Administracinė byla Nr. eA-1176-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00892-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 21.3.7; 22.4; 22.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šiaulių AVPK) viršininko 2022 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 40-TE-274 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4 skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) grąžinti pareiškėją į tarnybą į Šiaulių AVPK Organizuoto nusikaltimo tyrimo valdyboje (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) priteisti iš Šiaulių AVPK pareiškėjui priklausantį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos už neteisėtą atleidimą; 5) panaikinti Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisijos sprendimą neskirti pareiškėjui atminimo ženklų „Už ištarnautus metus“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 6) priteisti iš Šiaulių AVPK užmokestį už priedus, kurie nuo pareiškėjo nušalinimo momento iki atstatymo į pareigas bei atleidimo buvo mokami Šiaulių AVPK Organizuoto nusikaltimo tyrimo valdybos pareigūnams kaip dirbantiems specializuotame padalinyje.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis Įsakymu nuo 2022 m. gegužės 14 d. buvo atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 77 straipsnio 1 ir 2 dalimis, išmokant keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Pareiškėjas minėtose pareigose dirbo nuo 2012 m. liepos 2 d. Prieš tai (nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. liepos 2 d.) dirbo Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje (duomenys neskelbtini).

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. sausio 27 d. baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-0007-12 (teisminis bylos Nr. 1-134-185/2014), kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos pareigūnai, pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnį bei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2014 m. birželio 10 d. baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-00007-12 pareiškėjui buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. 2014 m. liepos 11 d. minėta baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Šiaulių AVPK viršininkas 2014 m. rugsėjo 9 d. priėmė įsakymą Nr. 40-TE-1001 dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu Nr. 1-2-366/2019 pareiškėjas buvo išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, tačiau nuosprendis dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) paduoto skundo Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui neįsiteisėjo. 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme pareiškėjas dėl pareikštų kaltinimų buvo išteisintas, Lietuvos apeliaciniam teismui nurodžius, jog Generalinės prokuratūros skundas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nagrinėjamas, kadangi jis yra visiškai nepagrįstas. Nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo momento – 2022 m. vasario 24 d., t. y. nuo to momento Šiaulių AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. 40-TE-1001 dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų neteko galios, o vadovaujantis Statutu, pareiškėjas turi būti grąžintas į anksčiau eitas pareigas.

4.       Pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Policijos departamentą bei Šiaulių AVPK su prašymu grąžinti jį į tarnybą policijoje, bei nurodyti (el. paštu ar kitais būdais) kada ir kur jis turi prisistatyti tolimesnei tarnybai, bei uždavė kitus jį dominančius klausimus. Nors nušalinimo terminas buvo pasibaigęs ir nuo 2022 m. vasario 24 d. turėjo pradėti eiti pareigas, jis 2022 m. vasario 26 d. gavo pranešimą iš Sodros, jog Šiaulių AVPK pateikė duomenis apie tai, jog laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. pareiškėjas yra nedraudžiamas socialiniu draudimu, t. y. toliau yra nušalintas nuo tarnybos. Pareiškėjas 2022 m. kovo 1 d. kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą su prašymu leisti susipažinti su darbo apskaitos žurnalais nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d., kadangi tiek darbo metu, tiek nušalinimo laikotarpiu darbo apskaitos žurnalas privalo būti pildomas, darant jame atitinkamas žymas. 2022 m. kovo 2 d. elektroniniu paštu pareiškėjas gavo pranešimą Nr. 40-S-2426-(1.19E), pasirašytą Šiaulių AVPK viršininko, informuojantį, jog pareiškėjo pareigybės Šiaulių AVPK nėra, ji buvo panaikinta 2015 m. sausio 1 d., todėl iš pridėto sąrašo jis privalo pasirinkti vieną iš pareigybių, kurioje nori toliau tęsti tarnybą ir nedelsiant turi atvykti į Šiaulių AVPK. Pateiktame sąraše buvo pateikti tik pareigybių pavadinimai, nenurodant jokios informacijos. 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjas su kolega V. M. atvyko į nurodytą kabinetą, kur jiems buvo nurodyta pasirinkti pareigybes. Buvo paaiškinta, jog pareiškėjas ir jo kolega privalo pasirinkti pareigybę iš pateikto sąrašo, jų buvusios pareigybės yra panaikintos, o į tarnybą pareiškėjas bus atstatytas tik tada, kai pasirinks kitą pareigybę, o sveikatos tinkamumo tolimesnei tarnybai patikrinimas bus atliekamas tik tada, kai jis savo noru pasirinks eiti kitas pareigas. Pareiškėjas, manydamas jog jo vertimas savo noru atsisakyti užimamų pareigų yra neteisėtas, laukė koks bus priimtas sprendimas. Kolegai V. M. paskambino pareigūnas G. U. kuris nurodė, jog pareiškėjas laikomas einantis Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuro (toliau – ir ONTB) 4 skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2022 m. vasario 25 d., nors biuro ir pareigybių nėra, jam jokių funkcijų atlikti nereikia ir į darbą eiti nereikia, o jam vėl bus pateiktas tas pats pareigybių sąrašas, iš kurio jis privalės pasirinkti naujas pareigybes arba bus atleistas iš tarnybos. Tą pačią dieną pareiškėjas el. paštu gavo Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 40-TE-143, kuriuo jis atstatomas į Šiaulių AVPK ONTB 4 skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas (kaip darbdavys teigia, neegzistuojančias pareigas) bei informuojamas, jog jei neapsirinks pareigybių iš pateikto sąrašo, bus atleistas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu.

5.       Pareiškėjas nurodė, jog kaip teigia Šiaulių AVPK atstovai, 2015 m. sausio 1 d. buvo įvykdyta Kriminalinės policijos padalinių reforma. Visi tuomečiai ONTB pareigūnai iš Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro buvo perkelti į Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybą (toliau – ir ONTV), pareigybių aprašymai faktiškai nepakito, pakeisti tik pavadinimai ir struktūra, pareigūnai atliko ir dabar atlieka identiškas funkcijas, kurias jis atliko iki nušalinimo, tik į jo darbo vietą šiuo metu yra priimtas kitas pareigūnas. Pareiškėjui buvo nurodyta 2022 m. kovo 7 d. atvykti pas Šiaulių AVPK viršininką. Pokalbio metu buvo dar kartą nurodyta patiems pasirinkti naujas pareigybes savo iniciatyva ir atsakomybe, reikiamus egzaminus turės išsilaikyti vėliau, kai pasirinks pareigybes, buvo leista suprasti, kad jei jis nesirinks kitų pareigybių, bus atleistas iš tarnybos. Siekdami suteikti laiko atsakymams paruošti bei išsiaiškinti esamą padėtį, pareiškėjas su kolega pateikė prašymus išleisti kasmetinių atostogų, jos buvo suteiktos nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2022 m. balandžio 22 d.  Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad panaikinus iki nušalinimo pareiškėjo užimtą pareigybę, neteko galios ir šios pareigybės aprašymas, pridėtas tas pats sąrašas pareigybių bei nurodyta, jog iki 2022 m. balandžio 22 d. (atostogų pabaigos) nepasirinkus pareigybių iš sąrašo, jis bus atleistas iš tarnybos dėl reorganizacijos. Dėl nedarbingumo (ligos ir ligonio slaugymo) ši data nukelta į 2022 m. gegužės 13 d. 

