Civilinė byla Nr. e2-137-464/2025

Teisminio proceso numeris 2-58-3-00014-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3.; 3.3.1.11; 3.3.1.18; 3.3.1.20.4; 3.3.2.2; 3.4.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo administratorės L. B. ir pareiškėjo A. Ž. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. K.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė šiuo metu jau likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ bankroto bylą, bendrovės nemokumo administratore paskyrė L. B.

2.       Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3.       Trečiasis asmuo, kreditorius G. K., Šiaulių apygardos teismui 2024 m. spalio 29 d. pateikė pranešimą dėl informacijos, patvirtinančios nemokumo administratorės veikimą priešingai  administruojamos bendrovės ir jos kreditorių interesams, kuriame prašė teismo įvertinti šiame pranešime nurodytas aplinkybes ir, pritarus kreditoriaus pozicijai, savo iniciatyva spręsti klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo. 

4.       Kaip nurodoma pranešime, nemokumo administratorė neužtikrino dalies kreditorių reikalavimų pagrįstumo patikros; padarė esminius materialiuosius ir procedūrinius pažeidimus, sušaukdama pirmąjį ir pakartotinį bendrovės kreditorių susirinkimus; bandė nepagrįstai pasipelnyti bendrovės ir jos kreditorių sąskaita; nepalaikė bendrovės ir jos kreditorių naudai teisme pareikštų reikalavimų; administratorei buvo skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; nemokumo administratorei buvo ir yra žinomos aplinkybės, susijusios su buvusio bendrovės vadovo A. Ž. neteisėtais veiksmais, nulėmusiais žalos bendrovei atsiradimą, tačiau ji nesiėmė ir neketina imtis teisinių priemonių bendrovės bei jos kreditorių interesams apginti; nors ir turėjo atitinkamą informaciją, administratorė nepranešė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie pradėtą bendrovės bankroto procesą ir teisę pareikšti finansinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi (1) atstatydino L. B. iš LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo administratorės pareigų, (2) LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemokamukas“, (3) įpareigojo L. B. per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti naujai paskirtai nemokumo administratorei LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus, (4) netenkino nemokumo administratorės prašymo skirti trečiajam asmeniui, kreditoriui G. K., ir (arba) jo atstovui advokatui R. B. 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos paskiriant nemokumo administratorei L. B.

6.       Teismas nurodė, kad, įgyvendinant teisėjo vadovavimo procesui principą, klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo turi būti sprendžiamas ne tik gavus kreditorių daugumos prašymą, tačiau ir teismo iniciatyva (lot. ex officio), gavus informaciją apie materialiųjų teisinių pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, buvimą. Todėl tokius nemokumo administratorės argumentus, kad kreditoriaus G. K. pateiktas pranešimas yra tik informacija, pagal kurią teismas neturėtų spręsti klausimo dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, pripažino nepagrįstais.

7.       Teismas sutiko su kreditoriaus G. K. pozicija, kad nuo pat bankroto bylos LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ iškėlimo bankroto procesas buvo organizuojamas ir vykdomas nesklandžiai. Pažymėjo, kad 2024 m. kovo 28 d. teismo nutartimi G. K. ir (ar) jo atstovui (-ams) buvo leista atlikti LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dokumentų patikrinimą, tačiau skubiai pradėti vykdyti nutartį nepavyko, kadangi nemokumo administratorė L. B. kėlė tam įvairius reikalavimus. Dėl to 2024 m. balandžio 22 d. buvo priimta dar viena teismo nutartis, kuria nustatytos LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dokumentų patikrinimo sąlygos. Ir nors abi minėtos nutartys buvo įsiteisėjusios, nemokumo administratorė neleido trečiajam asmeniui ir jo atstovams atlikti dokumentų patikrinimo. Visos nemokumo administratorės keliamos dokumentų patikrinimo sąlygos buvo iš esmės nepagrįstos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi dar kartą įpareigojo nemokumo administratorę L. B. sudaryti sąlygas ir leisti kreditoriui G. K. (jo atstovams) vykdyti patikrinimo veiksmus ir susipažinti su LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dokumentais, taip pat  paskyrė nemokumo administratorei L. B. 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje sutiko, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nemokumo administratorei paskirta pagrįstai, bet, atsižvelgęs į nemokumo administratorės finansinę padėtį, ją sumažino iki 300 Eur. Teismas priėjo prie išvados, kad dėl tokių nemokumo administratorės veiksmų LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ bankroto procesas vykdomas neoperatyviai, neveiksmingai, o tuo yra pažeidžiami bendrovės ir jos kreditorių interesai. 

8.       Teismas sutiko ir su kreditoriaus G. K. teiginiais, kad nemokumo administratorė į bylą teikė nepagrįstus prašymus dėl administravimo išlaidų patvirtinimo – du nemokumo administratorės prašymai teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi nebuvo patenkinti. Kaip buvo konstatuota toje nutartyje, nemokumo administratorė dauguma paslaugų pirko iš su ja susijusio juridinio asmens – MB „In Solidum“, kurio direktorė yra pati šios bylos nemokumo administratorė L. B.; nurodytos paslaugos nebuvo pagrįstos, kai kurios jų įkainotos  padidintais įkainiais ir (ar) perteklinės. Nurodytos aplinkybės lėmė ir tokią teismo išvadą,  kad LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ bankroto procesą nemokumo administratorė vykdo neefektyviai ir pažeidžia bendrovės bei jos kreditorių interesus.

9.       Teismas pritarė ir tokiems kreditoriaus pastebėjimams, kad nemokumo administratorė padarė esminius procedūrinius pažeidimus, sušaukdama pirmąjį bendrovės kreditorių susirinkimą ir pakartotinį pirmąjį bendrovės kreditorių susirinkimą. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-266-569/2024 buvo pripažinti negaliojančiais LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2024 m. kovo 4 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokole nurodyti sprendimai, konstatavus, kad sušaukiant LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2024 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimą buvo pažeista imperatyviai įstatyme nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Nustatyti kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūriniai pažeidimai negali būti vertintini kaip formalūs, o yra žymūs, prieštaraujantys JANĮ įtvirtintam kreditorių lygiateisiškumo principui. Teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi dar kartą buvo konstatuoti procedūriniai pažeidimai, sušaukiant pakartotinį pirmąjį bendrovės kreditorių susirinkimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, tų pačių administratorės pareigų netinkamas vykdymas buvo konstatuotas du kartus. Tokiais veiksmais nemokumo administratorė bankroto procedūras iš esmės vykdo nesklandžiai ir neefektyviai, o tai neužtikrina bendrovės ir jos kreditorių interesų, bankroto bylos operatyvumo. Teismas pažymėjo, kad neturi duomenų ir apie planuojamą kreditorių susirinkimą, o tai reiškia, kad jokie bankroto proceso klausimai nėra sprendžiami, atitinkamai, bankroto procesas negali vykti operatyviai ir sklandžiai.

