| Administracinė byla Nr. eI-1362-1063/2019 Proceso Nr. 3-61-3-04230-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5.; 55.1.3 |
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Vėgelienės ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjui V. D.,
atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovei Daivai Balnienei,
trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai" atstovei Daivai Radzevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“).
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr.1P-386-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau ir – Įsakymas), Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus 2018 spalio 8 d. raštą Nr.24SD-3086- (14.24.104.) (toliau – ir Raštas) bei prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, priteisti 272 868,38 Eur žalos atlyginimą.
2. Nurodo, kad nesutinka su Įsakymu, kuriuo patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projektas (toliau – ir Projektas), nes Įsakymas prieštarauja visuomenės poreikiui ir viešajam interesui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pamatiniams principams, Bendrajam Lietuvos planui ir Teritorijų planavimo įstatymo 8, 11 straipsnių nuostatoms, Orchuso konvencijos principinėms nuostatoms, Europos Žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimams bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijai.
3. Atkreipė dėmesį, kad Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 pripažino Projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu, kurio įgyvendinimas nustatytas Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane dabartinėje esamoje geležinkelio teritorijoje, t. y. Transeuropinis I transporto („greitojo europinio geležinkelio“) koridorius Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas realizuojamas Kaunas-Šiauliai-Latvijos siena teritorijoje. Pareiškėjo nuosavybė, kurią norima nusavinti, net nepatenka į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų svarbiausių rezervuotinų valstybės poreikiams teritorijų zoną.
4. Įsakyme nurodyto Projekto tikslas yra paremtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtinamas Projektu siekiamo tikslo „Specialusis planas“, tačiau šis planas buvo kuriamas nuo 2004 m. ir buvo ne kartą keičiamas. Įsakymu buvo patvirtinta, kad geležinkelio trasa eitų nuo Panevėžio 20 km per (duomenys neskelbtini) kaimą. Pareiškėjo nuomone, galimai šis „Specialusis planas“ dar nėra galutinis, nes atsakovai nepašalino abejonių dėl jo įgyvendinimo realumo, ekonomiškumo, pagrįstumo, tačiau pareiškėjo nuosavybė jau dabar yra paimama. Pareiškėjo teigimu, tokių besikeičiančių sprendimų priėmimo tvarka yra ydinga ir prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl Vyriausybė turėtų keisti tokių nutarimų priėmimo tvarką. Nurodo, kad esant teisėkūros proceso nestabilumui turėtų būti sustabdytas Vyriausybės nutarimo Nr. 31 vykdymas ir turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), kad būtų patvirtintas Vyriausybės nutarimo Nr. 31 ir juo patvirtinto „Specialiojo plano“ atitikimas Konstitucijos nuostatoms.
5. Nurodo, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos valstybinės svarbos projektus 2011 m. balandžio 12 d. įstatymas Nr. XI-1307 pažeidžia teisę į teisingą teismą, teisingumo ir teismų nepriklausomumo principus, nes šio įstatymo 6 straipsnyje yra numatytas tik vienas sprendimas, kurį gali priimti teismas, t. y. tik patvirtinti projektą, jokių kitų alternatyvių sprendimų priėmimas nėra numatytas.
6. Pažymėjo, kad Įsakymu patvirtinto Projekto numatytame Tiksle – „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje“ nėra nustatytas „visuomenės poreikio ir/ar viešojo intereso“ objektyvus egzistavimas, kuriuo remiantis būtų galima paimti privačią nuosavybę, taip pat nėra nustatyta „neatidėliotina svarba“, kuria remiantis jau dabar būtų galima paimti privačią nuosavybę.
7. Pareiškėjo teigimu, Projekto Tikslas taip pat nėra paremtas sąnaudų ir naudos analize, neturi visuomeninės naudos, ekonomiškumo, valstybinės reikšmės, efektyvumo ir racionalumo principų. Nurodo, kad, kaip visuotinai žinoma, AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruože Kaunas-Radviliškis-Šiauliai-Lietuvos-Latvijos pasienis disponuoja nekilnojamuoju turtu su visa esama infrastruktūra. Panaudojant šį maršrutą yra galimybė turėti krovinių srautą į Klaipėdos jūrų uostą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Taigi Projekto įgyvendinimui jau dabar yra reali galimybė naudotis turima AB „Lietuvos geležinkelių“ nuosavybe ir nėra poreikio atimti nuosavybę bei ją perduoti kitam privačiam verslui, kaip „RB Rail“, „LGC cargo“ ir kt. Atsakovai pareiškėjui nėra pateikę duomenų, kad egzistuoja poreikis paimti pareiškėjo nuosavybę ir atvirkščiai, kad toks poreikis negali būti patenkintas nepaėmus pareiškėjo nuosavybės.
