odetai Gecevičienei,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Z. K.,

suinteresuotam asmeniui R. S.,

suinteresuotam asmeniui A. K. M.,

suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S., E. S., J. S., A. K., D. J., D. J., R. S., R. B. patikslintus pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto, suinteresuoti asmenys – Z. K., R. S., A. K. M., Kauno miesto savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Teismas

nustatė:

I.       Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

1.       Pareiškėjai A. S., E. S. ir J. S. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą pagal Kauno miesto savivaldybės 2009-06-11 statinių (duomenys neskelbtini) išdėstymo planą, parengtą VĮ Registrų Centro Kauno filialo matavimo specialistės A. D., ir matininkės N. Č. 2019-10-22 parengtą „Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) “, kad A. S. įgyja nuosavybės teisę į ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 25,92 kv.m, ir ūkio pastato (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 5,60 kv.m; J. S. ir E. S. įgyja nuosavybės teisę po ½ dalį į ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 65–69). 

1.1.                      Pareiškėjas A. S. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ūkio sandėliukus jo šeima valdė nuo tada, kai mama 1999 metais įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini). 2012 metais mama butą padovanojo pareiškėjui. Jis ir toliau valdo ir naudojasi tais sandėliukais. Sandėliukuose buvo laikomos malkos, anglys, nes butas neturėjo rūsio ir buvo šildomas kietu kuru. Buvęs buto savininkas pasakė ir parodė, kuriais sandėliukais jis naudojosi ir pareiškėjo šeima tą valdymą iš jo perėmė. Niekas jokių pretenzijų į šį turtą niekada neturėjo, tik 2019 m. birželio mėnesį rado seniūnijos pakabintą pranešimą, kad ūkiniai pastatai bus griaunami ir per du mėnesius būtina iš jų išsikelti. Kas sandėliukus pastatė, pareiškėjas nežino, tačiau jie nėra avariniai. Paaiškino, kad prieš šešis ar aštuonis metus buvo gaisras, bet pareiškėjas tuos statinius susiremontavo ir toliau ten laiko kurą. Labiausiai tie ūkiniai pastatai trukdo gretimo žemės sklypo savininkei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), nes ji siekia pakeisti detalųjį planą ir per ūkinių pastatų stovėjimo vietą nutiesti papildomą įvažiavimą į savo sklypą.

1.2.                      Pareiškėjų A. S., E. S., J. S. atstovas prašė patikslintą pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos įgyjamosios senaties fakto nustatymui. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo pastatai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Jie su butais nebuvo privatizuoti, todėl pareiškėjai turi teisę įgyti juos įgyjamosios senaties pagrindu. Kad tai yra savavališka statyba, byloje taip pat įrodymų nėra, o dėl jų avarinės būklės, tai UAB (duomenys neskelbtini) neturi teisės teikti tokios išvados, nes jie nėra atestuoti šios srities specialistai. 

2.       Pareiškėjai A. K., D. J., D. J., R. S. ir R. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą pagal Kauno miesto savivaldybės pagal Kauno miesto savivaldybės 2009 m. birželio 11 d. statinių (duomenys neskelbtini) išdėstymo planą, parengtą A. D. ir matininkės N. Č. 2019-10-22 parengtą „Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini)“, kad A. K. įgyja nuosavybės teisę į ūkio pastato (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 5,21 kv.m; D. J. ir D. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyja po ½ dalį sandėliuko, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 8,60 kv. m ir po ½ dalį sandėliuko, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 9,20 kv. m, esančius ūkio pastate (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini); R. S. įgyja nuosavybės teisę į ūkio pastato (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 5,04 kv. m ir R. B. įgyja nuosavybės teisę į ūkio pastato (duomenys neskelbtini) sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 30,37 kv. m.

2.1.                      Pareiškėjai D. J. ir D. J. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jie pirma įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Buvusi buto savininkė parodė jiems sandėliuką, kuriuo naudojosi ir davė nuo jo raktą. Vėliau įsigijo tame name kitą butą (duomenys neskelbtini) ir toliau naudojosi jau dviem sandėliukais. Antrą sandėliuką, kuris priklausė naudotis tam butui, jiems parodė kaimynai. Anksčiau juo naudojosi kažkoks asocialus žmogus. Jis ten taip pat laikė kurą. Problemos kilo 2019 metais, kai seniūnija paskelbė, kad ketina ūkinius pastatus griauti, nes jie neregistruoti. Kiek pareiškėjams yra žinoma, anksčiau tai buvo karinė teritorija. Archyve jiems pasakė, kad jokių statybos leidimų nerado. Jei teritorija karinė, tai statybos vykdavo karo vado įsakymu. Traukiantis tarybinei kariuomenei, visi dokumentai buvo išvežti. Pareiškėjų nuomone, ginčo statiniai yra nesudėtingi, todėl šiandien jiems statybos leidimai nereikalingi. O naudojantis pastatais, juos nuolat prižiūrėjo: pataisė judantį šiferį, įdėjo spyną, sutvarkė vyrius. Pareiškėjų nuomone, labiausiai suinteresuota statinių griovimu yra uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), nes jų vietoje nori tiesti papildomą įvažiavimą į savo žemės sklypą.

2.2.                      Pareiškėjų A. K., D. J., D. J., R. S. ir R. B. atstovas taip pat prašė patikslintą pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad visos įgyjamosios senaties sąlygos byloje įrodytos. Kad pastatai būtų savavališka statyba nei VĮ Registrų centras, nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įrodymų nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad ūkiniams pastatams prie trijų gyvenamųjų namų pagal sumažintos apimties detalųjį planą buvo išskirtas netgi atskiras žemės sklypas. Tai patvirtina, kad ūkiniai pastatai buvo statyti trijų gyvenamųjų namų gyventojų naudojimui, t. y. kieto kuro laikymui. Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) šioje byloje turi suinteresuotumą, nes nori ūkinių pastatų vietoje įrengti sau dar vieną įvažiavimą, tačiau tai išeina už jų detalaus sklypo ribų. 

3.       Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė byloje pateikė atsiliepimą (2 t., b. l. 98–106), jog su patikslintais pareiškimais nesutinka.

3.1.                      Teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjai neįrodė įstatyme nustatytų įgyjamosios senaties sąlygų. Ginčo sandėliukai sukurti nesilaikant teisės normų nustatytų statybos reikalavimų. Jie gali būti valstybės nuosavybė, todėl prašė pareiškimus atmesti.

4.       Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (3 t., b. l. 5–9) ir prašė pareiškimus atmesti.

4.1.                      Teismo posėdyje nurodė, kad ūkiniai pastatai yra avarinės būklės, nepateikti jų statybos teisėtumą patvirtinantys įrodymai, todėl jie turėtų būti nugriauti. Jie yra už pareiškėjų gyvenamojo namo žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, todėl sandėliukai gyventojams nėra priskirti. Sandėliukai yra valstybės nuosavybė, nes jų sukūrimo metu visa nuosavybė buvo valstybinė. Pareiškėjai šios prezumpcijos nepaneigė.

5.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje pateikė atsiliepimą, kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (2 t., b. l. 147–150). Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (4 t., b. l. 87), todėl nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

6.       Suinteresuotas asmuo valstybė įmonė Turto bankas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (3 t., b. l. 112–116) ir prašė pareiškėjų pareiškimų netenkinti.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (4 t., b. l. 125), todėl nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

7.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija byloje pateikė atsiliepimą (3 t., b. l. 96–105), prašė pareiškimus atmesti kaip nepagrįstus.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (4 t., b. l. 117), todėl nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

8.       Suinteresuoti asmenys Z. K., R. S. ir A. K. M. byloje atsiliepimų nepateikė, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (4 t., b. l. 84–86), todėl nutarta bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

       patikslinti pareiškimai atmetami.

I.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. S., A. K., E. S., J. S., D. J., D. J., R. S. ir R. B. yra butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) savininkai (1 t., b. l. 10, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 44–48, 49–51, 52–54, 55–58, 60–61, 4 t. 57–64). Butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei ir yra nuomojamas A. M. (1 t., b. l. 12, 42). Butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Z. K. (1 t., b. l. 13). Žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika (1 t., b. l. 21–22). Byloje pateiktas žemės sklypų ir juose esančių statinių adresu (duomenys neskelbtini) planas ir kortelė bei pagalbinių pastatų kadastro duomenys iš kadastrinių matavimų bylos (1 t., b. l. 25–36). Byloje taip pat pateiktas 2009-06-11 statinių išdėstymo planas (1 t., b. l. 37). 1996 metais buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sumažintos apimties detalusis planas, kuriame ūkiniams pastatams  buvo suformuotas atskiras žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59, 4 t., b. l. 74). Byloje pateikta medžiaga dėl rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo, pagal kurį  projektuojamas naujas rekomenduojamas pravažiavimas (numatomas 5,50 m pločio) per gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų sandėliukus, esančius ūkio pastatuose ( 1 t., b. l. 67–84, 98–102, 105, 119–123, 182–190, 3 t. b. l. 162, 4 t., b. l. 7– 39). Pareiškėjai pateikė 2019-10-22 ūkio pastato (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47, 49, 51–52, 54, 56),  20I1ž (2 t., b. l. 11, 13, 19, 25–26, 34, 40–41), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 15, 21, 28–29, 36, 43), 28 I1ž (2 t., b. l. 17, 23, 31–32, 38, 45) kadastrinių matavimų duomenis. 1999-12-27 perdavimo-priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduoti objektai su priklausiniais (2 t., b. l. 114–116). 2019-06-20 ir 2019-11-08 Kauno miesto savivaldybė A. K. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) atsakė dėl ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 117–118, 119). VĮ Registrų centras ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsakymus dėl ūkinių pastatų (4 t., b. l. 92–94, 112–114, 116–117). Byloje buvo apklaustas liudytojas V. P. Apžiūrai prie civilinės bylos prijungta namų valdos techninės apskaitos byla adresu (duomenys neskelbtini).

        Dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo

10.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės nustatymo įgyjamąja senatimi teisinių pagrindų (CK 4.68–4.71 straipsniai). Pareiškėjų prašymas nustatyti nuosavybės teises į sandėliukus grindžiamas įgyjamąja senatimi. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant įstatyme nustatytų sąlygų visetui (CK 4.47 str., 4.69 s.t  3 d., 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d., 4.23 str. 2,3 d., 4.68 str.). Taip pat pažymėtina, kad jei pagal įgyjamąją senatį nuosavybė įgyjama į nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), tai tas daiktas turi būti sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjų teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jų teismas negina. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, 2A-161-569/2019).

11.       Vadovaujantis LTSR Komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų 37 punktu, namų valdos, kuriose yra savavališkos statybos statinių, inventorizacijos bylose anksčiau buvo daromi savavališkos statybos atžymėjimai, 46 punkte nurodyta, kad apie gyventojų savavališkai pastatytus ūkinius pastatus, garažus, šiltnamius ir kitus statinius techninės inventorizacijos bylos viršelio ir žemės sklypo plano viršutinėje dalyje daroma atžyma, uždedant spaudą „savavališka statyba“. Teismas, nagrinėdamas bylą susipažino su namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byla ir nustatė, kad šios bylos pirmajame lape 1993 m. gruodžio 7 d.  eilei statinių, tame tarpe ir ūkiniams pastatams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo uždėtas spaudas „savavališka statyba“. Vėliau ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo perstatyti ir 2002 m. sausio 10 d. kadastrinių matavimų metu pastato (duomenys neskelbtini) ribose buvo atžymėti nauji atskiri ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nedidelėje ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) dalyje taip pat buvo pažymėtas naujas atskiras ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), tačiau ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kuris 1993 metais buvo fiksuotas kaip savavalinė statyba, yra išlikęs iki šiol. Būtent į šiame savavaliniame ūkiniame pastate esančius sandėliukus pretenduoja pareiškėjai A. S., D. J., D. J., R. S. ir R. B.. To meto teisės aktai draudė savavališkai pastatytų statinių registraciją. Šis draudimas buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos“ 1, 5 ir 6 punktuose, nurodant, kad būtina registruoti visus statinius, prieš tai juos inventorizavus, bei akcentuojant, kad neregistruojami laikini arba savavališkai pastatyti statiniai. Statinio neužregistravimo po jo inventorizacijos fakto leidžia teismui vertinti kaip labiausiai tikėtiną situaciją, kad ginčo statinys neatitiko registruotiniems nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų (CPK 185 str.). Kadangi techninės apskaitos byloje iki šiol nėra panaikintas spaudas apie šio pastato savavalinę statybą, teismas konstatuoja, jog jis iki šiol yra savavalinė statyba, o savavalinės statybos rezultatas negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas (CPK 178 str., 185 str.), todėl pareiškėjo A. S. reikalavimas dėl ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) esančio sandėliuko (duomenys neskelbtini), pareiškėjų D. J. ir D. J. reikalavimas dėl pastate (duomenys neskelbtini) esančių sandėliukų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjos R. S. reikalavimas dėl ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) esančio sandėliuko (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos R. B. reikalavimas dėl ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) esančio sandėliuko (duomenys neskelbtini) atmetami kaip nepagrįsti. 

12.       Pareiškėjas A. S. taip pat pretenduoja į ūkio pastatą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 17, 23, 31–32, 45), pareiškėjas A. K. pretenduoja į ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) esantį sandėliuką (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47, 49, 51–52, 56),  pareiškėjos J. S. ir E. S. pretenduoja po ½ į ūkio pastatą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 15, 21, 28–29, 43).

13.       Nors byloje duomenų, kad ūkiniams pastatams (duomenys neskelbtini) (statybos metai 1958 m.), (duomenys neskelbtini) (statybos metai 1999) ir (duomenys neskelbtini) (statybos metai 1999) būtų surašyti savavalinės statybos aktai, nei VĮ Registrų centras, nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nepateikė (civ. b. l. 93, 116; techninės apskaitos b. l. 5–6), tačiau motyvas, kad kompetentingų institucijų per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (LAT 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylose, kuriose prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąją senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, tik jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

14.       Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis, nei ūkio pastatai, nei juose esantys sandėliukai kaip nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. CK 4.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu, statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami kaip nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, o nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Taigi tik įregistravus daiktą galima registruoti pačią nuosavybės teisę į daiktą. Šiuo atveju minėti ūkiniai pastatai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, todėl jie negali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu (civilinė byla Nr. 2A-161-569/2019). Pareiškėjai byloje nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į archyvus ar į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančių dokumentų ar kitų dokumentų, pagrindžiančių ūkio pastatų statybos teisėtumą, gavimo.

15.       Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) statybos metai nurodyti 1958 m. LTSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 buvo patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, kurios 16 punktas draudė savavališkai pastatytus pastatus registruoti. Be to, LTSR Komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų 36 punkte buvo nurodyta, kad savavališka statyba laikomi visi po 1958 m. rugpjūčio 1 d. be leidimo pastatyti ar perstatyti gyvenamieji namai, jų dalys, priestatai, antstatai, ūkio pastatai, kiemo rūsiai, šiltnamiai. Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad ginčo statinio statybos laikotarpiu (1958 m.) egzistavo reikalavimai statybos darbams įforminti, kuriuos patvirtinančių įrodymų į bylą pareiškėjas nepateikė (CPK 178 str.).  Kitų dviejų ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybos metai nurodyti 1999. Tuo metu galiojo 1964 m. civilinio kodekso 114 straipsnis, kuris numatė, kad fiziniai ar juridiniai asmenys (toliau – statytojai), kurie pasistatė, rekonstravo, statosi arba persistato ar rekonstruoja pastatą (statinį) ar įrenginį, ar jų dalis neturėdami dokumento, patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teise ar yra išnuomotas, ar suteiktas naudotis žemės sklypas, arba nustatyta tvarka suderinto statybos projekto, arba neturėdami leidimo statybai, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto arba šiurkščiai pažeisdami statybos normas ar taisykles, neturi teisės tokiu pastatu (statiniu) ar įrenginiu naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir pan.). Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, konstatuojama kad pareiškėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ūkio pastatai ir juose esantys sandėliukai gali dalyvauti civilinėje apyvartoje ir gali būti civilinių teisių objektu. Nesant valdymo teisės objekto, negali būti ir teisėto valdymo.

16.       Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas A. K. neįrodė ir dar vienos būtinos sąlygos įgyjamajai senačiai nustatyti, t. y. kad daikto valdymas tęsiasi 10 metų. Pareiškėjas butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune įsigijo tik (duomenys neskelbtini). iš Kauno miesto savivaldybės (1 t., b. l. 55–58). 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jis bute negyvena, nes dar neįsikėlė ir jokio sandėliuko kol kas nevaldo. Perkant butą savivaldybės atstovai jam paaiškino, jog prie buto yra sandėliukas ir jis turės kur laikyti kietąjį kurą. Sandėliuką jam parodė kaimynai. Iki tol sandėliuką valdė kažkokia moteris, kuri šiuo metu yra mirusi, tačiau byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių besitęsiantį 10 metų ginčo sandėliuko valdymą, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, turi įrodyti dėl tokio fakto kreipęsis asmuo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17.       LR civilinio proceso kodekso 443 straipsnis nustato, kad ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

18.       Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

19.       Pareiškėjų patikslinti pareiškimai byloje atmesti. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė byloje prašymą atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20.       Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas pagal 2020 m. lapkričio 16 d. patikslintą prašymą (4 t. b. l. 122-124) ir pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 2019 m. rugpjūčio 30 d. APB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 18), 2019 m. rugsėjo 30 d. APB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 19), 2019 m. spalio 30 d. APB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 20), 2019 m. lapkričio 29 d. APB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 21), 2019 m. gruodžio 20 d. APB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 22), 2019 m. gruodžio 30 d. APB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 23), 2020 m. sausio 13 d. APB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 80), 2020 m. vasario 28 d. APB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 158), 2020 m. rugpjūčio 31 d. APB Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 71) ir 2020 m. lapkričio 13 d. APB Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 126) bei atliktus 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 30 d. 2019 m. lapkričio 11 d. 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. kovo 2 d., 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymus (3 t. b. l. 13-17, 79, 157, 4 t. b. l. 72, 125) sumokėjo 4 597,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21.       Teismo vertinimu suinteresuotas asmuo nepagrįstai prašo atlyginti 788,92 Eur patirtas išlaidas pagal 2019 m rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą APB Nr. (duomenys neskelbtini) 261,36 Eur sumai,  2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą APB Nr. (duomenys neskelbtini) 96, 80 Eur, 36,30 Eur, 183,92 Eur, 84,70 Eur, 29,04 Eur  sumai ir 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą APB Nr. (duomenys neskelbtini) 96,80 Eur sumai, nes jos yra susiję ne su šios bylos nagrinėjimu teisme, o su uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) detalaus plano projekto rengimo procedūra. Tokiu būdu suinteresuoto asmens išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, yra 3 808,92 Eur.

22.       Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis dėl advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus užmokesčio dydžio, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-486/2012,  2A-1656/2014).

23.       Remiantis šia teismine praktika, pagrįstomis laikomos suinteresuoto asmens turėtos išlaidos pagal 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. (duomenys neskelbtini) 96,80 Eur sumai ir  pagal 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. (duomenys neskelbtini) 629,20 Eur sumai.

24.       Pagal 2020 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. (duomenys neskelbtini) 677,60 Eur yra nurodytos išlaidos už 7 val. Pažymėtina, jog 2020 m. sausio 20 d. posėdis truko 17 min. 16 sek., todėl teismas pasiruošimui ir atstovavimui laiko pagrįstomis 3 val. ir mažina šias išlaidas iki 290,40 Eur.

25.       Pagal 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta 484 Eur suma už 5 val. 2020 m. kovo 3 d. teismo posėdis truko 2 val. 24 min., nuo 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdžio byloje gauti tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimai, todėl teismas laiko pagrįstomis pasiruošimui bei atstovavimui teismo posėdyje 3 val. ir mažina šias išlaidas iki 290,40 Eur.

26.       Tai pat teismas laiko pagrįstomis bylinėjimosi išlaidas pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. (duomenys neskelbtini)  454,96 Eur sumai ir pagal 2020 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. (duomenys neskelbtini) 605 Eur sumai.  

27.       Kitų išlaidų teismas nepriteisia, nes jos yra padengiamos iš priteistų sumų už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismas taip pat pažymi, jog tam tikromis sumomis suinteresuoto asmens atstovė dirbtinai didino patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. lapkričio 29 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje APB Nr. (duomenys neskelbtini) 193,60 Eur sumai, nurodyta, jog suinteresuoto asmens atstovas suteikė šias teisines paslaugas – proceso kontrolė dėl UAB (duomenys neskelbtini) prašymo išsprendimo dėl įtraukimo suinteresuotu asmeniu bei atstovavimas santykiuose su teismu dėl UAB (duomenys neskelbtini) prašymo išsprendimo dėl įtraukimo suinteresuotu asmeniu ir informavimas dėl paskirto teismo posėdžio. Teismas šias išlaidas laiko nepagrįstomis ir perteklinėmis, kadangi apie įtraukimą į procesą asmenį informuoja pats teismas įstatymų nustatyta. Be to, tokie atstovavimo veiksmai pagal Rekomendacijas atskirai net neišskiriami ir neįkainojami. 2019 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitoje-faktūroje APB Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 48,40 Eur suma už 2019 m. gruodžio 20 d. prašymo dėl termino pratęsimo parengimą. Teismas atmeta prašymą dėl minėtos sumos priteisimo, nes terminą atsiliepimui pateikti praleido paties suinteresuoto asmens atstovas, todėl nėra pagrindo šias išlaidas priteisti iš pareiškėjų. 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje APB Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 48,24 Eur suma už 2020 m. vasario 20 d. patikslinto pareiškimo analizę, 2020 m. vasario 27 d. teismo nutarties analizę dėl pareiškimo nepriėmimo ir konsultacijos. Teismas pažymi, jog 2020 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakyta priimti A. S., E. S. ir J. S. patikslintą pareiškimą. Ši teismo nutartis nebuvo susijusi su suinteresuotu asmeniu UAB (duomenys neskelbtini), pareiškimo priėmimo ar nepriėmimo klausimą sprendė teismas, o ne suinteresuotas asmuo, todėl šios išlaidos taip pat yra visiškai nepagrįstos.

28.       Apibendrinus, teismas laiko pagrįstomis 2 366,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias lygiomis dalimis, t. y. po 295,84 Eur  priteisia iš pareiškėjų (LR CPK 93 straipsnis).

29.       Valstybė šioje byloje patyrė 70,24 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios atmetus patikslintus pareiškimus, lygiomis dalimis taip pat priteisiamos iš pareiškėjų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjų patikslintus pareiškimus atmesti.

Priteisti iš pareiškėjų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 295,85 Eur (du šimtai devyniasdešimt penki eurai 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš pareiškėjų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 8,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. 

Teisėja        Edita Šliumpienė