10.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5725-837/2024 pagal ieškovo (bendrovės kreditoriaus) G. K. netiesioginį ieškinį atsakovui (bendrovės vadovui) A. Ž. dėl žalos atlyginimo, kuriuo jis prašo priteisti LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ iš A. Ž. 86 878,01 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš nurodytos bylos duomenų matyti, kad nemokumo administratorė, atstovaudama trečiajam asmeniui – bendrovei, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netiesioginio ieškinio pagrįstumo klausimą išspręsti teismo nuožiūra. Atsakovui A. Ž. toje byloje pareiškus priešieškinį ieškovui G. K. dėl 135 895,55 Eur žalos, padarytos LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, atlyginimo, bendrovei atstovavusi nemokumo administratorė atsiliepime į priešieškinį prašė jį patenkinti. Įvertinęs nemokumo administratorės pozicijos minimoje byloje nenuoseklumą, teismas sutiko su kreditoriaus G. K. nuomone, kad nemokumo administratorė galbūt palaiko buvusio atsakovės vadovo, o ne bendrovės pusę.

11.       Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15-1119/2024 pagal ieškovo (bendrovės kreditoriaus) G. K. netiesioginį ieškinį (kuris buvo patikslintas) atsakovui (bendrovės vadovui) A. Ž., kuriuo prašoma priteisti LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ iš A. Ž. 790 286,57 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nemokumo administratorė, atstovaudama bendrovei, per advokatą pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ir šio netiesioginio ieškinio pagrįstumo klausimą išspręsti teismo nuožiūra.

12.       Įvertinęs tai, kad pirmiau minėtus ieškinius dėl žalos atlyginimo bendrovei teikia ne nemokumo administratorė, o bendrovės kreditorius, kad nemokumo administratorė išlieka pasyvia dėl ieškinių tenkinimo, teismas pripažino, kad nemokumo administratorė netinkamai atstovauja bendrovei ir jos kreditoriams.

13.       Teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ bankroto byla iškelta teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi, tačiau jokių esminių, naudingų ir būtinų veiksmų nemokumo administratorė neatliko. Byloje iš esmės sprendžiami vien ginčai tarp pačios nemokumo administratorės ir bendrovės kreditorių. Didžiąją dalį vykstančio proceso nemokumo administratorė yra susikoncentravusi tik į atlygį už teikimas paslaugas, administravimo išlaidų sumas. Nemokumo administratorė tinkamai neatstovauja bendrovei ir jos kreditorių interesams nagrinėjamose kitose civilinėse bylose. Teismo vertinimu, tokių  aplinkybių visuma įrodo, kad nemokumo administratorė neveikia efektyviai, iš esmės ji neveikia bendrovės ir jos kreditorių interesais, todėl yra teisinis pagrindas atstatydinti nemokumo administratorę L. B. iš LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo administratorės pareigų.

14.       Teismas pažymėjo, kad šiame bankroto procese iš esmės dar nėra atlikta jokių esminių darbų, todėl naujo nemokumo administratoriaus paskyrimas nesutrikdys bankroto proceso eigos ir nepažeis bendrovės ir jos kreditorių interesų. Priešingai, naujo nemokumo administratoriaus paskyrimas užtikrins operatyvesnį bankroto bylos nagrinėjimą.

15.       Atsižvelgdamas į nemokumo administratorių atrankos programos atrinktą kandidatūrą, teismas LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ naująja administratore paskyrė MB „Nemokamukas“.

16.       Pasisakydamas dėl nemokumo administratorės prašymo skirti kreditoriui G.  K. ir (arba) jo atstovui advokatui R. B. 5 000  Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos paskiriant nemokumo administratorei, teismas nurodė, kad nemokumo administratorė iš esmės nemotyvavo savo prašymo. Pažymėjo, kad kreditorius G. K. yra aktyvus bankroto proceso dalyvis, teikia skundus dėl kreditorių susirinkimų ginčijimo, įvairius prašymus. Tačiau visus šiuos veiksmus kreditorius turi teisę atlikti. Be to, jo pateikti skundai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų ginčijimo buvo patenkinti, nustačius nemokumo administratorės atliktus procedūrinius pažeidimus. Prašymai taip pat dažniausiai būna įvertinti kaip pagrįsti ir tenkinami. Todėl teismas neįžvelgė pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo, kreditorius G. K., ar jo atstovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nemokumo administratorės prašymo netenkino.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo administratorė L. B. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį dėl jos atstatydinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – neatstatydinti nemokumo administratorės L. B. iš LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo administratorės pareigų; 2) pridėti prie bylos su atskiruoju skundu teikiamus papildomus įrodymus; 3) kreditoriui G. K. ir (arba) jo atstovui advokatui R. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 000 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos paskiriant nemokumo administratorei L. B. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas perrašė dalį kreditoriaus G. K. samprotavimų ir visiškai nevertino faktinių bylos aplinkybių, nepasisakė dėl LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo administratorės nušalinimo nuo pareigų pagrindo ir viešojo intereso pažeidimo, taip pat nevertino nemokumo administratorės argumentų, kad nepakanka kreditoriaus G. K. reikalavimų procentinės išraiškos (sumos) prašymui dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pateikti. Teismas neatliko jokio įrodymų tyrimo ir dėl administratorės šališkumo. Visa tai yra absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas.

17.2.                      Teismas nepagrįstai neinformavo ir nesuteikė galimybės dėl kreditoriaus G. K.pranešimo pasisakyti kitiems bendrovės kreditoriams.

17.3.                      Nemokumo administratorė pažeidimų, dėl kurių būtų pažeistos LUAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ kreditorių teisės arba sutrikdyta bankroto proceso eiga, nepadarė. 

17.4.                      Byloje nenustatyti materialieji nemokumo administratorės atstatydinimo teisiniai pagrindai, įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose.

17.5.                      Kreditorius G. K. nuolatiniais ir pasikartojančiais dėl tų pačių aplinkybių keliamais klausimais bei prašymais, nuolatiniais kreditorių susirinkimo nutarimų skundimais neprisideda prie veiksmingo nemokumo proceso tikslo, vilkina kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimą byloje. Kreditoriui G. K. ir (arba) jo atstovui advokatui R. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina 5 000 Eur dydžio bauda, pusę šios sumos paskiriant nemokumo administratorei L. B.

18.       Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti pradėti nemokumo administratorės L. B. atstatydinimo procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Kadangi trečiasis asmuo, kreditorius G. K., turi vos 15,42 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, jis neturi procesinės teisės teikti teismui prašymą atstatydinti bendrovės nemokumo administratorę. Tačiau teismas kreditoriaus pranešimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo išnagrinėjo kaip subjekto, turinčio teisę inicijuoti bendrovės nemokumo administratorės atstatydinimą.

18.2.                      Teismas neinformavo nei nemokumo administratorės, nei kitų bylos proceso dalyvių apie tai, kad teismas (o ne kreditorius) yra nustatęs galimo atstatydinimo faktinį ir teisinį pagrindą, neinformavo bylos proceso dalyvių apie tai, kad teismo posėdyje bus sprendžiamas bendrovės nemokumo administratorės atstatydinimo klausimas. Kadangi kreditorius nėra subjektas, galintis inicijuoti bendrovės nemokumo administratorės atstatydinimą, bylos proceso dalyviai pagrįstai negalėjo tikėtis, kad teismas spręs nemokumo atstatydinimo klausimą (o ne kreditoriaus pranešimą).

19.                      LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo administratorė L. B. atsiliepime prašo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismas nutartį priėmė pažeisdamas JANĮ normas, reglamentuojančiais nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūras, neinformavo bylos proceso dalyvių, koks galimo atstatydinimo teisinis ir faktinis pagrindas. Nemokumo administratorės atstatydinimas pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus bei viešąjį interesą.

