Baudžiamoji byla Nr. 1-126-530/2023

     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19399-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5;1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9;

 (S)

 1.2.4.1.1;2.3.6.4.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Ievai Juzvikienei, Viktorijai Juciūtei, Laurai Borisovai,

dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui,

nukentėjusiajam V. R.,

kaltinamajai L. S. ir jos gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, . (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neturinti nuolatinės gyvenamosios vietos, teista: 2007-01-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nustatant įpareigojimą, 2008-01-10 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant vykdyti 2007-01-25 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 2008-01-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2007-01-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skiriant galutinę bausmę - 3 metų laisvės atėmimą; 2008-06-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį - 5 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2008-01-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skiriant galutinę bausmę - 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliko 2015-01-30; 2017-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su nustatytais įpareigojimais, vadovaujantis LR BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant galutinę 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su nustatytais įpareigojimais, 2018-06-07 iš probuojamų asmenų registro išregistruotas, teistumai neišnykę,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

teismas, išnagrinėjęs bylą

nustatė:

I.                      Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

   L. S. 2022-05-30 apie 23 val. bute, esančiame . (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu sudavė mažiausiai keturis smūgius V. R. į abi rankas, krūtinę ir pilvą, tuo padarydama durtines-pjautines žaizdas kairėje plaštakoje, dešinės alkūnės srityje, dešinėje krūtinės pusėje ir durtinę-pjautinę žaizdą pilvo dešinėje pusėje su kepenų, pasaito ir storosios žarnos pažeidimu, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu tyčia sunkiai sužalojo žmogų.

II.                      Įrodymai

Kaltinamoji L. S. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su nukentėjusiuoju yra kaimynai. Bendrauja gražiai, nuo praeitų metų, per visą tą laiką susipykę nebuvo. Įvykio dieną susitiko, nukentėjusysis paprašė nupirkti išgerti, ji sutiko, paprašė V., kad jis nueitų ir parneštų alkoholio. Abu išgėrinėjo jos nuomojamame bute adresu – . (duomenys neskelbtini). Tą vakarą gėrė alų ir šampaną, kuriuos nukentėjusysis nupirko už jos pinigus iš parduotuvės. Dienos metu buvo atėjusi jos mama, bet ji išėjo. Nukentėjusysis gėrė degtinę. Daugiau žmonių nebuvo. Piktumų su nukentėjusiuoju iki to momento nebuvo. Viskas prasidėjo dėl V. pergėrimo. Begeriant nukentėjusysis pasidarė agresyvus, pradėjo necenzūriniais žodžiais koliotis, gyrėsi „aš sėdėjęs. Tau bus taip ir anaip.“ Ant lentelės, kuri gulėjo ant stalo, buvo peilis, jis griebė peilį ir puolė ją. Atėmusi peilį, sužalojo jį ir paliepė apsirengti, ir išeiti iš buto. Savo kaltę pripažįsta. Gailisi, kad neiškvietė policijos ir medikų. Po to išėjo pas kaimynę K. B.. Ji nebuvo sužalota, tačiau krūtinę skaudėjo. Nežino ar gynėsi, stresas ir alkoholis darė savo. Nukentėjusysis iš ankščiau skoloje buvo, ji prašė, kad jis surašytų skolos raštelį. Bet, ji žinojo, kad jis yra nedirbantis, mamos ir sesers išlaikomas ir stipriai geriantis. Tą dieną apie skolos raštelį nebuvo nieko kalbėta. Neatsimena, kiek kartų sudavė  V. peiliu. Bent du kartus sudavė į ranką, gal dar kažkur sudavė. Kraujo buvo. Policija ją surado kitą dieną. Įvykus incidentui ji išėjo, o peilis liko namuose. Nepaliko žaizdoje peilio, nes jis buvo didelis ir jo taip palikti neįmanoma. Jie stumdėsi, jos chalatas buvo suplėšytas. Necenzūriniais žodžiais ją vadino: „d., k.“. Atsimena, kad konfliktas prasidėjo dėl trečios „fleškutės“, nes ji jam liepė eiti namo, o jis dar paprašė jos pinigų, ji davė, tada parsinešė ir persigėrė. Dėl sužalojimo prisipažįsta pilnai ir dėl to gailisi. Kaimynai sakydavo jai, kad nebendrautų su juo, nieko jam neduotų, nes yra vagis be to sėdėjęs. Nepripažįsta, kad be jokios dingsties užpuolė nukentėjusįjį. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Supranta dėl moralinės žalos prašymo. Vaistai, jei paskirti yra kompensuojami. Už darytas operacijas jai paskaičiuos ligonių kasos, su kurių ieškiniu sutinka. Sutinka mokėti, bet ne tokias sumas.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad su kaltinamąja buvo geri santykiai. Susitikdavo, pasisveikindavo, nesipykdavo. Draugavo nuo balandžio mėnesio, ją matydavo kasdien. Įvykio dieną buvo namuose, lijo lietus. L. paskambino, paprašė, kad nueitų į kioskelį. Sakė, kad ten yra nupirkta viskas, tik reikia parsinešti. Jis sutiko, atnešė, rado sėdinčią jos mamą D.. Ten buvo alaus ir šampano pripilta. Jos mama parūkė ir išėjo. Liko dviese ir pradėjo gerti. Ji šampaną gėrė, o jis „šnapsą“. Po to, ji vėl paskambino mamai, ši atėjo, jos tarpusavyje susiginčijo ir mama išėjo. Kaltinamoji  jau buvo alaus ir šampano prigėrusi. Jai susisuko smegenėlės. Jis tą dieną buvo alaus išgėręs, dar du kartus „šnapso“ (baltos) parsinešė apie pusę bonkos, 40 laipsnių stiprumo. Ne pilnai pusę litro išgėrė. Buvo užkanda iš mėsos papjaustyta, užsigerdavo limonadu. Paskui L. pradėjo psichuoti. Ji sakė: „kažką pridursiu, nori, tave pridursiu“. Jis atsakė „pabandyk“. Ji paėmė peilį ir smeigė į kairę pilvo pusę, jam sėdint, jis atsistojo, o peilis liko žaizdoje. Jis ėjo iki koridoriaus ir atgal, o L. vaikščiojo po virtuvę. Jis pasakė „L., ką tu darai?“ o ji sakė „Duok išimsiu peilį“. Jis leido jai išimti peilį, nes galvojo užspaus tada tą žaizdą. L. taip ištraukė peilį, kad dar labiau prapjovė. Tuomet ji pradėjo jį bandyti peiliu, kai trečią kartą smogė, pradūrė kepenis, kraujai juodi pasruvo. Smūgių sudavimo metu L. jam nieko nesakė, jis dešine ranka bandė atimti peilį, ranką susipjaustė, tada ėjo link durų, atsirakino duris, pagalbos nešaukė. Atsidaręs duris, išėjo. Priėjo prie pirmos laiptinės durų ir prarado sąmonę. Atgavęs, paspardė kaimynės duris, pasakė išėjusiai moteriai, kad subadė, paprašė kviesti greitąją. Po kurio laiko atvažiavo greitoji. Teigia, kad priežasties smurtauti nebuvo, kaltas išgertas alkoholio kiekis. Jis prieš tai kaltinamosios nepuolė, neturėjo jokio piktumo, negrasino jai. Jis gegužės 30 dieną buvo parašęs raštelį, kad L. atiduos skolą, jo nuomone, dėl to viskas prasidėjo. Prieš tai kaltinamoji užsimindavo, kad jis turi atiduoti pinigus. Anksčiau nėra pastebėjęs agresijos kaltinamosios elgesyje. Anksčiau išgėrusi elgdavosi negerai. Vienų išgertuvių metu, ji buvo pridėjusi jam prie kaklo peilį, bet tuomet ji juokais sakė „papjausiu“ ir jo nesužalojo, tada labai daug dėmesio nekreipė į tai. Po šio įvykio gydėsi 3 mėnesius ligoninėje, 3 mėnesius namuose. Jam medikai nustatė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo nupjauta žarna. Visa tai yra sužalojimo pasekmė. Ieškiniu prašo 30 000 Eur neturtinės žalos ir 3000 Eur turtinės žalos už vaistus. Turi visus receptus iš ligoninių, kuriuos galės pateikti teismui. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti tik po įvykio. Jam trys operacijos buvo, liko viena. (Duomenys neskelbtini) operacija tuo metu buvo. Iki įvykio jis niekur nedirbo, buvo registruotas užimtumo tarnyboje. Mano jog girtumas viską padarė, jis jai dovanoja, pykčio jai neturi. Vėliau nurodė, kad vis tik prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad būnant namuose, apie 23.30 val. buvo pažadintas smarkaus beldimo į duris. Pažiūrėjęs pro akutę, pamatė laiptinėje sukniubusį kūną, atidaręs duris pamatė ant laiptų susmukusį žmogų, kuris gulėjo atsirėmęs ant rankų. Paklausus kas buvo, pasakė „man dūrė“. Klausė kur, ir šis atsakė „čia“. Jis domėjosi kur tas žmogus buvo sužalotas, bet jis atsakė „čia“ ir taip liko nesupratęs ar laiptinėje, ar kur kitur. Jis iškvietė greitąją, o tik po to pradėjo klausinėti. Tas žmogus jo prašė neklausinėti, sakė viską pasakys policijai. Kraujuoti rūbai buvo ties pilvo sritimi. Davė rankšluostį, kad užspaustų žaizdą. Atvažiavę policijos pareigūnai pagal kraujo pėdsakus atsekė iš kokio buto jis buvo išėjęs. Tas butas yra toje pačioje laiptinėje, kaip ir jo, tik jo butas pirmame aukšte, o antrame aukšte virš jo butas, kur buvo įvykis. Tą dieną jis buvo namuose, dėl triukšmo, gal kas ir girdėjosi, bet jis tam ypatingos reikšmės neteikė, kadangi tai yra blokinis namas ir pastoviai yra girdimi garsai. Neatrodė, kad bartųsi, buvo normali kalba. Nieko blogo neįtarė. Kitų žmonių, kai kvietė pagalbą nebuvo, gyvena vienas, jokios moters šalia nebuvo. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, jis buvo sužeistas, sunkiai kalbėjo.

