Civilinė byla Nr. 3K-3-532/2010 (S)
Procesinio sprendimo kategorija
42.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos
pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
UAB „Dzūkija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovų K. B. ir G. A. ieškinį atsakovui UAB
„Dzūkija“ dėl dalies avanso grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t
ė :
I. Ginčo esmė
2007 m.
rugpjūčio 31 d. ieškovai su atsakovu sudarė sutartį Nr. 2007-08-31, pagal kurią
atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovai nupirkti iš atsakovo patalpas už 4
000 000 Lt, esančias (duomenys neskelbtini),
sudarydami preliminariąją ir pagrindinę patalpų pirkimo-pardavimo
sutartį. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad:
1) preliminarioji patalpų pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta ne
vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 5 d.; 2) šalims nesusitarus dėl preliminariosios
sutarties sąlygų, atsakovas privalo grąžinti ieškovams pirmąją jų sumokėtą 50
000 Lt įmoką (sutarties 4 punktas). 2007
m. rugpjūčio 31 d. ieškovai pervedė atsakovui 50 000 Lt.
2007 m.
rugsėjo 5 d. šalys pasirašė sutarties Nr. 2007-08-31 priedą, kuriuo pakeitė
sutarties 4 punktą, nustatant, kad: 1) pagrindinė sutartis turi būti
pasirašyta ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 5 d.; 2) šalims nepasirašius
pagrindinės sutarties iki nurodyto termino, atsakovas privalo grąžinti
ieškovams gautą 50 000 Lt įmoką ne vėliau kaip per 2 darbo dienas; 3) kaltoji
šalis įsipareigojo kitai šaliai sumokėti 10 000 Lt baudą.
Šalys iki 2007
m. lapkričio 5 d. pagrindinės sutarties nesudarė, todėl pasirašė sutarties
Nr.2007-08-31 atnaujinimą, kurio 1 punkte nurodyta, kad nuo 2007 m. lapkričio
20 d. atnaujina patalpų pirkimą-pardavimą tomis pačiomis sąlygomis; 2
punkte – kad atnaujinta sutartis galioja iki 2008 m. sausio 10 d.; 3 punkte –
kad atnaujintos sutarties pažeidėjas sumoka kitai šaliai 10 000 Lt baudą.
Ieškovai
nurodė, kad, norėdami įgyvendinti sutartį, jie kreipėsi į bankus dėl paskolos,
kurie iš pradžių sutiko ją suteikti, bet vėliau savo sprendimą pakeitė, todėl,
negalėdami sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, kreipėsi į
atsakovą prašydami grąžinti jiems iš sumokėto avanso 40 000 Lt, o 10 000 Lt
įskaityti kaip baudą pagal sutarties sąlygas. Tačiau atsakovas grąžino jiems
tik 30 000 Lt, o likusius 10 000 Lt gera valia grąžinti atsisakė. Ieškovai prašė
įpareigoti atsakovą grąžinti jiems 10 000 Lt, priteisti iš atsakovo 5 proc.
dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo
Atsakovas teigia, kad, pasibaigus sutarties
Nr. 2007-08-31 priede nustatytam jos galiojimo terminui (iki 2007 m. lapkričio
5 d.), šalys pasirašė kitą sutartį. Kadangi
šalys buvo sudariusios dvi savarankiškas sutartis (sutartį Nr.
2007-08-31 ir jos priedą bei sutarties Nr. 2007-08-31 atnaujinimą), tai dėl netesybų (baudos) buvo susitarta du kartus.
