Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-532-2010].doc
Bylos nr.: 3K-3-532/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                                 Civilinė byla Nr. 3K-3-532/2010 (S)

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija   

                                                                                                                             42.8

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio  17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Dzūkija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. B. ir G. A. ieškinį atsakovui UAB „Dzūkija“ dėl dalies avanso grąžinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                             

 

                 I. Ginčo esmė

 

2007 m. rugpjūčio 31 d. ieškovai su atsakovu sudarė sutartį Nr. 2007-08-31, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovai nupirkti iš atsakovo patalpas už 4 000 000 Lt, esančias (duomenys neskelbtini), sudarydami preliminariąją ir pagrindinę patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad: 1) preliminarioji patalpų pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 5 d.; 2) šalims nesusitarus dėl preliminariosios sutarties sąlygų, atsakovas privalo grąžinti ieškovams pirmąją jų sumokėtą 50 000 Lt įmoką (sutarties  4 punktas). 2007 m. rugpjūčio 31 d. ieškovai pervedė atsakovui 50 000 Lt.

2007 m. rugsėjo 5 d. šalys pasirašė sutarties Nr. 2007-08-31 priedą, kuriuo pakeitė sutarties   4 punktą, nustatant, kad: 1) pagrindinė sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 5 d.; 2) šalims nepasirašius pagrindinės sutarties iki nurodyto termino, atsakovas privalo grąžinti ieškovams gautą 50 000 Lt įmoką ne vėliau kaip per 2 darbo dienas; 3) kaltoji šalis įsipareigojo kitai šaliai sumokėti 10 000 Lt baudą.

Šalys iki 2007 m. lapkričio 5 d. pagrindinės sutarties nesudarė, todėl pasirašė sutarties Nr.2007-08-31 atnaujinimą, kurio 1 punkte nurodyta, kad nuo 2007 m. lapkričio 20 d. atnaujina patalpų pirkimą-pardavimą tomis pačiomis sąlygomis; 2 punkte –  kad atnaujinta sutartis galioja iki 2008 m. sausio 10 d.; 3 punkte – kad atnaujintos sutarties pažeidėjas sumoka kitai šaliai 10 000 Lt baudą.

Ieškovai nurodė, kad, norėdami įgyvendinti sutartį, jie kreipėsi į bankus dėl paskolos, kurie iš pradžių sutiko ją suteikti, bet vėliau savo sprendimą pakeitė, todėl, negalėdami sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, kreipėsi į atsakovą prašydami grąžinti jiems iš sumokėto avanso 40 000 Lt, o 10 000 Lt įskaityti kaip baudą pagal sutarties sąlygas. Tačiau atsakovas grąžino jiems tik 30 000 Lt, o likusius 10 000 Lt gera valia grąžinti atsisakė. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovą grąžinti jiems 10 000 Lt, priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 

Atsakovas teigia, kad, pasibaigus sutarties Nr. 2007-08-31 priede nustatytam jos galiojimo terminui (iki 2007 m. lapkričio 5 d.), šalys pasirašė kitą sutartį. Kadangi šalys buvo sudariusios dvi savarankiškas sutartis (sutartį Nr. 2007-08-31 ir jos priedą bei sutarties Nr. 2007-08-31 atnaujinimą), tai dėl netesybų (baudos) buvo susitarta du kartus. Už sutarčių pažeidimą ieškovai privalo sumokėti atsakovui 20 000 Lt baudą, todėl, grąžinant avansą, buvo padarytas įskaitymas, nes tai priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, ir ieškovams grąžinta 30 000 Lt.

 