Liudytoja K. B. parodė, kad kaltinamąją pažįsta apie porą mėnesių. Viskas vyko pavasarį, buvo vėlus vakaras, išgirdo labai didelį triukšmą, beldimą į duris. Paprašė vyro, kad atidarytų duris, ir pamatė prie durų moterį vardu L., labai išsigandusią, visa drebėjo, buvo panikoje, verkė ir nepratarė nė žodžio. Klausė kas nutiko, kas buvo, atsakė, kad nieko. Pakvietė į kambarį, pasakė, kad pasikalbės kai ji apsiramins. Ji su vyru nuėjo miegoti, o L. užleido savo kambarį. L. buvo apsirengusi chalatu, be batų, su kojinėmis. Jie gyvena toje pačioje laiptinėje tik trečiame aukšte. Ryte, atsikėlusi klausė L. kas atsitiko, sakė kad nieko, viskas gerai ir išėjo rūkyti į balkoną kalbėdama telefonu. Ji klausė ar reikia kažkokios pagalbos, kas nutiko, bet L. jai jokios informacijos nesuteikė. Ar L. buvo blaivi negali atsakyti, nes kvapo neužuodė, vilkėjo chalatu, mūvėjo „timpas“. Pasiūlė kažkuo patogiau persirengti, nes su chalatu miegoti nepatogu, ji davė savo žalsvą maikutę, vyras davė megztinį, o kai kriminalistai ją išsivedė davė batus. Kriminalistams išsivedant L. ji vilkėjo jų duotais drabužiais, o jos rūbai liko jų vonioje, kuriuos vėliau perdavė kriminalistams.

