Administracinė byla Nr. eA-4940-520/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02243-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. U. (A. U.), M. U. ir pareiškėjų A-R. U. (A-R. U.), D. U. (D. U.), E. U. (E. U.) ir A-K. U. (A-K. U.), atstovaujamų pagal įstatymą A. U. (A. U.) ir M. U., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. U. (A. U.), M. U. ir pareiškėjų A-R. U. (A-R. U.), D. U. (D. U.), E. U. (E. U.) ir A-K. U. (A-K. U.), atstovaujamų pagal įstatymą A. U. (A. U.) ir M. U., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai A. U. (A. U.) (toliau – ir pareiškėjas), M. U. (toliau – ir pareiškėja) ir pareiškėjai A-R. U. (A-R. U.), D. U. (D. U.), E. U. (E. U.) ir A-K. U. (A-K. U.), atstovaujami pagal įstatymą tėvų pareiškėjo ir pareiškėjos, (toliau visi kartu– ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-80 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjai nurodė, kad Migracijos departamentas 2020 m. birželio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nors pareiškėjai prieglobsčio prašymą motyvavo baime grįžti į kilmės valstybę dėl persekiojimo, kadangi pareiškėja siekia išsiaiškinti tėvo nužudymo aplinkybes, o tai pykdo (duomenys neskelbtini) institucijas.
3. Pareiškėjai teigė, jog atsakovas, vertindamas pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas apie M. U. kreipimąsi dėl tėvo nužudymo bylos atnaujinimo bei dėl to sulauktų neidentifikuotų asmenų grasinimų dėl nustatytų trūkumų nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu šių įvykių faktą. Atsakovas tyrimą dėl pareiškėjų baimės būti persekiojamiems atliko paviršutiniškai, t. y. neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjų pasakojimas apie pareiškėjos kreipimąsi dėl tėvo nužudymo bylos buvo detalus, rišlus ir įtikinamas bei nepagrįstai šiai pasakojimo daliai nepritaikė abejonės privilegijos principo, o Sprendime nurodė, jog nebuvo nustatytų tariamų persekiotojų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją.
4. Pareiškėjai paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja neketina nutraukti kaltų už tėvo nužudymą asmenų paieškos, bei į tai, kad atėjusiems į pareiškėjų namus vyrams pareiškėjas pažadėjo, jog pareiškėja nebetęs veiklos, ir prisiėmė atsakomybę už jos tolimesnius veiksmus, tikėtina, kad galbūt bus vykdomas ne tik pareiškėjos M. U., bet ir jos vyro pareiškėjo A. U. persekiojimas. Pareiškėjos sesuo L. M. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir ten kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl tėvo nužudymo aplinkybių ištyrimo. Dėl tokių pareiškėjos sesers veiksmų padidėja tikimybė, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju bus vykdomas dar intensyvesnis pareiškėjų persekiojimas, o tai dar labiau pagrindžia jų baimę būti persekiojamiems jų kilmės valstybėje.
5. Pareiškėjai nurodė, jog jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Pareiškėjai akcentavo, kad jie turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jiems gresia persekiojimas, nes pareiškėja bando išsiaiškinti jos tėvo, kurį 1996 metais nužudė (duomenys neskelbtini) kareiviai, nužudymo aplinkybes.