8. Prieštaravo, kad Įsakymu patvirtintas Projekto Tikslas neturi visuomenės poreikio požymių, nes šiam Projektui iki šiol nėra numatytos lėšos, nėra susitarimo dėl biudžeto dydžio, iki šiol nėra atliktas Specialaus plano poveikio aplinkai vertinimas. Taigi, geležinkelio, kaip krovinių gabenimo, verslo planas dar tik bus kuriamas ateityje, tačiau privati nuosavybė jau dabar yra atimama. Iki šiol visuomenei nebuvo paaiškinta, kokiu būdu pareiškėjas galėtų gauti atsakymus į aktualius klausimus dėl aplinkos apsaugos, visuomenės viešo intereso gynimo ir teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę. Tai tik patvirtina akivaizdžiai pažeistas Orchuso konvencijos principines nuostatas – visuomenės dalies teisė dalyvauti sprendimų priėmime ir teisė kreiptis į teismą.
9. Pabrėžė, kad NŽT direktoriaus Įsakymu patvirtinto Projekto Tikslas ir „Specialusis planas“ nebuvo pateiktas susipažinti nei pareiškėjui, nei tiesiogiai liečiančiai visuomenės daliai – žemės savininkams. Taigi pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę, argumentus, pasiūlymus, realiai dalyvauti pirmajame sprendimų etape, todėl Žemės paėmimo visuomenės interesams įstatymo nuostatos, kuriomis vadovavosi NŽT direktorius, prieštarauja Konstitucijos 22, 23, 24, 45, 47 ir 48 straipsnių nuostatoms bei Orchuso konvencijos principinėms nuostatoms. Pažymėjo, jog apie tai, kad pareiškėjui buvo apribota teisė dalyvauti pirmajame sprendimų etape, patvirtina Projekto Tikslą suprojektavusios UAB „Aecom“ pareiškėjui atsiųstas 2016 m. kovo 16 d. pranešimas apie tai, kad jau 2016 m. gegužės 20 d. bus paskutinis Projekto Tikslo viešinimo posėdis. Paskutiniojo viešinimo posėdžio metu pareiškėjui ir kitiems asmenims buvo pranešta apie nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams ir nei į gyventojų pastabas, nei į pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
10. Nurodė, kad Įsakymu patvirtinto Projekto vykdytojai UAB „Aecom“ ir UAB „Kelprojektas“, ruošdami maršrutą per žemės ūkio naudmenas, nepateikė jokių duomenų dėl melioracijos sistemų atstatymo laukuose. Pareiškėjo nuomone, Įsakymu patvirtintas Projektas sugriaus esamą melioracijų sistemą, bus padaryta neatitaisoma žala visai požeminių vandenų, taip pat ir geriamo vandens sistemai. Pareiškėjo likusios turto dalys nebus tinkamos jų tiesioginei paskirčiai – žemės ūkio veiklai. Tokiu būdu bus pažeidžiamas Žemės įstatymas ir pareiškėjui dar kartą bus padaryta didelė žala.
11. Nei pareiškėjui, nei kitai visuomenės daliai Projektą įgyvendinantys subjektai nepateikė jokios informacijos dėl papildomų aukštos įtampos elektros energijos linijų, reikalingų geležinkelio eismui. Taip pat nepateikta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Nepateikti duomenys, kokią įtaką geležinkelio trasa turės geriamam vandeniui.
12. Pareiškėjo nuomone, neekonomiška ir žalinga aplinkosauginiu aspektu Lietuvai turėti du lygiagrečius geležinkelius maršrutu Kaunas-Ryga. Suprojektuota geležinkelio linija per Pasvalio rajono teritoriją neatitinka visuomenės interesų, nes neturi efektyvumo, racionalumo.
13. Pažymėjo, kad žemės ūkio paskirties sklypas, kuris yra ginčo objektas, negali būti išskaidomas, tačiau Įsakymu pareiškėjo nuosavybė yra išskaidoma į kelias dalis. Tokiu būdu pareiškėjo sklypas tampa nefunkcionalus ir likusiomis dalimis nebus galima naudotis pagal jų paskirtį. Jos bus apribotos geležinkelio pylimų ir kitų geležinkelio statinių. Pareiškėjo nuomone, dėl šios priežasties pareiškėjo sklypas visa apimtimi turėtų būti įtrauktas į Įsakymu patvirtintą Projektą, o pareiškėjo gyvenamasis namas, esantis 50 metrų nuo Projekto ribos, turi nepatekti į apsaugos zonų teritoriją, o jei patenka, pareiškėjui turėtų būti skiriama kompensacija už visą nuosavybę bei atlyginamos pareiškėjo persikėlimo išlaidos. Pareiškėjui iki šiol nėra kompensuoti jokie nuostoliai.
14. Pareiškėjo teigimu, kompensacija už paimtą žemę neatitinka realios žemės ūkio paskirties rinkos kainos. Pareiškėjui turi būti atlyginami jo patiriami nuostoliai pagal vakarų valstybių Europos Sąjungos biudžeto įkainius. Be to, įstatyme nėra numatyta kompensacija kitu, lygiaverčiu sklypu, taip pat nenumatytas išsikėlimo nuostolių atlyginimas. Tokia žemės išpirkimo tvarka prieštarauja Konstitucijai ir EŽTT jurisprudencijai.