6.       Pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių AVPK pripažįsta, jog reorganizacija įvyko formaliai ir dalis pareigybių buvo tik pervadinta, tačiau prašytų jo ONTB pareigybių ir dabar tą patį darbą atliekančių ONTV (duomenys neskelbtini) pareigybių jam nepateikė, tame pačiame rašte nurodė, jog šiuo metu Šiaulių AVPK organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje jokia reorganizacija nevyksta. Pokalbio metu Šiaulių AVPK viršininkas nurodė, jog ONTB reorganizacija yra pasibaigusi. Nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. pareiškėjo darbo apskaitos žiniaraštis buvo pildomas Šiaulių AVPK ONTV darbo apskaitos žiniaraštyje, ONTV (duomenys neskelbtini) pareigose, t. y. tarnyboje ir pareigose, į kurias nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo perkelti visi be išimties Šiaulių AVPK ONTB darbuotojai, tik pakeitus pareigybių pavadinimus. Tačiau atleidžiant iš tarnybos yra nurodoma, jog pareiškėjas atleidžiamas iš ONTB. 

7.       Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. kovo 29 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą bei Šiaulių AVPK viršininką nurodydamas, jog atstačius jį į tarnybą, į tarnybos laiką įskaičius nušalinimo laikotarpį, jo priskaičiuotas vidaus tarnybos stažas yra daugiau kaip 16 metų, o nušalintas nuo tarnybos jis buvo beveik 8 metus. Pareigūnai už ištarnautus metus yra apdovanojami atminimo ženklais. Nušalinimo laikotarpiu jam priklausė gauti vieną atminimo ženklą už ištarnautus metus, t. y ištarnavus 15 metų. Todėl pareiškėjas prašė spręsti klausimą dėl šių atminimo ženklų skyrimo. 2022 m. balandžio 29 d. elektroniniu paštu pareiškėjas gavo raštą iš Šiaulių AVPK, kuriame nurodoma, jog jam atsisakyta skirti pasižymėjimo ženklą, kadangi Šiaulių AVPK nežino, ar nušalinimo metu jis nepriekaištingai atliko pareigas, o toks klausimas galės būti sprendžiamas kai jis po atostogų tęs tarnybą, t. y. tokiu atveju, jei pasirinks jam pasiūlytas pareigas, nors pagal Šiaulių AVPK pateiktus duomenis jokia reorganizacija Kriminalinėje policijoje nevyksta, o pagal darbo apskaitos žiniaraščius jis dirba Šiaulių AVPK ONTV (duomenys neskelbtini) pareigose. Viso nušalinimo laikotarpiu pareiškėjo ir Šiaulių AVPK darbo santykiai nebuvo nutrūkę, t. y jis privalėjo deklaruoti pajamas, pildyti deklaracijas, taigi jis vis tik turėjo pareigas, susijusias su tarnyba, kartu per visą tą laikotarpį neturėjo jokių drausminių ar kitokių nuobaudų, susijusių su pareigų atlikimu, o jam pateikti kaltinimai nepasitvirtino. Nepagrįstas Šiaulių AVPK sprendimo motyvas, kad kol pareiškėjas nepasirinko pareigų ir nepradėjo dirbti Šiaulių AVPK, tol šis klausimas nebus sprendžiamas. Atsižvelgiant į faktą, jog į tarnybą pareiškėjas grąžintas 2022 m. vasario 24 d., o atostogų išėjo 2022 m. kovo 17 d., už šį laikotarpį gavo atlyginimą, nesuprantamas Šiaulių AVPK argumentas, kad atminimo ženklus bus galima gauti tik pradėjus dirbti. Darbo apskaitos žiniaraščiuose nuo atstatymo į tarnybą yra nurodoma, jog pareiškėjas yra prastovose ne dėl darbuotojo kaltės, tačiau apie tai jis nebuvo informuotas, negalėjo tokio sprendimo apskųsti. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato įvairius apmokėjimo variantus prastovos metu, todėl pareiškėjas nežino, kaip jam buvo apmokamas prastovos laikotarpis, nes atlyginimo lapelių bei informacijos apie apskaičiuotą atlyginimą negavo.

8.       Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Šiaulių AVPK nurodydamas, jog nebenori tęsti atostogų nuo 2022 m. gegužės 16 d. (paskutinę atostogų dieną laikant 2022 m. gegužės 13 d.) ir informavo, kad nesirenka jokių pasiūlytų pareigybių. 2022 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu buvo atsiųstas įsakymas apie atleidimą iš tarnybos nuo 2022 m. gegužės 14 d. Šiaulių AVPK priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo yra neteisėtas.  Šiaulių AVPK ONTB reorganizacija buvo baigta 2015 m. sausio 1 d. Kad pareiškėjas, įvykdžius reorganizaciją, nors ir būdamas nušalintas, buvo perkeltas iš Šiaulių AVPK ONTB į Šiaulių AVPK ONTV, liudija ir jo gauti darbo apskaitos žiniaraščiai, vidiniuose Šiaulių AVPK dokumentuose ir įsakymuose jam buvo skiriama tarnybinė uniforma, žymimas normatyvų laikymas, perskaičiuojami atlyginimai ir t.t. Šių dokumentų jam taip pat niekas nepateikė, tačiau akivaizdu, jog tarnybinė uniforma neegzistuojančiam etatui skiriama nebūna. Pasikeitė tik padalinio pavadinimas, o funkcijos ir etatų skaičius ne tik nebuvo sumažintas, o biuras buvo išplėstas iki valdybos, kadangi naujas padalinys turėjo dirbti apskrities principu.

