Civilinė byla Nr. e2-2018-467/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00362-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.4.1.2.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė,
sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Irinai Beleškienei,
atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ atstovui advokatui Eligijui Seniučiui,
atsakovės UAB „Pamario kapitalas“ atstovei advokatei Rūtai Stulgei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Marių kooperatyvas“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pamario kapitalas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „GJ baldai“ ir H.Č.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio teisėtumo, kurį ieškovė prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikant restituciją, dviem pagrindais: kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei ir kaip tariamą sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.81 ir 1.86 straipsniai).
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2021 m. birželio 11 d. patikslino, ir prašo pripažinti 2020 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.K1ES-4627 (toliau – ginčijama sutartis), niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją natūra ir priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2020 m. birželio 18 d. atsakovės sudarė ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Marių kooperatyvas“ perleido UAB „Pamario kapitalas“ nekilnojamąjį turtą: pastatą-administracinį pastatą, pastatą-garažą, pastatą-sandėlį, kitus inžinierinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). (toliau – ginčo turtas). Pagal šios pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktą nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 360 000 EUR.
4. Ieškovės teigimu, atsakovės, veikdamos kaip tarpusavyje susiję asmenys pagal iš anksto paruoštą galimai nusikalstamo pobūdžio schemą, sudarydamos ginčo sandorį, nesąžiningais tyčiniais veiksmais veikė tiek prieš ieškovę ir jos turtinius interesus, tiek prieš trečiąjį asmenį BUAB „GJ baldai“ ir jos kreditorius, ginčo turtą perleido aiškiai žinodamos apie teismine tvarka vykstančias civilines bylas, kuriose tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo BUAB „GJ baldai“ yra pareiškę reikalavimus, susijusius su ginčo sandorio pagrindu perleistu nekilnojamuoju turtu. Be to, ginčo nekilnojamasis turtas buvo perleistas už esmingai mažesnę nei šio turto vidutinė rinkos vertė, kainą, kas įrodo ginčo sandorio šalių tikruosius nesąžiningus ketinimus, sudarant sandorį, kurio pasirašymas buvo nukreiptas siekti apsunkinti ginčo turto priteisimą natūra ieškovės bei trečiojo asmens BUAB „GJ baldai“ atžvilgiu vykstančiose teisminėse bylose.
5. Chronologinė ginčo turto perleidimo analizė rodo, kad ginčo nekilnojamasis turtas laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. birželio 18 d. buvo galimai neteisėtai užvaldytas tarpusavyje susijusių asmenų: kredito unijos (toliau - KU) „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB „Marių kooperatyvas“ ir UAB „Pamario kapitalas“. Ginčo sandoris buvo sudarytas Vilniaus apygardos teisme vykstant civilinei bylai Nr. e2-656-275/2020, kurioje ieškovė buvo pareiškusi turtinio pobūdžio reikalavimą į ginčo nekilnojamojo turto, perleisto 2020 m. birželio 18 d. ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, atitinkamą dalį, o trečiuoju asmeniu dalyvavo UAB „Marių kooperatyvas“.
6. Be to, UAB „Marių kooperatyvas“ buvo neabejotinai žinoma ir apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-1960-275/2019, kurioje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” ir BUAB „GJ baldai” buvo pareiškusios ieškinį dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr.0033/15/02085 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Taigi, pardavėja UAB „Marių kooperatyvas“ iš esmės žinojo apie faktinę aplinkybę, jog ginčo turto atžvilgiu teisme mažiausiai iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. vyks teisminiai ginčai dėl ginčo turto susigrąžinimo natūra.
7. Ginčo sandorio negaliojimą dėl jo prieštaravimo gerai moralei lemia tiek pardavėjos UAB „Marių kooperatyvas“, tiek ir turto įgijėjos UAB „Pamario kapitalas“ nesąžiningumas. Šio sandorio šalys, sudarydamos 2020 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, iš esmės įgyvendino savo nesąžiningus ketinimus veikti prieš kitus asmenis, pažeidžiant jų teises, ir tai buvo pagrindinis šio sandorio sudarymo tikslas, dėl ko ginčijama sutartis yra niekinė ir negaliojanti.
