Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-10-22][nuasmenintas sprendimas byloje][I-3218-257-2015].docx
Bylos nr.: I-3218-257/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus 191715773 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-3218-257/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02174-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21

(S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. spalio 22 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

nedalyvaujant pareiškėjui J. J. (J. J.),

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas J. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas J. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (56 b. l.). Skunde (2 b. l.) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2012-06-10 iki 2013-11-29 buvo uždarytas į higienos normų reikalavimų neatitinkančius drausmės izoliatorius, kuriuose buvo labai mažai vietos, negalėjo pasivaikščioti, tualetas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto, buvo šalta, drėgna, nuo lubų byrėjo tinkas, dėl tokių laikymo sąlygų patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes buvo laikomas vienas.

Atsakovo atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (60 b. l.).

Atsakovas atsiliepimu (33–37 b. l.) prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas J. J. teismui nurodo, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas drausmės izoliatoriuose, kurie neatitiko higienos normos reikalavimų (blogas apšvietimas, drėgna, mažai vietos, nuo lubų byra tinkas ir t.t.). Drausmės izoliatoriuose jis buvo laikotarpiais: 2012-07-30 (5 paras), 2012-09-28 (5 paras), 2013-01-07 (1 paras).

Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-09-01 pažyma Nr. 20/01-28880, kurioje nurodyta, kad suimtajam J. J. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimais buvo skirtos drausminės nuobaudos – uždarymas į drausmės izoliatorių. Atsakovas pažymi, kad pačių nuobaudų pareiškėjas neskundžia, o dėsto pretenzijas tik dėl jo laikymo sąlygų drausmės izoliatoriuose. Iš minėtos pažymos matyti, kad J. J. drausmės izoliatoriuose buvo laikomas: nuo 2012-07-30 iki 2012-08-04 (5 paras) drausmės izoliatoriuje Nr. 2; nuo 2012-09-28 iki 2012-10-03 (5 paras) drausmės izoliatoriuje Nr. 4; nuo 2013-01-07 iki 2013-01-08 (1 parą) drausmės izoliatoriuje Nr. 2.

Drausmės izoliatorius Nr. 2 operatyviosios kontrolės metu buvo patikrintas 2012-08-29 (išvados surašytos 2012-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-352). Nustatyta, kad drausmės izoliatoriuje Nr. 2 pakaba rūbams, tualeto reikmenims sudėti lentynėlė yra. Sanitarinio įrenginio nuleidimo sistemos, praustuvės yra. Sienos nudažytos valomais ir dezinfekuojamais dažais. Ventiliacija, kaip ir visose apgyvendinimo kamerose, bendra, natūraliais ortakių kanalais bei vėdinama per langą.

Drausmės izoliatorius Nr. 4 operatyviosios kontrolės metu buvo patikrintas 2013-10-22 (išvados surašytos 2013-10-23 patikrinimo akte Nr. EP-388). Nustatyta, kad kameroje pelėsio nėra, tačiau kameroje reikalingas remontas. Santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas higienos normas, tačiau užfiksuotas dirbtinės apšvietos pažeidimas.

Drausmės izoliatoriaus kameros yra vienvietės, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo drausmės izoliatoriaus kameros ploto yra visiškai nepagrįstos, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-09-01 pažymos Nr. 62/08-877 „Apie laikymo sąlygas“ matyti, kad pareiškėjui drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 m2 gyvenamojo ploto, o drausmės izoliatoriuje Nr. 4 – 6,66 m2. Vadovaujantis teisės aktais, drausmės izoliatoriuose yra: prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, sanitarinis mazgas, kuris yra atviras, tiekiamas šaltas vanduo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012-2013 m. patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafiko matyti, kad drausmės kameros valomos 1 kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas: vieną kartą per mėnesį, esant poreikiu – dažniau.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso drausmės izoliatorius įrengtas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl netinkamų sąlygų drausmės izoliatoriuje, dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą, tvankumo ar drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Atsiliepimo į skundą papildyme (64–66 b. l.) atsakovas prašo už laikotarpį nuo 2012-07-30 iki 2012-08-04, kada pareiškėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriuje Nr. 2, taikyti reikalavimo senaties terminą.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. 69/09-28880 (11 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje Nr. 2 nuo 2012-07-30 iki 2012-08-04. Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepimo į skundą papildyme pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Pabrėžtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Priešingai, byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad pareiškėjas J. J. 2012 m. birželio 12 d. pasirašytinai yra susipažinęs su suimtųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, atsakomybe, pasekmėmis ir laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje tvarka, sąlygomis, jam išaiškintos Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintos atitinkamos tvarkos. Informacinį lankstinuką gavo (43 b. l.).

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 11 d. (pagal spaudą ant voko, 4 b. l.),  tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2012-07-30 iki 2012-08-04. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 4 d. nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Šiuo atveju pareiškėjas  savo skunde neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti už aukščiau nurodytą laikotarpį, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieškinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą fundamentalų teisės principą, praleistas terminas kreiptis į teismą negali būti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 4 d., kada pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje Nr. 2, ir teismas šiuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – LR civilinio kodekso nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pareiškėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieškinio senaties termino nesilaikymą, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014). Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 4 d., kada pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje Nr. 2.

Pareiškėjas J. J. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės kamerose jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuose laikotarpiais nuo 2012-08-21 iki 2012-08-24 (62 b. l.), nuo 2012-09-28 iki 2012-10-03, nuo 2013-01-07 iki 2013-01-08 (11 b. l.). Neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad drausmės izoliatoriaus kamerose buvo per mažai vietos, kamerų būklė neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo laikomas vienas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio skyriaus 2015-09-01 pažymos Nr. 60/09-28880 (11 b. l.) matyti, kad pareiškėjas J. J. jam paskirtas drausmines nuobaudas – uždarymą į drausmės izoliatorių atliko laikotarpiais nuo 2012-09-28 iki 2012-10-03 (5 paros) drausmės izoliatoriuje Nr. 4, nuo 2012-08-21 iki 2012-08-24 (5 paros) drausmės izoliatoriuje Nr. 3 (62 b. l.), nuo 2013-01-07 iki 2013-01-08 (1 para) drausmės izoliatoriuje Nr. 2. Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio skyriaus 2015-09-01 pažymoje Nr. 62/08-877 (10 b. l.) nurodyta, kad drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 2 plotas yra 6,56 kv. m, drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 4 plotas yra 6,66 kv. m. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015-10-13 pažymoje Nr. 60/09-33945 (62 b. l.) nurodyta, kad drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 3 plotas yra 6,66 kv. m. Įvertinus tai, kad drausmės izoliatoriaus kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas, jo teiginiai dėl per mažo kamerų ploto yra nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 atliko patikrinimą 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir surašė 2012-08-29 patikrinimo aktą Nr. EP-352 (23–25 b. l.). Patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241. Patikrinimo metu nustatyta, kad drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 pakaba rūbams, tualeto reikmenims sudėti lentynėlė yra. Sanitarinio įrenginio nuleidimo sistemos, praustuvės yra. Sienos nudažytos valomais ir dezinfekuojamais dažais. Ventiliacija, kaip ir visose apgyvendinimo kamerose, bendra, natūraliais ortakių kanalais bei vėdinama per langą.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras Šiaulių tardymo izoliatoriaus  drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 4 atliko patikrinimą 2013 m. spalio 22 d. ir surašė 2013-10-23 patikrinimo aktą Nr. EP-388 (26–32 b. l.). Patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241. Patikrinimo metu nustatyta, kad drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 4 tualetas neatskirtas sienele, veidrodžių nėra, patalpoje reikalingas remontas, nes nuo sienų byra dažų danga, vietomis tinkas. Pelėsio nėra. Santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas higienos normas, tačiau užfiksuotas dirbtinės apšvietos pažeidimas.

            Patikrinimo akte nurodyta, kad ventiliacijos efektyvumas, lango matmenys, sanitarinio mazgo atskyrimas, įrengimas atskiroje patalpoje, patalpos kvadratūra nevertinta, kadangi tai susiję su pastato rekonstrukcija.

           Atsakovas taip pat pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2011-12-30 Nr. 20/01-2720 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. patalpų pagrindinį valymo grafiką“ (14–16 b. l.) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2011-12-30 Nr. 20/01-2719 „Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafiką 2012–2013 m.“ (17–22 b. l.), kurie paneigia pareiškėjo pareiškime nurodytą aplinkybę, kad jo buvimo drausmės izoliatoriuose metu lakstė katino dydžio žiurkės.

Pareiškėjas nurodo, kad jis, vienas laikomas drausmės izoliatoriaus kamerose, patyrė neturtinę žalą – bendravimo galimybių sumažėjimą. Suimtųjų laikymo drausmės izoliatoriuose sąlygas reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnis, kuriame nurodoma, kad drausmės izoliatoriuose laikomi suimtieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, paskambinti telefonu, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, radijo imtuvais ir kitais TI vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais; drausmės izoliatoriuose suimtieji laikomi po vieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra ne kartą pasisakęs, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (pvz., LVAT 2013-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-382/2013 ir kt.). Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnyje numatyta, kad nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių iki 10 parų suimtiesiems skiriama už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, taigi papildomas pareiškėjo asmeninių laisvių suvaržymas yra jo paties netinkamo elgesio išdava ir Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų šiuo atveju nėra.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-08-21 pažymos Nr. 61/04-2773 (12 b. l.) matyti, kad pareiškėjas J. J. nuo 2012-06-10 iki 2013-11-29 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė.

Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje per 2014 metus yra išnagrinėta Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-278-394/2015.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą, t. y. pareiškėjas drausmės izoliatoriuje buvo 11 parų, nustatyti higienos normų pažeidimai neesminiai, pareiškėjas nuo paskutinio pažeidimo dienos į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip dviem su puse metų, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjas nepatyrė tokių didelių kančių ar nepatogumų bei dvasinė skriauda nėra tokia didelė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, 102 straipsnio 2 punktu,  teismas,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. J. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

 

 

Teisėja                                                                      Laisvutė Kartanaitė

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
  • I-278-394/2015
  • 3K-7-2/2008