Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, tačiau pateikė teismui pranešimą, jog su ieškiniu sutinka. 

CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 5000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 509,47 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisiniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėjamu atveju atsakovė MB „Medus Klinika“ nurodė sutinkanti su ieškiniu, prieštaravimų nepateikė, todėl, išdėstant sprendimo motyvus, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys susitarė, jog ieškovė atliks rinkodaros analizės paslaugas atsakovei. Nors taip šalių rašytinė paslaugų sutartis nebuvo sudaryta, iš ieškovės pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys bendraudamos elektroniniu paštu susitarė dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymo tvarkos. Nustatyta, kad ieškovė, suteikusi rinkodaros analizės paslaugas, (duomenys neskelbtini) atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 665,50 Eur sumai, tačiau atsakovė pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 465,50 Eur. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė ne kartą kreipėsi elektroniniais laiškais į atsakovę, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė su ieškove neatsiskaitė (CPK 178 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi skolą ieškovei, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl suteiktų paslaugų kainos ir kokybės nekilo, atsakovė su ieškiniu sutiko, prieštaravimų neteikė, todėl abejoti pateikto ieškinio pagrįstumu teismas neturi pagrindo, juolab, kad ieškovė pridėjo rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovei iš atsakovės priteistina 465,50 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.716 straipsnis).

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 proc, todėl atsakovė privalo mokėti 8,00 proc. dydžio palūkanas. Vadovaujantis išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, jog atsakovė su ieškove laiku neatsiskaitė, ieškovei iš atsakovės priteistina 43,97 Eur palūkanų. 

Kiti ieškinio argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas, iš atsakovės priteistinos ieškovei 8 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (509,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pateikimą sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį bei patyrė 242 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, iš viso – 264 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų faktą, būtinumą ir dydį; teismo vertinimu, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, į bylos sudėtingumą, prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,64 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), jos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsniu, 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RAKVA“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Medus Klinika“, j .a. k. 306013801, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RAKVA“, j. a. k. 301536032, 465,50 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 50 ct) skolą, 43,97 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 97 ct) palūkanas, 8 (aštuonių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (509,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.