20.                      Trečiasis asmuo G. K. atsiliepime į pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą prašo  apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą, nutraukti arba atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Pareiškėjas A. Ž. neturi suinteresuotumo dėl nutartimi išspręsto klausimo. Nors A. Ž. nesutinka su nemokumo administratorės L. B. atstatydinimu, tačiau šis veiksmas niekaip nepažeidžia ir nedaro jokios įtakos jo teisėms ar interesams. Šis klausimas keičia tik L. B. teisinę padėtį, todėl išimtinai tik ji pati galėtų kvestionuoti atstatydinimą iš nemokumo administratorės pareigų. Kadangi atskirąjį skundą yra padavęs asmuo, kuris neturi suinteresuotumo dėl skundžiama nutartimi išspręsto ginčo klausimo, apeliacinis procesas, pradėtas pagal tokio asmens atskirąjį skundą, nutrauktinas.

20.2.                      Teismas nepažeidė nemokumo administratorės atstatydinimo procedūros, kadangi kreditorius pateikė teismui apibendrintą informaciją apie sistemingą L. B. elgesį, netinkamai vykdant jai priskirtas pareigas, o teismas pateiktą medžiagą ištyrė bei įvertino.

20.3.                      Visiems proceso dalyviams buvo sudarytos galimybės pasisakyti dėl kreditoriaus pranešime nurodomų aplinkybių, tuo užtikrinant rungimosi ir lygiateisiškumo principų taikymą. Nemokumo administratorė L. B. tokia teise pasinaudojo, pateikdama į bylą atsiliepimą. Iš teismo persiųsto kreditoriaus pranešimo buvo puikiai suprantama, kad paskirtame posėdyje bus vertinamas nemokumo administratorės veiklos užsitęsusiame bendrovės bankroto procese (ne)tinkamumas.

21.                      Kreditorius G. K. atsiliepime į LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo administratorės L. B. atskirąjį skundą prašo šį atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Ne visi bendrovės kreditoriai yra išreiškę valią dalyvauti bendrovės bankroto bylos teisminiame procese, todėl teismas pagrįstai sudarė galimybę atsiliepti tik tiems kreditoriams, kurie yra įstoję į šios bylos procesą.

21.2.                      Skundžiamoje nutartyje yra pateikti išsamūs motyvai, pagrindžiantys nemokumo administratorės padarytus pažeidimus ir kartu patvirtinantys, kad tolesnis administratorės veikimas yra nesuderinamas su bendrovės bei jos kreditorių interesais ir suponuoja viešojo intereso, egzistuojančio bankroto procese, pažeidimą.

21.3.                      Nemokumo administratorės padaryti pažeidimai, kuriems būdingas sistemingumas ir nuolatinumas, suponuoja viešojo intereso pažeidimą ir kartu poreikį jį ginti. Net ir ignoruojant administratorės padarytus pažeidimus egzistuotų pagrindas konstatuoti, kad jos tolesnis veikimas yra nesuderinamas su JANĮ nuostatomis ir bankroto procesui keliamais ekonomiškumo ir operatyvumo tikslais, nes per ilgesnį negu vienerių metų laiko tarpą vis dar nėra atlikti jokie reikšmingi administravimo veiksmai.

21.4.                      Aplinkybės, kad kreditorius G. K. yra aktyvus bankroto proceso dalyvis ir aktyviais veiksmais siekia apginti savo, o kartu ir kitų kreditorių, teises, niekaip nepatvirtina piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Priešingai, visi šio kreditoriaus skundai, pateikti bankroto procese, buvo patenkinti, o tai tik rodo, kad kreditorius naudojasi teise į pažeistų teisių teisminę gynybą pagal tiesioginę šios teisės paskirtį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Dėl naujų įrodymų

22.                      Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. gruodžio 3 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokolą su papildoma medžiaga (balsavimo raštu biuleteniais, dalyvių sąrašu, pranešimu apie vyksiantį kreditorių susirinkimą). Apeliantės teigimu, naujai teikiami įrodymai leidžia įsitikinti, kad 2024 m. gruodžio 3 d. įvykęs bendrovės kreditorių susirinkimas balsų dauguma patvirtino kreditorių susirinkimo nutarimus, nors kreditorius G. K. balsavo prieš nemokumo administratorės teiktus šių nutarimų projektus.

23.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis apriboja naujų, pirmosios instancijos teismo nevertintų, įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, priėmimą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24.                      Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

25.                      Kadangi draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus visgi nėra absoliutus ir naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis bei spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (ar, kaip yra nagrinėjamu atveju, konkretų procesinį klausimą); ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

26.                      Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

27.                      Taip pat yra aktualu, kad pagal CPK 180 straipsnio nuostatas teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (arba joje kilusiam konkrečiam procesiniam klausimui) aplinkybes. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

28.                      Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė CPK 314 straipsnyje nurodytų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Apeliantė nepagrindė ir prašomų pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos naujų įrodymų sąsajumo su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, jos teikiamų naujų įrodymų (kreditorių susirinkimo protokolo ir jo priedų) įrodomosios reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Todėl apeliantės pateiktus naujus įrodymus priimti atsisakoma.

Dėl apelianto A. Ž. teisės paduoti atskirąjį skundą

29.                      Trečiojo asmens (kreditoriaus) G. K. atsiliepime į apelianto A. Ž. atskirąjį skundą yra prašoma apeliacinį procesą, pradėtą pagal šį atskirąjį skundą, nutraukti, todėl pirmiausia būtina įvertinti tokio prašymo pagrįstumą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad apeliantas neturi suinteresuotumo dėl jo skundžiama nutartimi išspręsto klausimo, todėl neturi ir teisės tokios nutarties apskųsti. Tokie atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai stokoja pagrįstumo.

30.                      Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ. JANĮ 31 straipsnio, reglamentuojančio ginčų sprendimą nemokumo proceso metu, 1 dalyje nustatyta, kad teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir nemokumo procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu skundžiami teismui CPK nustatyta tvarka per 14 dienų nuo tada, kai skundą teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ar veiksmą (neveikimą).

31.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, bankrutuojančio juridinio asmens kreditorius nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo momento tampa dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu ir nuo tada įgyja visas dalyvaujančio byloje asmens teises (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir teisę susipažinti su bylos medžiaga, gauti iš administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą, į kurios sampratą patenka ir informacija apie teismo priimtus procesinius sprendimus bankroto byloje, bei, atitinkamai, teisę CPK nustatyta tvarka apskųsti procesinius sprendimus (nutartis)  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

32.                      Apeliantas A. Ž. yra ne tik buvęs LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ vadovas, inicijavęs jai bankroto bylos iškėlimą, bet ir bankroto bylos procese dalyvaujantis asmuo – bendrovės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, o vėliau patikslintas šiam teismui 2024 m. vasario 14 d., 2024 m. kovo 4 d., 2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. gegužės 8 d., 2024 m. spalio 7 d. nutartimis tikslinant bendrovės kreditorių neginčijamų reikalavimų sąrašą (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-57-569/2025). Vadinasi, apeliantas A. Ž., kaip ir kiti bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai, turi teisę CPK ir JANĮ nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui skųsti bankroto byloje pirmosios instancijos teismo priimamus procesinius sprendimus (nutartis), išskyrus tuos, kurie įstatymų leidėjo valia iš viso negali būti apeliacijos objektu, arba kurių apskundimui yra nustatytos specialios sąlygos, pavyzdžiui, įvardyti subjektai, kurie gali arba, priešingai, negali apskųsti kurio nors teismo priimto procesinio sprendimo, nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų kiekio, lyginant su visų patvirtintų bendrovės kreditorių suma, turėjimas, siekiant pasinaudoti apeliacijos teise, ir pan.

