Civilinė byla Nr. 2-1350-494/2021

    Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00006-2021-3

     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;

   3.4.1.11.4.3; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.2.4.1.

(S)

                    VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Laimonui Rukšėnui,

dalyvaujant ieškovei A. K.

atsakovės V. K. atstovui advokatui Aurimui Keidūnui

nedalyvaujant atsakovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė kreipėsi su ieškinių į teismą, kur prašo:

1.1.       Priteisti iš atsakovės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės naudai 500 (penkis šimtus) eurų turtinei ir 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

1.2.       Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat sumokėtą žyminį mokestį ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas.

1.3.       Išreikalauti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo bylą, iškeltą atsakovei V. K. dėl ieškinyje nurodyto fakto (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.4.       Išreikalauti iš Vilniaus apskrities VPK duomenis apie V. K. patraukimą administracinėn atsakomybėn už paskutinius vienerius metus.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 17 val. atsakovei V. K. priklausantis šuo (mišrūnas) į aptvertą ieškovės mamos V. D. privačią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten mirtinai sukandžiojo ieškovei priklausantį Pomeranijos mini špico veislės šunį. Dėl šio fakto atsakovei V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Vilniaus rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 57-ANR_N-1459-2020 V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo skirta 225 Eur dydžio bauda (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės žiniomis, atsakovė priimto nutarimo neskundė. Dėl šuns netekties ieškovė, kaip nurodė, patyrė 500 Eur dydžio turtinę žalą, todėl administracinio nusižengimo byloje buvo pripažinta nukentėjusiąją.

3.       ANK 665 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik 150 Eur neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. Taigi, konkrečiu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija negalėjo priimti sprendimo dėl turtinės žalos priteisimo, todėl turtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimas konkrečiu atveju galimas tik civilinio proceso tvarka.

4.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalis numato, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (t. y. jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.

5.       Kaip nurodoma ieškinyje, Pomeranijos mini špico veislės šunį ieškovė įsigijo prieš ketverius metus už 500 Eur. Atsakovės šuniui (pakankamai dideliam mišrūnu) mirtinai sukandžiojus ieškovės Pomeranijos mini špico veislės šunį, ieškovė patyrė 500 Eur dydžio turtinį nuostolį, kurį prašo priteisti iš atsakovės. Mano, kad jos prašoma priteisti turtinės žalos atlyginimo suma konkrečiu atveju nėra per didelė, nes šiuo metu ji planuoja įsigyti tokios pačios veislės šunį, kadangi šios veislės šunys nesukelia alergijos, už kurį turės sumokėti nuo 650 iki 1000 Eur ir tai patvirtina laikraščiuose ir internete esantys skelbimai apie parduodamus špicų veislės šunis.

6.       Pažymėjo, kad su atsakove buvo bandoma tartis geruoju dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau ji į kalbas nesileidžia. Net po nutarimo priėmimo, kuriuo ji buvo nubausta už savo šuns nepriežiūrą, ieškovės net neatsiprašė ir turtinės žalos už jos mirtinai sukandžiotą šunį atlyginti nežada. Be to, prie ieškinio pridėtos nuotraukos patvirtina, kad atsakovei priklausantis šuo ir toliau laisvai be antsnukio laksto neprižiūrimas, taip keldamas grėsmę aplinkiniams, kas rodo jos atsainų požiūrį į įstatymų keliamus reikalavimus, susijusius su naminių gyvūnų laikymu.

7.       Pagal CK 4.41 straipsnį, gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Gyvūnų laikymą visų Lietuvos Respublikų savivaldybių teritorijose reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. Bl-336 patvirtintas Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, kurio 38 punkte nurodyta, kad žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Gyvūnų savininkui neįrodžius CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, jo atsakomybė pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį už atsiradusią žalą yra preziumuojama, t. y. gyvūnų savininkas atsako be kaltės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala tai yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias žalos atlyginimą t. y. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltę (CK 6.248 straipsnis), teisės pažeidimu padarytą žalą.