9.       Pareiškėjas teigė, kad dėl Šiaulių AVPK veiksmų bei nuolat paaiškėjančių faktų apie jam nesakomą tiesą ar pateikiant netikslius duomenis, jautė didelį stresą, nerimą, dėl jo išgyveno ir jo šeima. Šiaulių AVPK nesugebant paaiškinti savo sprendimų, pareiškėjas jautė neužtikrintumą dėl savo ateities, karjeros galimybių. Pareiškėjo sveikata per aštuonerius metus bylinėjimosi ir jį nušalinus nuo pareigų be jokių socialinių garantijų dėl nuolatos patiriamo streso blogėjo (nuolatinis nerimas, stresas, nemiga), kaip policijos pareigūnas jis negavo jokių privalomų sveikatos patikrinimų ar sveikatos priežiūros paslaugų, kurios yra numatytos Statute. Šiaulių AVPK, vengdamas prisiimti atsakomybę dėl savo sprendimų, vengia siųsti pareiškėją medicininei komisijai ir nustatyti jo sveikatos būklę, siekdamas išvengti galimo civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas yra Policijos pareigūnų profesinės sąjungos narys. Pagal kolektyvinę darbo sutartį, su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki keturiolikos metų, arba neįgaliaisiais darbo santykiai gali būti nutraukti tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Šie darbuotojai įspėjami prieš 4 mėnesius ir turi absoliučią pirmenybės teisę likti darbe. Vienam pareiškėjo vaikui yra 6, o kitam – 4 metai. Tokiu atveju įspėjimas apie atleidimą turėjo būti įteiktas prieš keturis mėnesius iki atleidimo.

10.       Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad Šiaulių AVPK nepateikė jam visų laisvų pareigybių sąrašo, buvo pateikta tik dalis laisvų pareigybių, nebuvo siūlomos Telšių AVPK laisvos pareigybės, nors Šiaulių ir Telšių apskrities vyriausieji policijos komisariatai yra sujungti.

11.       Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.  

12.       Atsakovas nurodė, kad Šiaulių AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 40-TE-1001, kurio teisėtumas patikrintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-187-289/2015, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjas nušalintas nuo Šiaulių AVPK ONTB 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-185/2014, teisminiame procese proceso Nr. 1-01-2-00042-2014-7. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2019, įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 24 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-654/2022), pareiškėjas išteisintas. Jam išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos policijoje buvo įvykdyta Kriminalinės policijos padalinių reforma, kurios metu panaikinti visi Šiaulių AVPK kriminalinės policijos padaliniai, įskaitant ir ONTB. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-790 ,,Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, nuo 2015 m. sausio 1 d. panaikintos visos Šiaulių AVPK ONTB pareigybės. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-798 ,,Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsteigtos ir patvirtintos Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigybės. Pareiškėjo iki nušalinimo eita Šaulių AVPK ONTB (duomenys neskelbtini) pareigybė panaikinta nuo 2015 m. sausio 1 d.

13.       Atsakovas paaiškino, kad 2022 m. vasario 24 d. pasibaigus pareiškėjo nušalinimo pagrindui buvo sprendžiamas jo pareigų ėjimo klausimas. Dėl nušalinimo nuo pareigų, pareiškėjas nebuvo perkeltas į naujai suformuotą valdybą, o darbo laiko apskaita toliau privalėjo būti pildoma. Nuo 2015 m. sausio 1 d. pareiškėjo darbo apskaita buvo pildoma Šaulių AVPK ONTV darbo apskaitos žiniaraščiuose. Apskaitos vedimas nereiškia, kad pareiškėjas užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas Šaulių AVPK ONTV, atlyginimas šiuo laikotarpiu jam nebuvo apskaičiuojamas ir mokamas. Pareiškėjas skundu nepagrindžia savo reikalavimo tikslingumo, kokias įrodinėtinas aplinkybes pagrįs ar paneigs prašomi darbo apskaitos žiniaraščiai ir atsiskaitymo lapeliai (algalapiai) už laikotarpį nuo jo nušalinimo dienos iki atleidimo iš vidaus tarnybos.

14.       Atsakovas nurodė, kad Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 40-TE-143 ,,Dėl G. G. tarnybos“ nurodyta, kad pareiškėjas, Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini), toliau eina pareigas nuo 2022 m. vasario 25 d., perskaičiuotas stažas, pavesta pateikti pareiškėjui lygiaverčių ar žemesnių Šiaulių AVPK pareigybių sąrašą, nesutikus tęsti tarnybos vienose iš jam pasiūlytų pareigų, pareiškėjui įteikti įspėjimą dėl atleidimo vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu, paskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 25 d. Įsivėlus klaidai, Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 40-TE-160, pakeistas minėto įsakymo 2.2 punktas nurodant paskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 24 d. Nuo 2022 m. vasario 25 d. pareiškėjo darbo apskaitos žiniaraštyje, išskyrus kai jis atostogavo ar buvo nedarbingume ligonio slaugymui, buvo žymima ,,PN“ – prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, dėl to, kad buvo sprendžiamas pareiškėjo tolimesnių pareigų ėjimo klausimas ir jis į darbą nėjo, nors atlyginimas jam buvo mokamas. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 2 d. rašte Nr. 40-S-2426 ,,Dėl atsakymo į prašymą“ el. paštu pateiktame pareiškėjui, vykdant Statuto 45 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad padalinys ir pareigybė, kurią iki nušalinimo užėmė pareiškėjas, panaikinti, jam pasiūlyta pasirinkti kitas lygiavertes ar žemesnes, laisvas Šiaulių AVPK pareigybes, pridėtas laisvų pareigybių sąrašas. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 10 d. rašte Nr. 40-S-2769 ,,Dėl atsakymo į prašymą“, prie kurio pridėtas 2022 m. kovo 10 d. įspėjimas Nr. 40-S-2762 apie pareigybės panaikinimą ar galimą atleidimą iš vidaus tarnybos, nurodyta, kad jeigu pareiškėjas nepasirinks pareigų, kuriose nori tęsti tarnybą, 2022 m. balandžio 25 d. bus atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Įsakymu 2022 m. gegužės 14 d., Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) G. G. atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo skunde nurodomų kolektyvinės sutarties nuostatų nėra nei 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos policijos šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 5-IL-15444, nei 2021 m. spalio 22 d. 2022 metų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Įspėjimo terminai aiškiai numatyti Statuto 76 straipsnio 2 dalyje.

