(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, R. K., J. M.-P.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė Brigita Palavinskienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-1492-726/2015 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko T. P. pirmos eilės išieškotojos R. K. naudai.
2. Pareiškėjas T. P. pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2018 m. kovo 16 d. patvarkymus, kurių Nr. S-18-171-5348 Reg. Nr. S-174000, Reg. Nr. S-174012, Reg. Nr. S-174012, Reg. Nr. S-174021, Reg. Nr. S-174166, Reg. Nr. S-174025 (dėl vykdymo išlaidų); panaikinti Turto arešto aktą Nr. S-174001; panaikinti nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-18-171 -5972; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti, kaip nepagrįstą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-174044; ir panaikinti suinteresuotam asmeniui J. M.-P. taikytą Danske bank Lietuvos filiale a/s (duomenys neskelbtini), taip pat, Danske bank Lietuvos filiale a/s (duomenys neskelbtini) areštą 3 280 Eurų sumai. Nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. patvarkymus dėl vykdomosios bylos pradėjimo ir skolininko turto arešto, piniginių lėšų arešto esančio skolininko sąskaitose, išskaitymo iš skolininko darbo užmokesčio ir kt., kurių Nr. S-l8-171-5348 Reg. Nr. S-174000, Reg. Nr. S-174012, Reg. Nr. S-174012, Reg. Nr. S-174021, Reg. Nr. S-174166, Reg. Nr. S-174025 (dėl vykdymo išlaidų), taip pat Turto arešto aktą Nr. S-174001, nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-l8-171-5972, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-174044, skolininkas T. P. gavo 2018 m. kovo 19 d. Skolininkas antstolės padėjėjui pateikė: išrašus iš AB „Swedbank“ ir „Danske bank“ Lietuvos filialo apie sumokėtas skolininko sumas vaikų išlaikymui pervedamas į vaikų motinos R. K. (buv. P.) sąskaitą, kuri gautas lėšas skirsto ir valdo uzufrukto teise, taip pat 2017 m. lapkričio 9 d. vedybų sutartį, notarinio registro Nr. 30 RS-5254, su trečiuoju asmeniu ir skolininko sutuoktine J. M.-P.. Kartu su minėtais dokumentais antstolei buvo pateikti ir kiti dokumentai, įrodantys, jog išieškotojos pateikta suma, kurią, kaip išieškotiną nurodė išieškotoja R. K. yra ginčytina. Pareiškėjas tvirtina, kad nuo gyvenimo skyriumi pradžios iki šios dienos R. K. turėjo būti pervesta suma vaikų išlaikymui 24 165 Eur. Pagal pareiškėjo sudarytas lenteles iki 2018 m. vasario 28 d. vaikų išlaikymui skirta suma turėtų būti 25 404 Eur, o pagal banko išrašus matyti, jog sumokėta 26 052 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytą, pareiškėjas ginčija pareigą mokėti 2 770 Eurų, taip pat, ginčija pareigą mokėti 510 Eur vykdymo išlaidų sumą. Pažymi, kad nei viename procesiniame dokumente šalys nebuvo nustačiusios mokėjimo periodiškumo, nebuvo sutarusios, kad vaikų išlaikymo sumos sumokėtos iki taikos sutarties į bendrą vaikams skirtiną išlaikymą iki kol vaikams sueis 18 metų nėra įskaitomos. Nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas patvirtino 2013 m. rugsėjo 28 d., nei 2015 m. kovo 18 d. nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys nėra ir nebuvo susitarusios dėl mokėjimo periodų, t. y. į šiuos dokumentus nėra įtraukta, kad vaikams teikiamas išlaikymas yra periodinėmis išmokomis. Tokios nuostatos šalys nebuvo įtraukusios į minėtus dokumentus, kadangi tarp šalių niekuomet nebuvo iškilęs ginčas dėl vaikams teikiamo išlaikymo, nes jis buvo visada mokamas į priekį avansinėmis įmokomis, todėl šalys tuo metu nematė būtinybės nustatyti vaikų išlaikymo išmokų mokėjimo datos, nebuvo apsibrėžę jokių sudengimų ar kt. Ginčo dėl prievolės vykdymo nebuvo ir iki 2017 m. vasaros, kai ieškovas T. P. pareiškė ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, kadangi yra pagrindo manyti, jog motina netinkamai vykdo pareigas, galimai pažeidžia vaikų teises į sveikatos priežiūrą ir galimai naudoja fizines bausmes vaikams auklėti. Todėl 2018 