8.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

9.       Kaip nurodoma ieškinyje, prie ieškinio pridėtas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimas neabejotinai patvirtina, kad atsakovei priklausantis šuo (duomenys neskelbtini), apie 17 val. įbėgo į aptvertą ieškovės motinos V. D. privačią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten mirtinai sukančiojo ieškovei priklausantį Pomeranijos mini špico veislės šunį. Už tai atsakovei buvo skirta 225 Eur dydžio bauda, kurios atsakovė, ieškovės žiniomis, neginčijo. Taigi, šiuo nutarimu yra nustatyta, kad atsakovei priklausantis šuo be pavadėlio ir antsnukio išbėgo iš savo namų teritorijos ir atbėgęs į kito asmens privačią teritoriją mirtinai sukandžiojo ten buvusį šunį. Vadinasi, atsakovė neužtikrino, jog jai priklausantis šuo neišbėgtų iš namų valdos teritorijos ir niekam nekeltų grėsmės, todėl atsakovės, kaip gyvūnų savininkės, kaltės prezumpcija byloje nepaneigta, juo labiau, kad prie ieškinio pateiktos nuotraukos patvirtina, kad atsakovė ir toliau laisvai paleidžia bėgioti pakankamai didelį mišrūną be antsnukio ir pavadėlio, nors įstatymai numato, kad kitiems asmenims potencialiai pavojingo gyvūno savininkas privalo visą laiką elgtis atidžiai ir rūpestingai bei rūpintis tinkama naminių gyvūnų priežiūra.

10.       Nori pažymėti, kad nagrinėjamas įvykis, kurio metu buvo mirtinai sukandžiotas ieškovei priklausantis šuo, įvyko vasaros metu, t. y. (duomenys neskelbtini), 17.00 val. Tuo metu, kai į ieškovės motinai priklausančią aptvertą teritoriją įbėgo atsakovei priklausantis šuo, visa ieškovės šeima, tame tarpe ir du mažamečiai vaikai, buvo lauke ir visi ieškovės artimieji matė, kaip atsakovės didelis šuo mirtinai sukandžiojo ieškovės nedidelį šuniuką. Viskas įvyko netikėtai, todėl net nespėjo ieškovė apginti savo šuns. Po pamatyto vaizdo tiek ieškovė, tiek jos mažamečiai vaikai buvo išsigandę, šoko būsenoje. Atsakovė po šio įvykio net neatsiprašė ir apskritai tame nematė jokios problemos, elgėsi įžūliai, todėl ieškovė buvo priversti kviesti policiją. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ji negalėjo ilgai atsigauti, verkė dvi savaites, nes špicų veislės šuo pas ieškovę gyveno jau ketverius metus, jis buvo visų labai mylimas šeimos narys, kuris beveik niekada nebuvo paliekamas namuose vienas, visur važiuodavo kartu. Ieškovės vaikai taip pat labai mylėjo šį šunį, buvo prie jo prisirišę, kartu žaidė (patvirtina pateiktos nuotraukos), todėl ieškovei emociškai labai sunku buvo jiems paaiškinti, kodėl taip atsitiko ir kodėl svetimas šuo sudraskė ieškovės šeimos šunį. Kaip jau minėjo, atsakovė net neatsiprašė, pasakė, kad nemato reikalo atlyginti žalą ir toliau sąmoningai nevykdo savo pareigos tinkamai rūpintis savo šuns priežiūra, nes jos šuo toliau laisvai laksto be antsnukio. Atsižvelgus į tai, kad neturtinės žalos atlyginimu siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, jo patirtus neigiamus išgyvenimus, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl sąmoningo besikartojančio atsakovės elgesio, neužtikrinančio, kad jai priklausantis šuo ir toliau nekeltų pavojaus aplinkiniams, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra adekvati mano patirtiems išgyvenimams.

11.       Teisme gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame prašo:

11.1.       Ieškinį atmesti;

11.2.       Iš ieškovės priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Nurodė, jog atsakovė gali patvirtinti, kad jos atžvilgiu pardėta administracinio nusižengimo teisena, baigėsi nutarimu, kuriuo jai paskirta bauda už neva jos padarytą administracinį nusižengimą. Nori paminėti, kad V. K. niekuomet nesutiko su jai inkriminuojamu administraciniu pažeidimu, apie tai ji pažymėjo ir duodama paaiškinimus. Nutarimo kuriuo buvo paskirta bauda neskundė, todėl jog pasidomėjusi, kiek kainuos teisininko paslaugos tokio pobūdžio byloje, suprato, jog baudą sumokėti yra kur kas pigiau, nei bylinėtis su policijos pareigūnais, kurie bylos nagrinėjimo matu akivaizdžiai iš jos tyčiojosi. Taip pat nesitikėjo, kad baudos sumokėjimas sukels neigiamas teisines pasekmes ir tuo pagrindu ieškovė nepagrįstais kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo.