Liudytojas N. B. parodė, kad kaltinamoji yra kaimynė. Praėjusių metų pavasarį, vakare su žmona ir vaikais nuėjo miegot, ir vidurį nakties, kažkas pradėjo belstis į duris. Jis pasižiūrėjo pro durų akutę, pamatė kaimynę L., o kai atidarė duris pastebėjo, kad kaimynė buvo šoke, buvo su šuniu, be šlepečių. Klausinėjo kas nutiko, bet kaimynė nieko neatsakė. Galiausiai nuėjo pas vaikus į kambarį, o L. užleido savo kambarį. Ji buvo su chalatu, atrodė tvarkingai, bet kodėl atėjo nakvoti pas juos jis nežino. Ryte atėjo pareigūnai, sakė žino, jog L. yra pas juos ir ją išsivedė.

Liudytoja D. N. pasinaudojo jai suteikta teise neduoti parodymų prieš artimą asmenį- dukterį. Teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.t. 1. b. l. 124)iš kurių matyti, kad L. S. yra jos dukra. Įvykiui artimu laiku ši nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini). V. R. pažįsta. Žino, kad jis pažinojo jos dukrą L. S., mažiausiai du kartus lankėsi šios bute. Paskutinį kartą V. R. L. S. bute ji matė 2022-05-30, apie 17-18 val.. V. R. buvo neblaivus, sėdėjo virtuvės kambaryje prie stalo, gėrė degtinę. L. S. gėrė putojantį vyną. Ji išgėrė alaus, bute pabuvo apie valandą laiko. Tiek V. R., tiek L. S. tada buvo ramūs, jokių konfliktų ji nematė. Ant V. R. ir L. S. kūnų sužalojimų nebuvo. Vėliau, nakties metu, būdama namuose, pamatė atvykusius greitosios pagalbos medikus. Prie namo buvo atvykę ir policijos pareigūnai bei ugniagesiai. Nuėjusi prie dukros buto, ji matė kraujo pėdsakus ant kilimėlio. Kažkas pasakė, kad įvykio vietoje buvo sužalotas vyriškis, kurį išvežė greitosios pagalbos medikai. Kur tuo metu buvo jos dukra L. ji nežinojo. Ši buvo minėjusi, kad ketina vykti į (duomenys neskelbtini). Todėl ji pamanė, kad L. S. galimai išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Vėliau, nakties metu, ji kelis kartus telefonu kalbėjosi su dukra. Ši prašė iš buto paimti kačiuką, bet savo buvimo vietos jai nenurodė. Ryte, apie 7 val., L. S. prašymu ji atėjo į namo, kuriame ši gyveno, laiptinę ir abi susitiko. Dukra buvo išsigandusi, kur buvo ir ką veikė, jai nepasakojo. Netrukus po šio susitikimo L. S. sulaikė policijos pareigūnai. Dėl V. R. elgesio dukra jokių nusiskundimų jai nėra išsakiusi. Apie kokius nors L. S. ir V. R. tarpusavio nesutarimus ar konfliktus jai taip pat nėra žinoma (b.t. 1, b.l. 119, 124-125).

Liudytojas M. M. parodė, kad iš pažįstamų sužinojo, kad pas L. namuose buvo kažkoks konfliktas. Žmonės pasakojo, kad nukentėjusysis buvo skolingas L. pinigų, atėjo su „bonka“ pas ją į svečius ir įvyko tas konfliktas, jis jai smogė. Su L. po įvykių bendravo, ji jam dienos metu paskambino ir pasakė, kad turi bėdą, įvyko konfliktas, žmogus jai smogė, o ji nuo jo gynėsi peiliu ir jį sužalojo. Iki to laiko jis su L. palaikė draugiškus santykius, ji nekonfliktiška moteris. Žinutės „Mane uždarys. Mane uždarys“, reiškia kad ji prašė pinigų advokatui, o „uždarys“ tai automatiškai žmogus padarė kažkokį incidentą, tai jo į gatvę jau nepaleis, automatiškai uždarys. Kalbėjo apie policiją. Ji jam papasakojo viską, kad butas užplombuotas, kad bėda ištiko, prašė pagalbos. Ten nuvykęs nebuvo. Paskui buvau nuvažiavęs pas jos mamą. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo M. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2022-05-31 (2022-05-30/2022-05-31) naktį įvykusių telefoninių pokalbių metu L. S. paprašė pas ją atvažiuoti ir ją išvežti. Nurodė, kad "atsitiko bėda", pas ją atėjo kaimynas iš gretimo namo, abu išgėrė alkoholio, kaimynas buvo jai skolingas 300 ar 400 eurų. Tas kaimynas jai "užvažiavo", ji neturėjo kur dėtis, galvojo, kad gali būti užmušta, todėl "stvėrė peilį ir kaimynui dūrė į kepenis ir petį". L. S. sakė, kad jai "dabar šakės", prašė su tuo kaimynu "išsiaiškinti".  Jis tuo metu dirbo užsienyje, (duomenys neskelbtini), todėl L. S. padėti negalėjo. Tą pačią naktį jis telefonu kalbėjo ir su L. S. motina (D. N.). Ši jam pasakė, kad "įvyko kriminalas", detaliau nepasakojo (b.t.1, b.l. 149-150). Pagarsintais parodymais prašė vadovautis, nes tuomet geriau prisiminė aplinkybes.

2022-05-31 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad bute pėdsakai, panašūs į kraują, buvo rasti ant lauko durų rankenos, ant virtuvės ir koridoriaus grindų, ant koridoriaus sienos, o virtuvėje, kriauklėje rastas peilis (b.t. 3, b.l. 20).

2022-09-09 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai, nuorūkos, trys buteliai, žiebtuvėlis, keturios skardinės, trys stiklinės (b.t.1, b.l. 188-197).

2022-05-31 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad buvo perduoti V. R. drabužiai: džinsinės kelnės, marškinėliai, striukė, kelnaitės, kepurė, diržas, kojinės ir batai (2 tomas, b.l. 1-3).  Šie daiktai buvo apžiūrėti ir užfiksuoti 2022-06-21 apžiūros protokole (b.t. 2, b.l. 4-17).