8. Be to, vertinant visas faktines aplinkybes, 2020 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis, negalioja ir todėl, kad buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Kad ginčo sandoris buvo tariamas įrodo tai, kad: UAB „Pamario kapitalas“ sandorio sudarymo momentu nebuvo finansiškai pajėgi sumokėti parduodamo turto kainą; turto kainos mokėjimo mechanizmas patvirtina aplinkybę, kad 2020 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tikslu įregistruoti turtą kito asmens vardu, be to, jis garantuoja turto grąžinimą ankstesniam savininkui; atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ negauna pajamų iš ginčo turto nuomos.
9. Ieškovė taip pat pažymi, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų, nes teikiami faktiniai duomenys patvirtina su UAB „Marių kooperatyvas“ susijusių asmenų tarpusavio ryšius; ginčo turtas buvo perleistas už pernelyg mažesnę, nei šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, kainą. Ieškovės nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai akivaizdžiai tvirtina, kad ginčijamas sandoris turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikant restituciją, dviem pagrindais: arba, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), arba, kaip tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis).
10. Atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. UAB „Marių kooperatyvas“ nurodo, kad jokių ribojimų disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, sudarant ginčo sutartį, dėl ieškovės nurodomų civilinių bylų nebuvo. Aplinkybė, kad UAB „Marių kooperatyvas“ kitoje byloje įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepaneigė atsakovės teisės laisvai ir nevaržomai disponuoti jai priklausančiu turtu.
12. UAB „Marių kooperatyvas“ teigimu, ieškovės reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai BUAB „GJ baldai“ kitoje byloje niekaip negalėjo turėti įtakos atsakovės teisėms laisvai disponuoti turtu dar ir dėl to, kad UAB „Marių kooperatyvas“ turtą įgijo vykdymo procese, kurio metu buvo realizuojamas hipotekos kreditoriams KU „Mėmelio taupomoji kasa“ (pirminė hipoteka) ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (antrinė hipoteka) naudai įkeistas turtas. Ši aplinkybė reiškia, kad, nepriklausomai nuo ieškovę ir BUAB „GJ baldai“ siejusių santykių pobūdžio, ieškovės inicijuoto teisminio ginčo rezultatas neturi ir negali turėti įtakos turtą vykdymo procese įgijusios UAB „Marių kooperatyvas“ nuosavybės teisės turiniui ir apimčiai. Todėl aplinkybė, kad ieškovė pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl nuosavybės teisės dalies į turtą pripažinimo BUAB „GJ baldai“, kuri nebuvo turto savininke ir kuriai jau buvo iškelta bankroto byla, nesuponuoja išvados, kad UAB „Marių kooperatyvas“ žinojimas apie ieškovės bylą su BUAB „GJ baldai“ būtų turėjęs kažkaip paveikti atsakovės sprendimą pardavinėti/nepardavinėti turtą ar nustatyti atsakovei pareigą nuo tokio turto pardavimo susilaikyti.
13. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ pažymi, kad turto pardavimo kaina nėra ir negali būti aplinkybe, dėl kurios sudarytas sandoris galėtų būti pripažintas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir / ar gerai moralei. Ieškovei manant, kad turto pardavimo kaina yra per maža, ieškovė, jeigu ji būtų UAB „Marių kooperatyvas“ kreditore, sutartį galėtų ginčyti actio Pauliana pagrindu, bet ne prieštaravimu viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei. Ieškovė nebuvo ir nėra atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ kreditore ir actio Pauliana sąlygų byloje neįrodinėja, todėl argumentai dėl turto pardavimo kainos teismo apskritai neturėtų būti vertinami.
14. Ieškovės ginčijamą sutartį sudarė du savarankiški ūkio subjektai, veikdami per savo organus ir siekdami savo tikslų. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ turtą nusprendė pardavinėti, atsisakiusi turėtų investavimo planų ir turėdama tikslą susigrąžinti įsigyjant turtą patirtas investicijas. Šis atsakovės tikslas niekaip neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Deklaratyvūs ieškovės teiginiai šioje byloje ir subjektyvus įsivaizdavimas, kad UAB „Pamario kapitalas“ akcininkė ir vadovė neveikia savarankiškai, yra H.Č. statytinė, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
15. Atsakovė pažymi, kad ginčo sutartyje buvo nustatyta, jog kaina už turtą turėjo būti sumokėta dalimis, todėl UAB „Pamario kapitalas“ sutarties sudarymo dieną neturėjo būti finansiškai pajėgi visiškai atsiskaityti pagal sutartį. Tokios atsiskaitymo už turtą tvarkos nustatymas nereiškia, kad UAB „Pamario kapitalas“, kaip pirkėja, negalėjo garantuoti, jog yra pajėgi atsiskaityti pagal sutartį joje nustatytomis sąlygomis, ir neįrodo, kad sudarydamos sutartį, šalys neketino jos vykdyti.