13.       (duomenys neskelbtini), apie 5.30 val. išvyko į darbą, atsakovės šuo „M.“, kuris yra labai senas, be dantų, kurie jam iškritę dėl jo garbaus amžiaus, buvo pririštas grandinė prie būdos. Tą pačią dieną iš darbo grįžo apie 19.00 val., atsakovės šuo „M.“ buvo pririštas prie būdos, t. y. ji jį rado toje pačioje vietoje, kaip ir paliko išvykdama į darbą. Šuo, kuris pririštas grandine prie būdos ir visą dieną praleidęs ten, kur jis ir turėjo būti, neturėjo galimybės įbėgti į ieškovės motinai priklausančią aptvertą teritoriją ir būdamas be dantų mirtinai sukandžioti ieškovės šunį. Taigi ši aplinkybė paneigia ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes apie, tai kad atsakovės šuo įbėgo į aptvertą ieškovės motinos V. D. privačią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten mirtinai sukandžiojo ieškovei priklausanti Pomeranijos mini špico veislės šunį.

14.       Taip pat atkreipė dėmesį, kad į bylą nėra pateiktas įrodymas patvirtinantis aplinkybę, kad ieškovė augino kokį nors augintinį, ar augintinį kurį ji įvardina kaip Pomeranijos mini špico veislės šunį. Į bylą kartu su ieškiniu yra pridėtos nuotraukos, kuriose yra fiksuotas vaizdas, kuriame matyti kailiu apaugęs gyvūnas, tačiau duomenų patvirtinančių kas per gyvūnas ir kur jis fiksuotas, bei kam jis priklauso nėra. Taip pat pateiktos nuotraukos kuriose matyti asmenys laikantys gyvūną, tačiau šie vaizdai nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog ieškovei priklausė Pomeranijos mini špico veislės šuo, bei tai, kad jį mirtinai sukandžiojo atsakovės devynerių metų amžiaus, be dantų, pririštas savo teritorijoje, šuo. Taigi dar kartą nori paminėti, kad kartu su ieškiniu nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtina, jog atsakovės šuo „M.“ mirtinai apkandžiojo ieškovei priklausantį Pomeranijos mini špico veislės šunį, kadangi nepateikti apkandžiojimo faktą, kuris sukėlę tariamo šuns mirtį, patvirtinantys įrodymai. Kitaip tariant nėra pateikta, kad tariamas ieškovei priklausančio šuns mirtį sukėlė sužalojimai patirti dėl kito šuns apkandžiojimo.

15.       Ieškovė nurodo, kad Pomeranijos mini špico veislės šunį ji įsigijo prieš ketverius metus už 500 Eur. Atsakovės šuniui (pakankamai dideliam mišrūnu) mirtinai sukandžiojus ieškovės Pomeranijos mini špico veislės šunį, ieškovė patyrė 500 Eur dydžio turtinį nuostolį, kurį prašo priteisti iš atsakovės. Su tokia ieškovės nurodyta aplinkybe atsakovė nesutinka, kadangi ieškovė nepateikė šia aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pirma, kaip jai minėta ieškovė nepateikė įrodymo patvirtinančio, kad Pomeranijos mini špico veislės šunį ji turėjo, kaip jai minėta, pateiktos juodai baltos nuotraukos šios aplinkybės nepatvirtina. Antra, nepateikė įrodymo patvirtinančio, kad Pomeranijos mini špico veislės šunį ji įsigijo prieš ketverius metus už 500 Eur.

16.       Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė sąlygų kurioms egzistuojant kyla civilinė atsakomybė atsakovei, o tai kartu reiškia, kad nesant civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir civilinė atsakomybė. Minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas atlyginti 500 Eur dydžio turtinį nuostolį yra nepagrįstas, todėl atmestinas, kaip neįrodytas.

17.       Kaip nurodoma atsiliepime, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos naudai 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala tai yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias žalos atlyginimą t. y. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltę (CK 6.248 straipsnis), teisės pažeidimu padarytą žalą. Kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus, taip pat ieškovė nepateikė įrodymų kurie neginčytinai patvirtintų priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių, atsakovės paaiškinimai, bei nurodyti faktai patvirtina, kad nėra nustatyta ir atsakovės kaltė dėl įvykio, bei nėra padaryta žala. Visų šitų aplinkybių visuma, leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

18.       Teisme gauti ieškovės paaiškinimai į atsakovės pateiktą atsiliepimą į ieškinį, kuriuose nurodė, jog su atsakovės V. K. atstovo advokato Aurimo Keiduno pateiktame atsiliepime nurodytais teiginiais kategoriškai nesutinka dėl šių motyvų:

18.1.       Atsiliepime į ieškinį dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad atsakovė V. K. niekuomet nesutiko su jai (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirta bauda pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, o jo neskundė tik todėl, kad pasidomėjusi, kiek kainuos teisininko paslaugos, suprato, kad baudą sumokėti bus kur kas pigiau.

18.2.       Mano, kad šiuo atveju ieškovės sutikimas ar nesutikimas su priimtu nutarimu, kuriuo buvo konstatuota jos kaltė dėl šuns nepriežiūros, esminės įtakos sprendimo priėmimui dėl žalos atlyginimo neturi, nes nutarimas yra įsiteisėjęs ir turi prejudicininę reikšmę šioje civilinėje byloje. Nori pažymėti, kad administracinio nusižengimo byloje ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąją, tačiau ANK 665 straipsnio 1 dalis apribojo ieškovės galimybę prisiteisti patirtą žalą, nes ji viršijo 150 Eur sumą. Kita vertus, kaip jau minėjo ieškinyje, po nutarimo priėmimo su atsakove iš pradžių buvo bandoma tartis geruoju tik dėl 500 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, tačiau ji į kalbas nesileido, ieškovės net neatsiprašė, nors jai buvo sakoma, kad jeigu nebus atlyginta žala, bus kreiptasi į teismą. Atsakovė į tai abejingai atsakė – tai kreipkis. Tada ieškovė bandė kalbėtis su atsakovės sūnumi, kad šis pakalbėtų su motina dėl patirtos žalos kompensavimo, tačiau jam taip pat nepavyko perkalbėti savo motinos. Todėl atsiliepime nurodytas teiginys, kad atsakovė nežinojo kokios gali būti priimto nutarimo pasekmės, taip pat, kad jos devynerių metų šuo yra be dantų ir buvo pririštas, todėl negalėjo mirtinai sukandžioti ieškovės šuns, dabar atrodo juokingas, juo labiau, kad ieškovės pateiktos nuotraukos įrodo, kad po šio įvykio atsakovės pakankamai didelis šuo ir toliau vaikščiojo palaidas, keldamas grėsmę aplinkiniams ir šis šuo neatrodo nei paliegęs, nei senas.

18.3.       Nori pažymėti, kad po ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovė turėjo galimybę sumokėti ieškovei prašomą priteisti turtinės žalos sumą ir tuomet civilinis procesas būtų nutrauktas, tačiau ji pasirinko kitą kelią – kreipėsi į advokatą ir bylinėtis su ieškove toliau, gaišindama tiek ieškovės, tiek savo pačios laiką ir sveikatą, nors mano, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra ne ką mažesnės, nei ieškovės prašoma priteisti turtinės žalos suma. Mano, kad visos šios aplinkybės rodo atsakovės piktybišką nenorą spręsti ginčą geruoju, todėl ieškovei neliko kitos išeities, kaip savo pažeistas teises ginti teisme. Aplinkybę, kad ji nuo 2016 metų augina špico veislės šunį, patvirtina ieškovės pateiktos ketverių metų nuotraukos, kuriose šuo yra užfiksuotas su visais ieškovės šeimos nariais, taip pat gyvūno vakcinacijos pažymėjimas, išrašai iš veterinarijos gydyklų. Be to, aplinkybė, kad būtent atsakovės palaidas šuo mirtinai sukandžiojo ieškovės juodos spalvos špico veislės šunį, o ne kažkokį kailiu apaugusį gyvūną, kaip teigiama atsiliepime, įrodo įsiteisėjęs nutarimas, kuriuo atsakovė buvo nubausta už netinkamą savo šuns priežiūrą, o aš administracinio nusižengimo byloje pripažinta nukentėjusiąją.

18.4.       Taip pat nesutinka su atsiliepime nurodytu argumentu, kad ieškovė privalo įrodyti visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę. CK numato, kad gyvūnų savininkas už savo augintinių padarytą žalą atsako be kaltės, t. y. jo kaltė yra preziumuojama, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo (CK 6.267, 6.270 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo buvimą, o administracinio nusižengimo byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad būtent atsakovės palaidas ir neprižiūrimas pakankamai didelis šuo įbėgo į ieškovės kiemą ir ten mirtinai sukandžiojo ieškovės šunį. Be to, kaip jau buvo minėta, šioje byloje atsakovės kaltė jau yra konstatuota įsiteisėjusiu nutarimu, todėl civilinėje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas tik dėl priteistinos žalos dydžio. Nori pažymėti, kad po šio įvykio ji įsigijo kitą špico veislės šunį, už kurį sumokėjo 900 Eur, todėl ieškovės prašoma priteisti turtinės ir neturtinės žalos suma yra reali ir nepadengia net ieškovės turėtų naujo tokios pačios veislės šuns įsigijimo išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 17 val. pas jos motiną kieme buvo sukandžiotas jos šuo. Ji pati tuo metu buvo namuose ir įvykį matė S. D.. Atsakovės sūnus E. policijos pareigūnams aiškino, kad nežino kas su jo šunimi darosi, nes jis puldinėja jų mažesnį šuniuką. Ji savo špicą turėjo 4 metus. Jos šuniukas draugiškas, jis motinos teritorijoje buvo palaidas, niekur nebėgdavo , teritorija aptverta tvora. Ji nespėjo, tą dieną atvažiavusi, uždaryti vartų. Ji tą špicą pirko pagal skelbimą be dokumentų, iš privataus asmens už 500 Eur. Šuniukas buvo paskiepytas, kas metus skiepijo. Prašo atlyginti 500 Eur, nes tiek mokėjo už šuniuką. Tas atsakovės šuo laksto prie jos motinos vartų, būna ir pririštas. Prašo 300 Eur neturtinei žalai. Tą neturtinę žalą patyrė ir jos 6 metų dukra ir 3 metų sūnus. Vaikai matė, kaip buvo perkąstas jų šuniukas, patyrė stresą, matė savo šuniuką negyvą, verkė. Visa šeima buvo prisirišus prie šuniuko, visur vedžiojosi. Atsakovė jos net neatsiprašė. O sūnus E. K. atsiprašė. Į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino jos mama. Tėtis mamai viską papasakojo. Atsakovės šuo yra mišrūnas. M. atitinka, turbūt, kovinio šuns apibūdinimą. Po įvykio ji nuvežė šuniuką pas veterinarą. Jos šuniukas buvo be dokumentų, bet, kad tokia veislė yra, patvirtina skiepų knygelė. Pirko naują šuniuką po įvykio. Atsakovė yra jos teta ir, kad jos motina pykstasi su atsakove, tai nieko nekeičia. Po įvykio jai buvo didelis stresas, nei valgyti, nei miegoti negalėjo, jai buvo didelis šokas. Šuo būdavo visada šalia, buvo kaip trečias vaikas. Dabar įsigijo naują šuniuką, praėjus mėnesiui po įvykio, be dokumentų. Po įvykio šuniuką palaidojo. Prašo ieškinį tenkinti.

20.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškiniu. Nesutinka su tuo, jog jos šuo M. galėjo sukandžioti kitą šunį, nes jos šuo buvo pririštas. Pirminė informacija nesutampa su informacija, kad atsakovės šuo sukandžiojo ieškovės špicą. Nėra įrodymų, kad šuo buvo sukandžiotas kito šuns. Nėra duomenų, kad atsakovės šuo sukandžiojo ieškovės šunį. Atsakovė atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą, bauda buvo sumokėta. Nėra įrodymų patvirtinančių žalos dydį, tiek turtinės, tiek neturtinės. Prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl turtinės žalos.

21.       Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), apie 17 val. atsakovei V. K. priklausantis šuo (mišrūnas) į aptvertą ieškovės mamos V. D. privačią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), įbėgo ir ten mirtinai sukandžiojo ieškovei priklausantį Pomeranijos mini špico veislės šunį. Dėl šio fakto atsakovei V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. 57-ANR_N-1459-2020 V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo skirta 225 Eur dydžio bauda (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė priimto nutarimo neskundė. Dėl šuns netekties ieškovė, kaip nurodė, patyrė 500 Eur dydžio turtinę žalą, todėl administracinio nusižengimo byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja.

22.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato gyvūnų laikytojų teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas visi gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą ir dydį – pateikti įrodymus. Tokia pareiga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

23.       Kaip nustatyta byloje, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. atsakovei priklausančio šuns laikymo taisyklių pažeidimo, ieškovė patyrė turtinę žalą, t. y. buvo sukandžiotas jai nuosavybės teise priklausantis Pomerijos mini špico veislės šuo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.249 straipsniai.). Atsakovė CK 6.248 straipsnio pagrindu pripažintina kalta dėl to, kad neįvykdė pareigos laikyti šunį taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams ir jų turtui. Atsakovė neįrodė, jog būtų buvę CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių ji galėtų būti atleista nuo pareigos atlyginti žalą. Pripažintina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

24.       Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė, ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovės šuo buvo palaidas, įbėgo į ieškovės mamos kiemą ir sukandžiojo ten buvusi ieškovės šunį. Atsakovė neigia, kad jos šuo ,,M.“ sukandžiojo ieškovės šunį, nors kaip pati nurodė, ji tuo metu buvo darbe ir įvykio nematė. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate duotas rašytinis atsakovės sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog šuo (duomenys neskelbtini) apie 17 val. mirtinai sukandžiojęs kaimynų šunį priklauso ne jam, o jo motinai V. K..

25.       Nors byloje ieškovė nepateikė sukandžioto šuns įsigijimo ar kilmės dokumentų, tačiau teismas pastebi, jog ieškovės prašoma atlyginti turtinė žala yra pagrįsta, nes ieškovė pateikė viešoje erdvėje pardavinėjamų minėtos veislės šuniukų kainas, iš kurių matyti, jog jos siekia daugiau nei 500 Eur. Tai viena. Antra, byloje pateiktas skiepų pasas ir gydytojo išrašas iš ko galima matyti, jog minėtas gyvūnas priklausė ieškovei ir buvo reguliariai skiepijamas ir prižiūrimas. Trečia, ieškovė pateikė duomenis apie naujai įsigytą šunį, kurio vertė yra 900 Eur, minėtas gyvūnas paženklintas. Visa tai rodo, jog ieškovė realiai patyrė turėtas išlaidas ir teismas neturi pagrindo manyti kitaip, be to, šių aplinkybių atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė.

26.       Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Įrodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Be to, teismas pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – teismo) prerogatyva. Nagrinėjamu atveju, atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jai priklausantis šuo nesukandžiojo ieškovės šuns. Kaip nustatyta,  atsakovė su jai paskirta administracine bauda dėl ginčo įvykio sutiko, nutarimo neskundė, baudą sumokėjo. Teismas atmeta, kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ji baudą sumokėjo tik dėl to, jog manė, kad taip bus pigiau, nei samdyti advokatą ir tęsti ginčą. Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką, teisinį reguliavimą, bylos aplinkybes ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos.

27.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

28.       Ieškovė nurodė, kad dėl to, jog buvo mirtinai sukandžiotas jos šuo ji ir jos vaikai patyrė ir moralinę žalą. Ji ir jos vaikai patyrė daug streso, neigiamus išgyvenimus, negalėjo normaliai, kurį laiką atsigauti, nes šuo buvo jų visos šeimos narys, visur ir visada būdavo kartu. Šunį augino nuo 2016 metų. Be to, įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), ieškovės mamos kieme, kur yra teritorija uždara, ieškovės mažamečių vaikų akivaizdoje.

29.       Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas vertina padarytos turtinės žalos dydį, tai, kad žalą padariusio asmens, atsakovės, kaltė vertinama kaip nerūpestingumas ir nepakankamas atsargumas, nesant atsakovės tyčios, tačiau vertinant atsainų ir nejautrų atsakovės požiūrį į įvykusį įvykį, teismo posėdyje nereiškiant noro bent atsiprašyti ieškovės už jos patirtas neigiamas emocijas, atsižvelgiant į tai, kad šuo neišgyveno. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl procesinių palūkanų.

30.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintini pilna apimtimi.

32.       Ieškovė teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato paslaugomis, tačiau pateikė 24 Eur sumokėto žyminio mokesčio kvitą, todėl minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės, ieškovės naudai (CPK 80 straipsnis).

33.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasis CPK 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. K., gim. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės A. K., gim. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. K., gim. (duomenys neskelbtini) 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                                                                          Dalia Zeniauskaitė