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, kadangi jie neatitinka 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1 straipsnio A dalyje ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjai tariamos grėsmės kilmės valstybėje nesiejo su jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, todėl pareiškėjų pasakojimas nesąlygojo pabėgėlio statuso jiems ir jų nepilnamečiams vaikams suteikimo. Įvertinus tyrimo metu surinktos informacijos visumą, pareiškėjos pasakojimas apie kreipimąsi dėl tėvo nužudymo bylos atnaujinimo ir dėl to sulauktų neidentifikuotų asmenų grasinimų dėl nustatytų trūkumų nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu šių įvykių faktą. Kadangi šis prieglobsčio prašytojų pasakojimas yra esminis jų prašymo suteikti prieglobstį kontekste, buvo konstatuota, kad pareiškėjai nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos jiems suteikimo būtinumą, todėl pareiškėjų deklaruojama baimė patirti netinkamus veiksmus jiems grįžus į kilmės valstybę nelaikyta visiškai pagrįsta, jie neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
8. Atsakovas teigė, kad Sprendime taip pat konstatuota, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjų baimė patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus nelaikyta visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas nurodė, jog nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai taip pat neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, duotus jų pirminių apklausų metu ir apklausų Migracijos departamente metu, sprendė, kad pareiškėjo ir pareiškėjos pasakojimai prieštarauja vienas kitam, pasakojimų metu nurodytos aplinkybės apie tariamą vyrų su grasinimais apsilankymą jų namuose skyrėsi. Pareiškėja pasakojo, kad po apsilankymo (duomenys neskelbtini) administracijoje į namus atėjo vyrai, kurie reikalavo, jog ji nebesidomėtų tėvo nužudymo byla, nes kitaip ją ištiks tėvo likimas; jos vyras, kuris ir atidarė duris bei bendravo su minėtais vyrais, pažadėjo, kad ji daugiau savo veiklos nebetęs; ji su atėjusiais vyrais nebendravo, tačiau buvo atėjusi į koridorių pažiūrėti, kas atėjo. Pareiškėjas pasakojo, kad kai pas juos atėjo vyrai su grasinimais, jis pasikvietė žmoną ir paklausė jos prie minėtų vyrų, ar ji kur nors kreipėsi; kai ji prisipažino, pareiškėjas vyrams pažadėjo, jog veiklos ji nebetęs. Pasak pareiškėjos, po šio įvykio ji persikraustė pas motiną, nes bijojo, o jos vyras liko gyventi namuose, tačiau pareiškėjas pasakojo, kad pareiškėja liko gyventi namuose ir nesislapstė, tik kartais būdavo pas motiną, nes norėjo pabendrauti, pasitarti su ja, kokių veiksmų imtis tam, jog būtų atnaujinta tėvo nužudymo byla.
11. Atsižvelgęs į nustatytus pareiškėjų pasakojimų trūkumus, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai šiam pasakojimui netaikė abejonės privilegijos principo ir atmetė jį dėl patikimumo stokos. Vyrų su grasinimais apsilankymas buvo vienintelis epizodas, kurį nurodė patyrę pareiškėjai, todėl pagrįstai buvo tikimasi, jog pareiškėjų pasakojimai nesiskirs, nes jie abu buvo šio tariamo įvykio dalyviai.