2022-05-31 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad L. S. pateikė savo kelnes (timpas) ir kojinių porą (2 tomas, 32-33 b.l.). 2022-05-31 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad N. B. pateikė L. S. chalatą (b.t.2 b.l.21-22).

2022-06-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. R. konstatuota žaizda dešiniame žaste, žaizda krūtinėje ir žaizda pilve su kepenų, pasaito, storosios žarnos pažeidimu. Sužalojimai padaryti duriančiu - pjaunančiu daiktu (-ais). Sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai padaryti daiktu (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu, negalėjo būti padaryti kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.  Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.  Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių: vieno, padarant žaizdą dešiname žaste; vieno, padarant žaizdą krūtinėje; vieno, padarant žaizdą pilve su kepenų, pasaito, storosios žarnos pažeidimu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, žaizda dešiniame  žaste, žaizda krūtinėje laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo  masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, žaizda pilve su kepenų, pasaito, storosios žarnos pažeidimu laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.t. 2, b.l. 178-180).

2022-08-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. R. teismo medicinos apžiūros metu 2022-08-24 nustatyta: randas dešinio antakio srityje, randas dešinės alkūnės srityje, randas krūtinės dešinėje, randas pilvo dešinėje, randas kairėje plaštakoje. Dešinio antakio rando vaizdas, lokalizacija rodo, kad jis padarytas po traumos buku daiktu. Kitų randų vaizdas, lokalizacija rodo, jog jie galėjo būti padaryti aštriu daiktu. Sužalojimai  galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant  bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau penkių trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 50.1 punktu, dešinio antakio randas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, kiti randai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.t.2, b.l. 188-190).

Specialistas G. A. C. paaiškino, kad jis tvirtina abi duotas išvadas. VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)V. R. buvo nustatyta žaizda dešiniame žaste, žaizda krūtinėje ir žaizda pilve su kepenų, pasaito, storosios žarnos pažeidimu. Sužalojimai buvo nustatyti pagal medicininius dokumentus. VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. buvo nustatytas randas dešinio antakio srityje, randas dešinės alkūnės srityje, randas krūtinės dešinėje, randas pilvo dešinėje, randas kairėje plaštakoje. Sužalojimai (randai - sužalojimai) padaryti ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasekoje: padarant žaizdą dešiniame žaste, randą dešinės alkūnės srityje, žaizdą bei randą krūtinės dešinėje, padarant žaizdą ir randą pilve, padarant randą dešinio antakio srityje bei padarant randą (po žaizdos) kairėje plaštakoje. Randas dešinio antakio srityje padarytas po žaizdos, padarytos buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu, tai yra sužalojimas dešinio antakio srityje galėjo būti padarytas klausime nurodytu būdu (nugriūnant ir atsitrenkiant į daiktus). Šio tyrimo metu buvo apžiūrėtas V. R.. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimas delne gali būti paaiškinamas, kaip atsiradęs sugriebiant peilį, nes būtent ta vieta ir kontaktuoja.

2022-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant L. S. kūno išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. (2 tomas, b.l. 196-197)

2022-07-21 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateikto peilio (1 pav.), rasto ir paimto 2022-05-31 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), netinkami asmeniui identifikuoti (b.t.3, b.l. 7-11).

2022-07-29 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta: Ant pateikto tirti peilio, paimto 2022-05-31 atliekant įvykio vietos apžiūrą, (duomenys neskelbtini), geležtės rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 1), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. R. genotipu; rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 4×10 -20. 2. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo L. S. dešinės rankos panagių, žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro ir moters susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Mėg. Nr. 3 mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu V. R. ir L. S. genotipus sudarančių alelių rinkiniu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su L. S. genotipu sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, gautą iš susimaišiusių biologinių pėdsakų, rastų ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, yra ne didesnė kaip 4×10 -17. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo L. S. kairės rankos panagių žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4), tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su L. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 3×10 -27. Ant pateiktų tirti L. S. kojinių, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 8, Nr. 9), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa V. R. genotipu. Ant pateikto tirti chalato rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 10), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. R. genotipu. Ant pateiktų tirti trijų tamponų, su nuoplovomis nuo turėklo ir grindinio šalia butų Nr. 4 ir Nr. 5, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 13-15), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa V. R. genotipu. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 12, su nuoplova nuo stikliuko, padaryto 2022-05-31 atliekant įvykio vietos apžiūrą, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 22), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. R. genotipu (b.t.3, b.l. 13-23).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.t. 3, b.l. 26).

2022-07-14 pranešime Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė nuorodą į 2022-05-30 23:24 val. gauto telefoninio pranešimo garso įrašą. (2 tomas, b.l. 63) 2022-07-26 apžiūros protokole nurodyta, kad nustatytas toks R. Ž. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos telefoninio pokalbio, vykusio 2022-05-30 23:24 val., turinys: R. Ž. (toliau tekste - R): „Labą vakarą. BPC darbuotoja: Labą vakarą. R: Žmogus laiptinėje prie mano durų, supjaustytas peiliu. BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini)? R: Taip. BPC darbuotoja: Kokia gatvė Jūsų? R: Eee (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: Laiptinė kelinta?R: Pirma laiptinė. BPC darbuotoja: Taip, laiptinė pirma, o durų kodas yra? R: 3  8. BPC darbuotoja: Hmmmm, čia Jūsų pažįstamas? R: Ne, nepažįstamas, pirmą kartą matau, turbūt ....BPC darbuotoja: Jisai kvėpuoja? Sąmoningas? R: Jo, kvėpuoja, bet greičiau, greičiau. BPC darbuotoja: Iš kur kraujuoja jam? R: Ties pilvo srities. BPC darbuotoja: Iš pilvo, taip? R: Taip. BPC darbuotoja: Kiek jam metų iš pažiūros? R: Iš pažiūros 50 kokia. BPC darbuotoja: Supratau. Pačio įvykio Jūs nematėt? R: Ne. Jisai beldėsi man į duris. BPC darbuotoja: Supratau. Jūsų vardas ir pavardė? R: R. Ž.. BPC darbuotoja: Būsite vietoje? R: Jo, būsiu dabar. BPC darbuotoja: Žmogų nejudinkite, informuoju tada tarnybas, (duomenys neskelbtini), laiptinė pirma, taip? Čia aukštas kelintas bus? R: Pirmas. BPC darbuotoja: Laukit, viso gero (2 tomas, b.l. 64-65).

