Baudžiamoji byla Nr. e1-1953-952/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42422-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;

1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 28 d. 

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bausmę atlikęs iš probuojamų asmenų duomenų registro išregistruotas 2019 m. kovo 4 d., teistumas neišnykęs, 

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       R. J., smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2021 m. gruodžio 6 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia, savo šeimos nariui – motinai D. J. kumščiu sudavė 2 smūgius į viršugalvį, 1 smūgį į kairį skruostą ir 1 smūgį į krūtinę, tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. J. sukėlė fizinį skausmą.

2.       Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad D. J. yra jo  mama, bet  kartu negyvena. Su mama santykiai yra geri. 2021 metų gruodžio 5 ir 6 dienomis su broliu R. J., būdami tai pas jį namuose, tai pas brolį, vartojo alkoholinius gėrimus. Brolis R. gyvena kartu su mama, jos bute. Dėl to, kad alkoholį vartojo kelias dienas, ne viską smulkiai atsimena, kai ką atsimena tik momentais. Kažkuriuo metu, 2021 m. gruodžio 6 d., alkoholį su broliu vartojant mamos namuose, kaip prisimena, išgirdo mamą kažką negražiai kalbant apie R. draugę. R. draugės tuo metu namuose nebuvo, bet mama tiesiog apie ją kalbėjo. R. nieko nesakė dėl mamos pasakytų žodžių, o jam  jos žodžiai nepatiko, jis žodžiais užsistojo R. draugę ir taip pradėjo pyktis su mama. Pykstantis mama dar priekaištavo dėl to, kad jis geria, sakydama, kad jis mažiau gertų. Pati mama buvo blaivi, ji negeria. Susipykus su mama, ji pradėjo ant jo šaukti, rėkti ir sunervino. Jis pats prisimena, kad pykstantis mamą pastūmė. Kad mamai sudavė smūgius, neprisimena, bet neneigia, kad galėjo taip padaryti. Meluoti ir bereikalingai jį kaltinti mama negalėtų, ji taip nesielgia, todėl tiki, kad galėjo jai suduoti, kaip ji ir sako. Kiek prisimena, su mama pykosi būnant jos kambaryje, o brolis R. buvo savo kambaryje, kur jie kartu vartojo alkoholį. Ar brolis matė  konfliktą, jis nežino, bet mano, kad galėjo tik girdėti. Jei mamai savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, labai gailisi dėl to, būtinai jos atsiprašys dėl tokio elgesio. Prieš mamą ankščiau smurtavęs niekada nėra, čia toks pirmas atvejis, bet viskas gavosi per alkoholį, blaivus taip niekada nepadarytų (b. l. 92-95).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

3.       R. J. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais ir kita bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1.       nukentėjusiosios D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad R. J. yra jos sūnus, su sūnumi kartu negyvena, jis gyvena atskirai tame pačiame name esančiame pirmame bute. Š. m. gruodžio 6 d., apie 20.50 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo akivaizdžiai girtas sūnus R. J.. Tuo metu ji buvo savo kambaryje, sūnus buvo agresyvus, pradėjo prie jos be jokios priežasties kabinėtis žodžiais, plūdo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Sūnui liepė ją nustoti plūsti ir liepė eiti iš jos  kambario, bet jis jos neklausė ir pradėjo staiga ją mušti. Iš savo rankos kumščio sudavė jai du kartus į viršugalvį, vieną smūgį į kairį žandą ir vieną smūgį į krūtinę. Nuo patirtų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį dešimt balų skausmo skalėje vertintų 5 balais. Kai sūnus jai smūgiavo į veidą, ji šaukė, prašė jo nebemušti, dengėsi veidą rankomis, kad nesuduotų dar smūgių, paskui bandė jį nuo savęs nustumti. Iš jos elgesio sūnus turėjo suprasti, kad jai skauda. Sūnus, ją pervertęs ant lovos, nustojo mušti ir išėjo iš kambario. Kai ją mušė R. J., viską matė kitas sūnus R. J., tačiau jis jos negynė, broliui netrukdė jos mušti, tik pasakė broliui, kad tu čia per žiauriai. Kai sūnus išėjo iš kambario, ji paėmė telefoną ir, paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu, pranešė, kad ją sumušė sūnus. Atvykusioms policijoms pareigūnėms papasakojo, kad buvo sumušta ir jai skauda krūtinę, galvą, svaigsta galva. Policijos pareigūnės jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jai suleido vaistų, suteikė pirmąją pagalbą bei pasiūlė vykti į gydimo įstaigą detalesnei apžiūrai, tačiau ji atsisakė. Kai buvo mušama, skausmas buvo momentinis, truko kelias sekundes, tik iki šiol skauda krūtinę, sunku kvėpuoti. Sūnus R. J. turi problemų su alkoholio vartojimu, jį vartoja dažnai, o girtas būna agresyvus ir ji jo labai bijo. Norėtų, kad sūnus negalėtų prie jos artintis. Ar su sūnumi norės taikytis, šiuo metu nežino. Ankščiau su sūnumi buvo konfliktų, policijai visada pranešdavo, tačiau sūnus jos nemušdavo, konfliktuodavo tik žodžiu, dėl jo girtuoklysčių (b. l. 36-39);