12. Išanalizavęs pareiškėjos apklausų metu pateiktus paaiškinimus teismas vertino, kad jos pasakojimas neatitinka išsamumo, patikimumo, detalumo, tikslumo kriterijų, yra abstraktus, netikslus, o paprašyta paaiškinti neatitikimus, ji negalėjo logiškai jų paaiškinti, painiojosi tarp savo pateiktų atsakymų. Bylos nagrinėjimo metu buvo įvertintas pareiškėjos pasakojimas ir jos į asmens bylą pateikti įrodymai: V. M. ir T. I. santuokos liudijimo originalas; V. M. paso, išduoto (duomenys neskelbtini), kopija; V. M. mirties liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), kopija, kuriame nurodoma, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini), mirties priežastis – 3–4 laipsnio terminiai nudegimai, nužudė (duomenys neskelbtini) kariuomenė; 2012 m. vasario 7 d. pranešimas A. A. S. ir T. M., kuriuo A. A. S. nurodoma ištirti T. M. kreipimąsi dėl jos vyro V. M. nužudymo; pranešimas apie 2012 m. kovo 2 d. nutarimą perduoti bylą iš (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų ministerijos skyriaus į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą; 2012 m. vasario 20 d. nutarimas perduoti bylos medžiagą tyrimui, kuriuo buvo nuspręsta T. M. prašymą dėl jos vyro mirties aplinkybių tyrimo perduoti nagrinėti (duomenys neskelbtini) rajono VRM skyriui; 2012 m. vasario mėnesio pranešimas, kad bylos medžiaga dėl V. M. nužudymo persiunčiama tyrimui (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų ministerijos skyriui; 2012 m. gegužės 10 d. nutarimas atsisakyti pradėti baudžiamąją bylą. Šiuo nutarimu nustatyta, kad Z. A. M. paaiškino, jog 1996 m. liepos 14 d. apie 18 val. 30 min. jos vyras, sesers vyras ir tėvas išvyko į giminaičių laidotuves ir atgal negrįžo, todėl kitos dienos rytą šeimos nariai pradėjo jų paiešką. (duomenys neskelbtini) kaimo administracijoje jie sužinojo, kad prie kapinių stovi sudegintas automobilis, prie kurio nuvykus paaiškėjo, kad tai jos vyro vairuotas automobilis, o iš vietinių gyventojų ji sužinojo, jog automobilio salone buvo trys apdegę žmonių kūnai, tačiau tai buvo ne jos giminaičiai, o vietiniai gyventojai, kurie išvakarėse buvo pagrobti asmenų karinėmis uniformomis. Tęsiant paieškas, po kiek laiko, jos dėdei pranešė, kad rasti trijų žmonių kūnai, kuriuos nuvykęs dėdė parsivežė – tai buvo jos vyro, tėvo ir jo žento kūnai, kurie rasti sudeginti. Nutarime nurodoma, kad dėl šio fakto apklaustos Z. V. M. ir T. E. M. davė tokius pačius paaiškinimus. Nutarime taip pat nurodoma, kad pagal tikrinimo medžiagą paskirtas teismo medicinos tyrimas, kurio išvadoje nurodyta, jog pagal šiuos paaiškinimus apie V. M. M. mirtį atsakyti į iškeltus klausimus nėra galimybės, nes mirusiojo lavonas nebuvo tiriamas, o V. M. M. giminaičiai kategoriškai atsisako ekshumuoti kūną. Nutarime taip pat nurodoma, kad T. E. M. veiksmuose formaliai įžvelgiami nusikaltimo požymiai dėl žinomai melagingo pranešimo, tačiau atsižvelgus į tą aplinkybę, kad ji pati nematė V. M. nužudymo momento, yra pagrindo manyti, kad ji sąžiningai klydo, todėl kelti jai baudžiamąją bylą dėl žinomai melagingo pranešimo atsisakyta; taip pat atsisakyta kelti baudžiamąją bylą nenustatytiems asmenims pagal pranešimą apie nusikaltimo, nustatyto (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – ir (duomenys neskelbtini) BK) 306 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesant veikoje nusikaltimo sudėties. Pareiškėjos asmens byloje yra pateikti šie dokumentai: 2012 m. birželio 1 d. ranka surašytas liudijimas, kad V. M. nužudytas kariuomenės 1996 metais, kuris pasirašytas V. A. C. ir kuriame yra (duomenys neskelbtini) kaimo administracijos (duomenys neskelbtini) savivaldybė) spaudas; 2015 m. rugpjūčio 17 d. L. M. keipimasis į Tyrimo komitetą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2012 m. gegužės 10 d. atsisakyta pradėti baudžiamąją bylą dėl jos tėvo V. M. nužudymo, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, todėl ji prašo pateikti šios bylos dokumentų kopijas bei informuoti, kokie procesiniai sprendimai buvo priimti šiame tyrime; 2015 