Baudžiamoji byla Nr. 1-1028-851/2013

(Proceso Nr. 1-18-1-00738-2012-3)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė,

sekretoriaujant A. K.,

dalyvaujant prokurorui M. Z.,

nukentėjusiajam Ž. M.,

advokatui P. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Kaltinamasis V. M. sukėlė fizinį skausmą kankindamas nukentėjusįjį asmenį :

2012 m. sausio 3 d., tiksliau nenustatytu laiku bute, esančiame Kalvarijų g. 159-138, Vilniuje, kastetu apie 10 kartų įsidavė į galvą Ž. M., po to grasindamas liepė pastarajam eiti į butą, esantį Stanevičiaus g. 9-4, Vilniuje, kuriame pargriovė Ž. M. ant grindų, surišo kojas ir rankas už nugaros, sudavė 5 kartus grandinėle per galvą, peiliuku įpjovė kairę ausį, ne mažiau kaip 6 kartus peiliuku dūrė ir įpjovė Ž. M. į galvą, nulaužta kėdės koja apie 10 kartų sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno dalis, užgesino cigaretę į Ž. M. kairę veido pusę prie nosies, paėmęs peilį jo geležtę kišo po dešinės rankos bevardžiu pirštu, užpylė losjoną po skutimosi Ž. M. ant galvos ir veido žaizdų, po ko žiebtuvėliu uždegė nukentėjusiojo galvą ir veidą, ir tokiais savo ilgai trunkančiais, žiauriais ir kankinančiais veiksmais sukėlė daugkartinį ir ilgai trunkantį fizinį skausmą Ž. M..

Apklaustas teisme kaltinamasis V. M. savo kaltę iš esmės pripažino ir nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku buvo su draugu E. M.. Jis nusprendė primušti Ž. M., nes šis jį yra išvadinęs įžeidžiančiais žodžiais. Kartu su E. M. nuvyko į butą, kuriame gyveno Ž. M.. Buto duris atidarius Ž. M., jis kastetu šiam sudavė 10 kartų, pasipylė daug kraujo. Bute buvusi mergina liepė visiems išeiti, todėl Ž. M. jis nusivedė į butą, kuriame gyveno. Atėjus į butą, E. M. liepė eiti į parduotuvę. Šiam išėjus, jis surišo gulintį Ž. M., apieškojo, sudavė į galvą, atsinešė šiukšlių maišą, patiesė po Ž. M., po to jį pjaustė, matė, kad veidas buvo visas sumuštas, tada ant galvos užpylė skystį po skutimosi, norėjo uždegti, kišo adatą po nagais, sudavė kėdės koja. Taip elgėsi, nes norėjo, kad Ž. M. jo atsiprašytų. Kai norėjo uždegti veidą, Ž. M. jo atsiprašė. Kažkuriuos jo veiksmus jo liepimu grįžęs maždaug po pusvalandžio iš parduotuvės filmavo telefonu E. M.. Šis jokių veiksmų Ž. M. neatliko, ir filmavo jo įbaugintas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodė, jog 2011 m. gruodžio mėn. pabaigoje jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino Ž. M. ir įžeidė jo garbę. Jis šiam gražiai paaiškino, kad su juo taip negražiai, nepagarbiai nesielgtų, bet Ž. M. į tai nereagavo ir toliau su juo nepagarbiai elgėsi. Jis numetė ragelį. 2011-12-04 jis atvažiavo į Vilnių ir apsistojo bute, Stanevičiaus g. 9-4, Vilniuje, kartu su E. M.. Per bendrus pažįstamus jis pradėjo ieškoti Ž. M., ir sužinojo, kad šis yra pas pažįstamą E. K. bute. E. M. papasakojo planą, kaip nori atkeršyti Ž. M. už tai, kad jį įžeidinėjo. E. M. prieštaravo jam, prašė nedaryti nusikaltimo, sakė, kad jis kreipsis į policiją, bet jis E. M. pagrasino, kad jei kreipsis į policiją, tai sumuš ir jį. Jis  E. M. liepė važiuoti su juo, ką konkrečiai darys, nesakė. E. M. išsigandęs klausė jo ir kartu nuvažiavo pas E. K.. Jis pabeldė į duris, ranka uždengė akutę, ir ant dešinės rankos užsidėjo kastetą, kurį buvo nusipirkęs prieš porą dienų. Buto duris atidarė Ž. M.. Prieš beldžiant jis E. M. pasakė, kad dairytųsi koridoriuje, kad nieko nebūtų, o kai užeis į butą, kad bute jam niekas netrukdytų  Ž. M. mušti. Taip prieš E. M. valią jis šį įtraukė į nusikaltimą. Jis iš karto kastetu Ž. M. trenkė į veidą, smūgių buvo nemažai, bet kiek tiksliai, pasakyti negali, po to dar sudavė smūgius rankomis bei spardė Ž. M., jam nesakydamas  nė žodžio. E. M. jį sustabdė, apramino. E. K. šaukė, kad baigtų mušti. Sumąstė Ž. M. išvesti laukan, pasakė, kad eitų su juo. Ž. M. apsirengė ir jie visi trise (jis, Ž. M. ir E. M.) išėjo laukan. Norėjo dar lauke mušti Ž. M., bet buvo daug žmonių, todėl pasakė, kad eitų į jo namus. Ž. M. nesipriešino ir ėjo. Atėjus pas jį į butą,  E. M. iš karto išėjo į parduotuvę, nes jis šiam taip liepė. Dar pasakė, kad Ž. M. nemuš, o tik pasikalbės, ir paleis namo. E. M. išėjus, jis iš karto iš bato ištraukė raištelį, Ž. M. koridoriuje paguldė ant pilvo ir raišteliu surišo rankas ir kojas už nugaros. Nutempė į kambarį, nuo Ž. M. peties nuėmė rankinę, apžiūrėjo, rado grandinėlę (aliumininę) storą,  ir pradėjo mušti per galvą grandinėle. Smūgių buvo apie 5. Po to jis Ž. M. paguldė ant kairio šono, po galva padėjo tuščią šiukšlių maišą ir po truputį žvejybiniu peiliuku pradėjo pjaustyti dešinę ausį. Įpjovė tik truputį, nes Ž. M. pradėjo garsiai rėkti. Tada Ž. M. burną užkimšo  lyg skuduru. Paguldė ir kelis kartus kumščiu trenkė į veidą. Grįžo E. M., kuriam jis liepė eiti į dušą praustis, o pats sugalvojo, kad reikia nufilmuoti Ž. M. žalojimą. Supratęs, kad pats negalės Ž. M. mušti ir filmuoti, palaukė, kol iš dušo grįš E. M.. Kai šis grįžo, davė savo mobiliojo ryšio telefoną ir liepė viską filmuoti. E. M. nesutikus pagrasino, kad ir jį sumuš. E. M. neturėjo pasirinkimo, todėl pradėjo filmuoti. Jis kambaryje nulaužė ilgiausią kėdės koją ir pradėjo Ž. M. mušti per kojas, pilvą, smūgių buvo apie 6. Tada paguldė šį ant pilvo,  kišo adatą po bevardžiu dešinės rankos pirštu. Vėl pasodino, ant sumušto veido pylė losjoną ir padegė, bet greitai užgesino, nes prieš padegant Ž. M. pradėjo jo atsiprašinėti, supratęs, kas bus. Jis Ž. M. pasakė, kad daugiau taip nedarytų, ir jam atleido. Jis žinojo, kad Ž. M. nesiseka gyvenime, sunki padėtis, ir paklausė, kaip šiam sekasi. Ž. M. jam pasakė, kad neturi kur gyventi, ir yra labai sunku. Jis Ž. M. pasiūlė pagyventi pas jį, kol suras jam darbą. Ž. M. padėkojo ir sutiko pasilikti bute. Jis visą filmuotą medžiagą pasiliko savo mobiliojo ryšio telefone. Vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų už kitas nusikalstamas veikas, ir jo mobiliojo ryšio telefone rado filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip jis mušė Ž. M.. (b.l. 91)

Apklaustas teisme nukentėjusysis Ž. M. nurodė, jog 2012-01-03 buvo pas draugę bute, kai į buto duris paskambino V. M.. Jam atidarius duris, šis trenkė 3-4 kartus į galvą kastetu , pradėjo bėgti kraujas. Tada nuėjo pasikalbėti į V. M. butą. Su jais ėjo ir E. M., tačiau jis nematė, kad šis prieš jį smurtautų. V. M. bute jį gulintį pastarasis surišo, t.y. surišo rankas ir kojas. E. M. iš buto išėjo. Jį nutempė į kambarį, po juo patiesė maišą, paėmė jo daiktus, tame tarpe ir grandinėlę, kuria trenkė per galvą, parklupdė jį ant kelių, grasino, kad nupjaus ausį, įpjovė peiliuku, dūrė į galvą, po to vėl paguldė, kišo adatą po nagu, 5-6 kartus daužė kėdės nulaužta koja, užgesino į veidą cigaretę, užpylė ant veido losjono, tada jis atsiprašė V. M., ir šis uždegė losjoną ant veido, bet po to užgesino. Jam atsiprašius, jį atrišo. Kada į butą grįžo E. M., nematė. Šis jam nieko nedarė. Kai V. M. prieš jį smurtavo, jam skaudėjo. Per prievartą jo bute niekas nelaikė, jis pats iš buto niekur nėjo, nes matėsi žaizdos galvoje, o skųstis niekam nenorėjo. Jį sumušė už tai, kad jis įpykęs iškeikė V. M. ir šiam grasino telefonu. Iš pradžių jį filmavo V. M., o po to  - E. M..  

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. M. nurodė, jog su V. M. gyveno tuose pačiuose vaikų namuose. Gavus našlaičio pašalpą  - apie 9000 litų, kilo konfliktas su V. M., kuris apgaule užvaldė jo minėtus pinigus. Dėl to  pyko ant V. M.. Būdamas  neblaivus V. M. telefonu prišnekėjo visokių dalykų dėl šio apgaule išviliotų 9000 litų, gal kelis kartus pavadino negražiais žodžiais, ir tai V. M. įsiutino. Negali pasakyti, kada tiksliai,  bet galimai 2012 metų sausio antrą - trečią dieną, buvo pažįstamos bute, kai į duris kažkas pasibeldė. Jis atidarė duris, ir pamatė E. M. su V. M.. Šis buvo su kastetu ant dešinės rankos, ir pradėjo jį mušti, smūgiuodamas kastetu į galvą, sudavė daugiau nei dešimt kartų, E. M. tuo metu stovėjo ir vieną kartą spyrė į šoną, bet skausmo dėl to jis nepajuto. Bute taip pat buvo E. K., kuri liepė santykius aiškintis lauke. Jo veidas buvo visas kruvinas. Jiems išėjus į lauką, V. M. liepė eiti pas šį į namus, ir jį nusivedė per miškelius į butą, Stanevičiaus g. 9-4, Vilniuje. Bute buvo jis, V. M. ir E. M.. Jam įėjus į butą, V. M. koridoriuje iš batų ištraukė batų raištelius ir jam surišo rankas ir kojas  už nugaros, nutempė į buto didįjį kambarį, paėmęs tuščią maišelį nuo šiukšlių, patiesė ant žemės jam po galva, kad neiškruvintų kilimo, nes jo galva ir veidas po suduotų smūgių kraujavo. V. M. apžiūrėjo visas jo kišenes, rankinę, kurioje rado grandinėlę, kuria pradėjo daužyti per galvą daugiau, nei penkis kartus, E. M. sėdėjo ir žiūrėjo, bet jam nieko nedarė, bet taip pat ir V. M. netramdė, kad šis sustotų. Po to V. M. pasiėmė  neilgą peiliuką, apie 16 cm ilgio, lenktais ašmenimis, ir pradėjo jam pjauti kairę ausį, dar ir šiandien ten likęs randas, bet tuo metu E. M. pasakė, kad geriau nereikia, ir V. M. nebepjovė. Jautė, kad toje vietoje jam bėgo kraujas, taip pat tuo peiliuku daugiau nei šešis kartus dūrė į galvą, padarydamas žaizdas, po to paėmęs iš virtuvės taburetę, išlaužė iš jos koją (ant jos liko vienas varžtas), ir pradėjo jį visą daužyti, pilvą, krūtinę, kojas, daugiau nei dešimt kartų, nuo to varžto buvo likę gilūs randai ant kojos. Rūkydamas cigaretę, ją užgesino kairėje veido pusėje prie nosies, jis šaukė iš skausmo, ir šiai dienai yra likęs randas. Po to paėmęs adatą ar kažką kitą aštraus (Jis tuo metu gulėjo ant pilvo, o rankos už nugaros), kišo jam po dešinės rankos bevardžiu (prie mažojo piršto) pirštu, bet kažkas lūžo. Po to V. M. pasiėmė losjoną po skutimosi ir užpylė jam ant žaizdoto veido, paėmęs žiebtuvėlį pradėjo artėti prie veido, jis prašė, kad to nedarytų, bet šis vis tiek padegė jam veidą, jis jautė skausmą, bet atrodo, pats V. M. pradėjo ranka gesinti jam veidą. Negali pasakyti, ką tiksliai, bet kai kuriais momentais V. M. filmavo savo telefonu. V. M. mušdamas nieko nekalbėjo, daugiau jo klausinėjo, prašė, kad jis nurodytų, kodėl yra mušamas, V. M., kaip jis suprato, taip norėjo įbauginti kitus, kurie norėtų šiam pasipriešinti. Kai jį mušė, tai jautė didelį skausmą, baimę, manė, kad V. M. jį užmuš. Negali pasakyti, kodėl ir kaip V. M. nustojo jį kankinti, jis dar kažkurį laiką liko gulėti ant žemės, po to jam leido nueiti į vonią ir apsiprausti bei persirengti. Jo iš to buto neišleido išeiti, kol jis nesugijo. Jokių vaistų, jokių tepalų, jokios medicininės pagalbos jis neturėjo galimybės gauti. Jį tame bute pralaikė apie dvi savaites, jam V. M. buvo pasakęs, kad jis niekur iš buto neis, kad niekas jo nematytų ir niekas nežinotų. Po dviejų savaičių jam išėjus iš buto, ant veido dar matėsi ir mėlynės ir randai po sumušimo, jis visiems pažįstamiems sakė, kad pakliuvo į avariją, Į medikus nesikreipė. Jokiuose medicininiuose dokumentuose jo sužalojimai neužfiksuoti. Tik ir šiai dienai likę randai. Tas dvi savaites jis dirbo V. M. ir E. M. kaip  tarnaitė, realiai jis ir neturėjo kur eiti gyventi. (b.l. 80-85)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, jog pažįsta V. M. bei Ž. M.. Pastarasis kažkuriuo metu buvo stipriai sumuštas, kaip išsireiškė V. M., tai padarė jis, kad įbaugintų kitus. Pats Ž. M. jam sakė, kad pateko į avariją, nes bijojo pasakyti, kad taip sumušė V. M.. Matė, kad Ž. M. galva ir veidas buvo sužaloti, lyg supjaustyti stiklu, buvo mėlynės po abiem akimis. Žino, kad V. M. Ž. M. vertė eiti plėšikauti, kurį laiką pastarasis gyveno V. M. bute, patarnavo šiam : skalbė rūbus, gamino valgyti. (b.l. 36)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. parodė, kad ji nuomojosi butą, adresu Kalvarijų g. 159-138, Vilniuje, ir tuo metu kartais pas ją į svečius ateidavo Ž. M.. Negali įvardinti konkrečiai datos, tačiau tikrai buvo po 2012 m. Naujųjų metų ir kelioms dienoms praėjus, galėjo būti 2012 m. sausio 2-3 d., į butą atėjo Ž. M., o  maždaug po valandos į butą užėjo V. M. ir E. M.. V. M. turėjo kasteltą, ir pradėjo trankyti Ž. M. per galvą, per kitas kūno vietas, jai buvo baisu net žiūrėti, negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių buvo suduota ir konkrečiai į kurias kūno vietas. Jai buvo liepta sėdėti ir niekur neiti. Ji nusisuko ir nežiūrėjo į jų pusę, tik šaukė, kad E. M. vestų V. M. iš jos buto. Matė, kad Ž. M. veidas buvo smarkiai kruvinas. E. M. įkalbėjo V. M. išeiti, ir jie išėjo, bet kartu išsivedė ir Ž. M.. Nenorėjo niekur kištis, nes iš aplinkinių žinojo, kad V. M. - žiaurus žmogus, ir gali su bet kuo susidoroti. Jai teko butą valyti nuo pritaškyto kraujo. Negali pasakyti, kada tiksliai, bet iš kažko, gali būti SOS kaimo gyventojų, sužinojo, kad yra vaizdo įrašas, kaip V. M. muša Ž. M., tačiau to vaizdo įrašo nematė. (b.l. 39-40)

