Administracinė byla Nr. A-3048-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03199-2017-5

                                          Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja O. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kontrolės skyriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1343(01433) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2018 m. liepos 12 dienos. Pareiškėja paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Savlasis“ (toliau – ir Bendrovė) įkurta 2009 m., pagrindinė šios įmonės veikla yra rankinio valdymo sistemų įrengimas lengvuosiuose automobiliuose, skirtuose neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms Lietuvoje. Dėl pasaulinės ekonominės krizės paruošiamieji projekto darbai užsitęsė, todėl įmonė ėmėsi ir kitokio pobūdžio veiklos – ėmė teikti konsultacines, informacines ir teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) piliečiams, norintiems įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje. Pagal sutartis už šias paslaugas nuo 2011 m. į Bendrovės sąskaitas pervesta apie 141 677 Eur, bet pradėjus vykdyti pagrindinę įmonės veiklą apyvartines lėšas planuojama didinti. Pareiškėja pažymėjo, kad Bendrovę sudaro valdyba iš 3 narių, renkamų 4 metų kadencijai. Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Pareiškėja yra išrinkta valdybos nare. Pareiškėja yra Bendrovės akcininkė, jai priklauso 500 nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų (įstatinio kapitalo, kurį sudaro 57 920 Eur, vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur). Pareiškėjos kaip akcininkės piniginės lėšos, t. y. 134 480 Eur, yra investuotos į bendrovės ilgalaikį turtą. Šiuo metu yra galiojanti įmonės veiklos Programinės įrangos kūrimo sutartis, kuri buvo sudaryta 2012 m. gegužės 1 d. su ITSumma Inc (užsakovas). Sutarties dalykas – Bendrovė (vykdytojas) teikia įvairias programinės įrangos projektavimo ir kūrimo paslaugas, dėl kurių yra susitariama remiantis darbo užduotimi. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Bendrovė atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio reikalavimus, t. y. pateikė įstatinį kapitalą, priėmė sprendimą sudaryti įmonės valdybą, priėmė į darbą tris Lietuvos Respublikos piliečius. Bendrovės darbuotojai nutraukė darbo sutartis savo noru 2016 m. liepos 12 dieną. Bendrovė ieško darbuotojų, tačiau šiuo metu sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų, jų paieškos bus tęsiamos. Pareiškėja nurodė, kad per visą veiklos laikotarpį nuo 2009 m. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. Bendrovė už darbuotojus į valstybės biudžetą sumokėjo 38 925 Eur mokesčių, darbuotojams išmokėjo 97 343,63 Eur darbo užmokesčio. Pareiškėja pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas netaikant Europos Sąjungos prevencinės teisės normos – įspėjimo apie pažeidimą.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir nustatė, kad Bendrovėje nuo 2016 m. liepos 12 d. nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2016 m. liepos 12 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. rugsėjo 5 d.), neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. daugiau nei vienus metus (kas turėtų būti vertinama kaip pakankamas laiko tarpas rasti kvalifikuotus darbuotojus ir pasirūpinti, kad įmonė atitiktų imperatyvius įstatymo reikalavimus) nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat pareiškėja nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, vadovaudamasi Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsakovas teigė, kad pareiškėja turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolatos sekti, ar įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek ji, tiek įmonė atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju jai gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėja nesiėmė savalaikių veiksmų siekiant užtikrinti, jog Bendrovėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o to rezultatas – ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas akcentavo, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad nuo 2017 m. spalio 5 d. Bendrovėje yra įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, neturi teisinės reikšmės, kadangi jie įdarbinti po Sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė nesilaiko mokestinių prievolių, numatytų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad Sprendime yra pagrįstai nurodoma, jog UAB „Savlasis“ nuo 2016 m. liepos 12 d. nėra dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, minėta bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų sąlygų, nes joje visą darbo laiką nedirba trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
7. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja nuo 2016 m. liepos 12 d. (kai jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje) iki Sprendimo priėmimo dienos (2017 m. rugsėjo 5 d.) neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. daugiau nei vienus metus (kas turėtų būti vertinama kaip pakankamas laiko tarpas rasti kvalifikuotus darbuotojus ir pasirūpinti, kad įmonė atitiktų imperatyvius įstatymo reikalavimus) nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat pareiškėja nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, taip pat, vadovaudamasi Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi nebuvo pirmasis pareiškėjos leidimas laikinai gyventi, todėl ir teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, būtinybė juos atitikti, pareiškėjai turėjo būti žinomi. Pareiškėja turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolatos sekti, ar įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek ji, tiek įmonė atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju jai gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nesiėmė savalaikių veiksmų siekiant užtikrinti, jog Bendrovėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o to rezultatas – ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
8. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, priimtas tinkamai pritaikius Įstatymo nuostatas. Aplinkybė, kad nuo 2017 m. spalio 5 d. Bendrovėje yra įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės, kadangi jie įdarbinti po Sprendimo priėmimo dienos, t. y. kai jau buvo pabaigta administracinė procedūra, susijusi su skundžiamu sprendimu.

III.

9. Pareiškėja O. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
10. Pareiškėja pažymi, kad Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus. Kai pareiškėjai jau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, netikėtai keli Bendrovės darbuotojai savo noru išėjo iš darbo. Pareiškėja akcentuoja, kad prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dieną Bendrovėje dirbo trys darbuotojai. Pareiškėja negalėjo daryti įtakos darbuotojų sprendimui išeiti iš darbo. Nepaisant to, pareiškėja ir kiti valdybos nariai nuolat vykdė Bendrovės veiklą, ieškojo kvalifikuotų darbuotojų. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Bendrovėje nuolat dirba trys darbuotojai, įmonė sėkmingai vykdo ir plėtoja savo veiklą, moka mokesčius, vykdo projektus, nes turi įsipareigojimų užsakovams. Pareiškėjai priklauso 500 nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų, pareiškėjos kaip akcininkės piniginės lėšos investuotos į Bendrovės ilgalaikį turtą, įmonė neturi įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybai.
11. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
12. Atsakovas remiasi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, akcentuoja, kad pareiškėja nuo 2016 m. liepos 12 d., kai jau buvo išduotas leidimas, iki 2017 m. rugsėjo 5 d., kai buvo priimtas Sprendimas, neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. daugiau nei vienus metus Bendrovėje nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo dieną dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat, vadovaudamasi Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsakovas pažymi, kad Sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi nebuvo pirmasis pareiškėjos leidimas laikinai gyventi, todėl teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, būtinybė juos atitikti, pareiškėjai turėjo būti žinomi. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad Bendrovėje nuo 2017 m. spalio 5 d. įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, neturi teisinės reikšmės, nes jie įdarbinti po Sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas pabrėžia, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, juose nenustatyta jokių išimčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Kontrolės skyriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1343(01433) (t. I, b. l. 5-7), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pareiškėja atitiko Įstatymo (ginčo teisiniams santykiams taikytina Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą dėl ne mažiau kaip 3 darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, įsteigimo, kadangi tai yra vienas iš pagrindų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje reikalavimų.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, tuo pagrindu, kad ketina ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdama Bendrovės valdybos narė ir ketindama dirbti Bendrovėje direktoriaus pavaduotoja, 2016 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą leidimo pakeitimo pagrindą. Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. Migracijos valdyba 2016 m. liepos 12 d. išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2018 m. liepos 12 dienos. Departamento Kontrolės skyrius, nustatęs, kad Bendrovėje nuo 2016 m. liepos 12 d. nėra dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, konstatavo, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų ir, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjusį galioti iki 2018 m. liepos 12 dienos. Pareiškėjai apskundus šį Departamento Kontrolės skyriaus Sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
15. Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tiek prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dieną, tiek po Sprendimo priėmimo UAB „Savlasis“ dirbo trys darbuotojai, tvirtina, kad negalėjo daryti įtakos darbuotojų sprendimui išeiti iš darbo.
16. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte buvo numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas, be kita ko, ir, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
17. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, šis reikalavimas yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėja (jos įmonė) atitiktų šį reikalavimą. Iš esmės analogiško pobūdžio situacijos (dėl sunkumų ieškant naujų darbuotojų, dėl po sprendimo priėmimo įdarbintų žmonių, dėl poveikio priemonės proporcingumo) buvo vertinamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eA-4565-858/2017 bei Nr. eA-4901-822/2017, kuriose teismas sprendė, jog neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose (pvz., 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017).
18. Tikrinamoje administracinėje byloje yra įrodyta, kad tos faktinės aplinkybės, kurios egzistavo siekiant užsienietei gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir buvo privalomos pagal Įstatymą, po Departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. birželio 7 d. sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi, išnyko 2016 m. liepos 12 dieną. Tai reiškia, kad duomenys, kuriuos užsienietė pateikė, norėdama gauti / pakeisti leidimą gyventi, nebeatitiko tikrovės ir toks neatitikimas tęsėsi iki pat Sprendimo priėmimo, t. y. daugiau nei metus laiko, ko neginčija ir pati pareiškėja. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, trukdžiusios įgyvendinti Įstatymo nuostatas, yra subjektyvaus pobūdžio, negalinčios paneigti išvados dėl siekio formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus tam, kad būtų gautas / pakeistas leidimas laikinai gyventi. Be to, pareiškėja nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių jos teiginius dėl sunkumų ieškant darbuotojų patvirtinančių įrodymų, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad tokia darbuotojų paieška truko neproporcingai ilgą laikotarpį.
19. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.