VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

A. Ž. (A. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 8 kartus, paskutinį kartą: 2015 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas galutine 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (gydymosi nuo narkotinių medžiagų metu būti „Nugalėtojų akademija“ reabilitacijos centre, Inturkės sen., Bučeliškės k. 6, Molėtų rajone),

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d.,

n u s t a t ė:

A. Ž. 2015 gruodžio mėn., dienos metu adresu Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirkdamas už 6 eurus įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0, 019 g. heroino, ir neteisėtai laikė su savimi iki 2015 m. gruodžio 18 d., 18.19 val., kol namo laiptinėje, esančioje adresu Taikos g. 119, Vilniuje, pamatęs policijos pareigūnus ant žemės išmetė minėtą kiekį narkotinės medžiagos-heroino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. Ž. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis 2015 gruodžio mėn., dienos metu, laiko nurodyti negali, neprisimena, nuvažiavo į Romų Bendriją, adresu Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, iš nepažįstamo asmens nusipirko čekį už 6 eurus, savo vartojimui, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų – heroino. 2015 m. gruodžio 18 d., vakare laiko neprisimena, jis buvo susitikęs su savo draugu V., pavardės jo neprisimena, jie kartu, adresu Taikos g. 119, prie namo laiptinės gėrė alų. Kaip pamatė policijos ekipažą išsigando, pradėjo šalintis iš minėtos vietos. Kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jis numetė ant žemės folijos lankstinuką, kurį turėjo su savimi. (b. l. 71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad jis 2015 m. gruodžio 18 d., 18.19 val. dirbo policijos ekipaže kartu su P. B. ir atvyko adresu Taikos g. 119, Vilniuje pagal VPK OVS iškvietimą, kur laiptinėje du vyrai rūko ir vartoja alkoholį. Atvažiavus minėtu adresu, nuėjo į laiptinę ir pamatė du jaunuolius einančius laiptais žemyn. Jaunuoliai, juos pamatę, ėmė bėgti atgal laiptais į viršų. Jis nusivijo jaunuolį, kuris bėgo link lifto, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio asmenybę nustatė iš jo dokumento kopijos. Einat su A. Ž. laiptais žemyn prie išėjimo iš laiptinės, pastarasis ištraukė iš rūbų kišenės folijos lankstinuką ir jį numetė ant grindų. A. Ž. įtariant narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Porininkas P. B. atvedė į automobilį kitą asmenį pasakė, kad tai V. K. ir pasakė, kad jis apžiūros metu turėjo lankstinuką ir jis irgi yra įtariamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu. Abu sulaikyti atrodė apsvaigę, jų akys buvo raudonos, kalba nerišli. (b. l. 20). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-ojo būrio patrulio M. M. 2015 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialusis liudytojas V. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d., apie 18.30 val., jis buvo susitikęs su A. Ž.. A. Ž. jam buvo minėjęs, kad grįžo iš Romų Bendrijos ir kad turi sau narkotinių medžiagų. Narkotinių medžiagų A. Ž. jam nesiūlė ir nevaišino. Jis su savimi iš senesnių laikų turėjo tuščią folijos lankstinuką, minėtą dieną jis narkotinių medžiagų nevartojo. Pamatę policijos pareigūnus pradėjo šalintis, kadangi A. Ž. žinojo, kad turi narkotinių medžiagų ir jis žinojo, kad pastarasis turi narkotinių medžiagų. Tam kad nebūtų sulaikyti, dėl to norėjo pasišalinti iš minėtos vietos. Iš A. Ž. jokių narkotinių medžiagų pirkti neturėjo tikslo ir jis jam jų nesiūlė. A. Ž. pats yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. (b. l. 36).

2016 m. kovo 10 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1179)-IS1-1430 nurodoma, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2015 m. gruodžio 18 d. rastų ir paimtų pas A. Ž., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,019 g. (b. l. 15-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2015 m. gruodžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 3746/15 (01) nurodoma, kad A. Ž. šlapime rasta morfino, kodeino ir 6-monoacetilmorfino. (b. l. 65).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2208 nurodoma, kad A. Ž. yra vartojęs narkotines medžiagas, apsvaigęs. (b. l. 66).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d., visiškai įrodyta.

Pagal BK 259 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 str. 1 d., yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, heroinas yra narkotinė medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis Romų Bendrijoje nusipirko čekį už 6 eurus, savo vartojimui. Tokias kaltinamojo nurodomas aplinkybes tam tikra apimtimi patvirtina ir liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas. Be to, 2016 m. kovo 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1179)-IS1-1430 patvirtina, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2015 m. gruodžio 18 d. rastų ir paimtų pas A. Ž., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,019 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje šis narkotinės medžiagos – heroino kiekis neviršija 0,02 g, todėl laikytinas nedideliu. Konstatuotina, kad A. Ž. tikslo platinti narkotines medžiagas nenustatyta, kadangi jis apklausų metu nurodė, jog jis sau pirko, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, be to, atsižvelgus ir į patį rastos kontroliuojamos medžiagos kiekį (0,019 g narkotinės medžiagos – heroino), išvada, kad ji buvo skirta platinimui, būtų nepagrįsta. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog A. Ž. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 str. 2 d.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad A. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su bausmės rūšimi. (b. l. 102).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, taip pat atsižvelgiama į įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekį. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. Ž. – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. sausio 23 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas (b. l. 96). Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 str. nuostatos ir kaltinamajam A. Ž. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 65 str. 2 d. bendrinant bausmes bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, be to, vykdoma atskirai, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nebendrinamos ir vykdomos atskirai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Ž. nebuvo paskirta kardomoji priemonė, teismas šiuo metu nenustato kardomosios priemonės skyrimo pagrindų, todėl kaltinamajam A. Ž. kardomoji priemonė iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 str.) – vokas su tyrimo objektais ir pakuote, atiduoti saugoti pagal 2016 m. kovo 22 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK000894 į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, sunaikintini (b. l. 17, 18).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

n u s p r e n d ž i a:

A. Ž. (A. Ž.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., ir skirti jam 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirti galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, voką su tyrimo objektais ir pakuote, atiduotą saugoti pagal 2016 m. kovo 22 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK000894 į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, sunaikinti.

Išaiškinti A. Ž., kad:

1. Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 6801.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                            Rasa Paužaitė

Nuorašas tikras