2012-02-27 asmens kratos metu iš V. M. be kitų daiktų paimtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA su SIM kortele. ( b.l. 59-62 )

Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėjus iš V. M. paimto telefono NOKIA atminties kortelę nustatyta, jog kortelėje yra vaizdo įrašas. Įraše nufilmuotas asmuo, panašus į Ž. M., kurio veidas kruvinas, kairėje galvos pusėje gilios žaizdos, rankos ir kojos surištos, asmuo yra mušamas pagaliu ( galimai kėdės nulaužta koja),  per kojas,  po nagais kišama peiliuko geležtė, kuri bekišant po nagu nulūžta, po to nulaužta geležte duriama į delną, vėl geležtė kišama po nagu, po to ant veido žaizdų pilamas kažkoks skystis, dėl ko asmuo dejuoja, po to įraše matomos tik kojos, ir yra pasakoma frazė „ kas yra, Žilvinukai, a? degė veidas, ką?“ Tuomet filmuojamas asmens veidas ir prikištas degantis žiebtuvėlis. ( b.l. 66-67 )

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. M. sukėlė fizinį skausmą Ž. M.. Kaltinamasis prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo kaltė įrodyta ir nukentėjusiojo, liudytojų E. K., A. P. parodymais, vaizdo įrašu ir kitais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į Ž. M. kūno žalojimo pobūdį, trukmę, sukeltą baimę dėl gyvybės, konstatuojama, kad Ž. M. fizinis skausmas buvo sukeltas šį kankinant, todėl V. M. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 

V. M. pateiktame kaltinime buvo inkriminuota, jog pastarasis Ž. M. neleido iš buto išeiti 2 savaites. Išnagrinėjus bylą teisme ši aplinkybė nepasitvirtino, priešingai, nustatyta, jog Ž. M. galėjo iš buto išeiti kada panorėjęs, tačiau pats liko V. M. bute. Dėl to ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. V. M. pateiktame kaltinime taip pat inkriminuota, jog nusikalstamą veiką vykdė veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. M.. Pastarasis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, nenustatyta šio buvimo vieta. Apklausus kaltinamąjį ir nukentėjusįjį teisme nustatyta, jog nėra jokių duomenų, kad E. M. vartojo fizinį smurtą Ž. M. atžvilgiu, ir nepavyko paneigti kaltinamojo versijos, jog E. M. buvo šalia žalojant Ž. M. būdamas įbaugintas. Kaip matyti iš surinktų duomenų, motyvą žaloti Ž. M. turėjo tik V. M., šis buvo nusikalstamos veikos ir jos užfiksavimo vaizdo įraše iniciatorius. Dėl išdėstyto iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, kad V. M. nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. M..

            Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi.

            Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra teistas, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, gyvenimo būdas yra asocialus, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir žiaurumą. Išdėstytos aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir atitinkamai didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Dėl to kaltinamajam skirtina bausmė, susijusi su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jauną amžių, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijos vidurkis.

Daiktiniai įrodymai – SIM ir atminties kortelės ( b.l. 63), laikmena su vaizdo įrašu ( b.l. 68 ), paliktini byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus - SIM ir atminties korteles, laikmeną su vaizdo įrašu palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                         Aiva Survilienė