2022-08-05 elektroniniame laiške nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui buvo suteikta prieiga prie  policijos pareigūnų vaizdo registratoriais  (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) darytų įrašų. (2 tomas, 54 b.l.)  2022-08-16 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta dvylika vaizdo įrašų, padarytų policijos pareigūnų naudotais vaizdo registratoriais  (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); f aile „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas 2022-05-30 23:39 val. darytas 5 min. trukmės vaizdo įrašas; įrašas darytas gyvenamojo namo laiptinėje ir prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, nukentėjęs asmuo gargaliuoja, bylai reikšmingų aplinkybių nenurodo. 2022-05-31 01:48 val. darytas 5 min. trukmės vaizdo įrašas, kuriame  užfiksuoti pareigūnų veiksmai, susiję su įvykio vietos apžiūra, matoma moteris (D. N.), kuri nurodo, kad atėjo paimti iš buto katiną. Moteris nurodo, kad dukros (L. S.) buvimo vietos nežino (2 tomas, b.l. 55-61).

          2022-05-31 asmens kratos protokole nurodyta, kad šio veiksmo metu L. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną "Redmi" (IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini)) (3 tomas, b.l. 107-108). 

2022-09-20 apžiūros protokole nurodyta, kad mobilaus ryšio telefono "Redmi",  apžiūros metu buvo nustatyti bendravimo su kitais asmenimis duomenys, iš kurių matyti, kad L. S. laikotarpiu nuo 2022-05-30 22:59 val. iki sulaikymo nuolatos bandė kalbėtis su pažįstamais asmenimis, prašė pagalbos. Skyrelyje "Žinutės" rasti susirašinėjimo žinutėmis duomenys:  2022-05-31 00:12 val. ir 00:27 val. abonentui "Mama Mano" ((duomenys neskelbtini)) išsiųstos, atitinkamai, žinutės -  "Nedaryk duru mano", "Nedaryk mano duru", 2022-05-31 07:21 val., 07:25 val., 07:36 val., 07:44 val., 07:48 val. abonentui Nr.  (duomenys neskelbtini) ("M. s.") išsiųstos, atitinkamai, žinutės -  "Labas, Pakelk, Svarbu", "Tu b. rimtai mane uždarys, Keli beda, Rimtai"; "Nu n. tu b. antiek, Tai tu normalus, N. tokia paleva dar tu rago nekeli n. tave, Tu n. nesupranti nėra laiko ant ryšio kalbeti. Ar n. (necenzūrinis žodis) raga pakelti sunku bėda b. pas mane uždarys, Tau ta raga sunkų pakelti, Tu vėl rimtai n., Kaip t., Komkreti, Tu b. rimtai, Tvarius, Nesitikejau",  "Šiuose busi, Paskutine, Koks draugas, T. bėda o tu ką b. kalbi, Man bėda rimtai h. us b., Kokio pokalbio nori atvaziuoja padek, Bo ar taip sunku suprasti, Aciu pamaciau drauga, Rimta, N., Tu rimtai", "Tu p. b. metai mentai , Pajims", "Tu pakelti rageli gali, Nėra laiko, Ant, Ryšio b. kabeti, Rimtai (necenzūrinis žodis)" (2 tomas, b.l. 66-97).

III.                      Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Taigi aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu V. R. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. sunkus kūno sužalojimas dėl chuliganiškų paskatų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad L. S. 2022-05-30 apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia peiliu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius V. R. į abi rankas, krūtinę ir pilvą, tuo padarydama durtines-pjautines žaizdas kairėje plaštakoje, dešinės alkūnės srityje, dešinėje krūtinės pusėje ir durtinę-pjautinę žaizdą pilvo dešinėje pusėje su kepenų, pasaito ir storosios žarnos pažeidimu, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu tyčia sunkiai sužalojo žmogų.