Už sutarčių pažeidimą ieškovai privalo sumokėti atsakovui 20 000 Lt baudą,
todėl, grąžinant avansą, buvo padarytas įskaitymas, nes tai
priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, ir ieškovams grąžinta 30 000 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto
3-iasis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas
nustatė, kad sutartimi, jos priedu ir sutarties atnaujinimu šalys siekė sudaryti
pagrindinę nekilnojamojo daikto (pastato, esančio (duomenys neskelbtini)
pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties, jos priedo ir sutarties atnaujinimo sudarymo
priežastis buvo ta pati – šalys išreiškė savo valią, tikslą ir interesus
sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Esminė
sutarties sąlyga, t. y. sutarties dalykas, nesikeitė, buvo pakeistas tik
terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl, teismo vertinimu, sutarties Nr.
2007-08-31, jos priedo ir sutarties Nr.2007-08-31 atnaujinimo esmė išliko ta
pati, sutarties turinys bei šalių teisės ir pareigos liko nepakitusios (CK
6.189 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad šalys sudarė vieną sutartį
su vėlesniais pakeitimais, kurie atspindėjo santykių tęstinumą, o ne naujų
sukūrimą (CK 6.193, 1.5 straipsniai.) Teismas nurodė, kad ieškovams vieną kartą
pažeidus sutartį turėjo būti taikoma viena sutartinė sankcija, o atsakovo
reikalavimas ieškovams sumokėti dvigubas netesybas prieštarauja CK 1.5
straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Dėl
to teismas įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovams nepagrįstai atliktą 10 000 Lt
įskaitymą.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo
apeliacinį skundą, 2010 m. liepos 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo
sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos
teismo padarytomis išvadomis ir sprendimo motyvacija. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo
apeliacinio skundo argumentus, kad šalys buvo sudariusios dvi preliminariąsias
savarankiškas sutartis ir kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė
šalių teisiniams santykiams sutarčių aiškinimo taisykles. Teisėjų kolegija nurodė,
kad pagal Dabartinės Lietuvių kalbos žodyną (Leidykla ,,Mintis“, Vilnius, 1972
m.) žodis ,,atnaujinti“ reiškia: 1) pakeisti nauju, rekonstruoti; 2) pradėti iš
naujo. 2009 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad
kai baigėsi pirmosios sutarties galiojimas, buvo susitarta atnaujinti tą pačią
sutartį ir ją pasirašyti. Kadangi sutarties sąlygos nepakito, tai atsakovo
atstovo teismo posėdyje išsakyti teiginiai sudaro pagrindą teigti, kad šalys
neketino sudaryti naujos sutarties kitomis sąlygomis, nei buvo šalių sutarta. Byloje
pateiktas preliminarioios sutarties tekstas pasirašytas abiejų šalių, dėl to teisėjų
kolegija sprendė, kad sutarties tekstą rengė abi šalys, ją pasirašė atsakovas,
kuriam atstovavo advokatų kontora, todėl atmetė kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio
skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė
atsakovo naudai CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatų.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir priimti naują
sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl
sutarčių aiškinimo taisyklių netinkamo taikymo (CK 6.193 straipsnis).
Ieškinyje ieškovai aiškiai nurodė, kad šalys buvo sudariusios dvi sutartis: 1) 2007
m. rugpjūčio 31 d. sutartis, kuri nebuvo įvykdyta ir jos galiojimas baigėsi
2007 m. lapkričio 5 d.; 2) 2007 m. lapkričio 20 d. atnaujinta sutartis. 2008 m.
kovo 7 d. pretenzijoje atsakovui ieškovai nurodė, kad viena 10 000 Lt bauda
numatyta 2007 m. rugpjūčio 31 d. sutarties 4 punkte, kita 10 000 Lt bauda –
2007 m. lapkričio 20 d. atnaujintos sutarties 3 punkte. Kasatoriaus nuomone,
jeigu yra dvi sutartys ar susitarimai dėl to paties objekto, tai ir yra du
susitarimai ar sutartys dėl to objekto. Taigi dėl sutarčių skaičiaus ir jų
turinio nebuvo jokio šalių ginčo, šalių tikrieji ketinimai buvo aiškūs, todėl
teismai, būdami nešališki, neturėjo teisės spręsti šio klausimo ir aiškinti priešingai,
t. y. kad šalys buvo sudariusios tik vieną sutartį su vėlesniais pakeitimais. CK
6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų,
jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios
šalies naudai. Visas sutartis ir jų pakeitimus siūlė ieškovai, jas parengė jų
samdyti advokatai. Teismai, neišsiaiškinę, kas pasiūlė sutarčių sąlygas, šias sąlygas
nepagrįstai aiškino pasiūliusios šalies (ieškovų) naudai, taip pažeidė CK 6.193
straipsnio 4 dalį.
2. Dėl
CPK 331 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl
kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų pasisakė tik vienu sakiniu, t. y. kad
pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnyje
įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas
visiškai nepasisakė dėl kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų, kodėl
pirmosios instancijos teismas grindė sprendimą tokiais motyvais, jeigu nebuvo
šalių ginčo dėl sutarčių aiškinimo, to nebuvo nurodoma nei ieškinyje, nei dublike;
ieškinio argumentai buvo visiškai kiti, teismas juos atmetė ir ieškovai to neskundė.
Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutarčių
aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ginčo teisiniams santykiams
Kasatorius
nurodo, kad nėra byloje ginčo dėl sutarčių supratimo, šalių tikrieji ketinimai
aiškūs; teismas, neišsiaiškinęs faktinių bylos aplinkybių, kas pasiūlė
sutarties sąlygas, pažeidė CK 6.193 straipsnio 4 dalį.
Tam, kad byla
būtų teisingai išnagrinėta, esminę reikšmę turi teisingas šalių teisinių
santykių kvalifikavimas. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių
aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr.
3K-3-156/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB
,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m.
balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloj R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos
įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2007 m. gegužės 10 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos
Nr. 3K-3-203/2007; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ
Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K.,
bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei
jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių
ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę,
tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių
elgesį po sutarties sudarymo, kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties
sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų
nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
Nors kasatorius
teigė, kad nei teismas, nei ieškovo atstovė negali žinoti tikrųjų šalių
ketinimų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismai sutarčių aiškinimo
taisykles taiko tam, kad nustatytų tikruosius šalių ketinimus, sudaromos
sutarties tikslą, prisiimtas šalių teises ir pareigas. Sutarčių aiškinimo
taisyklės nagrinėjamoje byloje taikytinos kvalifikuoti šalių sutartinius
santykius, nes šalys skirtingai vertina šalių susitarimus dėl preliminariosios
pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, teigė, kad
yra sudaryta viena sutartis su keliais pakeitimais, o kasatorius, atsikirsdamas
į ieškinį, nurodė, jog šalys yra sudariusios dvi savarankiškas sutartis.
Teismai, taikydami sutarčių aiškinimo taisykles, nustatė, kad šalys,
sudarydamos 2007 m. rugsėjo 31 d. sutartį, jos priedą ir šios sutarties
atnaujinimą, siekė sudaryti to paties pastato pirkimo-pardavimo sutartį. Šalims
tiek sudarant pirmąją sutartį, tiek ją keičiant, sutarties dalykas nesikeitė,
šalių teisės ir pareigos išliko nepakitusios, buvo nustatytas toks pat
prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Iš esmės šiais susitarimais (sutarties
papildymu ir atnaujinimu) buvo keičiamas terminas pagrindinei sutarčiai
sudaryti. Teisėjų kolegija sutinka su teismų padaryta išvada, kad 2007 m.
rugsėjo 31 d. sutarties atnaujinimas vertintinas ne kaip naujos sutarties
sudarymas, o kaip susiklosčiusių ikisutartinių teisinių santykių tęsinys, ir pažymi,
jog 2007 m. rugsėjo 5 d. sutarties priedu šalys nustatė terminą iki 2007 m.