m. kovo 16 d. antstolės patvarkymas Reg. Nr. S-174000, nurodant skolą skiltyje išieškojimo dalykas yra netinkamai suformuluota. Patvarkymas yra visa apimtimi ginčytinas. Teismų praktikoje pažymima, kad vykdomojo rašto išdavimas nepaneigia taikos sutartį turinčios vykdyti šalies galimybės taikos sutartį gera valia įvykdyti ir po vykdomojo rašto išdavimo. Taikos sutartį po vykdomojo rašto išdavimo įvykdžiusios šalies teisės ginamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytomis formomis, o būtent išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 2 dalis). Be to, net ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas, CPK 639 straipsnio 8 punktas). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepriėmė raginimo, tokiu būdu nesuteikė skolininkui galimybės per atitinkamą terminą sumokėti į antstolės depozitą reikalavimo sumą (nors ir ją skolininkas ginčija), bei iškart ėmėsi priverstinių veiksmų, ko pasėkoje nepagrįstai priskaičiavo ir neišieškojus piniginių lėšų jau areštavo pilną antstolei mokėtiną atlyginimą, kuris priklausytų tik tuo atveju, jei antstolė, nepažeisdama sprendimų vykdymo instrukcijos bei CPK normų, pilnai priverstine tvarka išieškotų skolą. Pareiškėjas mano, kad tokie veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje nurodytų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų ir yra akivaizdžiai pažeidžiantys skolininko teises. Skundžiamus patvarkymus pareiškėjas gavo 2018 m. kovo 19 d., todėl 10 dienų terminas sueitų tik 2018 m. kovo 29 d., o tai reiškia, kad skolininkas įmokėdamas į antstolės depozitą reikalaujamą sumą, nors ir su tokia nesutinkąs ir ją ginčija, siekia išvengti didesnių vykdymo išlaidų dėl priverstinio skolos išieškojimo, juolab, kad antstolė priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti nesiėmė veiksmų užtikrinančių skolininko teisių apsaugą ir interesų gynybą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolė neteisėtai areštavo suinteresuoto asmens J. M.-P. (jo sutuoktinės) sąskaitas ir jose esančias pinigines sumas bei taikė areštą bendrai sutuoktinių sąskaitai, skirtai šeimos būsto kreditui dengti. Pažymi, kad neaišku, kuriuo antstolės patvarkymu buvo areštuota suinteresuoto asmens J. M.-P. asmeninė kreditinės kortelės sąskaita, valdoma individualiai veiklai vykdyti, esanti Danske bank Lietuvos filiale a/s (duomenys neskelbtini). Taip pat, šeimos būsto kreditui mokėti Danske bank Lietuvos filiale Sąskaita (duomenys neskelbtini), kuri yra atidaryta dviejų kredito gavėjų vardu, t. y. T. P. ir J. M.-P.. Taip pat pažymi, kad esant vedybų sutarčiai ir asmeninei skolininko T. P. prievolei vaikų išlaikymui, kai gaunamos sutuoktinių pajamos yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė bei, kai sąskaitose esančios lėšos gautos tampa asmenine sutuoktinių nuosavybe, areštas taikytas suinteresuoto asmens sąskaitai yra neteisėtas ir nedelsiant naikintinas, kaip ir areštas bendrai su suinteresuotu asmeniu sąskaitai, kadangi šioje sąskaitoje įskaitomos lėšos tik dalinai gali būti priskirtinos skolininkui ir tik tuo atveju, kai lėšos patenka į šią sąskaitą iš jo gaunamų pajamų šaltinių. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymai, kurių Nr. S-18-171-5348 Reg. Nr. S-174000, Reg. Nr. S-174012, Reg. Nr. S-174012, Reg. Nr. S-174021, Reg. Nr. S-174166, Reg. Nr. S-174025 (dėl vykdymo išlaidų), naikintini, kaip nepagrįsti; Turto arešto aktas Nr. S-174001, nurodymas priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-18-171-5972, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-174044 taip pat yra naikintini, o J. M.-P. taikyti sąskaitų areštai Danske bank Lietuvos filiale a/s (duomenys neskelbtini), taip pat, Danske bank Lietuvos filiale a/s (duomenys neskelbtini) naikintini nedelsiant, kadangi tokių areštų taikymas yra neteisėtas, o suinteresuotas asmuo nėra ir negali būti atsakingas už asmenines skolininko prievoles, sietinas su vaikų išlaikymu.
3. Antstolę Brigitą Palavinskienę pavaduojantis antstolis E. S. 2018 m. balandžio 3 d. patvarkymu dėl skolininko skundo dėl antstolės veiksmų pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, antstolė, vadovaudamasi CPK 651 straipsnio normomis, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, 2018 m. kovo 8 d. patvarkymu priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį raštą. Antstolis pažymėjo, kad išieškotojas kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Išieškotojas atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 2 dalis). Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kokia forma išieškotojas turi pateikti minėtus duomenis, todėl preziumuojama, kad išieškotojos įrašas prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra tinkamas CPK 650 straipsnio atžvilgiu. Į antstolių kontorą 2018 m. kovo 19 d. atvyko skolininkas T. P. ir pateikė papildomus duomenis, t. y. bankų sąskaitų išrašus, jo manymu, patvirtinančius, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsižvelgiant į tai, išieškotojos nurodytu kontaktiniu elektroninio pašto adresu 2018 m. kovo 19 d. buvo kreiptasi su prašymu patikslinti išlaikymo įsiskolinimo sumą, susidariusią iki 2018 m. kovo mėn., kartu su elektroniniu laišku išieškotojai buvo išsiųstos skolininko pateiktų banko sąskaitų išrašų kopijos. Antstolių kontoroje 2018 m. kovo 23 d. gautas išieškotojos elektroninis laiškas su pranešimu, kuriame nurodoma, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo skolos suma yra 2 770 Eur t. y. suma sutampa su 2018 m. kovo 6 d. prašyme nurodyta įsiskolinimo suma. Išieškotoja pranešime atskirai pažymėjo, kad nurodyta skolos suma yra teisinga ir, kad ji supranta, jog už antstolei pateikiamų duomenų teisingumą atsako išieškotojas. Taigi antstolė atliko visus būtinus veiksmus tam, kad įsitikintų, jog išieškotojos nurodyta išieškotina išlaikymo įsiskolinimo suma yra teisinga. Taip pat, antstolė, neperžengdama savo įgaliojimų ribų bei vadovaudamasi įstatymų ir teismų praktika dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dydžio privalėjo vadovautis išieškotojos pateikta ir patvirtinta informacija. Dėl raginimo įvykdyti sprendimą, antstolis pažymėjo, kad skolininkas skunde nurodo, jog antstolė nepriėmė raginimo įvykdyti sprendimą, nesuteikė skolininkui galimybės geruoju sumokėti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą bei vykdymo išlaidas ir iškart ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų, tačiau atsakant į šiuos skolininko skundo teiginius, pažymi, kad CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai; be to, antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Papildomai pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. vykdomasis raštas Nr. N2-1492-726/2015, kurio pagrindu ir pradėtas skundžiamas vykdymo procesas, buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką, taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Dėl to, šalims tokioje teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustačius konkrečius skolininko prievolės įvykdymo terminus, antstolis turi teisę remtis CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir nesiųsti papildomo raginimo skolininkui įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010). Kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininko apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010, 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015). Taigi, vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/00910 raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui neturėjo ir negalėjo būti siunčiamas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. vykdomasis raštas Nr. N2-1492-726/2015, kurio pagrindu ir pradėtas skundžiamas vykdymo procesas, buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, pagrindu. Taigi, skolininko teiginiai, kad antstolė neteisėtai iš karto po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti atliko priverstinio vykdymo veiksmus yra nepagrįsti. Dėl atlygio antstoliui, antstolis atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavimą priima veiksmų atlikimo dieną, t. y. vykdymo išlaidos apskaičiuojamos ir nurodomos skolininkui iš karto, kai pradedami priverstinio vykdymo veiksmai. Šiuo atveju, antstolė 2018 m. kovo 16 d. esant konkrečiai nurodytai ir išieškotojos patvirtintai išlaikymo įsiskolinimo sumai, apskaičiavo aktualias vykdymo išlaidas susijusias su konkretaus vykdomojo dokumento vykdymo procese. Pradėjus minėtus veiksmus, antstolis negali numatyti vykdymo proceso eigos ateityje, todėl antstolis turi teisę