L. S. kaltės pripažinimą dėl esminės aplinkybės, tai yra dūrių peiliu į pilvą ir kitas kūno vietas, patvirtina rašytiniai įrodymai: specialistų išvados, eksperto paaiškinimai teisme, nukentėjusiojo V. R. parodymai, liudytojų R. Ž., M. M., K. B., N. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kt. rašytinė medžiaga. Objektyviai kaltinamoji atliko aktyvius veiksmus, rankoje turėtu peiliu smogė ne mažiau kaip keturis kartus V. R. į abi rankas, krūtinę ir pilvą, tuo padarydama durtines-pjautines žaizdas kairėje plaštakoje, dešinės alkūnės srityje, dešinėje krūtinės pusėje ir durtinę-pjautinę žaizdą pilvo dešinėje pusėje su kepenų, pasaito ir storosios žarnos pažeidimais ( b.t. 2, b.l. 178-180,188-190). Sužalojimas pilvo dešinėje pusėje su kepenų, pasaito ir storosios žarnos pažeidimais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp L. S. veiksmų ir sukeltų padarinių – V. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Dėl subjektyviųjų požymių. L. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi, tačiau iš jos veiksmų tiek prieš įvykį, tiek po jo matyti, jog ji buvo veiksni, nes iš karto po įvykio ji išėjo iš buto, pasiprašė kaimynų B., kad ją priimtų nakvynei, taip pasislėpdama nuo policijos pareigūnų, nakties metu skambino telefonu supratusi, kad už tai jai gresia atsakomybė, prašė pagalbos. Kaltinamoji nurodo, kad toks jos veiksmas – smūgio sudavimas peiliu buvo gynybos tikslais, teigė, kad V. buvo pergėręs alkoholio, ją visaip įžeidinėjo, griebė peilį, bandė šokti ant jos, o tada ji bijodama nukentėjusiojo, atėmė peilį ir juo sudavė pastarajam smūgius. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. buvo apžiūrėta specialisto, tačiau jokių sužalojimų nebuvo rasta. Kaimynai taip pat nenurodė, kad iš kaimynės buto butų sklidęs triukšmas, ar pagalbos šauksmai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms mažai tikėtina, kad atiminėjant peilį iš nukentėjusiojo, kaltinamoji nebūtų buvusi sužalota sugėrovo, juolab kaip ji teigė grumėsi su V.. Todėl teismo neįtikino kaltinamosios teiginiai jog ji gynėsi nuo pavojingo užpuolimo. Be to teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas ne vienas smūgis peiliu, o mažiausiai 4 smūgiai. Jai po įvykio medikų pagalbos neprireikė, ji niekur po įvykio nesikreipė, kaimynų pagalbos neprašė, policijos nekvietė priešingai – išėjo iš namų ir sužalotu nukentėjusiuoju nesirūpino. Sulaikymo dieną apžiūrėta specialisto nurodė, kad jokių konfliktų pastaruoju metu neturėjo, jos niekas nesužalojo (b.t.2,b.l.197). Visa tai teismui leidžia daryti išvadą, kad konflikto pasekmė ir buvo neblaivios kaltinamosios tyčiniai veiksmai – smūgiai peiliu į pilvą, krūtinę bei rankas. Naudotas įrankis- peilis, kuriuo buvo suduotas pakankamai stiprus smūgis į pilvą rodo, kad kaltinamoji smurtavo tyčia, nors ir nesiekė pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia.

Nukentėjusysis V. R. nurodė, kad buvo sužalotas išgertuvių metu ir be jokios aiškios priežasties. Jis teigė, kad nuo išgerto alkoholio kiekio L. „susisuko smegenėlės“, pradėjo „psichuoti“ sakė, kažką pridurs. Paklausė: „nori, tave pridursiu“. Į tai jis atsakęs- „pabandyk“. L. paėmė peilį ir juo smeigė į pilvą, jam sėdint, jis atsistojo, o peilis liko žaizdoje. Jis ėjo iki koridoriaus ir atgal, o L. vaikščiojo po virtuvę. Jis pasakė „L., ką tu darai?“ o ji sakė „Duok išimsiu peilį“. Jis leido jai išimti peilį, nes galvojo užspaus tada tą žaizdą. L. taip ištraukė peilį, kad dar labiau prapjovė. Tuomet ji pradėjo jį bandyti peiliu. L. S. pripažino peiliu sužalojusi V. R. dėl to, kad nukentėjusysis persigėrė, pasidarė agresyvus, pradėjo necenzūriniais žodžiais koliotis, griebė peilį, o ji atėmė ir tuo pačiu peiliu gindamosi įdūrė kelis kartus nukentėjusiajam į pilvą, krūtinę. 

Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji buvo pažįstami jau kelis mėnesius prieš šį įvykį. Nustatyta ir tai, kad kaltinamoji buvo paskolinusi nukentėjusiajam tam tikrą sumą pinigų, dėl to jie abu buvo surašę skolos raštą, gražinimo terminas buvo gegužės 30 d. Ir nors kaip teigia nukentėjusysis ir kaltinamoji, kad dėl skolos jokių piktumų nebuvo, tačiau, iš nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, jog kaltinamoji jam priminė apie skolą ir pasakė, kad jis geria pas ją bute paskutinį kartą ( b.t.1, b.l.78). Nukentėjusysis duodamas parodymus teisme nurodė, kad L. nėra agresyvi, tačiau tuo pačiu paaiškino, kad prieš mėnesį, išgertuvių metu ji buvo pridėjusi peilį jam prie kaklo ir grasino papjovimu. Kaltinamoji teigia, kad V. su ja alkoholinius gėrimus vartojo visą dieną, atėjo dienos metu, bet jis jau buvo išgėręs, o paskui iki vėlaus vakaro gėrė jos bute. Kai parsinešė trečią „fleškutę“, ją begerdamas kalbėjo nesąmones, ėmė konfliktuoti, ją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais,  gyrėsi, jog jis yra sėdėjęs kalėjime ir, kad jai bus blogai, pagriebė ant stalo gulėjusį peilį, puolė ją, o ji atiminėjo iš jo peilį, grūmėsi kambaryje, ar buvo nugriuvę, nepamena. Neneigia, jog kažkuriuo metu ji sudavė V. smūgius peiliu. Liudytojas M. M. perpasakojo tai ką jam buvo sakiusi L. S. dėl konflikto, iš karto po įvykio. Nurodė, kad "atsitiko bėda", pas ją atėjo kaimynas iš gretimo namo, abu išgėrė alkoholio, kaimynas buvo jai skolingas 300 ar 400 eurų. Tas kaimynas jai "užvažiavo", ji neturėjo kur dėtis, galvojo, kad gali būti užmušta, todėl "stvėrė peilį ir kaimynui dūrė į kepenis ir petį". Apžiūrint įvykio vietą, buvo rastas peilis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, virtuvėje rastas tuščias šampano butelis, tuščios skardinės nuo alaus, tuščias degtinės butelis, nuorūkos ant stalo, kas patvirtina, kad bute buvo girtuokliaujama iki kilusio įvykio. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamoji buvo pakankamai apsvaigę nuo išgerto alkoholio kiekio, dėl to teismas neturi jokio pagrindo remtis vien tik nukentėjusiojo parodymais dėl motyvo ar dingsties nebuvimo, šiuo konkrečiu atveju. Akivaizdu, kad konfliktas buvo, prieš tai juos siejo skolintojo ir skolininko santykiai, abu jie vartojo alkoholinius gėrimus, abu buvo neblaivūs. Šias teismo išvadas patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis apklausų metu nurodė skirtingas aplinkybes, vienu metu tvirtino, kad L. sudavė peiliu tris kartus iš eilės į pilvą (b.t.1.,b.l.70, 73), vėliau nurodė, kad peiliu dūrė tris kartus į pilvą, tris kartus į ranką ir krūtinę, ir vieną kartą į kaklą (b.t. 1, b.l. 78), o teisme nurodė, kad įdūrusi peiliu į pilvą, peilį paliko žaizdoje, abu dar kalbėjosi, jis klausė, ką tu padarei, tada L. jam peilį ištraukė taip, kad dar labiau jį sužalojo, o vėliau sudavė peiliu dar kelis kartus. Be to nukentėjusysis teigė, jog prašė moters iškviesti jam pagalbą, kai tuo tarpu neginčijamai nustatyta, jog pagalbą suteikė ne moteris, o liudytoju apklaustas R. Ž.. 