                       II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad sutartimi, jos priedu ir sutarties atnaujinimu šalys siekė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto (pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties, jos priedo ir sutarties atnaujinimo sudarymo priežastis buvo ta pati – šalys išreiškė savo valią, tikslą ir interesus sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Esminė sutarties sąlyga, t. y. sutarties dalykas, nesikeitė, buvo pakeistas tik terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl, teismo vertinimu, sutarties Nr. 2007-08-31, jos priedo ir sutarties Nr.2007-08-31 atnaujinimo esmė išliko ta pati, sutarties turinys bei šalių teisės ir pareigos liko nepakitusios (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad šalys sudarė vieną sutartį su vėlesniais pakeitimais, kurie atspindėjo santykių tęstinumą, o ne naujų sukūrimą (CK 6.193, 1.5 straipsniai.) Teismas nurodė, kad ieškovams vieną kartą pažeidus sutartį turėjo būti taikoma viena sutartinė sankcija, o atsakovo reikalavimas ieškovams sumokėti dvigubas netesybas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Dėl to teismas įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovams nepagrįstai atliktą 10 000 Lt įskaitymą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. liepos 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir sprendimo motyvacija. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad šalys buvo sudariusios dvi preliminariąsias savarankiškas sutartis ir kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šalių teisiniams santykiams sutarčių aiškinimo taisykles. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Dabartinės Lietuvių kalbos žodyną (Leidykla ,,Mintis“, Vilnius, 1972 m.) žodis ,,atnaujinti“ reiškia: 1) pakeisti nauju, rekonstruoti; 2) pradėti iš naujo. 2009 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad kai baigėsi pirmosios sutarties galiojimas, buvo susitarta atnaujinti tą pačią sutartį ir ją pasirašyti. Kadangi sutarties sąlygos nepakito, tai atsakovo atstovo teismo posėdyje išsakyti teiginiai sudaro pagrindą teigti, kad šalys neketino sudaryti naujos sutarties kitomis sąlygomis, nei buvo šalių sutarta. Byloje pateiktas preliminarioios sutarties tekstas pasirašytas abiejų šalių, dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad sutarties tekstą rengė abi šalys, ją pasirašė atsakovas, kuriam atstovavo advokatų kontora, todėl atmetė kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė atsakovo naudai CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatų.

  

 

 

                

                     III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių netinkamo taikymo (CK 6.193 straipsnis). Ieškinyje ieškovai aiškiai nurodė, kad šalys buvo sudariusios dvi sutartis: 1) 2007 m. rugpjūčio 31 d. sutartis, kuri nebuvo įvykdyta ir jos galiojimas baigėsi 2007 m. lapkričio 5 d.; 2) 2007 m. lapkričio 20 d. atnaujinta sutartis. 2008 m. kovo 7 d. pretenzijoje atsakovui ieškovai nurodė, kad viena 10 000 Lt bauda numatyta 2007 m. rugpjūčio 31 d. sutarties 4 punkte, kita 10 000 Lt bauda – 2007 m. lapkričio 20 d. atnaujintos sutarties    3 punkte. Kasatoriaus nuomone, jeigu yra dvi sutartys ar susitarimai dėl to paties objekto, tai ir yra du susitarimai ar sutartys dėl to objekto. Taigi dėl sutarčių skaičiaus ir jų turinio nebuvo jokio šalių ginčo, šalių tikrieji ketinimai buvo aiškūs, todėl teismai, būdami nešališki, neturėjo teisės spręsti šio klausimo ir aiškinti priešingai, t. y. kad šalys buvo sudariusios tik vieną sutartį su vėlesniais pakeitimais.           CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visas sutartis ir jų pakeitimus siūlė ieškovai, jas parengė jų samdyti advokatai. Teismai, neišsiaiškinę, kas pasiūlė sutarčių sąlygas, šias sąlygas nepagrįstai aiškino pasiūliusios šalies (ieškovų) naudai, taip pažeidė CK 6.193 straipsnio 4 dalį.

2. Dėl CPK 331 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų pasisakė tik vienu sakiniu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas grindė sprendimą tokiais motyvais, jeigu nebuvo šalių ginčo dėl sutarčių aiškinimo, to nebuvo nurodoma nei ieškinyje, nei dublike; ieškinio argumentai buvo visiškai kiti, teismas juos atmetė ir ieškovai to neskundė.     

Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

            Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ginčo teisiniams santykiams

 

 

Kasatorius nurodo, kad nėra byloje ginčo dėl sutarčių supratimo, šalių tikrieji ketinimai aiškūs; teismas, neišsiaiškinęs faktinių bylos aplinkybių, kas pasiūlė sutarties sąlygas, pažeidė            CK 6.193 straipsnio 4 dalį.

Tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, esminę reikšmę turi teisingas šalių teisinių santykių kvalifikavimas. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos   Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloj R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Nors kasatorius teigė, kad nei teismas, nei ieškovo atstovė negali žinoti tikrųjų šalių ketinimų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismai sutarčių aiškinimo taisykles taiko tam, kad nustatytų tikruosius šalių ketinimus, sudaromos sutarties tikslą, prisiimtas šalių teises ir pareigas. Sutarčių aiškinimo taisyklės nagrinėjamoje byloje taikytinos kvalifikuoti šalių sutartinius santykius, nes šalys skirtingai vertina šalių susitarimus dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, teigė, kad yra sudaryta viena sutartis su keliais pakeitimais, o kasatorius, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, jog šalys yra sudariusios dvi savarankiškas sutartis. Teismai, taikydami sutarčių aiškinimo taisykles, nustatė, kad šalys, sudarydamos 2007 m. rugsėjo    31 d. sutartį, jos priedą ir šios sutarties atnaujinimą, siekė sudaryti to paties pastato pirkimo-pardavimo sutartį. Šalims tiek sudarant pirmąją sutartį, tiek ją keičiant, sutarties dalykas nesikeitė, šalių teisės ir pareigos išliko nepakitusios, buvo nustatytas toks pat prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Iš esmės šiais susitarimais (sutarties papildymu ir atnaujinimu) buvo keičiamas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Teisėjų kolegija sutinka su teismų padaryta išvada, kad 2007 m. rugsėjo 31 d. sutarties atnaujinimas vertintinas ne kaip naujos sutarties sudarymas, o kaip susiklosčiusių ikisutartinių teisinių santykių tęsinys, ir pažymi, jog 2007 m. rugsėjo 5 d. sutarties priedu šalys nustatė terminą iki 2007 m. lapkričio 5 d. pagrindiniai sutarčiai sudaryti; taip pat prievolę, kad, šalims nepasirašius iki nurodyto termino pagrindinės sutarties, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui gautą 50 000 Lt įmoką ne vėliau kaip per dvi darbo dienas; kaltoji šalis įsipareigojo kitai šaliai sumokėti 10 000 Lt baudą. Teismų nenustatyta, kad, pasibaigus nustatytam terminui, kasatorius būtų grąžinęs įmoką ar ieškovas būtų reikalavęs ją grąžinti, priešingai, šalys derino savo veiksmus tam pačiam tikslui pasiekti, todėl tokie veiksmai vertintini kaip susitarimas dėl sutarties atnaujinimo. Taigi, šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, šalys, nusprendusios atnaujinti sutartį, iš esmės pripažino, kad prievolė sudaryti sutartį nesibaigė ir susiklostę ikisutartiniai santykiai tęsiasi. Juolab kad sudarytoje sutarties atnaujinimo sutartyje iš naujo nustatytas tik terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. nei iš pažodinio sutarties teksto, nei iš šios sutarties aiškinimo kartu su kitais šalių sudarytais susitarimais negalima spręsti, jog buvo šalių valia dėl naujų ikisutartinių santykių sukūrimo. Kasatorius teigia, kad teismai nesiaiškino aplinkybių, kas pasiūlė sutarties sąlygas ir neaiškino šių sutarčių tos šalies nenaudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo kitaip vertinti šalių ikisutartinius santykius – kasatorius nepateikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad ieškovui pasiūlius buvo tartasi sukurti naujus teisinius santykius, o ne juos tęsti, ir  leistų šalių ikisutartinius santykius aiškinti kitaip ir daryti priešingą išvadą, t. y. nepateikė įrodymų, kad iki sutarties atnaujinimo buvo deramasi dėl naujos sutarties sudarymo. Kasatoriaus nurodomas faktas, kad ieškovo įgaliotas asmuo parengė sutarties projektą, visų teismo nustatytų aplinkybių kontekste leidžia pripažinti, jog ieškovas rodė iniciatyvą tęsti ikisutartinius santykius, tačiau tai nebuvo derybos dėl naujų teisinių santykių sukūrimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, jog šalių sudaryta sutartis ir vėlesni jos pakeitimai yra ikisutartinių santykių tąsa, o ne naujų sutartinių teisinių santykių sukūrimas. Kadangi šalys sutartyje ir jos pakeitimuose pasirinko ir nustatė prievolės užtikrinimo būdą – netesybas, tai laikytina, kad teismai tinkamai taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas šalių teisiniams santykiams kvalifikuoti ir padarė pagrįstą išvadą, jog, šalims sudarius vieną sutartį, kuri vėliau buvo modifikuota, atsakovas turi teisę tik į 10 000 Lt netesybas.

 

Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo nurodytų argumentų; pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento. Apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį apeliacinio skundo argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės bylai. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išaiškinimais ir išvadomis, glaustai išdėstė savo išvadas dėl kasatoriaus apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šis kasacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir naikintina.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

 

Kasacinis teismas patyrė 46,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkija“ (j. a. k. 121263258) 46,35 Lt (keturiasdešimt šešis litus 35 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                                        Algis Norkūnas

 

                                                                                                                       

                                                                                                                     Vincas Verseckas