lapkričio 5 d. pagrindiniai sutarčiai sudaryti; taip pat prievolę, kad, šalims
nepasirašius iki nurodyto termino pagrindinės sutarties, pardavėjas privalo
grąžinti pirkėjui gautą 50 000 Lt įmoką ne vėliau kaip per dvi darbo dienas;
kaltoji šalis įsipareigojo kitai šaliai sumokėti 10 000 Lt baudą. Teismų
nenustatyta, kad, pasibaigus nustatytam terminui, kasatorius būtų grąžinęs
įmoką ar ieškovas būtų reikalavęs ją grąžinti, priešingai, šalys derino savo
veiksmus tam pačiam tikslui pasiekti, todėl tokie veiksmai vertintini kaip susitarimas
dėl sutarties atnaujinimo. Taigi, šalims per preliminariojoje sutartyje
nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, šalys, nusprendusios
atnaujinti sutartį, iš esmės pripažino, kad prievolė sudaryti sutartį nesibaigė
ir susiklostę ikisutartiniai santykiai tęsiasi. Juolab kad sudarytoje sutarties
atnaujinimo sutartyje iš naujo nustatytas tik terminas pagrindinei sutarčiai
sudaryti, t. y. nei iš pažodinio sutarties teksto, nei iš šios sutarties
aiškinimo kartu su kitais šalių sudarytais susitarimais negalima spręsti, jog
buvo šalių valia dėl naujų ikisutartinių santykių sukūrimo. Kasatorius teigia,
kad teismai nesiaiškino aplinkybių, kas pasiūlė sutarties sąlygas ir neaiškino
šių sutarčių tos šalies nenaudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių
aplinkybių visuma nesudaro pagrindo kitaip vertinti šalių ikisutartinius
santykius – kasatorius nepateikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu galima būtų
pripažinti, kad ieškovui pasiūlius buvo tartasi sukurti naujus teisinius
santykius, o ne juos tęsti, ir leistų šalių ikisutartinius santykius aiškinti
kitaip ir daryti priešingą išvadą, t. y. nepateikė įrodymų, kad iki sutarties
atnaujinimo buvo deramasi dėl naujos sutarties sudarymo. Kasatoriaus nurodomas
faktas, kad ieškovo įgaliotas asmuo parengė sutarties projektą, visų teismo
nustatytų aplinkybių kontekste leidžia pripažinti, jog ieškovas rodė iniciatyvą
tęsti ikisutartinius santykius, tačiau tai nebuvo derybos dėl naujų teisinių
santykių sukūrimo.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad byloje esančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, jog
šalių sudaryta sutartis ir vėlesni jos pakeitimai yra ikisutartinių santykių
tąsa, o ne naujų sutartinių teisinių santykių sukūrimas. Kadangi šalys
sutartyje ir jos pakeitimuose pasirinko ir nustatė prievolės užtikrinimo būdą –
netesybas, tai laikytina, kad teismai tinkamai taikė CK 6.193 straipsnio
nuostatas šalių teisiniams santykiams kvalifikuoti ir padarė pagrįstą išvadą,
jog, šalims sudarius vieną sutartį, kuri vėliau buvo modifikuota, atsakovas turi
teisę tik į 10 000 Lt netesybas.
Teisėjų kolegija
atmeta kasatoriaus argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė
dėl visų jo nurodytų argumentų; pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo
sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir
pasisakyti dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento. Apeliacinės instancijos
teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla
susijusį apeliacinio skundo argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir
vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės
reikšmės bylai. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios
instancijos teismo išaiškinimais ir išvadomis, glaustai išdėstė savo išvadas
dėl kasatoriaus apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Dėl to teisėjų kolegija
sprendžia, kad šis kasacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo apeliacinės
instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir naikintina.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas
patyrė 46,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus
atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš
šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas,
92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio
1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 21
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Dzūkija“ (j. a. k. 121263258) 46,35 Lt
(keturiasdešimt šešis litus 35 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė
Algis
Norkūnas
Vincas Verseckas