15. Pažymėjo, kad Įsakymu patvirtintas Projektas ir jo Tikslas prieštarauja teisingumo principui ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui Nr. IX-1007. Pareiškėjas gavęs kompensacija, nuo šios sumos turės sumokėti 15 proc. gyventojo pajamų mokestį, todėl pareiškėjas patirs dvigubus nuostolius. Įsakymas prieštarauja ir Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 1 straipsnio nuostatoms, pagal kurias visi Lietuvos piliečiai yra įpareigojami išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį paveldą, kultūrinį kraštovaizdį. Įsakymu patvirtintas Projektas patenka į kultūros paveldo objekto apsaugos nuo neigiamo poveikio zoną, kuria yra saugomas kultūros paveldo objektas Nr. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Nekilnojamojo turto kultūros paveldo registrą – „Siaurojo geležinkelio kompleksas“. Projekto Tikslas taip pat pažeidžia ir pareiškėjo sveikatą bei sveiką ir švarią aplinką. Pareiškėjas nuo 2016 m. jaučia nuolatinį stresą, kuris itin neigiamai veikia pareiškėjo ir jo šeimos sveikatą, o nuo 2017 m. sausio 23 d. yra suvaržyta pareiškėjo teisė disponuoti savo nuosavybe.
16. Nurodo, kad ginčo sklypuose vykdo žemės ūkio veiklą, kuriai vystyti įdėjo labai daug asmeninio laiko ir materialinių sąnaudų. Pareiškėjas pagerino dirvožemio būklę, todėl dirvožemio gerinimo programa turėtų būti kompensuota visa apimtimi. Pažymėjo, kad pareiškėjui atsiradusios žalos dydį sudaro ne tik paimamo turto vertė, šio turto netekimas, aplinkinių sklypų sugadinimas, bet ir turėtos išlaidos šiam turtui suformuoti, prižiūrėti, gerinti, taip pat nuostolių dydis dėl ateityje negautų realių pajamų. Pareiškėjas savo pajamas planavo iki pensinio amžiaus, todėl jos turėtų būti kompensuotos iki šio laikotarpio. Nurodė, kad bendri nuostoliai dirvožemiui prižiūrėti ir gerinti sudaro – 52 668,52 Eur. Pareiškėjas dėl žemės paėmimo praras galimybę pagerinti savo finansinę padėtį, nes negalės gaminti produkcijos, jos parduoti, todėl jam turi būti atlyginti visi patirti nuostoliai dėl žemės nusavinimo. Nurodo, kad būsimi transportavimo nuostoliai sudaro – 125 920,85 Eur, degalų įsigijimo nuostoliai sudaro – 62 950,14 Eur, transporto amortizacijos išlaidos sudaro– 61 508,23 Eur, papildomos laiko sąnaudos sudaro– 27 020,68 Eur, netektų pajamų nuostoliai dėl žemės ūkio komercinės veiklos žymaus apribojimo ir priverstinio nutraukimo sudaro – 83 228,76 Eur, likusių žemės sklypo dalių žemės nuvertėjimo nuostoliai ir kiti nuostoliai sudaro – 11 050,25 Eur. Pažymėjo, kad viso pareiškėjo patiriami nuostoliai sudaro – 272 868,38 Eur.
17. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo ir papildomų paaiškinimų argumentus, prašė skundą patenkinti.
18. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
19. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais bei nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai painūs ir nenuoseklūs. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo abejonę dėl nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijai, nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas skunde apsiribojo tik bendro pobūdžio reikalavimais ir teiginiais, nenurodydamas, kokie konkrečiai įstatymų straipsniai, ar jų dalys, prieštarauja Konstitucijai.
20. Pažymėjo, kad Projektas Lietuvoje pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu ir jis yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis. Projekto įgyvendinimas padidins Baltijos šalių rinkos pasiekiamumą bei prekybos konkurencingumą. Pažymėjo, kad dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu buvo įvertintos dvi planuojamos geležinkelio ir jo infrastruktūros alternatyvos. Po įvertinimo buvo pasirinkta optimaliausia trasa gamtinės, socialinės ir ekonominės aplinkos atžvilgiu. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo viešai skelbiama.
21. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti žalos nurodė, kad pareiškėjo prašomi priteisti esami ir būsimi nuostoliai nepagrįsti jokiais realiais įrodymais. Pažymėjo, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Paėmimo įstatymas) nuostatos nenumato kompensuoti netiesioginius nuostolius, ar neturtinę žalą, kuriuos prašo kompensuoti pareiškėjas. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, ar pareiškėjas šiuo metu yra pasirašęs dokumentus dėl iš jo paimamos žemės, todėl, kol nėra išspręstas klausimas dėl atlyginimo už paimamą žemę, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo.
22. Nurodė, kad NŽT Pasvalio skyriaus raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Dėl Įsakymo teisėtumo nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas laikantis visų Paėmimo įstatyme nustatytų procedūrų. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti priimant Įsakymą. Pažymėjo, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, kompensacija už žemės paėmimą neapmokestinama.
23 Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
24. Dėl pareiškėjo skundo argumentų nurodo, kad NŽT Pasvalio skyriaus raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl šioje dalyje prašė bylą nutraukti. Dėl Įsakymo teisėtumo pažymėjo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis įstatymų nuostatų reikalavimų.
25. Specialusis planas, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, buvo pradėtas rengti vadovaujantis Seimo nutarimu Nr. XI-1612 ir tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų rengimo pradžią. Specialiojo plano projekto viešinimas taip pat vyko laikantis teisės aktų reikalavimų. Specialusis planas nustatyta tvarka buvo suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Pažymėjo, kad šiuo metu jau yra pasibaigęs laikas apskųsti Specialiojo planavimo procedūras ir Specialiojo plano sprendinius, todėl šioje dalyje administracinė byla taip pat turėtų būti nutraukta. Pabrėžė, kad Vyriausybės nutarimas Nr. 31, kuriuo buvo patvirtintas Specialusis planas ir pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, taip pat buvo priimtas vadovaujantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis.
26. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų dėl skundžiamo Įsakymo ir Vyriausybės nutarimo Nr. 31 neteisėtumo. Pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus vertino kaip nesusijusius su teise, todėl prašė atmesti kaip nepagrįstus.
27. Dėl pareiškėjo argumento, kad skundžiami aktai neatitinka visuomenės poreikio, pažymėjo, kad Paėmimo įstatymo nuostatos yra specialus teisės aktas Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo atžvilgiu. Pagal Paėmimo įstatymo nuostatas, projekto svarba visuomenei yra nustatoma priimant atitinkamą Seimo nutarimą ar įstatymą, todėl vėliau vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, galiojančio Seimo nutarimo pagrindas pakartotinai neįrodinėjamas.
28. Dėl argumentų, kad nėra atliktas poveikio aplinkai vertinimas, nurodė, kad planuojant geležinkelio linijos tiesimą, poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla – geležinkelio linija, leistina.
29. Dėl argumentų, kad žemę paėmus visuomenės poreikiams, vėliau ji bus atiduota privatiems vežėjams nurodė, kad paimta žemė bus registruota kaip valstybės nuosavybė, todėl visa Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūra priklausys Lietuvos Respublikai.
30 Dėl prašomos priteisti žalos nurodė, kad pareiškėjo nurodytos patiriamos žalos dydžiai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Atkreipė dėmesį, kad Paėmimo įstatymas žalos atlyginimo nenumato. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarka detaliai nustatyta Paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1, 2 dalyse.
31. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
33. Nurodo, kad pareiškėjas Įsakymo nepagrįstumo nepagrindė jokiais svariais argumentais. Pabrėžė, kad Projekto vaidmuo labai svarbus užtikrinant koridorius, efektyviai sujungsiančio Baltijos valstybes su Lenkija ir Suomija. Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės aplinkosauginių privalumų, mažins transporto spūstis, skatins regioninę plėtrą. Pažymėjo, kad Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statyba palei jau esamas geležinkelio linijas yra negalima ir nesuderinama dėl skirtingų techninių parametrų. Jau esamų geležinkelio linijų priderinimas prie Projekto parametrų reikalautų visai naujos geležinkelio trasos bei geležinkelio apsaugos linijos. Taip pat nurodė, kad poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas, taip pat Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą, kad planuojama Projekto veikla yra leistina. Vyriausybės nutarimu Nr. 31 patvirtinus Projektą, kartu buvo patvirtintas ir Specialusis planas, kuris buvo suderintas su visomis planavimo sąlygas išduodančiomis institucijomis.
34. Dėl pareiškėjo prašomos žalos nurodė, kad Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtos nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos, kuriose buvo įvertintos paimamų žemės sklypų dalys. Tuo tarpu pareiškėjas prašomos priteisti žalos pagrindimo nepateikė.
35. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas reikalavimus kelia ne tik savo, bet ir visuomenės vardu, siedamas juos su viešojo intereso gynimu, tačiau reikalavimai, susiję ne su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis ir teisėtais interesais, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.
36. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
37. Byloje ginčas keliamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr.1P-386-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus 2018 spalio 8 d. rašto Nr.24SD-3086- (14.24.104.) teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat dėl žalos, kurią pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, atlyginimo.
38. Bylos medžiaga nustatyta:
38.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją.
38.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.
38.3. Susisiekimo ministerija 2017 m. sausio 23 d. raštais Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ pareiškėją informavo apie Nutarimu Nr. 31 pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomų 8,000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,8428 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 18,2151 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šiuose raštuose buvo nurodyta apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios pareiškėjo žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyti veiksmai.
38.4. Parengus Projektą Susisiekimo ministerija 2018 m. balandžio 30 d. raštais „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ pareiškėją informavo apie visuomenės supažindinimą su Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Minėtais pranešimais pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-31(16387036) ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 2,8428 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams bus paimama 1,2497 ha dydžio dalis; apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-30(16387015) ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 18,2151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 1,8019 ha dydžio dalis; apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-273(17176391) ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 7,8551 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams bus paimama 2,5336 ha dydžio dalis.
38.5. NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu patvirtino Projektą. Šiuo Įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą pareiškėjui priklausę:
38.5.1. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į tris dalis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), numatoma visuomenės poreikiams paimti dalis žymima (duomenys neskelbtini) (dydis 1,8019 ha);
38.5.2. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į tris dalis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), numatoma visuomenės poreikiams paimti dalis žymima (duomenys neskelbtini) (dydis 1,2497 ha);
38.5.3. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į tris dalis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), numatoma visuomenės poreikiams paimti dalis žymima (duomenys neskelbtini) (dydis 2,5336 ha).
Įsakyme nustatyta, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenis.
38.6. Apie Įsakymo priėmimą pareiškėjas buvo informuotas skundžiamu Raštu.
38.7. Patvirtinus Projektą NŽT direktorius:
38.7.1. 2018 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – Aktas Nr. ŽVP-923-(1.18.) paėmė visuomenės poreikiams pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomą 2,5336 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl šio sklypo pagal vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 17 960 Eur, kitų nuostolių, susijusių su šio žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.
38.7.2. 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“
(toliau – Aktas Nr. ŽVP-183-(1.18.)) paėmė visuomenės poreikiams V. D. ir V. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuosavybės teise valdomą 1,2497 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl šio žemės sklypo pagal vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 8 110 Eur, iš jų šio žemės sklypo vertė – 8 110 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur. Akte nustatyta, jog žemės sklypo bendraturčiams V. D. ir V. D. pasirašius šį aktą, Susisiekimo ministerija ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio akto pasirašymo dienos atlyginimo sumos dalį – 7 675,93 Eur perveda į žemės sklypo bendraturčių V. D. ir V. D. nurodytą sąskaitą, tuo tarpu kreditoriui – valstybei, atstovaujamai NŽT, pasirašius šį aktą Susisiekimo ministerija ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio akto pasirašymo dienos atlyginimo sumos dalį – 434,07 Eur perveda į nurodytą kreditoriaus sąskaitą.
38.7.3. 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-184-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – Aktas Nr. ŽVP-184-(1.18.)) paėmė visuomenės poreikiams V. D. ir V. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuosavybės teise valdomą 1,8019 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl šio žemės sklypo pagal vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 13 030 Eur, iš jų šio žemės sklypo vertė – 13 030 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.
Akte nustatyta, jog žemės sklypo bendraturčiams V. D. ir V. D. pasirašius šį aktą, Susisiekimo ministerija ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio akto pasirašymo dienos atlyginimo sumos dalį – 12 284,68 Eur perveda į žemės sklypo bendraturčių V. D. ir V. D. nurodytą sąskaitą, tuo tarpu kreditoriui – valstybei, atstovaujamai NŽT, pasirašius šį aktą Susisiekimo ministerija ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio akto pasirašymo dienos atlyginimo sumos dalį – 745,32 Eur perveda į nurodytą kreditoriaus sąskaitą.
38.8. Susisiekimo ministerija 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. 2-833 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo pareiškėją, kad NŽT priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, pateikė šių aktų kopijas ir pakvietė pareiškėją per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šiuos aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu Susisiekimo ministerija taip pat informavo, kad jei minimi aktai per nustatytą terminą nebus pasirašyti, juose nurodyti atlyginimo dydžiai bus pervesti į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.
38.10 Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Įsakymą ir Raštą bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Susisiekimo ministerijos, priteisti žalos, kurią jis ir jo šeima patyrė dėl nuosavybės teise priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginimą.
39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).
40. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir /arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus). Matyti, kad Konstitucinis Teismas pabrėžia, jog Konstitucijoje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams siejamas ne su tuo, kam paimta nuosavybė atiteks, bet su tos nuosavybės paėmimo tikslais – panaudoti daiktą visuomenės interesams, socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkretaus paimamo daikto individualiomis savybėmis, o Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies formuluotės „visuomenės poreikiai“ negalima aiškinti kaip visais atvejais draudžiančios paimti nuosavybę ir ją perduoti privačion nuosavybėn; ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, lemia ne tai, koks subjektas (valstybė, savivaldybė, juridinis ar fizinis asmuo) vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri buvo paimta iš savininko, tikrai buvo paimta dėl to, kad ji buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkrečiu paimamu turtu; sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiškas reiškinys. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (žr., pvz., 2003 m. kovo 4 d.; 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).
41. EŽTT, aiškindamas Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad žinodamos visuomenės poreikius nacionalinės institucijos turi geresnį suvokimą, kas tai yra viešasis interesas, kurio labui gali būti ribojamos nuosavybės teisės, pati sąvoka „viešasis interesas“ yra neišvengiamai plati, o įgyvendindamas socialinę ar ekonominę politiką įstatymų leidėjas neišvengiamai turi plačią vertinimo laisvę. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimą Broniowski prieš Lenkiją ir jame nurodytą Teismo praktiką).
42. Kiek tai susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, reikšmingos Žemės įstatymo VIII skirsnio nuostatos. Žemės įstatymo (bylai aktuali 2018 m. birželio 14 d. redakcija) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (2016 m. kovo 30 d. redakcija) 2 punkte nurodyta, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Sąnaudų ir naudos analizė gali būti sudedamoji teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengiama kaip atskiras dokumentas – Taisyklių 6.4 punkte nurodyto aiškinamojo rašto priedas. Visuomenės poreikio objektyvus egzistavimas ir jam tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumas laikomas pagrįstu ir atskiras jo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, neatliekamas, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas įstatymas, nustatantis konkretų visuomenės poreikį, kuriam tenkinti paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas (žemės sklypo dalis), ir nurodantis suinteresuotą instituciją. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę: 3.1. numato kitas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, iš jų – kitų žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams (jeigu tokia galimybė yra) ir esamos situacijos (status quo) išsaugojimas, kai žemės sklypas nepaimamas visuomenės poreikiams; 3.2. nurodo konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo procedūros dalyvius, kurie dėl to patirs naudos ar nuostolių; 3.3. apskaičiuoja ir palygina konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atlikimo (toliau kartu – projekto įgyvendinimas) ir galimybių, nurodytų Taisyklių 3.1 punkte, sąnaudas ir naudą: 3.3.1. išlaidas, būtinas projektui įgyvendinti (taip pat žemės, kurios vertė atliekant sąnaudų ir naudos analizę apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 (Žin., 2012, Nr.146-7536); 3.3.2. visuomenės gautiną naudą iš projekto įgyvendinimo naudojant konkretų žemės sklypą šiems visuomenės poreikiams tenkinti; 3.3.3. tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms, gamtos ištekliams (žemės ūkio naudmenoms, derlingajam dirvožemiui, miškui, vandens telkiniams, natūraliam kraštovaizdžiui ir kitkam); 3.4. apskaičiuoja projekto įgyvendinimo ir galimybių, nurodytų Taisyklių 3.1 punkte, grynąją esamą vertę (grynoji esama vertė – iš projekto įgyvendinimo numatomos gauti naudos ir projekto įgyvendinimo sąnaudų, išreikštų pinigais, skirtumas); 3.5. vertina pagrindines projekto įgyvendinimo rizikas, numato jų valdymo veiksmus; 3.6. atlieka projekto įgyvendinimo jautrumo analizę – nustato, kokį poveikį projekto įgyvendinimo grynajai esamai vertei daro sąnaudų ir naudos pokyčiai; 3.7. pateikia išvadą dėl konkretaus žemės sklypo tinkamumo projektui įgyvendinti.
44. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 45 straipsnio nuostatas, matyti, kad visuomenės poreikiams privati žemė gali būti paimama ar valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys prieš terminą gali būti nutraukiamos tik išimtiniais atvejais, dėl konkretaus objekto ir jam reikalingos konkrečios vietos ir ploto, kurie atsispindėtų iš detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento.
Iš minėtų Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad jose sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimas siejamas su dviejų sąlygų įvykdymu: 1) privalo būti pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais; 2) privalo galioti specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
45. Iš pareiškėjo skundo argumentų nustatyta, kad, pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju iš esmės nėra prielaidų pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią žemę paimti visuomenės poreikiams, nes nėra nustatyto nei objektyvaus, nei konkretaus visuomenės poreikio į pareiškėjo žemės sklypą. Taigi byloje iš esmės keliamas pareiškėjo nuosavybės teisės apsaugos ir būtinybės Valstybei ją (žemę) pasisavinti klausimas.
46. Pareiškėjas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus 2018 spalio 8 d. raštą Nr.24SD-3086- (14.24.104.), kuriuo jis buvo informuotas apie Įsakymo priėmimą. Įvertinus Rašto turinį, matyti, kad juo pareiškėjui suteikta tik bendro pobūdžio informacija.
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies 17 straipsnio nuostatas yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.
48. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Taigi skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų, priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
49. Pareiškėjas nurodo, kad raštai, kuriais yra pareikšti įpareigojimai dėl teisės į nuosavybės atėmimą ir apribojimą, ženkliai paliečia ne tik pareiškėją bet ir kitus asmenis, o iš Rašto turinio matyti, kad pareiškėjo nuosavybė apribojama išskaidant turtą į dalis, todėl, pareiškėjo teigimu, teismas turėtų nagrinėti Rašto teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės. Iš ginčijamo Rašto turinio matyti, kad jame nėra nurodytų jokių pareiškėjui skirtų teisių, pareigų, ar apribojimų, o juo pareiškėjas tik informuojamas apie Įsakymo priėmimą, kartu pateikiant Įsakymo išrašą ir išaiškinant jo apskundimo tvarką. Pažymėtina, kad, priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, t. y. jame pateikta informacija tik apie Įsakymo priėmimą, todėl šis dokumentas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Papildomai pažymėtina, kad net ir patenkinus pareiškėjo skundą šioje dalyje ir panaikinus Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra pagrindas pareiškėjo skundą, dalyje dėl Rašto panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. eAS-635-492/2017).
50. Pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą, tačiau pastebėtina, kad Įsakymo ydingumą pareiškėjas įrodinėja ne teisiniais argumentais, tačiau iš esmės teigia, kad viešasis interesas, kuriuo remiasi viešosios institucijos, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. pareiškėjas skundo argumentais iš esmės siekia paneigti pačio visuomenės poreikio – paimti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios žemės dalį, egzistavimą. Tokio poreikio nebuvimą pareiškėjas grindžia tuo, kad papildomo geležinkelio ruožo statyba yra galimai susijusi su privačių verslo subjektų interesais, kurie atstovauja monopolinio krovinių gabenimo verslo interesus, todėl tokiu būdu sudaromos sąlygos monopolinei rinkai vystytis ir taip pažeidžiama sąžiningos konkurencijos laisvė; Projektui įgyvendinti iki šiol nėra numatytos lėšos nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos biudžetuose; iš esmės keliamas klausimas, ar Lietuvai yra reikalinga turėti du lygiagrečius geležinkelius maršrutu Kaunas-Ryga; Projekto vykdymas – neekonomiškas naudojimasis Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetais ir pan.
51. Pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismo kompetencijai nepriskirtina vertinti ginčijamų administracinių aktų bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas, ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika), neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teismo veikla, tikrinant Įsakymo teisėtumą, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar Įsakymą priėmusi institucija, įgyvendindama savo diskreciją, nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčo sprendimas.
Taigi dėl pareiškėjo aukščiau nurodytų argumentų pasisakant šių išiaškinimų kontekste, darytina išvada, kad vertinant šiuos argumentus (žr. sprendimo 50 punkte), teismas juos turėtų vertinti politinio, ekonominio tikslingumo aspektu, o tokio pobūdžio vertinimas į administracinio teismo kompetenciją neįeina. Atsižvelgiant į tai, šių skundo argumentų, kurie, teismo požiūriu, yra išskirtinai subjektyvaus turinio, teismas nenagrinės.
52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad rengiant Projektą nebuvo ir iki šiol nėra atliktas Specialaus plano poveikio aplinkai vertinimas. Nurodė, kad toks vertinimas buvo atliktas 2013-2014 metais visai kitame projekte ir kitoje teritorijoje. Kaip atsiliepime nurodė Projektą įgyvendinanti institucija (Susisiekimo ministerija), dėl planuojamos ūkinės veiklos Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. (28.1)-A4-1134 priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina. Šiems argumentams pagrįsti Susisiekimo ministerija pateikė internetines nuorodas. Susipažinus su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita matyti, kad poveikio aplinkai vertinimo laikotarpis 2015 m. II ketv. – 2016 m. IV ketv., planuojama ūkinė veikla – Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimas ir eksploatacija. Iš ataskaitos turinio matyti, kad poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas būtent prieš rengiant ginčo Projektą ir tai reiškia, kad pareiškėjas nėra teisus teigdamas, kad rengiant Projektą nebuvo ir iki šiol nėra atliktas Specialaus plano poveikio aplinkai vertinimas. Teismas neturi pagrindo abejoti Susisiekimo ministerijos pateiktais oficialiais duomenimis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl neatlikto poveikio aplinkai vertinimo, laikytini nepagrįstais.
53. Pareiškėjas nurodo, kad Projektu patvirtintas Specialusis planas nebuvo pateiktas susipažinti nei pareiškėjui, nei tiesiogiai liečiančiai visuomenės daliai. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė nei pateikti pastabas, nei pasiūlymus.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vyriausybei 2017 m. sausio 11 d. priėmus nutarimą Nr. 31, kuriuo buvo patvirtintas Projektas ir Specialiosios sąlygos, pareiškėjas, apie Nutarimu Nr. 31 pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomame 8,000 ha dydžio žemės sklype, buvo informuotas Susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 23 d. raštais Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“. Parengus Projektą, Susisiekimo ministerija 2018 m. balandžio 30 d. raštais „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ pareiškėją informavo apie visuomenės supažindinimą su Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuose pranešimuose pareiškėjas buvo informuotas apie paimamas nuosavybės teise valdomos žemės konkrečias dalis. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturėjo teisės susipažinti su Projektu ir dėl jo pateikti nuomonę, pastabas, pasiūlymus. Kaip atsiliepime nurodė Susisiekimo ministerija, Specialaus plano projekto viešinimo, tikrinimo procedūros buvo atliktos vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais (Paėmimo įstatymo 4 straipsniu, Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsniu, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais ir kt.). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas nebūtų gavęs jam siųstų pranešimų, todėl vien tik bendro pobūdžio teiginys, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas, neturėjo galimybės teikti pastabas, pasiūlymus, į bylą pateiktų minėtų rašytinių įrodymų nepaneigia. Papildomai pažymėtina, kad tuo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnio 5 dalis reglamentavo galimybę visuomenei teikti pasiūlymus, pastabas visą Specialiojo plano rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu. Tai tik patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo kliūčių per visą Specialiojo plano rengimo laikotarpį savo abejones pasitikrinti teikiant paaiškinimus, pastabas, dokumentus apskundžiant įstatymo nustatyta tvarka.
54. Pareiškėjas nurodo, kad Projektas nėra paremtas sąnaudų ir naudos analize, neturi visuomeninės naudos, ekonomiškumo, valstybinės reikšmės, efektyvumo ir racionalumo principų.
Iš aukščiau aptartų Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, 46 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, taip pat Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 2, 3, 6, 8.1, 8.2 punktų turinio matyti, kad tiek konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingas konkretus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas pagrindžiamas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus sąnaudų ir naudos analizę, kuria turi būti pagrįstas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Tuo atveju, jei nebūtų visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimo, paremto sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, taip pat specialiojo ar detaliojo plano, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas negalėtų priimti sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Teikdama prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, suinteresuota institucija pateikia detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą; žemės sklypų, kurių visą plotą arba jo dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti prieš terminą, sąrašą (kuriame, be kita ko, nurodomas paimamo žemės sklypo ir bendras plotas); Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką su privačių ir valstybinių žemės sklypų ribomis; aiškinamąjį raštą. Galiausiai galutinį sprendimą pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Tai reiškia, jog jis iš esmės įvertina suinteresuotos institucijos pateiktus duomenis dėl visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo, kas taip pat apima ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo vertinimą.
NŽT vadovas 2018 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kuriuo nuspręsta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o tai reiškia, kad visos įstatymuose nustatytos procedūros, tame tarpe ir sąnaudų bei naudos analizė, buvo atliktos tinkamai. Priešingu atveju, Įsakymas nebūtų priimtas. Pažymėtina, kad pareiškėjas darydamas išvadą, jog Projektas nėra paremtas sąnaudų ir naudos analize ir kt., šią išvadą grindė iš esmės tik abstrakčiais teiginiais, konkrečiai nepateikiant savo argumentus pagrindžiančių įrodymų (kad sąnaudų bei naudos analizė bei kitos analizės iš tiesų nebuvo atliktos). Pabrėžtina, kad pareiškėjui, nagrinėjamu atveju, nepakanka išdėstyti teiginius, kuriais jis kvestionuoja Projekto teisėtumą ir pagrįstumą, jis privalo nurodyti aplinkybes, pateikti argumentus ir įrodymus, kurie patvirtintų keliamas abejones. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl šiuo aspektu nurodyti skundo argumentai taip pat vertintini kaip nepagrįsti.
55. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymu patvirtinto Projekto vykdytojai, ruošdami geležinkelio maršrutą, nepateikė duomenų dėl melioracijos sistemų atstatymo laukuose, aukštos įtampos elektros energijos linijų statybų, papildomo grunto poreikio, įtakos geriamam vandeniui ir pan.
Susisiekimo ministerija atsiliepime nurodė, kad Specialusis planas, nustatyta tvarka, buvo suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis (Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Energetikos ministerija). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, patikrinusi Specialųjį planą 2016 m. gruodžio 13 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP5-16 pritarė Specialiojo plano sprendiniams. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, jam abejones keliami klausimai buvo svarstyti ir suderinti atitinkamų, išvadas teikiančių, institucijų. Minėta, kad pareiškėjui nebuvo apribota teisė domėtis Projektu visu jo rengimo laikotarpiu.
56. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų pateikimo. Įvertinus pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, argumentus, kuriais prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, darytina išvada, kad pareiškėjas šio prašymo teisiniais argumentais nepagrindė. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokios atitinkamų įstatymų (Paėmimo įstatymo, Orchuso konvencijos) konkrečios nuostatos prieštarauja Konstitucijos nurodytiems straipsniams. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą neatitiko aiškumo ir tikslumo reikalavimų, todėl prašymas netenkinamas.
ABTĮ taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytina ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad teismo sprendime būtina atsakyti į visus pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-261-997/2009, A-602-2287/2012 ir kt.).
57. Pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą, kurios dydį taip pat sudaro ir turėtos išlaidos turimam turtui suformuoti, prižiūrėti, gerinti, taip pat nuostolių dydis dėl ateityje negautų realių pajamų. Pareiškėjo patiriami nuostoliai viso sudaro – 272 868,38 Eur.
Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarką nustato Paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1, 2 dalys. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. (13 straipsnio 3 dalis).
Iš paminėtų teisės nuostatų turinio matyti, kad Paėmimo įstatymas nustato atlyginimo apskaičiavimą pinigais pagal faktiškai turėtas ir pagrįstas išlaidas (praradimus). Tačiau įstatymas nenumato netiesioginių nuostolių kompensavimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde prašo priteisti žalą, kurią grindžia (nepateikdamas jokių realių įrodymų) netiesioginiais nuostoliais (negautas pelnas, būsimos išlaidos, būsimi nuostoliai, žemės nuvertėjimo nuostoliai ir pan.), kuriuos patirs ateityje, tačiau, kaip minėta, įstatymas netiesioginių nuostolių kompensavimo nenumato.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iš pareiškėjo numatomų visuomenės poreikiams paimti žemės sklypų vertė ir kitos išlaidos yra įvertintos ir apskaičiuotos nepriklausomo turto vertintojo taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Dėl pareiškėjo žemės, kurią numatoma paimti visuomenės poreikiams yra parengtos turto vertinimo ataskaitos: 2018-04-18 Nr. ŠIV-273 (17176391), 2018-03-26 Nr. ŠIV-31 (16387036), 2018-03-26 NR. ŠIV-30 (16387015). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo, dydžio, kompensacijos, ginčai dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą (Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti žalą, kurią sieja su netiesioginiais nuostoliais, o Paėmimo įstatymas netiesioginių nuostolių kompensacijos nenumato, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo netenkinamas.
Netenkinus pagrindinių reikalavimų, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat netenkinamas.
Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti skundžiamo Įsakymo pagrįstumą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (t. y. į teiginius nesusijusius su nagrinėjamu dalyku, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. A-261-3555/2011, EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Jolanta Vėgelienė
Fausta Vitkienė