Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-07-19][nuasmeninta nutartis byloje][eCIK-745-2023].docx
Bylos nr.: eCIK-745/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Kelmės pienas“ 305658215 atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 Ieškovas
Kategorijos:



Nr. DOK-3364

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00089-2022-3

                                                                    (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2023 m. liepos 18 d. 

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2023 m. liepos 10 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės pienas kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo

,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2020 m. vasario 4 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą galiojimą; 2) įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti 2020 m. vasario 4 d. deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą ir 2020 m. sausio 15 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu atliktą aikštelės teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, o Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.  

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė 

kasaciniame skunde nurodė šiuos argumentus: 1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktos konsultacijos turinį ir pažeidė esmines įrodymų vertinimo taisykles. Byloje yra pateikti įrodymai, kad suskystintų gamtinių dujų įrenginio gamintoja kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti konsultaciją dėl tokių įrenginių montavimo ir jiems sumontuoti reikalingo inžinerinio statinio (aikštelės) statybos proceso. Ieškovė rašytinėje konsultacijoje aiškiai nurodė, kad aikštelė yra priskiriama prie nesudėtingų statinių, suskystintų gamtinių dujų įrenginys nėra statinys ir jam Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės akai nėra taikomi, o aikštelei statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Ieškovė nurodė, kad, pastačius nesudėtingą inžinerinį statinį (aikštelę), statybos procesas užbaigiamas užpildant ir Registrų centrui pateikiant deklaraciją. Teismas netinkamai, neišsamiai ir izoliuotai įvertino šiuos įrodymus, nevertindamas pateiktos užklausos ir atsakymo kaip visumos; 2) tinkamai neįvertinęs minėtų įrodymų, teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos; 3) ieškovė nepateikė duomenų, kada ir kokiu aktu, viešai ar kitokia tvarka buvo paskelbta apie tai, kad jos pateikta konsultacija yra klaidinga, nenurodė, kodėl pasikeitė atitinkamų teisės aktų nuostatų aiškinimas, nepagrindė, ar apie tokį išaiškinimą buvo informuota atsakovė ir kiti suinteresuoti asmenys, nenurodė, kada jie buvo informuoti. Todėl konsultacija statybos proceso metu galiojo ir sukėlė teisines pasekmes šalims. Ieškovės pozicija dėl atitinkamų teisės aktų taikymo pasikeitė tik 2021 m. spalio 14 d., kai viešai buvo paskelbtas kitoks teisės normų aiškinimas. Tačiau toks aiškinimas neegzistavo rengiant projektą, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, vykdant ir užbaigiant statybas. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis neegzistavusiu teisinio reguliavimo aiškinimu, pasikeitusį aiškinimą taikė retrospektyviai, taip pažeisdamas principą, kad įstatymai negalioja atgal; 4) teismas nepagrįstai plečiamai aiškino teisės aktų nuostatas ir ginčo aikštelę kvalifikavo kaip ypatingąjį statinį, nors toks statinys pagal galiojantį teisinį reguliavimą gali būti priskirtas tik nesudėtingų ir neypatingų statinių kategorijoms; 5) ieškovė byloje iš esmės siekia pašalinti viešosios valdžios institucijos (savo) galbūt padarytą klaidą aiškinant teisės aktų nuostatas ir reikalavimus. Ji nepagrindė, kokį viešąjį interesą gina.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžia nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimo.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė, teikdama kasacinį skundą, sumokėjo ne visą už šį skundą mokėtiną žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 82 straipsniu, žyminis mokestis turi būti indeksuojamas, todėl šiuo atveju atsakovės mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 110 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Nepriėmus kasacinio skundo, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas (CPK 350 straipsnio 4 dalis). 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Atsisakyti priimti kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės pienas (ja. k. 305658215) 105 (vieną šimtą penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. liepos 10 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. AKP5166.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Alė Bukavinienė

 

        

        Artūras Driukas 

 

 

        Virgilijus Grabinskas