In dubio pro reo principas reikalauja, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis. Taigi šiuo konkrečiu atveju įvertinus tai, kad nukentėjusysis su kaltinamąją įvykio metu buvo tik dviese, kaimynai jokių pagalbos šauksmų, triukšmo nei prieš įvykį, nei jo metu negirdėjo, abu jie buvo neblaivūs, teismas konflikto priežastimi pripažįsta menkavertes, žemas, dviejų girtuokliaujančių asmenų paskatas smurtauti vienas kito atžvilgiu, o ne chuliganiškas paskatas. Chuliganiškų paskatų inkriminavimas šiuo atveju nebūtų teisingas, jis nėra įrodytas patikimais įrodymais, todėl iš kaltinimo pašalintinos aplinkybės: „dėl chuliganiškų paskatų be jokios dingsties, ignoruodama elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas“ , kaltinimą papildant, tarpusavio konflikto metu. Todėl nesant patikimų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti kvalifikuojančio požymio buvimą, veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuotina į BK 135 straipsnio 1 dalį. Neginčytinai nustatyta, kad L. S. sunkiai sutrikdė V. R. sveikatą, tarpusavio konflikto metu, todėl ji privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

IV.                      Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai L. S. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios L. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje yra sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos pasekmės, kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, pasekmių atžvilgiu ji veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimu sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. R. sveikata. 

Kaltinamosios L. S. atsakomybę lengvinanti  aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino kalta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas tokias išvadas daro atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jai atleido (b.t.4,b.l. 82), be to ji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino esmines bylos aplinkybes, kad smogė peiliu nukentėjusiajam ne vieną kartą. Smurto priežastį įvardijo, kad gynėsi, tačiau tuo pačiu teisme duodama parodymus teigė, jog viso to chaoso ji neprisimena. Tai rodo, kad kaltinamoji dėl išgerto alkoholio kiekio visų aplinkybių gali ir neprisiminti. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji  praeityje teista, teistumai neišnykę, administracine tvarka praeityje bausta, baustumai išnykę (3 t. b. l. 44-49,103-104,). Iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ištekėjusi, turi pilnametį sūnų, gyvenamąją vietą (b. t. 4, b. l. 74-76). Į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašyta nebuvo, teismo psichiatrinę ekspertizę specialisto teigimu, skirti nereikalinga (b.t. 3, b.l. 26, 31, 34). 

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 1 dalies padarymą numatyta tik vienintelė bausmės rūšis, tai yra laisvės atėmimas iki 10 metų.

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

BK

Taigi, kaltinamosios piktnaudžiavimas alkoholiu, vis pasikartojantis jos smurtinis elgesys, o taip pat jos atlikti itin pavojingi veiksmai, rodo būtinybę kaltinamąją izoliuoti nuo visuomenės, nes taikant pakankamai švelnias bausmes, nebūtų pašalinta jos veiksmų visuomenei rizika (būdama laisvėje gali vėl veikti neteisėtu būdu ir savo elgesiu kelti pavojų visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai). Atsižvelgiant į tai, L. S. skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Parenkant bausmės trukmę atsižvelgtina, kad kaltinamoji padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, žala neatlyginta, nustatytos po vieną jos atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybė, ji atsiprašė nukentėjusiojo, šis jai atleido, be to kaltinamoji turi sveikatos problemų, todėl ilgalaikis jos įkalinimas, būtų neproporcingas jos asmenybei ir padarytai nusikalstamai veikai.

L. S. sulaikyta 2022-05-31, teismo nutartimi jei paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas tęsiamas teismo nutartimis iki šiol (b.t.3, b.l.118-121,129-132, b.t.4, b.l.26-27, 164-166). Laikas, kaltinamosios išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, į skiriamą realią laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog L. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

V.                      Civiliniai ieškiniai

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 8157,17 eurų civilinį ieškinį už V. R. gydymą ( b.t.1, b.l. 100-102). Prie ieškinio pateikė patirtos žalos apskaičiavimą patvirtinantį dokumentą. Kaltinamoji teisme nurodė, kad su teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamosios priteistina 8157,17 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms gydymo išlaidoms atlyginti. Kaltinamoji šioje byloje pripažinta kalta dėl V. R. sužalojimo, bylos duomenys patvirtina, kad dėl tos priežasties V. R. buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, jam buvo teikiama būtina medicininė pagalba, jis buvo operuojamas, atliekami tyrimai. Byloje yra pateikti duomenys, kiek kainavo paslaugos, todėl teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamoji ją privalo atlyginti visiškai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis V. R. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios L. S. priteisti 3000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.t.4., b.l. 62-63). Ieškinyje nurodė, kad 3000 Eur turtinės žalos sudaro įvairios priemonės bei vaistai, kuriuos jis turėjo įsigyti už savus pinigus. Neturtinę žalą sudaro tai, kad jis dėl patirto sužalojimo turėjo ilgą laiką gydytis ligoninėse, jam buvo perdurti kepenys ir storžarnė, jis patyrė ne vieną operaciją, jautė skausmą, negali gyventi įprasto gyvenimo, laukia dar viena operacija. V. R. apklausiamas teisme nukentėjusiuoju buvo nurodęs, kad jis kaltinamajai atleidžia ir neprašo žalos. Tačiau vėlesniame posėdyje nuomonę pakeitė ir prašė priteisti visą prašomą sumą, todėl teismas pasisako dėl pareikštų ieškinių.

Dėl turtinės žalos. Bylą nagrinėjant teisme V. R. buvo nurodęs, jog turtinę žalą patvirtinančius dokumentus jis pateiks teismui (b.t.4,b.l.81), tačiau vėlesniuose posėdžiuose jis dokumentų nepateikė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluota samprata, žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos įrodymais. Šiuo atveju nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo prašomą priteisti turtinės žalos sumą. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą dėl jam padaryto sužalojimo, tačiau nustatyti kokio dydžio padarytoji turtinė žala negali, nes nepateikti tai patvirtinantys įrodymai. Kadangi tokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, todėl teismas pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą vertina 30 000 Eur. Kaltinamoji mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.  Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamosios suduotų smūgių nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, ilgai gydomas. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas ir svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur, kadangi paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-7-54-677/2015, 2K-300-222/2017). Nukentėjusysis į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jo sveikata suprastėjo negrįžtamai, arba kad jis nuo patirtų sužalojimų prarado darbingumą. Mažinant prašomą priteisti neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad V. R. buvo sužalotas išgertuvių metu, kurių dalyviu jis buvo pats. Duomenų apie tai, kad jis dėl šių sužalojimų susirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar kitomis sunkiomis ligomis, byloje nėra. Kaltinamoji nuteisiama realia laisvės atėmimo bausme ir tai tikėtina, kad apsunkins žalos išieškojimą, nes ji serga ligomis, dėl kurių mažai tikėtina jog ji dirbs ir galės realiai atlyginti žalą. Turto į kurį galėtų būti nukreiptas žalos išieškojimas, ji neturi. Tačiau, V. R. dėl patirtų sužalojimų kurį laiką buvo nedarbingas, jautė fizinį skausmą dėl sužalojimų, kurių buvo ne vienas, turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, gydymas tęsėsi ilgą laiką.

 Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kita vertus, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus tokią pinigų sumą kurios prašo civilinis ieškovas būtų nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Įvertinęs šių kriterijų visumą, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam priteistina 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, dėl jam padarytų išgyvenimų. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

VI.                      Daiktiniai įrodymai

Daiktinių įrodymų klausimai išspręstini vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis. Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinės plokštelės (4 vnt.), su juose įrašyta bylai reikšminga informacija šioje byloje, paliktinos saugoti byloje, kaip bylos medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai - viena nuorūka, peilis, trys buteliai, dešimt nuorūkų, žiebtuvėlis, keturios skardinės, trys stiklinės, dvi daktiloskopinės plokštelės (1 tomas, b. l. 37-62), keturi vatos tamponai, lyginamieji seilių pavyzdžiai, daktiloskopinės kortelės, kaip menkaverčiai daiktai sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). V. R. drabužiai - sukarpytos džinsinės kelnės, sukarpyti marškinėliai, sukarpyta striukė, sukarpytos kelnaitės, kepurė su snapeliu, diržas, kojinių pora, batų pora (2 tomas, b. l. 1-3), grąžinti nukentėjusiajam V. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). L. S. drabužiai - timpos (kelnės), kojinių pora, chalatas (2 tomas, b. l. 32-33, 21-22), mobilaus ryšio telefonas „Redmi“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b. l. 107-108)  grąžintini L. S. ar jos nurodytam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

VII.                      Proceso išlaidos

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kauno apygardos teismo nutartimi, konstatavus, kad gynėjas kaltinamąjai L. S. yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), jos gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Jurgita Jablonskienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kurios matyti, kad kaltinamajai L. S. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 659,76 Eur (b.t. 4,b.l. 142).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, yra pagrįstas, nes kaltinamajai suteiktos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažyma, gynėja kaltinamajai buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš kaltinamosios valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajai suteiktą teisinę pagalbą netenkintini. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); O. A. prieš Bulgariją (peticijos Nr. 38157/04, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas)) akcentuoja, kad skirtingai nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, tai yra, ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Todėl atsižvelgus į kaltinamosios turtinę padėtį (turto neturi), priteistiną civilinį ieškinį bei gynėjos kaltinamajai paskyrimo teisinį pagrindą, kaltinamoji suimta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014), šios Valstybės patirtos išlaidos, kada gynėjo dalyvavimas pagal baudžiamojo proceso nuostatas yra privalomas, nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

L. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2023m. vasario 27d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. S. palikti kardomąją priemonę – suėmimą, pradėjus nuosprendį vykdyti, suėmimą panaikinti.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais suėmime (nuo faktinio sulaikymo 2022-05-31 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką kaltinamajai įskaityti į bausmės laiką.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamosios L. S. priteisti 8157,17 (aštuonis tūkstančius šimtą penkiasdešimt septynis eurus ir 17 cnt.) eurų turtinei žalai atlyginti. Nurodyti, kad nuosprendžiui įsiteisėjus žala privalo būti atlyginta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ kodas (duomenys neskelbtini) į sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios L. S. priteisti ieškovui 6 000 (šešis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

Pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. teisę į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktines plokšteles (4 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuorūkas, peilį, butelius, žiebtuvėlį, skardines, stiklines, dvi daktiloskopines plokšteles, vatos tamponus, lyginamuosius seilių pavyzdžius, daktiloskopines korteles, kaip menkaverčius daiktus sunaikinti.

V. R. drabužius: kelnes, marškinėlius, striukę, kelnaites, kepurę, diržą, kojines ir batus grąžinti V. R..

L. S. drabužius kelnes, chalatą, kojinių porą bei mobilaus ryšio telefoną „Redmi“ grąžinti L. S. ar jos nurodytam asmeniui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė