Administracinė byla Nr. I-3127-331/2016
Bylos proceso Nr. 3-61-3-02351-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.19, 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovo atstovui Tomui Čaplinskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Linui Viliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Š. V. dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Komisija), įvertinusi pareiškėjo E. Ž. pranešimą, 2015-03-25 sprendimu Nr. KS-26 pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės meras Š. V., 2012-2014 m. sprendęs klausimus, susijusius su UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kurioje vadybininko pareigas eina jo sesers sutuoktinis, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė (b. l. 10-14).
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 1-7, 20-27) ir prašo:
- panaikinti Komisijos 2015-03-25 sprendimą Nr. KS-26 „Dėl Š. V.“;
- įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014-12-18 pranešimą „Dėl Palangos miesto savivaldybės mero Š. V. veiksmų, kuriuose įžvelgiami galimai padaryti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimai“.
Paaiškino, kad Komisija neleido pareiškėjui ir jo atstovui susipažinti su visa Komisijos disponuojama medžiaga. Skundžiamame sprendime Komisija nepasisakė dėl visų 2014-12-18 pranešime nurodytų epizodų – dėl Š. V. dalyvavimo rengiant, svarstant ir priimant 2013 06-06 sprendimą „Dėl Tarybos 2011-09-08 sprendimo Nr. T2-152 pakeitimo ir papildymo“; 2014-01-30 sprendimą „Dėl Tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. T2-152 pakeitimo“, 2014-11-27 sprendimą „Dėl Tarybos 2011-09-08 sprendimo Nr. T2-152 papildymo“, kuriais pakeisti ir patvirtinti nauji Palangos miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugų, teikiamų UAB „Palangos komunalinis ūkis“ įkainių tarifai. Šie sprendimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su Š. V. svainio R. S., dirbančio paplūdimių priežiūros vadybininku, pareiginėmis funkcijomis bei apmokėjimu už jas.
Komisija apskritai netyrė ir nepasisakė dėl Š. V. ypatingai prieštaringų veiksmų Palangos miesto savivaldybės 50-o posėdžio, vykusio 2014-11-27, metu, kada buvo svarstomi klausimai, tiesiogiai susiję su UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kuriame dirba R. S., veikla. Komisijos narė G. I., 2014-08-14 pasirašė sprendimą Nr. S-1040- (2.5), kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą didžiąja dalimi dėl analogiškos Palangos miesto savivaldybės mero Š. V. elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, todėl privalėjo nusišalinti nuo 2015-03-25 sprendimo Nr. KS-26 priėmimo.
Taip pat Komisija netinkamai interpretavo ir aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009-07-21 nutarties administracinėje byloje Nr. A-143-873/2009 prasmę, nes turėjo vertinti ne R. S. darbo pobūdį ir veiksmus, ką atliko Komisija, bet Palangos miesto savivaldybės mero Š. V. įgaliojimų turinį ir veiksmus.
Nagrinėjamai situacijai yra reikšmingos aplinkybės, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kurioje vadybininku dirba Š. V. svainis R. S., verčiasi ūkine veikla, o bendrovės įstatinis kapitalas 100 procentų priklauso Palangos miesto savivaldybei, kuriai vadovauja meras Š. V., todėl meras galėjo ir turėjo suvokti, kad Palangos miesto savivaldybėje yra galimi su jo svainio darbu sietini interesų konfliktai. Š. V. nuo 2011-04-14 būdamas Palangos miesto savivaldybės meru, tik 2014-08-07 deklaravo apie artimą asmenį R. S., dirbantį nuo 2012 m. savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje „Palangos komunalinis ūkis“. Komisija, nors ir nustatė, bet tinkamai neįvertino aplinkybės, jog Š. V. 2013-04-04 klausimu Nr. T2-102 „Dėl pritarimo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadovo 2012 metų ataskaitai, 2013-06-06 klausimu Nr. T2-158 ir 2014-01-30 klausimu Nr. T2-22 „Dėl tarybos 2011-09-08 sprendimo Nr. T2-152“ pakeitimo“ (nors ir dalyvavo bei pirmininkavo šių klausimų svarstyme) - nesiregistravo ir nebalsavo minėtais klausimais. Ši aplinkybė tik parodo, kad Š. V. suvokė dėl jo interesų konflikto sprendžiant nurodytus konkrečius klausimus.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str., b. l. 82-83, 85, 87, 90-91, 93, 97-99, 100).
Atsakovė Komisija nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 33-35) paaiškino, kad Palangos miesto mero Š. V. elgesį prašantis įvertinti pareiškėjas yra šios savivaldybės tarybos narys. Vien tokia aplinkybė pareiškėjo nedaro materialine prasme suinteresuoto asmens šio administracinio ginčo santykiuose. Komisijos sprendimas niekaip neįtakoja pareiškėjo asmeninių teisių ir nesukuria jam atitinkamų pareigų, taip pat netrukdo ginti savo pažeistų teisių, jeigu jos buvo pažeistos, kitais, atitinkamais teisės aktais numatytais, būdais, todėl administracinė byla, kaip nepriskirtina administracinio teismo kompetencijai, turėtų būti nutraukta.
Pareiškėjo kreipimąsi Komisija išnagrinėjo, apsvarstė ir į jį atsakė vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančio Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatomis. Komisija nenustatė, kad ginčijamu atveju Š. V. prievolė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka tinkamai deklaruoti savo privačius interesus ir nusišalinti iškilus interesų konflikto situacijai būtų pažeista. Š. V. sprendžiant savivaldybei pavaldžios bendrovės - UAB „Palangos komunalinio ūkio“, kuriame dirba jo svainis, pareiškėjo nurodytus klausimus, Įstatyme nurodytas interesų konfliktas nekilo.
Nesuprantami pareiškėjo argumentai Š. V. tarnybiniuose veiksmuose įžvelgti interesų konfliktą priimant sprendimus dėl UAB „Palangos komunalinio ūkio“ ritualinių paslaugų, miesto tvarkymo paslaugų įkainių, bendrovės įstatinio kapitalo didinimo ar pan., atsižvelgiant į tai, kad miesto vadovo sesers vyras šioje bendrovėje dirba eiliniu kurorto paplūdimių vadybininku ir neturi jokių administracinių įgaliojimų. Pareiškėjo nurodyti Palangos miesto savivaldybės sprendimai nėra susiję su Š. V. svainio asmeniu, jo darbu UAB „Palangos komunaliniame ūkyje“, ar tolesnėmis karjeros perspektyvomis, pareiškėjas taip pat nenurodo jokių duomenų, kuo būtent galėjo pasireikšti Š. V. šališkumas svainio atžvilgiu, jam kaip miesto vadovui, sprendžiant savivaldybės bendrovės klausimus.
Ginčijamą sprendimą Komisija priėmė kolegialiai, o ne vienasmeniškai G. I., todėl nėra pagrindo teikti, kad sprendimą priėmė neteisėtos sudėties komisija ir jį dėl to reikėtų naikinti. Komisijos narė G. I. nėra Š. V. giminaitė, jam artimas asmuo ir nėra susijusi jokiais kitais privačiais ryšiais, galinčiais netinkamai paveikti šios valstybės pareigūnės tarnybines pareigas bei veiksmus.
Pareiškėjas buvo oficialiai raštu iš anksto informuotas apie Komisijos 2015-03-25 posėdį ir pakviestas į jį atvykti, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Su Komisijos gautais dokumentais, jam pageidaujant, turi teisę susipažinti asmuo, kurio veika yra tiriama, todėl pareiškėjas nėra suinteresuotas asmuo.
Per teismo posėdį Komisijos atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas Linas Vilys prašė pareiškėjo skundą atmesti, palaikė Komisijos argumentus.
S k u n d a s a t m e s t i n a s.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pripažinta, kad Palangos miesto savivaldybės meras Š. V., 2012-2014 metais sprendęs klausimus, susijusius su UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kurioje vadybininko pareigas eina jo sesers sutuoktinis, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė, teisėtumo ir pagrįstumo (2 t. b. l. 18-22).
Nustatyta, kad pareiškėjas 2014-12-18 pranešimu kreipėsi į Komisiją, prašydamas ištirti galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą(t. I, b. l. 36-44). Pranešime paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės merui Š. V. artimas asmuo - sesers N. S. vyras R. S. dirba Palangos miesto savivaldybės kontroliuojamoje UAB „Palangos komunalinis ūkis“, vadybininku, todėl pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 4 straipsnio nuostatas, meras Š. V. privalėjo tokius privačius interesus deklaruoti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei pateikti privačių interesų deklaraciją, tačiau jo 2012-10-01 privačių interesų deklaracijoje aukščiau nurodyti duomenys, taip pat duomenys apie galimus tarpusavio privačius interesus, susijusius su Š. V., kaip Palangos miesto savivaldybės mero bei savivaldybės tarybos nario funkcijų vykdymu, nenurodyti. Teigia, kad šiais savo veiksmais Š. V. galimai pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nes teikiant svarstyti ir svarstant savivaldybės taryboje klausimus, susijusius su savivaldybės kontroliuojamos UAB „Palangos komunalinis ūkis“ veikla, jis nenusišalino, pirmininkavo 50 posėdžio 26-ojo darbotvarkės klausimo svarstymui bei pasirašė derinimo lapuose, suvokdamas interesų konfliktą. Taip pat yra požymių, kad Š. V. pažeidė Įstatymo reikalavimus, teikiant svarstyti ir svarstant savivaldybės taryboje pranešimo 3 ir 4 puslapiuose (1 t., b. l. 38-39) nurodytus kitus klausimus susijusius su savivaldybės kontroliuojamos UAB „Palangos komunalinis ūkis“ veikla.
Komisija, atlikusi tyrimą, įvertinusi pareiškėjo pranešime nurodytas aplinkybes, Š. V. paaiškinimą, pranešime nurodytus dokumentus (1 t., b. l. 47-200, 2 t., b. l. 1-22), nusprendė pripažinti, kad Palangos miesto savivaldybės meras Š. V., 2012-2014 metais sprendęs klausimus, susijusius su UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kurioje vadybininko pareigas eina jo sesers sutuoktinis, Įstatymo nuostatų nepažeidė (2 t., b. l. 18-22). Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad pareiškėjas yra šios savivaldybės tarybos narys, todėl ši aplinkybė niekaip neįtakoja pareiškėjo asmeninių teisių ir nesukuria jam atitinkamų pareigų, taip pat netrukdo ginti savo pažeistų teisių, jeigu jos buvo pažeistos, kitais, atitinkamais teisės aktais numatytais, būdais. Š. V. sprendžiant savivaldybei pavaldžios bendrovės - UAB „Palangos komunalinio ūkio“, kuriame dirba jo svainis, pareiškėjo nurodytus klausimus, Įstatyme nurodytas interesų konfliktas nekilo. Pareiškėjo nurodyti Palangos miesto savivaldybės sprendimai nėra susiję su Š. V. svainio asmeniu, jo darbu UAB „Palangos komunaliniame ūkyje“, ar tolesnėmis karjeros perspektyvomis, pareiškėjas taip pat nenurodo jokių duomenų, kuo būtent galėjo pasireikšti Š. V. šališkumas svainio atžvilgiu, jam kaip miesto vadovui, sprendžiant savivaldybės bendrovės klausimus.
Ginčo dėl šių nustatytų aplinkybių tarp proceso šalių nėra. Tačiau pareiškėjas teigia, kad Komisija apskritai netyrė ir nepasisakė dėl Š. V. ypatingai prieštaringų veiksmų Palangos miesto savivaldybės 50-o posėdžio, vykusio 2014-11-27, metu, kada buvo svarstomi klausimai, tiesiogiai susiję su UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kuriame dirba R. S., veikla, o bendrovės įstatinis kapitalas 100 procentų priklauso Palangos miesto savivaldybei, kuriai vadovauja meras Š. V., todėl meras galėjo ir turėjo suvokti, kad Palangos miesto savivaldybėje yra galimi su jo svainio darbu sietini interesų konfliktai.
Taigi, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kuo ginčijamas sprendimas pats savaime tiesiogiai pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, kaip jo teisės bei įstatymo saugomi interesai būtų apginti panaikinus ginčo sprendimą, todėl šioje byloje būtina nustatyti, ar ginčo sprendimas pareiškėjui sukelia konkrečias teisines pasekmes, taip pat, ar pareiškėjas laikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio nuostatas numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios nurodytos teisės nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnis 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT administracinėse bylose: Nr. A11-443/2005; Nr. A502-906/2008). Taigi šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (LVAT administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja Komisija, kurios statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą reglamentuoja 2008-07-01 Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (toliau – ir Komisijos įstatymas), kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje <…> priežiūros institucija. Komisijos įstatymo 17 straipsnyje (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2014-03-20) numatyti Komisijos įgaliojimai, jog Komisija, be kita ko, prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti Komisijos kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais; tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, t. y. pripažinti, kad asmuo pažeidė (nepažeidė) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; sustabdyti tyrimą; nutraukti tyrimą (Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalys).
Įvertinęs paminėtas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo klausimą, teismas pažymi, kad asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus Įstatymo reikalavimų pažeidimus, turi teisę apie tai pranešimu informuoti Komisiją, kuri atlieka tyrimą dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, priima vieną iš Komisijos įstatymo 29 straipsnyje nurodytų sprendimų, t. y. pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas; pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų; pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų; sustabdyti tyrimą; nutraukti tyrimą. Todėl nagrinėjamu atveju Komisija konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės meras Š. V., 2012-2014 metais sprendęs klausimus, susijusius su UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kurioje vadybininko pareigas eina jo sesers sutuoktinis, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė (Komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 d. 3 p.).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus daro išvadą, kad pareiškėjas yra šios Palangos savivaldybės tarybos narys, ginčo sprendimas neįtakoja pareiškėjo asmeninių teisių, nesukuria jam atitinkamų pareigų, taip pat netrukdo ginti savo pažeistų teisių, jeigu jos buvo pažeistos, kitais, atitinkamais teisės aktais numatytais, būdais. Komisija pilnai, išsamiai, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo, įvertino pareiškėjo pranešime nurodytas aplinkybes, nurodė teisinius argumentus, vadovavosi Komisijos veiklą reglamentuojančio Komisijos įstatymo nuostatomis. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad ginčijamu atveju Palangos miesto savivaldybės merui Š. V. sprendžiant savivaldybei pavaldžios bendrovės - UAB „Palangos komunalinio ūkio“, kuriame dirba jo svainis, pareiškėjo pranešime nurodytus klausimus, Įstatyme nurodytas interesų konfliktas nekilo.
Pareiškėjo argumentai, kad Š. V. tarnybiniuose veiksmuose galimai yra interesų konfliktas priimant sprendimus dėl UAB „Palangos komunalinio ūkio“ ritualinių paslaugų, miesto tvarkymo paslaugų įkainių, bendrovės įstatinio kapitalo didinimo ar kt., nėra visiškai teisingi, nes Palangos miesto savivaldybės sprendimai nėra susiję su Š. V. svainio asmeniu, jo darbu UAB „Palangos komunaliniame ūkyje“, ar tolesnėmis karjeros perspektyvomis, be to, pareiškėjas nenurodo apskritai jokių duomenų ar faktų, kuo būtent galėjo pasireikšti Š. V. šališkumas svainio atžvilgiu, jam kaip miesto vadovui, sprendžiant bendrovės „Palangos komunalinio ūkio“ klausimus.
Pareiškėjo argumentai, kad sprendimą priėmė neteisėtos sudėties komisija, kad sprendimą priėmė G. I., neatitinka tikrovės, nes ginčo sprendimas priimtas kolegialiai, viešame posėdyje (2 t., b. l. 23-25), o ne vienasmeniškai G. I., ji nėra Š. V. giminaitė, ar jam artimas asmuo, nėra susijusi jokiais kitais privačiais ryšiais, galinčiais netinkamai paveikti šios valstybės pareigūnės tarnybines pareigas bei veiksmus. Be to, pareiškėjas buvo oficialiai raštu iš anksto informuotas apie Komisijos 2015-03-25 posėdį, tačiau tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo, Komisijos sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui, Palangos miesto savivaldybės Etikos komisijai, Š. V. (2 t., b. l. 26-28). Teismo vertinimu Komisija tinkamai naudojosi jai suteiktais įgaliojimais, suteikta diskrecijos teise priimant sprendimus dėl pranešimų apie valstybės tarnautojų galimai padarytus Įstatymo reikalavimų pažeidimus.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ginčo sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų, jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nesukuria jam atitinkamų pareigų, pagal ABTĮ nuostatas šioje administracinėje byloje pareiškėjas neturi reikalavimo teisės dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, o taip pat išvestinio reikalavimo įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą pranešimo pagrindu, todėl pagal ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodytų teisės pažeidimų bei apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas šiame ginče neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi, jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo E. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Iveta Pelienė
Violeta Petkevičienė
Henrikas Sadauskas