15.       Atsakovas nurodė, jog Apdovanojimo ir skatinimo policijos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-800 ,,Dėl Apdovanojimo ir skatinimo policijos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 53 punkte numatyta, kad policijos sistemoje dirbantys pareigūnai, darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą gali būti skatinami policijos atminimo ženklu ,,Už ištarnautus metus“. Aprašo 53 punkte numatyta teisė, o ne pareiga skatinti. Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. kovo 29 d. prašymą Nr. 40-AP-556 nustatė, kad vadovaujantis Aprašo 53 punkto nuostata, nepriekaištingas tarnybinių pareigų atlikimas yra būtina sąlyga, kad pareigūnai galėtų būti skatinami šiuo atminimo ženklu. Pareiškėjas nuo 2014 metų buvo nušalintas nuo pareigų ir nevykdė pareigūno funkcijų, todėl nėra galimybės konstatuoti, kad jis šiuo metu atitinka šią privalomą sąlygą. Komisija nutarė siūlyti viršininkui šiuo metu neskatinti pareiškėjo policijos atminimo ženklais ,,Už ištarnautus metus“, o pareigūnui priėmus sprendimą tęsti tarnybą, iš naujo nagrinėti klausimą dėl šio pareigūno paskatinimo policijos atminimo ženklais ,,Už ištarnautus metus“. Šiaulių AVPK viršininkas rezoliucija „Sutinku“ sutiko su komisijos siūlymu.

16.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Statuto 52 straipsnio 1 dalyje (redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 31 d., 43 str. 1 d.) numatytos 2 priedų rūšys, kurios sudaro darbo užmokestį, t. y. priedas už laipsnį ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų (nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 24 d.), įskaitant priedus už laipsnį ir stažą, ir delspinigiai. Pareiškėjui mokėti priedai už laipsnį ir stažą nuo atstatymo į pareigas iki atleidimo iš vidaus tarnybos, nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. gegužės 14 d.

17.       Atsakovo Šiaulių AVPK atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Telšių AVPK ir Šiaulių AVPK yra vykdomas laikinas sujungimas eksperimento būdu, tai yra du skirtingi juridiniai asmenys, todėl pareiškėjui nebuvo pasiūlytos Telšių AVPK pareigybės.

II.

18.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo G. G. skundą atmetė.

19.       Teismas nustatė, kad Šiaulių AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 40-TE-1001 „Dėl (duomenys neskelbtini) V. M. ir (duomenys neskelbtini) G. G. nušalinimo nuo pareigų“, G. G. nušalintas nuo Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-185/2014 (teisminiame procese proceso Nr. 1-01-2-00042-2014-7). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2019, įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 24 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-654/2022), G. G. išteisintas.

20.       Teismas nurodė, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos policijoje atlikta Kriminalinės policijos padalinių reforma, kurios metu panaikinti visi Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos padaliniai, įskaitant ir ONTB. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-790 ,,Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. panaikintos visos Šiaulių AVPK ONTB pareigybės. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-798 ,,Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. įsteigtos ir patvirtintos Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigybės. Pareiškėjo iki nušalinimo eita Šiaulių AVPK ONTB (duomenys neskelbtini) pareigybė panaikinta nuo 2015 m. sausio 1 d.

21.       Teismas nustatė, kad Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 40-TE-143 ,,Dėl G. G. tarnybos“ nurodyta, kad toliau eina pareigas nuo 2022 m. vasario 25 d. G. G., Šiaulių AVPK ONTB 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini), nustatytas vidaus tarnybos ir Lietuvos valstybei stažas, pavesta pateikti G. G. lygiaverčių ar žemesnių Šiaulių AVPK pareigybių sąrašą, nesutikus tęsti tarnybos vienose iš jam pasiūlytų pareigų, G. G. įteikti įspėjimą dėl atleidimo vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu, paskaičiuoti ir išmokėti G. G. darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 25 d. Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 40-TE-160 ,,Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 40-TE-143 ,,Dėl G. G. tarnybos“ pakeitimo“, pakeistas minėto įsakymo 2.2 punktas nurodant, kad paskaičiuoti ir išmokėti G. G. darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 24 d. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 10 d. Įspėjime apie pareigybės panaikinimą ir galimą atleidimą iš vidaus tarnybos Nr. 40-S-2762-(1.19E), adresuotame pareiškėjui, nurodyta, kad jeigu G. G. nepasirinks pareigų, kuriose nori tęsti tarnybą, 2022 m. balandžio 25 d. bus atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą (kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų). Skundžiamu Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 40-TE-274 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) G. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“, 2022 m. gegužės 14 d. Šiaulių AVPK ONTB 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) G. G. atleistas iš vidaus tarnybos.

22.       Teismas, aptaręs Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 76 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodė, kad Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 10 d. įspėjimu Nr. 40-S-2762-(1.19E) pareiškėjas buvo įspėtas apie galimą atleidimą, o 2022 m. gegužės 13 d. Įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos, todėl spręstina, jog buvo laikytasi Statuto 76 straipsnio 2 dalyje nurodyto ne mažesnio kaip vieno mėnesio termino. Nors pareiškėjas nurodė, jog yra Policijos pareigūnų profesinės sąjungos narys, o pagal kolektyvinę darbo sutartį, su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki keturiolikos metų, arba neįgaliaisiais darbo santykiai gali būti nutraukti tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus; šie darbuotojai įspėjami prieš 4 mėnesius ir turi absoliučią pirmenybės teisę likti darbe; jis augina du mažamečius vaikus, teismas pažymėjo, kad tokio reglamentavimo nėra į bylą pateiktoje bei viešai prieinamoje bylai aktualioje 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos policijos šakos kolektyvinėje sutarties Nr. 5-IL-15444/3-197 redakcijoje ir 2021 m. spalio 22 d. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualūs įspėjimo terminai nurodyti Statuto 76 straipsnio 2 dalyje.

23.       Teismas, spręsdamas ar pareiškėjo pareigybė buvo realiai panaikinta, nustatė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-790 ,,Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. panaikintos visos Šiaulių AVPK OVTB pareigybės, kurių iš viso buvo 30. Šiaulių AVPK OVTB 4-ojo skyriaus pareigybių sąrašas buvo: 1 viršininkas, 1 vyriausiasis tyrėjas, 2 vyresnieji tyrėjai, 2 vyresnieji specialistai ir 4 tyrėjai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-798 ,,Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. įsteigtos ir patvirtintos Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigybės (iš viso 25 pareigybės). (duomenys neskelbtini) pareigybės valdyboje nebėra. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, iki reorganizacijos (duomenys neskelbtini) dirbę asmenys, pageidavę užimti aukštesnes pareigas ((duomenys neskelbtini)), turėjo dalyvauti atrankoje.