33.                      Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas. Sprendžiant, ar konkreti teismo nutartis, priimta nemokumo procese, yra apeliacijos objektas pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, turi būti atsižvelgta į nemokumo teisinių santykių prigimtį ir jų specifiką.  Sprendžiant dėl teisės skųsti pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis nemokumo procese suderinamumo su veiksmingo nemokumo proceso tikslu, reikia atsižvelgti ir į konkrečius nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) procedūros tikslus ir jų atlikimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 23–26 punktai).

34.                      Nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindus ir procedūrą nustato JANĮ 39, 40 straipsniai. JANĮ 40 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo nutarčių dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ar atstatydinimo, priėmimą, tiesiogiai nepasisakyta dėl nutarčių, susijusių su nemokumo administratoriaus atstatydinimu JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytais pagrindais, apskundimo galimybės, išskyrus jo atstatydinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (netekus teisės administruoti nemokumo procesus). Pagal JANĮ 40 straipsnio 6 dalį teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių yra neskundžiama. 

35.                      Taigi, sistemiškai aiškinant JANĮ 31 straipsnio 1 dalies ir CPK 334 straipsnio 1 dalies normas, įstatymų leidėjui tiesiogiai JANĮ 39, 40 straipsniuose (ar kituose) nenustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nemokumo administratorius atstatydinamas kitu nei JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tokio pobūdžio nutarties apskundimo galimybė vertinama atsižvelgiant į tai, ar ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai 

36.                      Pasisakydamas dėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo bankroto teisiniams santykiams, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 19 punktas).

37.                      Teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti nemokumo administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams dalyvauti bankroto bylos procese. Todėl tokia nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1174-407/2019; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-381/2020;  2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1528-241/2020).

38.                      Tačiau dėl priešingo procesinio rezultato (t. y. dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo) kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę, kad teismui išnagrinėjus įstatymo nustatyta tvarka gautą prašymą atstatydinti bankroto administratorių ar informaciją apie administratoriaus negalėjimą eiti pareigas ir patenkinus tokį prašymą (atstatydinus administratorių), ši teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka, bet negali būti skundžiama kasacine tvarka  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 21 punktas). Vadinasi, teismo nutartis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo gali būti apeliacijos objektu.

39.                      Sprendžiant kreditoriaus G. K. atsiliepime iškeltą klausimą dėl apelianto A. Ž. teisės į apeliaciją bei jo suinteresuotumo skundžiama nutartimi nebuvimo, aktualūs tokie Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai, kad nutarties, kuria išsprendžiamas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacinės instancijos teisme galimybę iš esmės lemia jos rezultatas (t. y. administratoriaus atstatydinimas ar neatstatydinimas), bet ne pateikusių tokį prašymą subjektų ratas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1533-381/2019, 13 punktas; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1528-241/2020, 15 punktas).

40.                      Būtent apeliantas inicijavo bankroto bylos bendrovei iškėlimą, be to, jis nėra pasyvus bendrovės kreditorius – teikia į bankroto bylą procesinius dokumentus, kitoje byloje yra pareiškęs kreditoriui G. K. netiesioginį ieškinį bendrovės naudai (žr. šios nutarties 10 punktą),  kaip turintis interesą nagrinėjamu klausimu asmuo pirmosios instancijos teismo jis buvo informuotas ir apie apeliantės atstatydinimo iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų procedūrą. Todėl darytina išvada, kad apeliantas A. Ž., bankroto bylos procese dalyvaujantis asmuo – kreditorius, kurio teisėms ir teisėtiems interesams sklandus, veiksmingas ir operatyvus bankroto proceso organizavimas taip pat, kaip ir visų kitų kreditorių interesams, turi įtakos, gali apskųsti pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria teismo iniciatyva, gavus iš kitų asmenų (iš kreditoriaus G. K.) atitinkamą informaciją, buvo atstatydinta bendrovės nemokumo administratorė. Juolab kad ir draudimo kuriam nors bankroto bylos proceso dalyviui apskųsti tokio pobūdžio nutartį nei JANĮ, nei CPK nuostatos nenumato. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pagrindo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto paduotą atskirąjį skundą, šiuo konkrečiu atveju neįžvelgia.  

Dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo

41.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė savarankiško kreditoriaus G. K. pranešime nurodytų aplinkybių vertinimo, nepasisakė dėl jos argumentų, kad kreditoriaus G. K. reikalavimų skaičiaus (sumos) nepakanka prašymui dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pateikti, nevertino pranešime įvardytų administratorės šališkumo aplinkybių, t. y. ar iš tiesų ji atliko kreditoriaus nurodytus pažeidimus. Apeliantės vertinimu, nurodytos aplinkybės teikia pagrindą pripažinti, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota, todėl absoliučiai negaliojanti. Kitaip tariant, apeliantės atskirajame skunde keliamas absoliutaus skundžiamo procesinio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, klausimas.

42.                      Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties (CPK 338 straipsnis) negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai procesinis sprendimas  yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

43.                      Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas motyvavimas tokio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo neleidžia konstatuoti. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 31 punktas). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas).

44.                      Šiame kontekste aktualu ir tai, kad tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 62 punktas).

45.                      Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties 20–30 punktų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir aptarė klausimo dėl nemokumo administratorės atstatydinimo išsprendimui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su bendrovės dokumentų patikrinimo kreditoriaus G. K. iniciatyva procedūra, nemokumo administratorės prašymais dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, bendrovės kreditorių susirinkimų sušaukimu, nemokumo administratorės procesiniu elgesiu kitose su jos atstovaujama bendrove susijusiose bylose, bankroto proceso operatyvumu ir veiksmingumu. Nurodytas faktines aplinkybes įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad: 1) dėl nemokumo administratorės veiksmų bendrovės bankroto procesas vykdomas neoperatyviai, neveiksmingai, o tuo yra pažeidžiami bendrovės ir jos kreditorių interesai; 2) nemokumo administratorė neefektyviai vykdo bendrovės bankroto procesą ir tuo pažeidžia pačios bendrovės bei jos kreditorių interesus; 3) nemokumo administratorė kitose su bendrove susijusiose bylose elgiasi pasyviai – neišreiškia pozicijos dėl ieškinių, pareikštų bendrovės vardu ir jos naudai, tenkinimo, netinkamai atstovauja bendrovei ir jos kreditoriams; 4) nemokumo administratorė galbūt palaiko buvusio atsakovės vadovo, o ne atstovaujamos bendrovės pusę. 

46.                      Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokias faktines bylos aplinkybes byloje nustatė ir jas įvertino, padaręs išvadas dėl administratorės šališkumo, kitų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantės atliktų pažeidimų. Apeliantė vien abstrakčiais teiginiais grindžia savo poziciją, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai nenustatė ir neįvertino kreditoriaus pranešime nurodytų aplinkybių, neįvardydama, kokios konkrečiai šiame pranešime nurodytos informacijos įvertinimo ji pasigenda ar kokios nemokumo administratorei atstatydinti reikšmingos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos ir šio teismo vertinamos (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, vien tai, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).

47.                      Nėra pagrįsti ir tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino apeliantės galimo šališkumo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties 25 punkto, pirmosios instancijos teismas vertino apeliantės procesinius veiksmus civilinėje byloje Nr. e2-5725-837/2024, padaręs išvadą, kad nurodytoje byloje apeliantė galbūt palaiko buvusio atsakovės vadovo pusę, o ne atstovaujamos bendrovės, o tai patvirtina jos šališkumą. 

48.                      Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamos nutarties motyvų nebuvimą patvirtinta apeliantės teiginių, susijusių su kreditoriaus G. K. bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos nepakankamumu kreditoriaus prašymui dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pateikti, neaptarimas, nėra pagrįsti ir skundžiamos nutarties panaikinimo nelemia. Skundžiamos nutarties 15 punkte pirmosios instancijos teismas paminėjo, kad teismas turi spręsti klausimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ne tik gavęs kreditorių daugumos prašymą, bet ir savo iniciatyva, gavęs informaciją apie materialiųjų teisinių pagrindų, įtvirtintų JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, buvimą. Taigi, nors ir netiesiogiai, pirmosios instancijos teismas nurodė apie teisės spręsti nemokumo administratorės atstatydinimo teismo iniciatyva klausimą buvimą net ir nesant dėl to kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, prašymo.

49.                      Tokia teismo nuoroda visiškai atitinka ir formuojamą teismų praktiką, kad nors JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą iniciatyvos teisę teikti motyvuotą prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo gali įgyvendinti kreditorių susirinkimas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, informaciją apie materialiųjų teisinių pagrindų nemokumo administratoriaus atstatydinimui, įtvirtintų JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, buvimą teismas gali gauti įvairiais įstatymams neprieštaraujančiais būdais, be kita ko, iš bet kokių subjektų, pavyzdžiui, buvusio juridinio asmens vadovo ar iš pavienio kreditoriaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1090-467/2023, 27–28 punktai). Teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, gali ratio legis (pagal įstatymo prasmę) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo, o faktinis pagrindas tam gali būti ir atskiro kreditoriaus ar bet kokio subjekto teismui pateikta ar teismo gauta informacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1183-781/2021, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023, 23, 27 punktas). Tokiu atveju bankroto administratoriaus atstatydinimo procedūra JANĮ nėra reglamentuota ir teismas ex officio, įvertinęs turimą informaciją, priima sprendimą, ar turi būti pradedama nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūra (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023).

50.                      Teismo teisė, gavus atitinkamos informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, ex officio spręsti dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, nėra paneigta ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje buvo aiškinamos savo esme analogiškos, iki JANĮ įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 17–18, 21 punktai).  

51.                      Konstatuotina, kad pagrindo pripažinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą proceso teisės pažeidimą (t. y. skundžiamos nutarties visišką nemotyvavimą)  šiuo konkrečiu atveju nėra.

Dėl nemokumo administratorės atstatydinimo procedūros procesinių aspektų

52.                      JANĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuota, kad nemokumo administratorius atlieka svarbų vaidmenį veiksmingai ir efektyviai vykdant nemokumo procesą, turėdamas tam tikrus įgaliojimus skolininkams ir jų turtui bei pareigą apsaugoti tą turtą ir jo vertę, taip pat kreditorių ir darbuotojų interesus bei užtikrinti, kad įstatymai būtų taikomi efektyviai ir nešališkai. Nemokumo administratorius neturi būti suinteresuotas konkretaus kreditoriaus ar skolininko interesų apsauga, o turi veikti visų suinteresuotų asmenų nemokumo procese naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414-933/2023, 52 punktas).

53.                      Nemokumo administratorius bendrovės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015). Nemokumo administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Nemokumo administratorių saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to jis turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-450/2020, 24 punktas; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1007-798/2021, 16 punktas).

54.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išskiriamas ir siekis užtikrinti bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsaugą, todėl vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas. Šio tikslo pasiekimas užtikrintas JANI įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – nemokumo proceso efektyvumas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Todėl tiek teismas, tiek nemokumo administratorius, vykdydami jiems įstatymo priskirtas funkcijas, turi užtikrinti operatyvų ir veiksmingą nemokumo procesą. Nemokumo administratorius turi veikti taip, kad nemokumo procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei, vyktų sklandžiai, skaidriai ir kuo ekonomiškiau. Bankroto byloje neturi likti jokių abejonių dėl nemokumo administratoriaus nešališkumo, profesionalumo bei nepriklausomumo, kadangi nuo to priklauso visos juridinio asmens nemokumo (bankroto) procedūros sėkmė, pagrindinių nemokumo proceso tikslų bei viešojo intereso tinkamas įgyvendinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-450/2020, 29 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-934/2024, 29 punktas).

55.                      Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nemokumo administratorius, atsižvelgiant į jam priskirtą vaidmenį nemokumo procese ir suteiktus įgalinimus, turi specifinę padėtį, nes būtent nuo jo (ne)veikimo didele dalimi priklauso ir paties nemokumo proceso operatyvumas bei efektyvumas, bendrovės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas, bankroto procese siekiamų tikslų, viešojo intereso tinkamas įgyvendinimas. Nemokumo administratorius visu bendrovės administravimo laikotarpiu (t. y. nuo jo paskyrimo administratoriumi iki bendrovės išregistravimo) turi būti nešališkas, veikti itin atidžiai ir rūpestingai, pagal jo profesijai keliamus veiklos standartus, imtis priemonių, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei. Kai nemokumo administratoriaus veikla neatitinka įvardytų standartų, gali atsirasti tokių teisinių padarinių,  kaip jo atstatydinimas iš konkrečios bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų.

56.                      Kaip jau minėta pirmiau, JANĮ 39 straipsnyje įtvirtinta nemokumo bylą nagrinėjančio teismo teisė atstatydinti nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių: 1) kai jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus; 2) kai jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi; 3) kai jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 4) kai teismas panaikino nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi; 5) kai gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas.

57.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad JANĮ 39 straipsnyje nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindai gali būti skirstomi pagal jų taikymo procedūras į materialiuosius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, bei procesinius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Materialusis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su konkrečių faktinių aplinkybių buvimu (nustatymu) ir kyla iš poreikio ginti suinteresuotų asmenų teises. Procesinis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su įstatymų leidėjo suteikta procesine iniciatyvos teise konkrečiam subjektui – bankroto byloje dalyvaujančių asmenų grupei – motyvuotu prašymu bet kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 18–19 punktai).

58.                      Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 49–50 punktuose, informaciją apie materialinių teisinių pagrindų, įtvirtintų JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1– 4  punktuose, buvimą teismas gali gauti įvairiais įstatymams neprieštaraujančiais būdais ir iš bet kokių subjektų, netgi ir tų, kurie nėra bankroto proceso dalyviai (pavyzdžiui, iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kad nemokumo administratoriui panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus). Pažymėtina, kad tokios informacijos gavimas teismų praktikoje nėra laikomas procesiniu kreipimusi dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Tokioje situacijoje klausimas sprendžiamas vadovaujantis bendraisiais civilinio proceso principais, o teismas, įvertinęs turimą informaciją, priima sprendimą, ar turi būti pradedama nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūra. Teismas, gavęs tam tikrą faktinę informaciją apie nemokumo administratorę, turi teisę ex officio išnagrinėti aplinkybes, susijusias su pagrindu atstatydinti nemokumo administratorę remiantis JANI 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nepaisant to, jog dauguma kreditorių nepateikė tokio prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1183-781/2021, 14 punktas; 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 23, 25 punktai; 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414-933/2023, 69 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1090-467/2023, 28 punktas; 2024 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-830-934/2024, 24 punktas).

59.                      Nagrinėjamu atveju kreditorius G. K. pirmosios instancijos teismui pateikė pranešimą (informaciją) apie apeliantės galbūt netinkamai atliekamas pareigas, administruojant bendrovę. Gavęs šią informaciją apie galimą apeliantės atstatydinimo pagrindo, numatyto JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte (teismas atstatydina nemokumo administratorių, jei jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi), buvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ratio legis inicijavo nemokumo administratorės (apeliantės) atstatydinimo procedūrą. Analogiškai dėl tokios pačios situacijos jau pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-309-467/2024, 39 punktas). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo išnagrinėjo ne kreditoriaus G. K. procesinio prašymo pagrindu, o veikdamas pagal įstatymą, todėl tokie atskirųjų skundu teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kreditoriaus pranešimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo išnagrinėjo kaip subjekto, turinčio teisę inicijuoti bendrovės nemokumo administratorės atstatydinimą, atmestini kaip nepagrįsti.

60.                      Nėra pagrindo sutikti ir su tokiais apeliantų atskirųjų skundų teiginiais, kad, sprendžiant klausimą dėl apeliantės atstatydinimo, pirmosios instancijos teismas nesilaikė proceso teisės reikalavimų, atskira nutartimi neinformavęs proceso dalyvių apie galimo apeliantės atstatydinimo faktinį ir teisinį pagrindą, nepagrįstai nesuteikęs galimybės dėl kreditoriaus G. K. pranešimo pasisakyti kitiems procese dalyvaujantiems kreditoriams.

61.                      Kaip yra išaiškinęs Lietuvos apeliacinis teismas, nustačius nemokumo administratoriaus galimo atstatydinimo pagrindus, priimamos dvi nutartys: pirmąja nutartimi nurodomos reikšmingos aplinkybės, susijusios su klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimu, nustatomas galimo atstatydinimo faktinis ir teisinis pagrindas ir klausimas paskiriamas nagrinėjimui teismo posėdyje, antrąja nutartimi teismo posėdyje išsprendžiamas nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimas. Apie tai, kad bus nagrinėjamas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, teismas turi informuoti nemokumo administratorių, esant poreikiui – ir kitus suinteresuotus asmenis. Teismas nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą išsprendžia teismo posėdyje nutartimi, kuri gali būti skundžiama (išskyrus JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą) (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023, 24–25 punktai; 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-309-467/2024, 36 punktas).

62.                      Bankroto bylą nagrinėjanti pirmosios instancijos teismo teisėja 2024 m. spalio 29 d. rezoliucija kreditoriaus G. K. 2024 m. spalio 29 d. pranešimą priėmė jo gavimo dieną (2024 m. spalio 29 d.), nustatė suinteresuotiems proceso dalyviams terminą iki 2024 m. lapkričio 7 d. atsiliepimams į pranešimą pateikti, nutarė prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. lapkričio 12 d. 13 val. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 29 d. išsiuntė apeliantei (nemokumo administratorei) ir apelianto (kreditoriaus A. Ž.) atstovei advokatei K. G. pranešimą dėl atsiliepimų į kreditoriaus pranešimą pateikimo. Pirmosios instancijos teisme 2024 m. lapkričio 8 d. gautas apeliantės atsiliepimas dėl  kreditoriaus pranešime išdėstytų aplinkybių, kuriame ji išdėstė nesutikimo su jos atstatydinimu argumentus.

63.                      Nors pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus G. K. pranešimą su atitinkama informaciją, nepriėmė atskiros nutarties, kurioje būtų nurodytos aplinkybės, susijusios su klausimo dėl nemokumo administratorės atstatydinimo nagrinėjimu, galimo atstatydinimo faktinis ir teisinis pagrindas, visgi šią informaciją bei tai, kad kreditoriaus pranešime nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu 2024 m. lapkričio 12 d. 13 val. teismo posėdyje bus nagrinėjamas klausimas dėl apeliantės atstatydinimo iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų, apeliantai sužinojo iš jiems įteiktų pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 29 d. pranešimų dėl atsiliepimų pateikimo bei kreditoriaus pranešimo turinio. Kreditoriaus G. K. pranešime, kurio nuorašas įteiktas apeliantams, buvo nurodytos faktinės aplinkybės, šio kreditoriaus vertinimu, sudarančios pagrindą atstatydinti apeliantę iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų. Kreditorius nurodė, kokios aplinkybės rodo apeliantės suinteresuotumą sau palankia ir, atitinkamai, bendrovei bei jos kreditoriams nepalankia bankroto bylos baigtimi. Apeliantai iš kreditoriaus pranešimo turinio taip pat turėjo ir galėjo sužinoti tiek apie reikšmingas aplinkybės, susijusios su klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimu, tiek ir apie galimo atstatydinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Todėl vien aplinkybė, kad pirmosios  instancijos teismas nepriėmė atskiros nutarties, o procedūrinį klausimą išsprendė rezoliucija,  apeliantų teisės būti informuotiems, kokios aplinkybės bus nagrinėjamos ir vertinamos 2024 m. lapkričio 12 d. 13 val. vyksiančiame teismo posėdyje, nepažeidė. Todėl ir aptarta teismo klaida negali būti vertinama kaip pirmosios instancijos teismo inicijuotos nemokumo administratorės atstatydinimo procedūros neteisėtumas.

64.                      Šiame kontekste kaip nepagrįstas atmestinas ir apelianto argumentas, kad proceso dalyviai negalėjo pagrįstai tikėtis, jog 2024 m. lapkričio 12 d. 13 val. teismo posėdyje teismas spręs nemokumo atstatydinimo klausimą, kadangi, priešingai nei teigia apeliantas, iš pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 29 d. pranešimo dėl atsiliepimų pateikimo turinio buvo akivaizdu, jog 2024 m. lapkričio 12 d. 13 val. teismo posėdyje bus nagrinėjamas būtent apeliantės, bendrovės nemokumo administratorės, atstatydinimo klausimas.

65.                      Nesutiktina ir su apeliantų pozicija, kad apie atstatydinimo procedūros teismo iniciatyva pradėjimą ir šio klausimo nagrinėjimą teismo posėdyje turėjo būti informuoti visi bendrovės kreditoriui ir jiems turėjo būti suteikta teisė atsiliepimams pateikti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, kad apie tai, jog bus nagrinėjamas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, teismas turi informuoti patį nemokumo administratorių, ir tik esant poreikiui – kitus suinteresuotus asmenis (žr. šios nutarties 61 punktą). Kitaip tariant, būtent tokioje situacijoje teismui yra suteikiama diskrecijos teise, atliekant informavimo procedūrą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas informavo apeliantę L. B. ir apeliantą (kreditorių) A. Ž., kuris kartu su kreditoriumi G. K. aktyviai naudojosi kreditoriams bankroto byloje suteikiamomis teisėmis, o poreikio informuoti ir kitus bendrovės kreditorius nenustatė. Apeliantų atskirųjų skundų teiginiai, dėl kokios priežasties ir kiti bendrovės kreditoriai turėjo būti privalomai informuoti apie G. K. pranešime nurodytų aplinkybių nagrinėjimą teisme, jokiais motyvais nėra grindžiami. Pažymėtina, kad neinformuoti kreditoriai dėl teismo nutarties atstatydinti nemokumo administratorę ir (ar) kurių nors savo teisių pažeidimo atskirųjų skundų nėra padavę.

66.                      Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankroto byloje priimta 2024 m. spalio 7 d. nutartimi dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagal kurį bendrovė turi 40 kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai nėra patenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų šių kreditorių informavimas apie tokio klausimo nagrinėjimą teisme ir siūlymas visiems pasisakyti nebūtų atitikęs proceso koncentracijos ir operatyvumo principų reikalavimų (CPK 7 straipsnio 1 dalis), būtų lėmęs bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir (ar) padidėjimą, užvilkinęs klausimo išsprendimą, taigi neatitikęs ir protingumo principo reikalavimų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl pagrindo atstatydinti apeliantę iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų

67.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, ex officio spręsdamas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, turi atsižvelgti į tai, jog nemokumo administratoriui keliami nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimai, įtvirtinti JANĮ 38 straipsnyje, numatančiame, kad paskirtas nemokumo administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pirkti juridinio asmens turto, atstovauti pirkėjui jį perkant (JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nemokumo administratorius jam priskirtas funkcijas gali tinkamai įgyvendinti tik būdamas nešališkas, neturėdamas suinteresuotumo šio proceso eiga, jame priimamais sprendimais. Jeigu nustatomas nemokumo administratoriaus šališkumas, taip gali būti pažeidžiamas jo nepriklausomumo principas. JANĮ 38 straipsnyje įtvirtintų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų pažeidimas yra pagrindas atstatydinti nemokumo administratorių pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 28–29 punktai). Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vertintina, ar pagal pranešime nurodytas aplinkybes apeliantė gali būti laikoma pažeidusia nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus. Siekiant padaryti pagrįstą išvadą apie apeliantės nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų (ne)pažeidimą, atsižvelgtina į apeliantės, kaip bendrovės nemokumo administratorės, veiksmus tiek bendrovės nemokumo, tiek ir kitose bylose, kuriose ji pagal pareigas atstovavo bendrovei.

68.                      Iš bankroto bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi leido kreditoriui G. K. ir (ar) jo atstovui (-ams) atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą; nustatė, kad dokumentų patikrinimo terminas negali tęstis ilgiau kaip trys mėnesiai nuo šios nutarties įsiteisėjimo datos. 

69.                      Apeliantei atsisakius leisti kreditoriui G. K. ir (ar) jo atstovui (-ams) atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi kreditorius G. K. prašymą nustatyti juridinio asmens dokumentų patikrinimo sąlygas tenkino iš dalies ir nustatė tokias bendrovės dokumentų patikrinimo sąlygas: 1) administratorė, teikdama pareiškėjui susipažinti komercinę (gamybinę) informaciją sudarančią informaciją ir informaciją, kurią sudaro asmens duomenys (bet ne visą informaciją apie bendrovę ir jos veiklą), gali reikalauti kreditoriaus pasirašyti pasižadėjimą ją išsaugoti; 2) administratorė už sugaištą laiką, kreditoriui naudojantis suteikta teise atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, iš kreditoriaus gali reikalauti 5,65 Eur dydžio valandinio atlygio. 

70.                      Tačiau apeliantei ir po šios 2024 m. balandžio 22 d. teismo nutarties priėmimo atsisakius leisti kreditoriui G. K. ir (ar) jo atstovui (-ams) atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo nemokumo administratorę sudaryti sąlygas ir leisti kreditoriui G. K. (jo atstovams) 2024 m. birželio 6, 13, 20 dienomis vykdyti patikrinimo veiksmus ir susipažinti su bendrovės dokumentais; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė apeliantei 500 Eur baudą, 50 proc. baudos paskiriant sumokėti kreditoriui G. K. Nurodytoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad toks apeliantės nepateisinamas elgesys, jos nenoras ir ilgas delsimas leisti kreditoriui atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, negali būti vertinamas kaip sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis ar kaip tinkamas bendrovės ir jos kreditorių interesų gynimas; nemokumo administratorės nenoras bendradarbiauti su kreditoriumi ir jo atstovu rodo nesirūpinimą pačios bendrovės ir visų jos kreditorių interesais bei sudaro pagrindą išvadai, kad ji yra susikoncentravusi tik į atlygį už teikimas paslaugas, nors tai neturėtų būti pats svarbiausias nemokumo administratorės prioritetas.

71.                      Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi netenkino apeliantės prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį pakeitė ir sumažino pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi apeliantei paskirtą baudą iki 300 Eur, 50 proc. baudos paskiriant sumokėti kreditoriui G. K. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje įvertino apeliantės veiksmus kaip sąmoningą veikimą prieš bendrovę ir jos kreditorių interesus, taip pat pripažino, kad nemokumo administratorė neužtikrino ne tik veiksmingo nemokumo proceso, tačiau taip pat ir viešojo intereso, sutiko ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis kreditoriaus G. K. atžvilgiu.

72.                      Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmiau nurodyta apeliantės veiksmų seka ir aptartais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais apeliantės veiksmų teisinis įvertinimas kaip sąmoningas veikimas prieš bendrovę bei jos kreditorių interesus, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kreditoriaus G. K. atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad apeliantė nebuvo nešališka kreditoriaus G. K. atžvilgiu.

73.                      Vertinant apeliantės galimą šališkumą administruojant bendrovę, aktuali ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuota informacija apie kitus nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų ginčus  (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-76-837/2025 pagal kreditoriaus G. K. netiesioginį ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo, kuriuo G. K. prašo priteisti bendrovei iš atsakovo A. Ž. 86 878,01 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip matyti iš minėtos bylos proceso eigos, trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukta bendrovė, atstovaujama apeliantės, atsiliepime į ieškinį kreditoriaus G. K. netiesioginį ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra. Tačiau atsakovui A. Ž. minėtoje civilinėje byloje pateikus netiesioginį priešieškinį, kuriuo jis prašė priteisti bendrovei iš kreditoriaus G. K. 135 895,55 Eur žalos atlyginimą, trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukta bendrovė, atstovaujama apeliantės, atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį patenkinti. Kitaip tariant, nors abu šie ieškiniai pareikšti bendrovės ir visų jos kreditorių naudai bei interesais, tik dėl vieno jų (dėl A. Ž. pareikšto reikalavimo) bendrovės atstovė (apeliantė) prašė priimti palankų teismo sprendimą.

74.                      Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-10-1119/2025 pagal kreditoriaus G. K. patikslintą netiesioginį ieškinį atsakovui A. Ž., kuriuo prašoma priteisti bendrovei iš A. Ž. 790 286,57 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukta bendrovė, atstovaujama apeliantės, ir veikdama per advokatą, prašė patikslintą ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

75.                      Taigi, nurodytos aplinkybės apie civilinių bylų Nr. e2-76-837/2025 Nr. e2-10-1119/2025 procesus patvirtina, kad ieškinius dėl žalos atlyginimo bendrovei teikia ne nemokumo administratorė, bet kreditorius G. K., o apeliantė laikosi neutralios (pasyvios) pozicijos dėl jos atstovaujamai bendrovei šio kreditoriaus prašomo priteisti žalos atlyginimo, pritardama tik kito kreditoriaus (apelianto A. Ž.) priešieškinio dėl žalos atlyginimo iš G. K. priteisimo reikalavimui vienoje iš tų bylų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl apeliantės atstatydinimo, nutarties motyvus grindė ir apeliantės elgesio nurodytose bylose įvertinimu, tačiau apeliantė neįvardija, kaip aptarti minėtose civilinėse bylose jos, kaip bendrovės nemokumo administratorės, atlikti procesiniai veiksmai yra susiję su bendrovės ir jos kreditorių interesų įgyvendinimu, kokių bankroto proceso tikslų jais buvo siekiama. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios aplinkybės kelia pagrįstas abejones apeliantės šališkumu kreditoriaus G. K. atžvilgiu bei kelia pagrįstų abejonių, ar apeliantė iš tiesų veikia bendrovės ir visų kreditorių interesais, atskirųjų skundų argumentais nepaneigta.

76.                      Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nemokumo administratorius nemokumo procese turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei. Taigi, sprendžiant klausimą dėl apeliantės atstatydinimo, aktualu ir tai, kaip efektyviai apeliantė veikė nemokumo procese, ar laikėsi įstatymų reikalavimų, ar jos veiksmai buvo suderinami su bankroto proceso tikslais.

77.                      Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad įsiteisėjusia 2024 m. birželio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti apeliantės prašymų dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė daugumą paslaugų pirko iš su ja susijusio juridinio asmens – MB „In Solidum“, kurio direktorė yra ji pati; nemokumo administratorė nepagrindė būtinybės šias paslaugas įsigyti iš kitos bendrovės, o ne jas suteikti pati. Pirmosios instancijos teismas aptariamoje nutartyje pripažino visas apeliantės prašomas patvirtinti administravimo išlaidas nepagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybes kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar nemokumo administratorė bendrovės nemokumo proceso metu veikia bendrovės ir visų kreditorių interesais, ar ji siekia bankroto proceso tikslų racionaliai naudodama bendrovės lėšas.

78.                      Ir kiti bankroto bylos procese atlikti apeliantės veiksmai neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo standarto. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-266-569/2024 patenkino kreditoriaus G. K. skundą ir panaikino bei pripažino negaliojančiais bendrovės 2024 m. kovo 4 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokole nurodytus sprendimus. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė padarė procedūrinius kreditorių susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimus. Panašaus pobūdžio apeliantės atlikti procedūriniai kreditorių susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimai nustatyti ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-363-569/2024, kuria buvo patenkintas kreditoriaus  G. K. skundas ir panaikintas bei pripažintas negaliojančiu bendrovės 2024 m. liepos 11 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokole 6 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-787-577/2024 pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantė, vykdydama nemokumo administratorės pareigas, veikia nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, yra atlikusi teismų konstatuotų pažeidimų.

79.                      Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingas išvadas tiek dėl apeliantės veiksmų nepakankamumo, siekiant atlikti nemokumo administratorei tenkančias pareigas sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir efektyviai (JANĮ 3 straipsnio 1 dalis), nešališkai ir neturint teisinio suinteresuotumo (JANĮ 38 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek ir dėl jos tinkamumo toliau eiti bendrovės nemokumo administratorės pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atstatydinti apeliantę iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų. Skirtingai nei įrodinėja apeliantė, dėl jos (ne)veikimo buvo sudarytos sąlygos bendrovės ir kreditorių interesų pažeidimui, sutrikdyta bankroto proceso eiga.

80.                      Atmestini ir tokie apeliantės argumentai, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, nes byloje nenustatyti materialieji nemokumo administratorės atstatydinimo teisiniai pagrindai, įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju yra nustatytas JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas teisinis pagrindas (teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi), kurio nustatymo pakako pirmosios instancijos teismui nuspręsti dėl apeliantės atstatydinimo. 

81.                      Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o aptarti ir kiti atskirųjų skundų argumentai neleidžia padaryti apeliantų siekiamos išvados dėl apeliantės galėjimo ir toliau eiti LUAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nemokumo administratorės pareigas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

82.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

83.                      Apeliantų atskiruosius skundus atmetus, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

84.                      Kreditorius G. K. nurodė apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą parengimą patyręs 847 Eur bylinėjimosi išlaidas; už atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą parengimą patyręs 484 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

85.                      Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

86.                      Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – sudaro 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

87.                      Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. III ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 895,16 Eur (2 237,9 Eur x 0,4).

88.                      Kreditoriaus G. K. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių, yra proporcingos bylos sudėtingumui ir apimčiai, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad abu atskirieji skundai yra atmesti, kreditoriui iš apeliantės priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme dėl apeliantės atskirojo skundo nagrinėjimo patirtos 847 Eur bylinėjimosi išlaidos bei dėl apelianto atskirojo skundo nagrinėjimo patirtos 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Dėl procesinio prašymo skirti baudą 

89.                      Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad kreditorius G. K. nuolatiniais pasikartojančiais dėl tų pačių aplinkybių keliamais klausimais ir prašymais, nuolatiniais kreditorių susirinkimo nutarimų skundimais neprisideda prie veiksmingo nemokumo proceso tikslo, vilkina kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimą byloje, todėl jam ir (arba) jo atstovui advokatui R. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina 5 000 Eur dydžio bauda, pusę šios sumos paskiriant apeliantei. Toks apeliantės prašymas nepagrįstas.

90.                      Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

91.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tačiau įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).

92.                       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien pasinaudojimas suteikta procesine teise (pvz. pateikiant skundus, prašymus, pranešimus) savaime, nesant piktnaudžiavimo tokia teise požymių, negalėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kreditorius G. K. nemokumo bylos procese dėl nemokumo administratorės atstatydinimo būtų teikęs melagingą ar sąmoningai klaidinančią informaciją apie faktines bylos aplinkybes, remtųsi neautentiškais dokumentais, sąmoningai siektų kitaip pakenkti apeliantei ir veiktų prieš teisingą šio konkretaus klausimo išnagrinėjimą. Juo labiau kad būtent G. K. suteiktos informacijos pagrindu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atstatydino apeliantę iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų ir tokia nutartis pripažinta teisėta bei pagrįsta. 

93.                      Taigi, nenustačius būtinųjų CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų, nėra ir pagrindo kreditoriaus G. K. veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą proceso teise ir skirti jam CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditoriui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš nemokumo administratorės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti kreditoriui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Netenkinti nemokumo administratorės L. B. prašymo dėl baudos skyrimo kreditoriui G. K.

Teisėja                                                                                Dalia Kačinskienė