m. rugpjūčio 17 d. tokio paties turinio prašymas, kuris siųstas (duomenys neskelbtini) tyrimo valdybai; 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) tyrimo valdyba atsakė L. M., kad nėra patikimų duomenų apie tai, jog V. N. M. nužudė (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos kariškis, todėl 2013 m. lapkričio 18 d. bylos medžiaga grąžinta (duomenys neskelbtini) Tyrimų komitetui su nurodymu pašalinti trūkumus, kadangi nusikalstamos veikos padarymo faktas nebuvo identifikuotas, taip pat nebuvo nustatyta, kad prie mirties yra prisidėję asmenys, tarnavę kariuomenėje, jai buvo paaiškinta, kad keipdamasi dėl susipažinimo su bylos medžiaga L. M. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad veikia atstovaudama T. M. interesams, todėl susipažinti su bylos medžiaga jai neleidžiama, o gautas prašymas pagal kompetenciją perduodamas (duomenys neskelbtini) Tyrimų komitetui, kuriam persiųsta bylos medžiaga; 2015 m. rugpjūčio 27 d. Tyrimo komiteto (duomenys neskelbtini) pranešimas L. V., kuriame nurodoma, kad 2013 m. spalio 17 d. byla perduota 3 kariniam tyrimų skyriui, todėl jos prašymo pateikti dokumentų, susijusių su V. M. nužudymo byla, iš esmės neįmanoma įvertinti. Pareiškėja teismui taip pat pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad L. V. M. 2020 m. kovo 16 d. raštu buvo informuota, jog jos kreipimasis dėl baudžiamosios bylos dėl jos tėvo V. M. M. mirties buvo perduotas pagal teritorinį priskirtinumą (duomenys neskelbtini) Tyrimų komiteto Tyrimo valdybai, o 2020 m. kovo 21 d. raštu – kad jos pareiškimas dėl V. M. M. mirties yra registruotas 2020 m. kovo 20 d. ir tyrimo medžiaga tyrimo organizavimui ir sprendimo priėmimui nukreipta (duomenys neskelbtini) Tyrimų komiteto Tyrimo valdybai.
13. Įvertinęs minėtus įrodymus teismas priėjo prie išvados, kad šie dokumentai yra neprieštaringi, papildo vienas kitą ir patvirtina įvykių chronologiją, todėl tikėtina, jog pareiškėjos giminaitės kreipėsi į atsakingas institucijas, siekdamos išsiaiškinti V. M. nužudymą. Tačiau, vertinant pareiškėjos pasakojimą apie jos kreipimąsi į institucijas dėl tėvo žūties bylos, atsižvelgiant į nustatytus pasakojimo trūkumus, jis negali būti vertinamas kaip pakankamai išsamus. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja negalėjo įvardyti nei tikslaus institucijos, į kurią kreipėsi, pavadinimo, nei jos adreso, nurodė, kad jokių dokumentų dėl kreipimosi negali pateikti, nes kreipėsi tik žodžiu ir žodžiu jai buvo atsisakyta padėti. Į archyvą pareiškėja irgi kreipėsi žodžiu. Skyrėsi ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kada pas ją atėjo vyrai su grasinimais: pirminės apklausos metu ji nurodė, kad vyrai su grasinimais atėjo po jos apsilankymo archyve ir konsultacijos su advokatu, o vėliau teigė, jog archyve lankėsi ir su advokatu konsultavosi jau po gautų grasinimų. Pareiškėjos buvo paprašyta paaiškinti šį nesutapimą, tačiau ji nurodė mananti, kad taip nesakė, nes neturi pagrindo meluoti, o apie (duomenys neskelbtini) administraciją pirminėje apklausoje ji nepasakojusi, nes jos niekas neklausė. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, įvertinęs viešai (duomenys neskelbtini) institucijų skelbiamus duomenis, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) yra keli (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų skyriai ir vienas Valstybinis archyvas, tačiau jis nėra (duomenys neskelbtini) rajone. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nepateikė jokių duomenų, leidžiančių identifikuoti įstaigas, į kurias ji tariamai kreipėsi.
14. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja teigė, jog aktyviai ėmėsi veiksmų, kad tėvo žūties byla būtų atnaujinta, tačiau jos pasakojimas nebuvo detalus, nes ji negalėjo nurodyti, kur kreipėsi, ir neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, jog jos giminaičiai nustatyta tvarka kreipėsi į atitinkamas institucijas bei nustatyta tvarka iš jų gaudavo oficialius atsakymus. Tyrimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, jog dėl minėtų kreipimusi pareiškėjos giminaičiai patyrė persekiojimui prilygstančius veiksmus, o pareiškėjos pasiteiravus, ar jos giminaitės, kurios kreipėsi į teisėsaugos institucijas, sulaukė kokių nors grasinimų ar netinkamo elgesio, ji atsakė nežinanti. Įvertinęs į bylą pateiktų duomenų visumą teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjos pasakojimas apie jos kreipimąsi dėl tėvo žūties bylos yra nedetalus, nerišlus, neįtikinamas, neparemtas dokumentiniais įrodymais, kurių pagrįstai tikimasi, ir dėl šių priežasčių nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tokio kreipimosi faktą.
15. Teismas vertino, kad pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog pareiškėjos tėvą nužudė 1996 metais, o vyrai, kurių tikslas buvo jiems pagrasinti, atėjo tik vieną kartą ir daugiau nebuvo atėję. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjos giminaičiai, kurie kreipėsi į įvairias institucijas dėl tėvo nužudymo, būtų patyrę grasinimus. Tai, kad pareiškėjos sesuo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas, nesudaro pagrindo manyti, jog pareiškėjams gresia persekiojimas kilmės valstybėje, nes anksčiau jie tokių grasinimo veiksmų nepatyrė, o tai, kad į pareiškėjos giminaičių oficialius kreipimusis dėl pareiškėjos tėvo žūties bylos buvo atsakyta oficialiais, anot pareiškėjos, neigiamais atsakymais, nesudaro prielaidų teigti, jog besikreipusieji asmenys patyrė persekiojimo veiksmus. Pareiškėjų paaiškinimai neįrodė, kad jiems asmeniškai kyla grėsmė dėl pareiškėjos tėvo nužudymo aplinkybių aiškinimosi. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, jog pareiškėjai neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų.
16. Vertindamas papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjams galimybę teismas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, kankinimai arba mirties bausmė, be to, (duomenys neskelbtini) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, ir jiems negali būti suteikiama papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
III.
17. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
18. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Nors apklausos metu pareiškėjų pateikti pasakojimai šiek tiek išsiskyrė, tačiau jų pateikti pasakojimai patvirtina vieną ir tą pačią aplinkybę – pareigūnų apsilankymo pareiškėjų namuose ir pareikštų grasinimų buvimo faktą. Vien tai, kad pareiškėjai nurodė iš dalies skirtingas pasakojimo aplinkybes, nesudaro pagrindo atmesti jų pasakojimą kaip prieštaringą ir netaikyti abejonės privilegijos principo;
18.2. Pareiškėja pateikė išsamų ir pakankamai nuoseklų pasakojimą dėl jos kreipimosi dėl tėvo nužudymo bylos aplinkybių, prieštaravimų tarp pareiškėjų pateiktų pasakojimo aplinkybių nenustatyta, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir šiai pasakojimo daliai netaikė abejonės privilegijos principo;
18.3. Pareiškėjos sesuo L. M. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl tėvo nužudymo aplinkybių ištyrimo. Dėl tokių jos veiksmų padidėja tikimybė, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju bus vykdomas dar intensyvesnis pareiškėjų persekiojimas, o tai tik dar kartą pagrindžia jų baimę būti persekiojamiems jų kilmės valstybėje;
18.4. Aplinkybės, kurias pareiškėjai nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas ir teismas pareiškėjų nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė jiems suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
18.5. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, o teismas pagrįstai tam pritarė, turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų atsakovo ir teismo sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo.