24.       Teismas vertino, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras turėjo diskrecijos teisę įgyvendinti Šiaulių AVPK struktūrinius pertvarkymus ir atitinkamai patvirtinti naujus pareigybių sąrašus. Pareiškėjas iš esmės tokių aplinkybių skunde ir neginčijo. Atsižvelgus į panaikintų pareigybių skaičių, matyti, kad vyko realūs struktūriniai pertvarkymai Šiaulių AVPK. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, siekiant su juo susidoroti. Teismas nevertino nei ekonominio, nei politinio šių procesų aspekto. Šiaulių AVPK struktūros pakeitimai įgyvendinti Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintais įsakymais, tačiau administracinėje byloje jie nėra ginčijami, todėl teismas nevertino jų teisėtumo bei pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos dalykas.

25.       Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) pareigybė priskirta 11 grupei, vyresniojo (duomenys neskelbtini) – 10 pareigybių grupei. Todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog (duomenys neskelbtini) ir vyresniojo (duomenys neskelbtini) pareigybės yra skirtingos, jas užimantiems asmenims keliami skirtingi reikalavimai, o pareiškėjo pareigybė reorganizacijos metu realiai buvo panaikinta.

26.       Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką bei Statuto normas vertino, kad vidaus reikalų statutinė įstaiga, atleisdama pareigūną pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą, privalėjo būti aktyvi, atsižvelgti į pareigūno teisėtus lūkesčius, dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos pareigūno teisės ir socialinės garantijos, siūlyti pareigūnui tokias konkrečias laisvas lygiavertes pareigas arba žemesnes pareigas, kurias šis pareigūnas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir įstaigos pertvarkymus, galėtų užimti.

27.       Teismas pažymėjo, kad Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 40-TE-143, be kita ko, pavesta pateikti G. G. lygiaverčių ar žemesnių Šiaulių AVPK pareigybių sąrašą, nesutikus tęsti tarnybos vienose iš jam pasiūlytų pareigų, G. G. įteikti įspėjimą dėl atleidimo vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 2 d. raštu Nr. 40-S-2426-(1.19E) ,,Dėl atsakymo į prašymą“ el. paštu pareiškėjui pasiūlyta pasirinkti kitas laivas lygiavertes ar žemesnes Šiaulių AVPK pareigybes. Prie šio rašto pridėtas laisvų pareigybių sąrašas, nurodyta 17 pareigybių. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 8 d. el. paštu pareiškėjui nusiuntė visus pareigybių aprašymus. Pareiškėjas fakto, jog jis nesirinko nei vienos iš jam pasiūlytų pareigybių, neneigia. Kaip nurodo pareiškėjas, jis norėjo, kad būtų grąžintas į anksčiau eitas, o ne kitas lygiavertes pareigas. Teismas pabrėžė, kad įstatymas įpareigoja darbdavį pasiūlyti pareiškėjui ne jo pageidaujamas, o visas tuo metu esančias laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas.

28.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog jis nesirinko jam siūlomų pareigų, kadangi manė, jog to daryti neprivalo, nes Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 40-TE-143 ,,Dėl G. G. tarnybos“ nurodyta, kad jis nuo 2022 m. vasario 25 d. yra Šiaulių AVPK OVTB 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini); atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių AVPK aptariamu laikotarpiu reorganizacija nevyko, jis neprivalėjo rinktis kitų jam siūlomų pareigų.

29.       Teismas akcentavo, kad nors Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos padalinių reforma buvo įvykdyta 2015 m. sausio 1 d., pareiškėjas, būdamas tuo metu nušalintas nuo pareigų, negalėjo būti nei atleidžiamas, nei perkeliamas į kitas pareigas. Tik pasibaigus nušalinimo pagrindams atsakovas įgijo teisę ir pareigą atlikti visus teisinius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, kurie buvo atliekami įgyvendinant minėtą įstaigos reorganizaciją. Atsakovas pagal Statuto 45 straipsnio 6 dalį privalėjo grąžinti pareiškėją į prieš nušalinimą užimtas pareigas, ką ir padarė priimdamas 2022 m. kovo 4 d. įsakymą. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, kad pareiškėjas buvo grąžintas į realiai nebeegzistuojančias pareigas, kadangi atsakovas kitokio sprendimo, vykdydamas įstatymo reikalavimus, ir negalėjo priimti. Nors 2022 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 40-TE-143 ir nurodyta, kad pareiškėjas yra Šiaulių AVPK OVTB 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini), tačiau tuo pačiu įsakymu buvo pradėta ir procedūra, būtina atlikti vykdant įstaigos reorganizavimą – pateikiamos laisvos pareigybės, įteikiamas įspėjimas apie galimą atleidimą, nurodomi atitinkami terminai. Visos šios procedūros buvo atliktos nepažeidžiant įstatymo nuostatų ir terminų.

30.       Teismas nurodė, kad Šiaulių AVPK rašte ,,Dėl atsakymo į prašymą“ (raštas į bylą pateiktas be metaduomenų), atsakant į pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. el. laišku pateiktus klausimus, nurodyta, kad ,,Jums pateiktame sąraše nurodytos ne visos šiuo metu Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate esančios laisvos lygiavertės ar žemesnės pareigybės. Pasirinkimui nebuvo pasiūlytos laisvos pareigybės, kurios nebus komplektuojamos, dėl kurių jau yra pradėtos atrankos procedūros ir kurias planuojama naikinti 2022 metais“. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, šis raštas buvo adresuotas kitam pareiškėjui, kuris yra analogiškoje situacijoje, ir per klaidą buvo pateiktas ir G. G., o iš šiame rašte minimų pareigybių pareiškėjui negalėjo būti siūlomos nei viena, to neginčijo ir pats pareiškėjas. Todėl teismas sprendė, kad nesant nei ginčo, nei kitų duomenų apie nesiūlytas pareigybes pareiškėjui, atsakovas tinkamai vykdė įstatymo nuostatą siūlyti pareigūnui tokias konkrečias laisvas lygiavertes pareigas arba žemesnes pareigas, kurias šis pareigūnas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir įstaigos pertvarkymus, galėtų užimti.

31.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas neturėjo pareigos siūlyti pareiškėjui laisvų lygiaverčių ar žemesnių pareigų Telšių AVPK. Nors pagal viešai prieinamą informaciją Telšių AVPK ir Šiaulių AVPK vadovauja tas pats vadovas, tačiau iš viešo Juridinių asmenų registro matyti, kad Telšių AVPK ir Šiaulių AVPK yra skirtingi juridiniai asmenys, turintys skirtingus kodus (Telšių AVPK – 190547027, Šiaulių AVPK – 190521648). Pareiškėjui pagrįstai buvo siūlomos Šiaulių AVPK pareigybės, nes jis būtent Šiaulių AVPK ir ėjo pareigas, iki kol buvo atleistas.