vykdymo proceso metu koreguoti vykdymo išlaidų apskaičiavimą, t. y. atlikti papildomus paskaičiavimus už papildomai atliekamus veiksmus arba, atvirkščiai, sumažinti vykdymo išlaidų sumą, atsižvelgiant į naujus duomenis arba paaiškėjusias naujas aplinkybes. Nors skunde antstolio atlygio apskaičiavimo nepagrįstumas siejamas su tuo, kad skolininkui nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris kaip išaiškinta ankščiau neturėjo būti siunčiamas, pažymėjo, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 58 punktą, jeigu skolininkas išlaikymą moka pats į antstolio depozitinę sąskaitą arba išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų skolininko pajamų, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą neskaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai, apskaičiavus galimą atlygį antstoliui, šis nebuvo įtrauktas į vykdymo išlaidų sumą, kuri nurodyta patvarkymuose dėl skolos išieškojimo Nr. S-174012, adresuotuose skolininko darbovietėms. Taigi, antstolė, numatydama, kad išlaikymo įsiskolinimas galimai bus dengiamas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, atlygio antstoliui nenurodo kaip išieškotinos sumos. Taip pat, pažymėjo ir tai, kad nors apskaičiuotas atlygis antstoliui ir buvo įtrauktas į nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas sumą bei nurodytas kituose skolininkui siųstuose/įteiktuose procesiniuose dokumentuose, tai nereiškia, kad skolininkui geranoriškai atlikus skolos mokėjimą į antstolės depozitinę sąskaitą, šios lėšos būtų skirtos antstolio atlygiui. Pabrėžė, kad skolininkas į antstolės depozitinę sąskaitą atliko mokėjimą tik skundo pateikimo dieną, t. y. praėjus 11 dienų po priverstinio vykdymo priemonių atlikimo, o antstolė negalėjo ir neturėjo numatyti, kad skolininkas susidariusį išlaikymo įsiskolinimą apmokės geranoriškai. Bet atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo skolos suma bei 2018 m. kovo 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytą vykdymo išlaidų suma, įskaitant ir atlygį antstolei, buvo apmokėti geranoriškai, remiantis SVI 58 punktu, pažymima, kad minėtos piniginės lėšos nebus skirstomos atlygiui antstolei ir yra grąžintinos skolininkui. Galutinis sprendimas dėl antstolio atlygio bus priimtas po to, kai teismas pasisakys šioje byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Dėl antstolės patvarkymų panaikinimo, antstolis nurodė, kad skolininkas skunde prašo panaikinti 2018 m. kovo 16 d. antstolės patvarkymus Nr. S-18-171-5348 (patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), Nr. S-174000 (patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/00910), Nr. S-174012 (patvarkymai dėl išlaikymo išieškojimo, adresuoti skolininko darbovietėms), Nr. S-174021 (patvarkymas dėl turtinių teisių / išmokėtinų lėšų arešto bei areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą), Nr. S-174166 (patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą), Nr. S-174025 (patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo). Taip pat prašoma panaikinti taikytą turto areštą (turto arešto aktą Nr. S-174001), banko sąskaitų areštą (nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-171-5972) bei pripažinti negaliojančiu ir panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-174044. Pirmiausia pažymi, kad skundo padavimo dieną, skolininkas į antstolės depozitinę sąskaitą atliko mokėjimą, kuriuo pilnai padengtas nurodytas išlaikymo įsiskolinimas ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, buvo panaikinti taikyti apribojimai, t. y. turto areštas (turto arešto aktas Nr. S-174001), banko sąskaitų areštas (nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-l8-171-5972), atšaukti/panaikinti antstolės patvarkymai Nr. S-174012, Nr. S-174021 ir Nr. S-174166. Toliau atkreipė dėmesį į tai, kad į antstolės depozitinę sąskaitą pervedus nurodytą sumą, patvarkymas Nr. S-174000 laikytinas pilnai įvykdytu. Taigi, patvarkymo dėl skolininko skundo dėl antstolės veiksmų priėmimo dieną nėra skundo dalyko aukščiau minėta apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, toliau antstolis pasisako tik skundo dalyje dėl patvarkymų Nr. S-l 8-171-5348, Nr. S-174025 bei Nr. S-174044 panaikinimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundo prašymas panaikinti antstolės patvarkymus Nr. S-l8-171-5348, Nr. S-174025 bei Nr. S-174044 yra neargumentuoti, nenurodama, kodėl skolininko įsitikinimu jie yra neteisėti, kokios teisės normos, juos priimant buvo pažeistos. Pažymėjo ir tai, kad priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo ir minėtų patvarkymų priėmimo dieną išlaikymo įsiskolinimas egzistavo (2 770 Eur) ir nebuvo pagrindo abejoti jo pagrįstumu. Dėl patvarkymo Nr. S-18-171-5348 (patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti): CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalis numato sąrašą aplinkybių, kurios įstatymo pripažintinos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju, tikrinant išieškotojos antstolei pateiktą vykdomąjį dokumentą, CPK 651 straipsnio 2 dalyje įvardintų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą nenustatyta, be to išieškotoja raštu patvirtino ir nurodė konkrečią išlaikymo įsiskolinimo sumą vykdomojo dokumento padavimo dieną. Todėl antstolė pagrįstai ir nepažeisdama teisės normų 2018 m. kovo 8 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-l8-171/5348, taigi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų naikinti šį patvarkymą. Dėl patvarkymo Nr. S-174025 (patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo): CPK 610 straipsnio 1 dalis nurodo, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir SVI numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio SVI nustatytos formos patvarkymu, t. y. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Vykdymo išlaidos yra neatsiejamos nuo priverstinio išieškojimo proceso ir apskaičiuojamos bei išieškomos kiekvienoje vykdomojoje byloje, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. Kadangi nėra duomenų, kad vykdomoji byla Nr. 0171/18/00910 atitiktų minėtas įstatymuose numatytas išimtis, kurių atveju vykdymo išlaidos nebūtų išieškomos, antstolė galėjo ir privalėjo priimti patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, todėl nėra pagrindo naikinti patvarkymą Nr. S-174025. Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-174044: kaip minėta, veiksmų atlikimo dieną antstolė neturėjo jokio pagrindo abejoti išieškotojos nurodytos išlaikymo įsiskolinimo sumos egzistavimu, taigi atliko visus pirminius priverstinio vykdymo veiksmus. Minėtų veiksmų atlikimo įkainiai ir apskaičiavimo tvarka numatyta SVI. Vadovaujantis CPK 611 straipsnio nuostatomis bei SVI nurodyta tvarka, buvo priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Kadangi skolininkas skunde taip pat nenurodo jokio pagrindo, kuriuo remiantis vykdymo išlaidų apskaičiavimas turėtų būti naikinamas, daro išvadą, jog vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-174044 yra teisėtas ir nenaikintinas. Dėl suinteresuoto asmens banko sąskaitų arešto: 2018 m. kovo 16 d. atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, o konkrečiai, areštuojant skolininko banko sąskaitas įsivėlė techninė klaida. Dėl šios klaidos 2018 m. kovo 16 d. 11:10 val. buvo bankui išsiųstas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas ne nuo skolininko T. P., o nuo jo sutuoktinės, t. y. nuo suinteresuoto asmens J. M.-P.banko sąskaitų. Pastebėjus įsivėlusią klaidą, 2018 m. kovo 16 d. 11:17 val. minėtas nurodymas buvo atšauktas. Tačiau skundo gavimo dieną, paaiškėjo aplinkybė, kad nors Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenimis techninė klaida buvo ištaisyta ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo suinteresuoto asmens J. M.-P. banko sąskaitų sėkmingai atšauktas, faktiškai suinteresuoto asmens banko sąskaitos vis dar buvo areštuotos. Antstolė šią aplinkybę sužinojo tik gavusi 2018 m. kovo 27 d. suinteresuoto asmens raštišką reikalavimą panaikinti taikytus apribojimus. Nedelsiant buvo imtasi visų priemonių techninei klaidai ištaisyti ir tą pačią dieną, taikyti apribojimai panaikinti, o suinteresuotam asmeniui išsiųstas pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame detaliai išdėstyta susidariusi situacija ir pateikiami duomenys apie taikytų apribojimų panaikinimą. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, bei remdamasis minėtomis teisės normomis, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis neturi įgaliojimų keisti teismo priteisto išlaikymo dydžio, antstolis nutarė teismo prašyti priimti sprendimą skundo dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio; atsisakyti tenkinti skolininko 2018 m. kovo 27 d. skundą; skolininko 2018 m. kovo 27 d. skundą persiųsti Vilniaus regiono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai, neperžengdama savo įgaliojimų ribų bei vadovaudamasi įstatymų ir teismų praktika dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dydžio vadovavosi išieškotojos pateikta ir patvirtinta informacija, 2018 m. kovo 8 d. patvarkymą priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-171-5348 bei vėlesnius su tuo susijusius veiksmus atliko teisėtai ir pagrįstai.
6. Teismas atsižvelgęs į CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, sprendė, kad nagrinėjamu atveju raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui neturėjo ir negalėjo būti siunčiamas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad antstolė neteisėtai iš karto po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti atliko priverstinio vykdymo veiksmus yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
7. Teismas nustatė, kad antstolė 2018 m. kovo 16 d. esant konkrečiai nurodytai ir išieškotojos patvirtintai išlaikymo įsiskolinimo sumai, apskaičiavo aktualias vykdymo išlaidas susijusias su konkretaus vykdomojo dokumento vykdymo procese. Pagal SVI 58 punktą, jeigu skolininkas išlaikymą moka pats į antstolio depozitinę sąskaitą arba išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų skolininko pajamų, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą neskaičiuojamas. Antstolis 2018 m. balandžio 3 d. patvarkyme nurodė, kad apskaičiavus galimą atlygį antstoliui, šis nebuvo įtrauktas į vykdymo išlaidų sumą, kuri nurodyta patvarkymuose dėl skolos išieškojimo Nr. S-174012, adresuotuose skolininko darbovietėms; taigi, antstolė, numatydama, kad išlaikymo įsiskolinimas galimai bus dengiamas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, atlygio antstoliui nenurodo kaip išieškotinos sumos, o atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo skolos suma bei 2018 m. kovo 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta vykdymo išlaidų suma, įskaitant ir atlygi antstolei, buvo apmokėti geranoriškai, remiantis SVI 58 punktu, minėtos piniginės lėšos nebus skirstomos atlygiui antstolei ir bus grąžintinos skolininkui. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, be kita ko, teismas priminė, kad vykdymo išlaidos yra neatsiejamos nuo priverstinio išieškojimo proceso ir apskaičiuojamos bei išieškomos kiekvienoje vykdomojoje byloje, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. Šioje byloje nėra duomenų, kad vykdomoji byla Nr. 0171/18/00910 atitiktų įstatymuose numatytas išimtis, kurių atveju vykdymo išlaidos nebūtų išieškomos, todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentus, kiek jie susiję su antstolės patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimu šioje vykdomojoje byloje, teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstus.
8. Kadangi antstolė panaikino taikytus apribojimus, t. y. turto areštą (turto arešto aktu Nr. S-174001), banko sąskaitų areštą (nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-l8-171-5972), antstolė taip pat atšaukė/panaikino savo patvarkymus Nr. S-174012, Nr. S-174021 ir Nr. S-174166, o pareiškėjui į antstolės depozitinę sąskaitą pervedus nurodytą sumą, patvarkymas Nr. S-174000 laikytinas pilnai įvykdytu, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai, kiek jie susiję su paminėtais antstolės patvarkymais bei turto areštu – nenagrinėtini, nes nebėra aktualūs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Pareiškėjas T. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2018 m. kovo 16 d. patvarkymus Nr. S-18-171-5348 ir Nr. S-174025 kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-174044. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neišsamiai išnagrinėjo esamą skundą, neišsprendė esminio skundo klausimų. Nesutikimas su teismo nutartimi yra sietinas su vykdymo procese iškilusiu ginču dėl antstolio pareigos įvertinti ir įsitinkinti dėl vykdomojo rašto vykdytinumo kliūčių ir vykdomojo proceso spragos, kaip antai dėl nereglamentuotos srities apibrėžiančios išieškotojo atsakomybę dėl neteisingų duomenų apie išieškotiną sumą pateikimo antstoliui. 
2. Šioje byloje, antstolei išieškotoja nebuvo pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos reikalaujamo išieškoti skolos dydžio pagrįstumą, todėl kyla klausimas dėl išieškotojos pranešimo apie išieškotiną sumą vertinimo bei įrodomosios vertės pakankamumo.
3. Skolininkas kartu su banko išrašais, pateikė ir procesinius dokumentus, kuriuose paskaičiuotos suvestinės pagal bankinius mokėjimus. Mokėjimuose matoma, kad iki 2018 m. vasario 28 d., vaikų išlaikymui skirta suma turėtų būti 25 404 Eur, o pagal banko išrašus matoma, jog sumokėta 26 052 Eur. Todėl remiantis pateiktu paskaičiavimu, skolininkas ginčija pareigą mokėti 2 770 Eurų, taip pat, ginčija pareigą mokėti 510 vykdymo išlaidų sumą. Teismas dėl šių sumų apskaičiavimo, pagal pateiktus bankinius išrašus nepasisakė. Taip pat nesivadovavo teismų praktika analogiškose ar panašiose bylose.
4. Taikos sutartimi nebuvo aptarti jokie prievolių vykdymo terminai, dėl ko išieškotojas ir skolininkas gali juos savitai suprasti ir taikyti. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai laikė, jog raginimo antstolė neturėjo siųsti, nes neva buvo aiškūs taikos sutarties vykdymo terminai, tuo tarpu pačioje taikos sutartyje šalys jokių terminų ar periodiškumo mokėjimams nustačiusios nebuvo. Dėl šios priežasties teismas netinkamai taikė CPK 661 straipsnio 1 dalies nuostatas.
5. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui.
10. Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teisės normos nenustato kokia forma turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys įsiskolinimo egzistavimą, todėl preziumuojama, kad išieškotojos įrašas prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra tinkamas. Išieškotoja atsako už duomenų teisingumą.
2. Nei CPK, nei SVI nenustato antstoliui teisės sumažinti išieškojimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis. Tai reikštų antstolio įgaliojimų viršijimą. Antstolė, gavusi skolininko informaciją, kreipėsi į išieškotoją, kuri tik patvirtino, kad nurodyta skolos suma yra tokia, kokią nurodė ir patvirtino, jog suvokia, jog atsako už pateiktos informacijos teisingumą. Be to pažymi, kad skolininko duomenys buvo už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2017 m., o vykdomasis raštas išduotas 2018 m. kovo 1 d.
3. Šalys taikos sutartyje nustatė, kad išlaikymas mokamas kas mėnesį, todėl teismas tinkamai taikė CPK 661 straipsnio 1 dalies nuostatas.
4. Dėl vykdymo išlaidų antstolė pasisakė išsamiai ankstesniuose procesiniuose dokumentuose.
11. Suinteresuoti asmenys R. K., J. M.-P. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai išsamiai įvertino antstolės veiksmus priimant vykdomąjį dokumentą.
15. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta CPK 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.
16. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, išieškotoja R. K. su 2018 m. kovo 1 d. vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę Brigitą Palavinskienę. Antstolė nenustačiusi formalių kliūčių priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, 2018 m. kovo 8 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti bei nurodė, kad patikrino ir patvirtina, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
17. Manytina, kad šiuo atveju esminis ginčo klausimas yra dėl išieškotinos sumos nustatymo priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą. Apelianto teigimu, antstolė privalėjo įsitikinti, kad išieškotojos nurodyta suma yra teisinga, tačiau antstolė priėmė išieškotojos vykdomąjį raštą, nors išieškotoja nebuvo pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos reikalaujamo išieškoti skolos dydžio pagrįstumą, todėl kyla klausimas dėl išieškotojos pranešimo apie išieškotiną sumą vertinimo bei įrodomosios vertės pakankamumo. Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nei CPK, nei SVĮ nenustato antstoliui teisės sumažinti išieškojimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu pažymėti tai, kad vykdomasis raštas buvo išduotas remiantis įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi. Šioje nutartyje būtent ir buvo įvertinti apelianto antstolei pateikti tie patys dokumentai, t. y. banko išrašai už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. ir konstatuota, jog pareiškėjo prievolė teikti išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams nėra vykdoma tinkamai, nes pareiškėjas pažeidė pareigą teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis, nustatyto dydžio lėšomis. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pasinaudojo galimybe kreiptis į antstolę ir pateikti duomenis, jog vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, bet kaip minėta, antstolei pateikė senus duomenis, kurie nepaneigė, jog pareiškėjas įsiskolinimo neturi.
18. Taip pat pažymėtina, kad patvarkyme nurodyta pradinė skolos suma, nuo kurios vykdomojoje byloje yra apskaičiuotos vykdymo išlaidos ir kurios bus išieškomos iš skolininko. Pradinė skolos suma nekinta, ji nurodoma ne viename antstolio patvarkyme ir ji yra informacinio pobūdžio, nes atliekant vykdymo veiksmus reali skolos suma kinta ir skolos bei vykdymo išlaidų pasikeitimas nurodomas patvarkymuose dėl išieškotų iš skolininko piniginių lėšų paskirstymo. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), t. y. antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus, tačiau jam nesuteikta teisė koreguoti tokių vykdomųjų dokumentų turinį (šiuo atveju išieškojimo dydį). Taigi, šiuo atveju nesutiktina su apelianto teiginiu, kad antstolė netinkamai įvertino vykdomojo rašto priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė formalių kliūčių, dėl ko vykdomasis dokumentus negalėjo būti priimtas vykdyti.
19. Atskirajame skunde nesutinkama ir su antstolės bei pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje buvo numatyti prievolės vykdymo terminai.
20. Vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtinto taikos sutarties turinį, aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad sutarties 11 punkte šalys sulygo, jog T. P., vykdydamas savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, įsipareigoja mokėti po 203 Eur sumą per mėnesį kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui iki vaikų pilnametystės, pervesdamas išlaikymo sumas į vaikų motinos R. P. asmeninę sąskaitą, o 12 punkte sutarė, jog apeliantas kiekvieną mėnesį vaikų poreikiams tenkinti papildomais skiria po 29 Eur kiekvienam. Nors taikos sutartyje šalys nenumatė konkrečios pavedimo atlikimo dienos, tačiau logiška ir protinga teigti, jog išlaikymas mokamas kiekvieną mėnesį, kas pakankama laikyti, jog šalys susitarė dėl įvykdymo termino.
21. CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 661 straipsnio 1 dalie nuostatą, vadovavosi ir aktualiais kasacinio teismo išaiškinamais, pagal kuriuos kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Dėl to, šalims tokioje teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustačius konkrečius skolininko prievolės įvykdymo terminus, antstolis turi teisę remtis CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir nesiųsti papildomo raginimo skolininkui įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei, žinoma, tarp apelianto ir suinteresuoto asmens R. K. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalėjo siųsti pareiškėjui (skolininkui) raginimą.
22. Atskiruoju skundu taip pat nesutinkama su nutarties dalimi dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo. Apeliantas nurodo, kad atlygis antstoliui neskaičiuotinas, kai skolininkas pats įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą.
23. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatyta, kad skolininkas laiku nevykdo prievolės mokėti išlaikymą, ko pasėkoje buvo išduotas vykdomasis raštas. Kaip nustatyta antstolio raginimas šiuo atveju nebuvo siųstinas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, mokėjimą aiškinimo ir taikymo taisyklę, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą įvykdymo terminą ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, iš jo be kitų vykdymo išlaidų (administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidų) išieškomas ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas teismo gali būti sumažintas, tačiau antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už SVI nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį, o dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už SVI nustatytą minimalų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007, kt.).
24. Pagal SVI 51 punktą, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per raginime ar siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos; atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko tokiu atveju neimamas. SVI 52 punkte nustatyta, kad jeigu skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime ar siūlyme nustatytam terminui, iš jo išieškomos visos vykdymo išlaidos, tai reiškia – ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą.
25. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek pati antstolė atsiliepimu į pareiškėjo skundą, pripažino, kad skolininkas sprendimą įvykdė gera valia, dėl ko vykdymo išlaidos skirtos antstolės atlyginimui, bus grąžintos apeliantui. Taigi, apelianto skundas dėl 2018 m. kovo 16 d. patvarkymo Nr. S-174025 kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-174044 yra praradęs aktualumą. Vien formaliai naikinti antstolės patvarkymą Nr. S-174025 kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-174044 nėra pagrindo, nes viena vertus, kaip jau minėta, vykdymo procese vykdymo išlaidos nuolat kinta, priklausomai tiek nuo antstolės atliktų vykdymo veiksmų, tiek paties skolininko elgesio. Kita vertus, pati antstolė nurodo, kad minėti patvarkymai buvo priimti dar nežinant, koks bus skolininko elgesys, t. y. antstolė negalėjo numatyti, kad skolininkas vykdomąjį dokumentą įvykdys gera valia.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis išsamiai ir teisingai motyvuota, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties nekeisti, o atskirąjį skundą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Vaclovas Paulikas