19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
20. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Migracijos departamentas pareiškėjų prieglobsčio prašymą vertino ne tik pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Aprašas) 116 punktą, tačiau įvertino ir tai, ar yra pagrįsta tikimybė, kad jiems kyla grėsmė iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėl tariamo pareiškėjos kreipimosi dėl tėvo bylos. Buvo nustatyta, kad pareiškėjos baimė patirti jos nurodytus veiksmus nėra visiškai pagrįsta. Baimės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašytojo suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti tarptautinės apsaugos poreikį;
20.2. Pareiškėjos pasakojimo dalis apie kreipimąsi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas buvo atmesta dėl patikimumo stokos. Pareiškėja nenurodė jokių duomenų, leidžiančių identifikuoti įstaigas, į kurias ji tariamai kreipėsi. Nors pareiškėja teigė, kad aktyviai ėmėsi veiksmų, kad tėvo byla būtų atnaujinta, jos pasakojimas buvo nedetalus ir prieštaringas: jai nėra žinomos tėvo nužudymo detalės, ji negali nurodyti kur kreipėsi, neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų, painiojasi įvykių chronologijoje. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą bei pateiktus dokumentus, kurie yra neprieštaringi bei vienas kitą papildo, tikėtina, kad pareiškėjos giminaitės kreipėsi į atsakingas institucijas, siekdamos išsiaiškinti tėvo nužudymą. Tačiau, vertinant pareiškėjos pasakojimą apie kreipimąsi į institucijas dėl tėvo bylos, atsižvelgiant į nustatytus pasakojimo trūkumus, jis negalėjo būti vertinamas kaip pakankamai išsamus;
20.3. Skyrėsi ir pareiškėjų pasakojimų aplinkybės apie tariamą vyrų su grasinimais apsilankymą, todėl Migracijos departamentas pagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo ir atmetė juos dėl patikimumo stokos. Vyrų su grasinimais apsilankymas yra vienintelis epizodas, kurį neva patyrė pareiškėjai, todėl pagrįstai tikimasi, jog pareiškėjų pasakojimai nesiskirs, kadangi jie abu buvo šio tariamo įvykio dalyviai;
20.4. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl kreipimusi į teisėsaugos institucijas pareiškėjos giminaičiai patyrė persekiojimui prilygstančius veiksmus. Nepagrįstas pareiškėjų skundo argumentas dėl sesers L. išvykimo į (duomenys neskelbtini) su tikslu kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl tėvo bylos, kad dėl šių veiksmų padidėja tikimybė, jog pareiškėjams grįžus į kilmės valstybę jų laukia dar intensyvesnis persekiojimas. Sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo, prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą. Tai, kad pareiškėjos sesuo tariamai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas (pareiškėjai nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų), niekaip nesudaro prielaidos teigti, jog pareiškėjams gresia persekiojimas kilmės valstybėje, kadangi anksčiau jie tokių veiksmų nepatyrė. Tyrimo metu pareiškėja nurodė, kad nežino, ar jos giminaičiai patyrė kokius nors persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje, o tai, jog į jų oficialius kreipimusis buvo atsakyta oficialiais (anot pareiškėjos neigiamais) atsakymais, nesudaro prielaidų teigti, kad jie patyrė persekiojimo veiksmus;
20.5. Persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjai nei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei teismui skunde nenurodė nei vienos priežasties, dėl kurios jiems turėtų būti suteiktas prieglobsčio statusas;
20.6. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso pareiškėjams suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjų kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
21. Bylos esminis dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-80, kuriuo netenkintas (duomenys neskelbtini) piliečių pareiškėjų A. U., M. U. bei jų atstovaujamų nepilnamečių vaikų A-R. U., D. U., E. U. ir A-K. U. prašymas suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.
22. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nes nustatė, jog pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais, pareiškėjų paaiškinimai neįrodo, jog jiems (prieglobsčio prašytojams) asmeniškai kyla grėsmė dėl pareiškėjos tėvo nužudymo aplinkybių aiškinimosi. Taip pat nebuvo nustatyti pagrindai, dėl kurių pareiškėjams turėtų būti suteikta papildoma apsauga.