32.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog jis 2022 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Šiaulių AVPK nurodydamas, jog nebenori tęsti atostogų bei informavo, jog nesirenka jokių jam pasiūlytų pareigybių. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas aiškių, objektyvių priežasčių, kodėl jis nesirinko vienos ar kitos jam siūlomos pareigybės, nenurodė.

33.       Teismas vertino, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu 2022 m. gegužės 13 d. priėmė įsakymą Nr. 40-TE-274 „Dėl (duomenys neskelbtini) G. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Pripažinus atsakovo įsakymą atleisti pareiškėją iš tarnybos teisėtu, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimų grąžinti jį į tarnybą.

34.       Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti užmokestį už priedus, kurie nuo pareiškėjo nušalinimo momento iki atstatymo į pareigas bei atleidimo buvo mokami Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos ONTV pareigūnams kaip dirbantiems specializuotame padalinyje, vertino, kad byloje pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog pareiškėjui buvo išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 24 d., įskaitant priedus už laipsnį ir stažą. Statuto 52 straipsnio 1 dalyje numatytos priedų rūšys, kurios sudaro darbo užmokestį, t. y. priedas už laipsnį ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo išmokėtas visas darbo užmokestis, priklausantis pagal Statuto 46 straipsnio 6 dalį.

35.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo atleidimas iš tarnybos pripažintas teisėtu, t. y. nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų), pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino.

36.       Teismas nurodė, kad Šiaulių AVPK Skatinimo ir apdovanojimo komisija, išnagrinėjusi G. G. 2022 m. kovo 29 d. prašymą Nr. 40-AP-556 nustatė, kad vadovaujantis Aprašo 53 punkto nuostata, nepriekaištingas tarnybinių pareigų atlikimas yra būtina sąlyga, kad pareigūnai galėtų būti skatinami atminimo ženklu ,,Už ištarnautus metus“. Byloje nustatyta, kad G. G. nuo 2014 metų buvo nušalintas nuo pareigų ir nevykdė pareigūno funkcijų, todėl atsakovas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas šiuo metu atitinka sąlygą dėl nepriekaištingo tarnybinių pareigų atlikimo. Šiaulių AVPK Skatinimo ir apdovanojimo komisija nutarė siūlyti viršininkui šiuo metu neskatinti G. G. policijos atminimo ženklais ,,Už ištarnautus metus“. Pagal į bylą pateiktus metaduomenis matyti, jog Šiaulių AVPK viršininkas priėmė rezoliuciją „Sutinku“ ir sutiko su komisijos siūlymu. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisijos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 40-P1-81-(1.41E) dalis, kuria nuspręsta neskirti pareiškėjui atminimo ženklo „Už ištarnautus metus“, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

III.

37.       Pareiškėjas G. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą, administracinę bylą nagrinėti iš naujo, priimti pareiškėjo prašytus įrodymus, apklausti liudytojus ir tenkinti pareiškėjo skundą.

38.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus, netinkamai vertino surinktus bei pateiktus įrodymus, nesutiko prijungti prie bylos pareiškėjo teikiamų duomenų, neapklausė liudytojų, nesilaikė bylos nagrinėjimo principų, o tas pačias pareiškėjo ir atsakovo pateiktas aplinkybes vertino skirtingai.

39.       Pareiškėjas nurodo, kad 2014–2015 metais teisėjas A. M. sprendė pareiškėjo nušalinimo klausimą administracinėje byloje, buvo sprendžiamas tik sprendimo teisėtumo klausimas, nesigilinant į tokio sprendimo priežastis. Pareiškėjo skundas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinėje instancijoje buvo atmestas. Tuo metu nebuvo teisinio reguliavimo, numatančio galimybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) pateikiant individualų skundą, todėl dėl nušalinimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) pareiškėjas negalėjo kreiptis. Atsiradus tokiai galimybei, 2021 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą byloje KT201-A-N15/2021, kurioje nagrinėtas analogiškas, kaip ir pareiškėjo situacijoje nušalinimo nuo pareigų atvejis bei pateiktas išaiškinimas – toks nušalinimas prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas cituoja minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą ir nurodo, kad jis paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo motyvus 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas motyvuojant tuo, jog nušalinimas yra pagrįstas ir teisėtas ir sietinas tik su faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikant tik šią teisės normą, o kitų faktinių aplinkybių nustatinėjimas nėra reikalingas.

40.       Pareiškėjas teigia, kad jo nušalinimo atveju toks veiksmas buvo ne pareiga, o teisė nušalinti iš pareigų. Šiaulių AVPK vadovai pagal galiojančius teisės aktus turėjo galimybę pasiūlyti pareiškėjui eiti kitas pareigas, tačiau to ne tik nepadarė, bet ir nesvarstė. Nušalinimo institutas yra taikomas kartu su faktu, jog nušalinimo laikotarpiu pareigūnui yra nemokamas darbo užmokestis, asmuo netenka socialinių garantijų, nustatyti tam tikri ribojimai dirbti kitą darbą ir užsiimti bet kokia kita veikla, nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas nėra laikomas bedarbiu ir neturi teisės į nedarbo draudimo išmoką. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas sudarė prielaidas atsirasti situacijai, kai nušalintam nuo pareigų valstybės tarnautojui ilgą laiką neužtikrinami net jo minimalūs socialiai priimtini poreikiai.

41.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo sprendimus ir vėl sprendė tik teisėtumo klausimą, teigdamas kad su nušalinimu šis sprendimas nesusijęs. Tačiau teismas remiasi atsakovo argumentais, kad jokie veiksmai ir siūlymai pareiškėjui nebuvo galimi, kadangi jis buvo nušalintas. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl nušalinimo, tuo remiantis atsakovui – tai vertinama kaip svarbus juridinis faktas. Pareiškėjo vertinimu, Šiaulių AVPK galėjo priimti sprendimą ne nušalinti jį nuo tarnybos, o siūlyti užimti kitas pareigas. Tačiau buvo priimtas sprendimas nušalinti, o teisme teigiama, kad pareigos nebuvo pasiūlytos, nes nebuvo galima siūlyti užimti kitas pareigas. Tai neteisingas teismo teiginys, prieštaraujantis minėtam Konstitucinio Teismo nutarimui.

42.       Pareiškėjas teigia, kad teismas nesutiko priimti jo turimų garso įrašų, kur darbdavio įgaliotas asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog nušalinimas buvo taikomas dėl „politinių" motyvų, kad jo darbe niekas nelaukė ir buvo tikimasi kad pareiškėją nuteis. Teismas nepagrįstai neiškvietė ir neišklausė šio pokalbio liudytojų, teigdamas kad tai nesusiję su nagrinėjama byla. Nors sprendimas nušalinti pareiškėją nuo tarnybos priimtas 2014 metais, tačiau šis sprendimas tiesiogiai susijęs su sprendimu atleisti jį iš tarnybos, nes nebėra tokių pareigų. Teismas neįvertino aplinkybių susijusių su nušalinimu, kurį lėmė noras su pareiškėju susidoroti, nevertino su tuo susijusių dokumentų ir įrodymų, o formaliai pasisakė, kad tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, nors į pareiškėjo prašymus nereagavo ir tokių įrodymų nepriėmė. Nors tas pats teisėjas nagrinėjo bylą bei dėl formalaus požiūrio priėmė sprendimą, kaip vėliau paaiškėjo, prieštaraujantį Konstitucijai, tačiau ir šiuo atveju bylos medžiagą vertino formaliai, nesigilindamas į priežastis.

43.       Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pats patvirtino, jog visos laisvos pareigybės pareiškėjui nebuvo pasiūlytos, nes į kai kurias iš jų jau buvo paskelbti konkursai, kai kurių buvo nuspręsta nekomplektuoti. Taigi nuo įspėjimo apie atleidimą iki atleidimo vyko reorganizacijos padaliniuose ir pareigybių buvo, tačiau atsakovas nusprendė jų nekomplektuoti. Tačiau įstatymas nenumato darbdaviui galimybės rinktis, kurias iš laisvų pareigybių siūlyti, o kurių ne.

44.       Pareiškėjas nesutinka su teismo aiškinimu, kad nušalinimo laikotarpiu jis turėjo tik pareigas (kadangi darbo santykiai nebuvo nutrūkę pareiškėjas privalėjo deklaruoti pajamas, turtą, viešus ir privačius interesus, gauti leidimą dirbti kitą darbą ir pan.), tačiau darbdavys po sprendimo nušalinti pareiškėją priėmimo jokių pareigų nebeturėjo, net neturėjo pareigos siūlyti naujas pareigas ar atleisti pareiškėją iš darbo. Pareiškėjo vertinimu, teismo motyvai nepagrįsti, nes kiekvienas asmuo, turėdamas pareigas, turi ir teises, o pareiškėjui taikomos išskirtinės sąlygos. Tai akivaizdžiai matyti ir iš pareiškėjui neskirtų atminimo ženklų, nes jo atveju buvo suburta vertinimo komisija, kuri, kaip pripažįsta atsakovas, įprastai suburiama nėra ir tokių klausimų nesprendžia. Apie tai, kad pareiškėjui fiksuojamos prastovos pareiškėjas taip pat sužinojo tik iš minėtos komisijos atsakymo, kurioje teigiama, jog jis nedirba, nors yra grąžintas į tarnybą jau 3 savaites ir užima neegzistuojančias pareigas. Pareiškėjas pažymi, kad nors, teigiama, kad jis užėmė neegzistuojančias pareigas, nors darbo apskaita žymima egzistuojančio padalinio darbo apskaitos žiniaraščiuose.

45.       Pareiškėjo vertinimu, nagrinėdamas bylą teismas buvo neobjektyvus, bylos medžiagą vertino formaliai, jos neindividualizavo ir nesiaiškino priežasčių, lėmusių tokį sprendimą, tokiu sprendimu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes jis nebeturi galimybės nei skųsti priimto nušalinimo teisėtumo, nors jis ir prieštaravo Konstitucijai, nei gali remtis tais duomenimis, nes juos teismas atsisakė vertinti. Teismas, vertindamas atleidimo aplinkybes, neatsižvelgė į savo prieš tai priimtą antikonstitucinį sprendimą ir palaikė stipresnę šalį – darbdavį, nesiekė išsiaiškinti aplinkybių ir atstatyti teisingumo. Pareiškėjas teigia, kad neprašo iš naujo spręsti nušalinimo klausimo, o prašo įvertinti visas aplinkybes, lėmusias dabartinę situaciją, nes pirmosios instancijos teismas vertino tik tam tikras aplinkybes.

46.       Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

47.       Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su pareiškėjo nušalinimu 2014 metais ir Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu, yra nesusijusios su šia byla. Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teigia, kad pareiškėjo atleidimas iš pareigų teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas turėjo faktinę galimybę ir galėjo perkelti pareiškėją į lygiavertes pareigas arba jo sutikimu į žemesnes pareigas, bet pats pareiškėjas neišreiškė valios, nepasirinko siūlomų pareigų, neišreiškė jokio noro ar pageidavimo dėl siūlomų pareigų. Pareiškėjas pareigų siūlymo procedūros metu buvo pasyvus, o atsakovas šias procedūras atliko nepažeisdamas įstatymų nuostatas, t. y. pateikė laisvos pareigybes, įteikė įspėjimą apie galimą atleidimą, nurodė terminus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nurodė, jog jis nesirinko nei vienos iš jam pasiūlytų pareigybių, nes norėjo, kad būtų grąžintas ne į anksčiau eitas pareigas, t. y. iki nušalinimo eitas pareigas, o į naujai nuo 2015 m. sausio 1 d. įsteigtą padalinį, t. y. į Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybą, kurioje net nėra (duomenys neskelbtini) pareigybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

48.       Ginčas byloje kilo dėl Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 40-TE-274, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4 skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų, panaikinimo, pareiškėjo grąžinimo į tarnybą į Šiaulių AVPK Organizuoto nusikaltimo tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini) pareigas, pareiškėjui priklausančio vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, 2 500 Eur neturtinės žalos už neteisėtą atleidimą priteisimo, Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisijos sprendimo neskirti pareiškėjui atminimo ženklų „Už ištarnautus metus“ panaikinimo ir  užmokesčio už priedus, kurie nuo pareiškėjo nušalinimo momento iki atstatymo į pareigas bei atleidimo buvo mokami Šiaulių AVPK Organizuoto nusikaltimo tyrimo valdybos pareigūnams kaip dirbantiems specializuotame padalinyje, priteisimo.

49.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atleidžiant pareiškėją buvo laikomasi nustatytų procedūrų, jis buvo įspėtas apie atleidimą dėl pareigybės panaikinimo, siūlytų laisvų lygiaverčių ar žemesnių pareigų nepasirinko, todėl atsakovo įsakymas atleisti pareiškėją iš tarnybos teisėtas, dėl to nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo grąžinti jį į tarnybą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo išmokėtas visas darbo užmokestis, priklausantis pagal Statuto 46 straipsnio 6 dalį. Teismas, pripažinęs, kad pareiškėjo atleidimas iš tarnybos teisėtas, konstatavo, kad nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų), todėl pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino. Taip pat teismas sprendė, kad Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisijos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 40-P1-81-(1.41E) dalis, kuria nuspręsta neskirti pareiškėjui atminimo ženklo „Už ištarnautus metus“, yra teisėta ir pagrįsta.

50.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus, netinkamai vertino surinktus bei pateiktus įrodymus, nesutiko prijungti prie bylos pareiškėjo teikiamų duomenų, neapklausė liudytojų. Be to, atsakovas pats patvirtino, jog visos laisvos pareigybės pareiškėjui nebuvo pasiūlytos, nes į kai kurias iš jų jau buvo paskelbti konkursai, kai kurių buvo nuspręsta nekomplektuoti, nuo įspėjimo apie atleidimą iki atleidimo laisvų pareigybių buvo, tačiau atsakovas nusprendė jų nekomplektuoti, nors įstatymas nenumato darbdaviui galimybės rinktis, kurias iš laisvų pareigybių siūlyti atleidžiamam tarnautojui.

51.       Pareiškėjas vienu iš skundo reikalavimų prašė panaikinti Šiaulių AVPK skatinimo ir apdovanojimo komisijos sprendimą neskirti pareiškėjui atminimo ženklų „Už ištarnautus metus“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Nagrinėjamu atveju minėtas pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą tarnybinių ginčų bylų kategoriją, kuri pagal ABTĮ nuostatas gali būti nagrinėjama vieno teisėjo (žr. taip pat ABTĮ 2 str. 3 d.). Administracinę bylą išnagrinėjo ir skundžiamą teismo sprendimą priėmė vienas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas, taigi byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vien šiuo pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

52.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pažymi, kad byloje nustatyta, kad Šiaulių AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 40-TE-1001 „Dėl (duomenys neskelbtini) V. M. ir (duomenys neskelbtini) G. G. nušalinimo nuo pareigų“, G. G. nušalintas nuo Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-185/2014 (teisminiame procese proceso Nr. 1-01-2-00042-2014-7). Pareiškėjo nušalinimo terminas baigėsi 2022 m. vasario 24 d. įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-654/2022. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos policijoje atlikta Kriminalinės policijos padalinių reforma, kurios metu panaikinti visi Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos padaliniai, įskaitant ir ONTB. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsteigtos ir patvirtintos Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigybės, o pareiškėjo iki nušalinimo eita Šiaulių AVPK ONTB (duomenys neskelbtini) pareigybė panaikinta nuo 2015 m. sausio 1 d. Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 40-TE-143 ,,Dėl G. G. tarnybos“ nurodyta, kad toliau eina pareigas nuo 2022 m. vasario 25 d. G. G., Šiaulių AVPK ONTB 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini), nustatytas vidaus tarnybos ir Lietuvos valstybei stažas, pavesta pateikti G. G. lygiaverčių ar žemesnių Šiaulių AVPK pareigybių sąrašą, nesutikus tęsti tarnybos vienose iš jam pasiūlytų pareigų, G. G. įteikti įspėjimą dėl atleidimo vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktu, paskaičiuoti ir išmokėti G. G. darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 25 d. Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 40-TE-160 pakeistas minėto įsakymo 2.2 punktas nurodant paskaičiuoti ir išmokėti G. G. darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 24 d. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 2 d. raštu Nr. 40-S-2426-(1.19E) pareiškėjui pasiūlytas Laisvų Šiaulių AVPK pareigybių sąrašas, nurodant pareigybių pavadinimus. Šiaulių AVPK 2022 m. kovo 10 d. Įspėjime apie pareigybės panaikinimą ir galimą atleidimą iš vidaus tarnybos Nr. 40-S-2762-(1.19E), adresuotame pareiškėjui, nurodyta, kad jeigu G. G. nepasirinks pareigų, kuriose nori tęsti tarnybą, 2022 m. balandžio 25 d. bus atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą (kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų). Skundžiamu Įsakymu Šiaulių AVPK ONTB 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) G. G. 2022 m. gegužės 14 d. atleistas iš vidaus tarnybos.

53.       Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. Pagal Statuto 76 straipsnio 5 dalį atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Statuto 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lygiavertės pareigos – tai pačiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos.

54.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. liepos 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-272/2013, aiškindama iš esmės analogiškas teisės normas, kaip ir nurodytos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte, konstatavo, kad aptariamoje Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoje įtvirtinama institucijos (įstaigos) pareiga būti aktyviai teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus galėtų užimti. Šios darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu.

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, atleisdamas pareigūną pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą privalėjo būti aktyvus, atsižvelgti į pareigūno teisėtus lūkesčius, dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos pareigūno teisės ir socialinės garantijos, siūlyti pareigūnui tokias konkrečias laisvas lygiavertes pareigas arba žemesnes pareigas, kurias šis pareigūnas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir įstaigos pertvarkymus, galėtų užimti. 

56.       Nagrinėjamu atveju atsakovas siūlė pareiškėjui laisvas pareigas Šiaulių AVPK padaliniuose, tačiau, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo pasiūlytos visos laisvos pareigybės, be to, byloje yra duomenų, kad Telšių AVPK ir Šiaulių AVPK yra vykdomas laikinas sujungimas eksperimento būdu, tačiau pareiškėjui laisvos pareigos Telšių AVPK pasiūlytos nebuvo. Iš viešai skelbiamų duomenų apie Šiaulių AVPK ir Telšių AVPK struktūrą matyti, kad abiejų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovybė ta pati. Pirmosios instancijos teismas plačiau šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė, sprendime tik nurodė, kad iš Juridinių asmenų registro matyti, jog Telšių AVPK ir Šiaulių AVPK yra skirtingi juridiniai asmenys, turintys skirtingus kodus ir sprendė, kad pareiškėjui pagrįstai buvo siūlomos Šiaulių AVPK pareigybės, nes jis būtent Šiaulių AVPK ir ėjo pareigas, iki kol buvo atleistas. Esant šioms nurodytoms aplinkybėms Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negali sutikti, kad administracinė byla buvo išnagrinėta nustačius ir įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovo pareigos Statuto nustatyta tvarka iki atleidžiant dėl pareigybės panaikinimo siūlyti pareiškėjui kitas pareigas tinkamo vykdymo, todėl nėra galimybės spręsti dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumo, atitinkamai ir dėl kitų byloje pareiškėjo keliamų išvestinių reikalavimų pagrįstumo.

57.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

58.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

                                        Veslava Ruskan

                                        Arūnas Sutkevičius