3.2.       liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad R. J. yra jo brolis dvynys. Savo šeimos dar nėra  sukūręs ir gyvena pas mamą D. J. jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, tik pirmame bute, gyvena ir jo brolis R. su savo sugyventine D. K.. Nuo 2021 m. gruodžio 4 d., gavę atlyginimus, su broliu R. pradėjo diena iš dienos vartoti alkoholį. Alkoholį vartojo tai bute pas brolį, tai mamos bute, jo kambaryje. Dėl daugiadienio alkoholio vartojimo visos dienos jam maišosi, bet prisimenu, kad kažkurią dieną, tiksliau vakarą, į namus buvo atvažiavusios dvi policininkės, kurios kalbėjosi su mama, buvo atvažiavusi greitoji, medikė apžiūrinėjo mamą. Kas ir dėl ko iškvietė policiją ir greitąją, jis nežino. Kad tą vakarą tarp mamos ir brolio R. būtų buvęs koks konfliktas tokio dalyko neatsimena matęs, bet gali to neatsiminti ir dėl buvusio savo girtumo. Ar R. galėjo mušti mamą, nežino, sunku pasakyti, bet, būdamas girtas, brolis būna agresyvus. Ankščiau nėra matęs, kad brolis muštų mamą. Yra matęs ne kartą besipykstančius žodžiais, bet ir jis  pats su mama kartais žodžiais pasipyksta, kai mama pradeda priekaištauti dėl alkoholio vartojimo. Kaip sakė, nematė, kad R. būtų sumušęs mamą, bet po to vakaro, kai namuose buvo policija, mama kelis kartus sakė, kad R. neatleis, sakė, kad pyksta ant jo. Kodėl ant R. pyksta ir už ką neatleis, jis mamos neklausė, nes jam tiesiog tai nebuvo įdomu (b. l. 75-78);

3.3.       2021 m. gruodžio 6 d. asmens blaivumo tikrinimo duomenimis, iš kurių matyti, kad R. J. nustatytas 3,30 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 28-29);

3.4.       2021 m. gruodžio 6 d. asmens blaivumo tikrinimo duomenimis, iš kurių matyti, kad D. J. įvykio metu buvo blaivi, jai  nustatytas 0.00 promilių blaivumas (b. l. 28-29);

3.5.       2021 m. gruodžio 6 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint D. J., ant jos veido kairiojo skruosto matosi nežymus 2,5 cm x 2,5 cm paraudimas, ant moters krūtinės matosi 10 cm x 11 cm dydžio paraudimas. Daugiau matomų kūno sužalojimų nepastebima (b. l. 44-45);

3.6.       2021 m. gruodžio 6 d. greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės kopija, iš kurios matyti, kad prieš pusvalandį trenkė sūnus kumščiu per kairį skruostą, krūtinkaulį. Veido, krūtinės srity stebimas paraudimas, skausmingi judesiai (b. l. 59-61);

3.7.       2021 m. gruodžio 6 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad apie įvykį pranešė pati nukentėjusioji D. J., kuri nurodė, kad sūnus trenkė iš kumščio pranešėjai į veidą ir krūtinę, daužo duris (b. l. 24-27);

3.8.       apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėjus vaizdo įrašus iš pareigūnų „body“ kamerų, matyti, blaivi ir susijaudinusi D. J., kuri nurodė, kad sūnus R. J. be jokios priežasties jai trenkė 2 smūgius į galvą, 1 smūgį į akį ir 1 smūgį į krūtinę, kad jai sunku kvėpuoti. D. J. nurodo, kad patyrė fizinį skausmą ir jį įvertina 5 balais. Į kambarį atėjus neblaiviam (3,26 promilių neblaivumo laipsnis) R. J. ir pareigūnėms jo paklausus ar matė įvykį, jis atsako, kad matė, kaip brolis skriaudė mamą (b. l. 31-33);

3.9.       2021 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra medinis vieno aukšto žalios spalvos namas. Nuo Panevėžio gatvės pusės, įėjus pro pirmas rudos spalvos duris, patenkama į bendro naudojimo namo koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra rudos durys, pažymėtos Nr. 3. Užėjus į buto vidų, matomas koridorius, kurio gale, dešinėje pusėje, pro baltos spalvos duris, patenkama į miegamąjį. Miegamasis apstatytas baldais. Įvykio vietoje jokių nusikalstamai veikai reikšmingų pėdsakų nematyti, niekas nepaimta (b. l. 12-14).

4.       Minėtų įrodymų visuma, t. y. R. J. parodymai, nukentėjusiosios D. J. parodymai, liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad R. J. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai D. J.. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

5.       Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

6.       Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad R. J. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b. l. 123); civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

7.       Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, siūlo skirti 45 parų arešto bausmę. Pritaikius BK 641 str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

8.       Kaltinamasis R. J. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (b. l. 123).  

9.       Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas  apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

10.       Skiriant bausmę R. J. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad R. J. teistas, teistas ir už smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 102-111), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 112-115), dirbantis (b. l. 120).

11.       Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. J. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokuroro prašomą bausmės trukmę (BK 49 str.).

12.       Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 6 d. 21.50 val. iki 2021 m. gruodžio 7 d. 14.15 val., t. y. 1 para ir laikytina, kad atlikta viena arešto para  (b. l. 79, 96).

13.       Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

14.       Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99) – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

R. J. išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (Šiaulių tardymo izoliatorių) atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 6 d. 21.50 val. iki 2021 m. gruodžio 7 d. 14.15 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad atlikta viena arešto para.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja                                                                            Deimantė Andrulytė