23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, kritikuodami pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo dėl to, kad pareiškėjų pasakojimai buvo prieštaringi. Pareiškėjų vertinimu, jų pateikti pasakojimai patvirtina vieną ir tą pačią aplinkybę – pareigūnų apsilankymo pareiškėjų namuose bei pareikštų grasinimų faktą, pareiškėja pateikė išsamų ir pakankamai nuoseklų pasakojimą dėl jos kreipimosi dėl jos tėvo nužudymo bylos aplinkybių, nebuvo prieštaravimų tarp pareiškėjų pateiktų pasakojimo aplinkybių. Pareiškėjai nurodo, kad pareiškėjos sesuo išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl tėvo nužudymo aplinkybių ištyrimo ir dėl to padidėja tikimybė, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju bus vykdomas dar intensyvesnis pareiškėjų persekiojimas.
24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
25. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
26. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
28. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.)
29. Aprašo 116.1 punkte nurodyta, kad remdamasis nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma persekiojimu. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.
30. Vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai išsamus ir detalus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas ir patikimumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti kitais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais (Aprašo 116 p.).
31. Kaip minėta, pareiškėjai prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės motyvuoja tuo, kad kilmės valstybėje kyla grėsmė jų gyvybei dėl bylos, susijusios su žmonos tėvo nužudymu, jiems grasinama, t. y. tuo, kad pareiškėja siekia išsiaiškinti jos tėvo nužudymo aplinkybes, o tai pykdo (duomenys neskelbtini) institucijas.
32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų apklausų duomenis ir kitus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėjos pasakojimas apie jos kreipimąsi į institucijas dėl tėvo žūties bylos negali būti vertinamas, kaip pakankamai išsamus (pareiškėja negalėjo įvardyti nei tikslaus institucijos, į kurią kreipėsi, pavadinimo, nei jos adreso; skyrėsi ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kada pas ją atėjo vyrai su grasinimais, nepaaiškino nesutapimų, susijusių su jos paaiškinimais dėl lankymosi archyve, pareiškėjos pasakojimas, kad ji aktyviai ėmėsi veiksmų, jog tėvo žūties byla būtų atnaujinta, nebuvo detalus). Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad pareiškėjos giminaičiai nustatyta tvarka kreipėsi į atitinkamas institucijas bei nustatyta tvarka iš jų gaudavo oficialius atsakymus, nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, jog dėl minėtų kreipimusi pareiškėjos giminaičiai patyrė persekiojimui prilygstančius veiksmus, bei į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjos giminaičiai, kurie kreipėsi į įvairias institucijas dėl tėvo nužudymo, būtų patyrę grasinimus.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pasakojimas neatitinka išsamumo, patikimumo, detalumo, tikslumo kriterijų, yra abstraktus, netikslus, o pareiškėja prašoma paaiškinti neatitikimus, negalėjo logiškai jų paaiškinti, painiojosi tarp savo pateiktų atsakymų, bei įvertinimu, jog pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Sutiktina tiek su atsakovo, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų paaiškinimai neįrodo, jog jiems (prieglobsčio prašytojams) asmeniškai kyla grėsmė dėl pareiškėjos tėvo nužudymo aplinkybių aiškinimosi.
34. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo Sprendime detaliai nurodytus pareiškėjo apklausų metu pateiktus paaiškinimus, kurie nepasižymėjo detalumu ir išsamumu, pažymi, kad atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog pareiškėjams turėjo būti taikoma abejonės privilegija, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, dėl kurių pareiškėjams negali būti taikoma abejonės privilegija.
35. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjų kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jie taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
36. Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina, išvada, kad pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jų paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjų apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, kad pareiškėjams (prieglobsčio prašytojams) asmeniškai kyla grėsmė. Pareiškėjai visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamiems nesieja su jų persekiojimu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjų visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.
37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų A. U. (A. U.), M. U. ir pareiškėjų A-R. U. (A-R. U.), D. U. (D. U.), E. U. (E. U.), A-K. U. (A-K. U., atstovaujamų pagal įstatymą A. U. (A. U.) ir M. U., apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė