Civilinė byla Nr. 2A-145-638/2018

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00053-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.

(S)

2.6.39.2.1.; 2.6.39.2.2.

Kauno apygardos teismas

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-556-835/2017 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovas E. K. prašė priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) ADB „Gjensidige“ 2900 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pranešimo apie įvykį iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis bei išduotas draudimo liudijimas Nr. NI 096922, nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. kovo 18 d., kuriais buvo apdrausti ieškovas ir jo šeimos nariai: sutuoktinė, sūnus ir dukra. Ieškovo sūnus O. K. 2015 m. gruodžio 19 d. buvo nužudytas. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi kaltinamajam T. B. baudžiamasis procesas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Ieškovas po sūnaus smurtinės mirties ne kartą raštu kreipėsi į atsakovę ir prašė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė netinkamai ir ilgai nagrinėjo jo prašymą, liepė pateikti vis naujus dokumentus, ir galiausiai, atlikusi žalos administravimą, atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Toks atsakovės atsisakymas yra nepagrįstas, kadangi Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartyje nurodyta, kad T. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gruodžio 19 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu iš savo striukės kišenės išsitraukė lenktinį peilį ir juo tyčia ne mažiau dešimt kartų dūrė O. K., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių O. K. kaltus veiksmus, todėl atsakovė neteisėtai O. K. nužudymą priskyrė nedraudžiamųjų įvykių kategorijai. Be to, ieškovui nebuvo išaiškintos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties sąlygos.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 231 pagrindu sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, išduotas draudimo liudijimas Nr. NI 096922 laikotarpiui nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. kovo 18 d. Draudimo sutartyje kaip vienas iš apdraustųjų įvardytas O. K., kuris 2015 m. gruodžio 19 d. mirė. Įvertinus žalos bylos administravimo metu surinktus duomenis, vadovaujantis draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 231 2 dalies 4.1.2. punkto ir 4.1.4 punkto nuostatomis, 2015 m. gruodžio 19 d. įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, kadangi apdraustasis dalyvavo muštynėse ir buvo jų iniciatorius, be to, apdraustasis įvykio metu buvo neblaivus ir tai galėjo turėti priežastinį ryšį su nelaimingo atsitikimo atsiradimu. Tai, kad T. B. apklausos metu pripažino savo kaltę, nekeičia ir nepaneigia fakto, kad būtent O. K. inicijavo muštynes ir jose dalyvavo. Vertinant įvykį šalių sudarytos draudimo sutarties kontekste, svarbiausi yra paties apdraustojo, o ne tik kitų įvykyje dalyvavusių asmenų, veiksmai.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
2. Teismas nurodė, kad vadovaujantis gramatine ir sistemine draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 231 analize, darytina išvada, kad  šalys draudimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė, kokie įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Pagal šių taisyklių 2 dalies 4.1.2 punkto ir 4.1.4 punkto nuostatas įvykis nėra draudžiamas ir dėl jo draudimo išmoka nemokama, jei apdraustasis dalyvavo muštynėse ir/ar buvo jų iniciatoriumi, išskyrus atvejus, kai neperžengiama būtinosios ginties riba arba fizinės jėgos panaudojimas yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, arba apdraustasis buvo užpultas ir sumuštas trečiųjų asmenų ir tai patvirtina policijos pažyma; apdraustasis prieš įvykį, įvykio metu arba iš karto po įvykio svaiginosi alkoholiu (koncentracija kraujyje viršijo 0,4 promilės), toksinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be atitinkamo gydytojo paskyrimo, ir tai galėjo turėti priežastinį ryšį su nelaimingo atsitikimo atsiradimu. Alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas iš karto (12 valandų) po įvykio yra laikomas, kad ir įvykio metu apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime Nr. NI 096922 E. K. parašu ir įmokos sumokėjimu patvirtino, kad jis yra supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir jam įteikta jų kopija. Byloje duomenų, kad ieškovas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties galiojimo metu būtų  reiškęs pastabas atsakovei dėl konkrečių sutarties sąlygų, tame tarpe ir dėl taisyklių 2 dalies 4.1.2 punkto, nėra. Be to, ieškovas nurodė, kad draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį su atsakove yra sudaręs ne vieną kartą, todėl, atsižvelgiant į rūpestingo ir atidaus žmogaus kriterijų, jam buvo žinomos ir suprantamos draudimo sutarties sąlygos, jų esmė.
3. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai duomenys įrodo, kad tarp apdraustojo ir T. B. 2015 m. gruodžio 29 d. įvyko muštynės, kas atitinka draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 231, galiojančių nuo 2014 m. gruodžio 3 d., 2 dalies 4.1.2 punkte numatytą nedraudžiamąjį įvykį, kuriam įvykus, draudimo išmoka dėl jo nėra mokama. Taisyklių Nr. 231 2 dalies 4.1.4 punkto sąlyga, kuriai esant draudėjas turi teisę atsisakyti mokėti draudiminę išmoką, kaip esant nedraudžiamajam įvykiui, negali būti aiškinama plečiamai, kaip apimanti visus atvejus, kai apdraustasis įvykio metu buvo veikiamas alkoholio, neatsižvelgiant į apdraustojo veikimo alkoholiu priežastinį ryšį su įvykiu, nes toks aiškinimas pernelyg susiaurintų draudimo apsaugos ribas, prieštarautų draudimo sutarties prigimčiai bei sampratai. Apdraustojo veikimo alkoholiu faktas gali neturėti jokios įtakos draudiminiam įvykiui ar žalos dydžiui tada, kai draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, apibrėžtas kaip nepriklausantis nuo apdraustojo valios atsitikimas, įvykęs dėl išorės jėgų poveikio (nelaimingas atsitikimas). Nagrinėjamu atveju, remiantis baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad O. K. nebuvo charakterizuojamas kaip konfliktiška asmenybė, todėl darytina išvada, kad tarp jo ir T. B. įvyko konfliktas, muštynės, labiau tikėtina, dėl to, kad abu lošimo automatų salono lankytojai buvo neblaivūs. Taigi, apdraustojo neblaivumas turėjo reikšmės 2015 m. gruodžio 19 d. įvykiui. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą nagrinėjamą 2015 m. gruodžio 19 d. įvykį pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu ir tuo pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovui.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių O. K. kaltus veiksmus. Akivaizdu, jog atsisakymas tenkinti pretenziją pažeidė ieškovo civilines teises ir įstatymu saugomus interesus. Visiškai nepagrįstai draudikas vadovavosi kaltinamuoju aktu ir jo turiniu, bet nesivadovavo procesiniu dokumentu -Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi. Vadovautis Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių II dalies 4.1.2. punktu nebuvo jokio teisinio pagrindo.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai sumenkino draudiko tinkamo vartotojo informavimo pareigos reikšmę, turėjusią įtakos sutarties sąlygų suvokimui. Skundžiamame teismo sprendime suabsoliutintas ieškovo informavimas apie draudimo taisykles ir sąlygas, vadovaujantis vien ieškovo parašu Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime Nr.NI 096922. Ieškovas net nebuvo supažindintas su papildoma draudimo sąlyga, kad draudimo išmoka jam, kaip naudos gavėjui bus išmokėta tik tuomet, kai bus raštiškas apdraustojo sutikimas. Sūnui mirus 2015 m. gruodžio 19 d., ši papildoma sąlyga tapo akivaizdžiai nelogiška, neprotinga, nesąžininga, miręs negali jokia forma duoti sutikimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ši draudimo sutarties sąlyga vertintina kaip netinkama.
3. Visiškai nepagrįstai teismas padarė išvadą, jog draudimo sutarties pratęsimo faktas suponuoja draudimo sąlygų žinojimą ir supratimą, kad tai prilyginama rūpestingo ir atidaus žmogaus kriterijams. Realiame gyvenime draudimo sutarties sąlygos tampa aktualiomis, atsiskleidžia jų turinys tik įvykus įvykiui, kuris yra pagrindu draudimo išmokos išmokėjimui. Nors faktiškai ieškovas nebuvo supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis, o tik pasirašė prie savo vardo ir pavardės, pažymėtina, jog tekste yra tokie žodžiai: „esu supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir man įteikta jų kopija“. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr.231. Toks dokumentas - Taisyklės - nenurodytas prie ieškovo parašo.
4. Teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-69455-15 medžiaga. Ikiteisminis tyrimas nebuvo užbaigtas teismo nuosprendžiu, nes teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl kaltinamojo mirties. Akivaizdu, jog įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje yra skirtingas.
5. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo teiginiais, jog atsakovė, t.  y. draudikas, pagrįstai pripažino 2015 m. gruodžio 19 d. įvykį nedraudiminiu ir neišmokėjo draudimo išmokos.
2. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Draudikas pagrįstai taikė Taisyklių II d. 4.1.2. punkte nurodytą nedraudžiamąjį įvykį ir atsisakė mokėti draudimo išmoką, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. O. K. inicijavo muštynes ir jose dalyvavo. Pats žuvusysis O. K. provokavo T. B., buvo konflikto iniciatorius ir dalyvavo muštynėse. Šiuo atveju turi būti vertinama tai, kad apdraustasis pats sukėlė konfliktą ir dalyvavo muštynėse, o ne tai, kaip baudžiamąja prasme buvo kvalifikuoti T. B. veiksmai.
2. Ieškovas buvo tinkamai ir visapusiškai supažindintas su Taisyklėmis ir jam buvo įteikta Taisyklių kopija, tai vienareikšmiškai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Draudimo sutarčiai aktualios Taisyklės yra nurodytos draudimo liudijime, viršuje, dešinėje pusėje. Todėl nepagrįstas ir iš esmės neteisingas ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad šios Taisyklės nebuvo nurodytos draudimo liudijime. Kaip patvirtina bylos duomenys, faktas, kad šiai draudimo sutarčiai bus taikomos Taisyklės buvo aiškiai atskleistas ieškovui, todėl jokio pagrindo tikėtis, kad įvykus įvykiui, nebus remiamasi Taisyklių nuostatomis, ieškovas neturėjo.
3. Draudikas pagrįstai taikė Taisyklių 4.1.4. punkte nurodytą nedraudžiamąjį įvykį. O. K. lavono kraujyje buvo rasta 2,36 promilės etilo alkoholio. Taigi apdraustasis įvykio metu buvo neblaivus. Atsakovė palaiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apdraustojo neblaivumas turėjo įtakos įvykio kilimui, t. y. lėmė jo konfliktišką elgesį ir išprovokavo muštynes.
4. Ikiteisminio tyrimo medžiaga, joje esantys liudytojų apklausos protokolai yra tinkami įrodymai šioje civilinėje byloje CPK 177 straipsnio prasme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
2. Apeliantas teigia, kad faktiškai nebuvo supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis, tik pasirašė prie savo vardo ir pavardės, o Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės Nr.231 nebuvo nurodytos prie ieškovo parašo. Kitaip tariant, apeliantas kelia netinkamo jo supažindinimo su draudimo sutarties sąlygomis klausimą.
3. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.185 straipsnio 3 dalį laikoma, kad sutarties standartines sąlygas parengusi šalis tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, jeigu ji: 1) įteikė standartines sąlygas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo pranešė kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlė kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Jeigu supažindinimas įvykdytas ar galimybė sužinoti sutarties standartines sąlygas sudaryta bent vienu iš nurodytų būdų, tai pripažįstama, kad supažindinimas atliktas tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006).
4. Šioje byloje nustatyta, kad draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimo Nr. NI096922 pirmojo lapo dešiniajame viršutiniame kampe nurodyta, kad draudimo rūšis yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr.231 ( b.l.28). Apeliantas yra pasirašęs, kad yra supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir jam įteikta jų kopija ( b.l.28, II pusė). Pažymėtina, kad draudimo taisykles galima rasti draudėjo interneto tinklalapyje ( interneto prieiga: https://www.gjensidige.lt/-/media/lt/archive/naujos/draudimo-nuo-nelaiming%C5%B3-atsitikim%C5%B3-taisykles-nr-231-galioja-iki-2015-12-20-24-00-val.pdf?la=lt-lt.). Todėl atmestinas apelianto teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su taisyklėmis, nes ne tik pasirašydamas  ant liudijimo patvirtino turintis taisyklių kopiją, bet ir galėjo paskaityti taisykles internete.
5. Kasacinio teismo yra atkreiptas dėmesys, kad CK 6.992 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja draudiką sudaryti sąlygas suinteresuotiems asmenims viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, o prieš sudarant draudimo sutartį – įteikti jų kopiją draudėjui. Draudimo įstatymo nuostatos įtvirtina reikalavimą draudimo taisykles paskelbti draudimo įmonės interneto svetainėje ( LAT byla Nr. 3K-3-407/2013). Šios bylos situacijoje draudikas jam nustatytas pareigas įvykdė.
6. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad nebuvo pagrindo vadovautis Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių II dalies 4.1.2. punktu, kuriuo nustatyta, kad įvykis nėra draudžiamasis ir dėl jo draudimo išmoka nemokama, jei apdraustasis dalyvavo muštynėse ir/ar buvo jų iniciatoriumi išskyrus atvejus, kai neperžengiama būtinosios ginties riba arba fizinės jėgos panaudojimas yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, arba apdraustasis buvo užpultas ir sumuštas trečiųjų asmenų ir tai patvirtina policijos pažyma. Tų pačių taisyklių 4.1.4 punktas nustato, kad įvykis nepripažįstamas draudžiamuoju, jeigu apdraustasis prieš įvykį, įvykio metu arba iš karto po įvykio svaiginosi alkoholiu.
7. Kolegija pažymi, kad draudikui reikšmingos aplinkybės nusprendžiant, ar įvykį pripažinti draudžiamuoju, buvo būtent nukentėjusiojo O. K. būklė įvykio metu ir vaidmuo įvykio aplinkybių kontekste. Šios aplinkybės buvo išsiaiškintos ir užfiksuotos 2016 m. gegužės 16 d. kaltinamajame akte, kuriame be kita ko konstatuota, kad Osvaldas susižodžiavo su kitu vyru, ginčijosi su juo, veržėsi link Tado, grūmėsi su vyru raudona striuke, gėrė alų ir alkoholinius kokteilius, konflikto metu buvo vartoti išsireiškimai „einam į lauką išsiaiškinti“, tarp dviejų vyrų vyko apsižodžiavimo konfliktas. Pagal 2016 kovo 3 d. VTMT Alytaus poskyrio specialisto išvadą konstatuota, kad O. K. lavono kraujyje rasta 2,36 promilės etilo alkoholio, kas gyviems atitinka vidutinį girtumo laipsnį ( prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-01-1-69455-2015-0, t. 3, b.l. 3-16). Nustatytos aplinkybės, kolegijos nuomone, yra pakankamos daryti išvadą ir apie O. K. būklę įvykio metu (neblaivumą) ir apie vaidmenį muštynėse.
8. Apelianto nurodoma Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis nėra reikšminga įvertinimui, ar pripažinti įvykį draudžiamuoju, todėl pirmosios instancijos teismui šia nutartimi ir nebuvo reikalo vadovautis, nes ja nebuvo konstatuota jokių aplinkybių apie nukentėjusįjį O. K., reikšmingų nusprendžiant dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju.
9. Kolegija konstatuoja, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apelianto argumentai ginčui nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, atskleidęs jos esmę, nepažeidė ginčui aktualių materialinės ir proceso teisės normų. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Ieškovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.,  98 str., Rekomendacijų 8.10 p.). Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra 7 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš apelianto ( CPK 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660). 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Žibutė Budžienė

                                                                                    Diana Labokaitė

Gintautas Koriaginas