16. UAB „Marių kooperatyvas“ nėra žinoma, iš kokiu būdu gautų lėšų UAB „Pamario kapitalas“ sumokėjo pirmąją kainos dalį (17 000 EUR), tačiau pirmoji kainos dalis UAB „Marių kooperatyvas“ buvo sumokėta sutartyje nustatyta tvarka, o aplinkybė, iš kokių lėšų buvo apmokėta pirmoji kainos dalis, nėra teisiškai svarbi. UAB „Marių kooperatyvas“ yra privatus juridinis asmuo ir jai nuosavybės teise priklausantį turtą turėjo teisę realizuoti tokiomis sąlygomis ir už tokią kainą, kokia jai atrodė tinkama.
17. Atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės UAB „Pamario kapitalas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsakovė nurodo, kad ginčo atveju, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, abiejų sandorio negaliojimų pagrindų taikymas neįmanomas, nes jie vienas kitam prieštarauja. Ieškovė teigia, kad, vykstant teisminiams ginčams dėl turto susigrąžinimo (priteisimo natūra), sudaryta ginčo sutartis yra imitavimas tariamai teisėto civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančio sandorio sudarymo ir vykdymo, sumažinant UAB „Marių kooperatyvas“ turimo turto masę ir taip išvengiant galimos restitucijos natūra įvykdymo vykstančiose civilinėse bylose, o tai įrodo šių sandorio šalių ketinimų prieštaringumą gerai moralei. Taigi, ieškovė iš esmės pripažįsta, kad sutartis buvo vykdoma. Tuo tarpu tariamas sandoris yra sudaromas tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju.
19. Vertinant ieškovės argumentus dėl sandorio prieštaravimo gerai moralei, nurodo, kad, suderėjus ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, su pardavėja ir notaru buvo suderinta sutarties sudarymo data bei tuo pačiu metu organizuotas uždarosios akcinės bendrovės įsteigimas. UAB „Pamario kapitalas“ ginčo turtą įsigijo sąžiningai, turėdama ketinimą vykdyti investicinį projektą bei verstis nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimu. UAB „Pamario kapitalas“ vadovė V.B. yra nekilnojamojo turto profesionalė, kuri pradėjo vykdyti savo verslą, įsteigdama UAB „Pamario kapitalas“, bei startiniu projektu pasirinko ginčo turto vystymą. Tariamos draugystės ar kitokie ryšiai nelemia savaiminio UAB „Pamario kapitalas“ žinojimo apie aplinkybes, kurias ieškinyje nurodo ieškovė, bei neįrodo, kad UAB „Pamario kapitalas“ yra H.Č. valdoma įmonė, o V.B. - direktorė statytinė.
20. Ginčijama sutartis buvo sudaryta esant įsiteisėjusiems, galiojantiems ir vykdytiniems Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimui ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarčiai, kuriais pripažinta, kad ginčo turto įgijimo akto pripažinti negaliojančiu teisinio pagrindo nėra, o sutartis buvo sudaryta nesant jokių apribojimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės elgėsi nesąžiningai, žinodamos apie turtui taikomus apribojimus.
21. Vertinant ieškovės argumentus dėl tariamai per mažos sandorio kainos, UAB „Pamario kapitalas“ nurodo, kad kaina yra sutarties šalių derybų objektas ir sutarties šalių valios išraiška. UAB „Marių kooperatyvas“, būdama turto savininke, sudarydama sutartį, turtą galėjo parduoti už bet kokią kainą, kuri jai atrodė priimtina. Ieškovė yra nesusijęs trečiasis asmuo, negalinti daryti jokios įtakos šalių susitarimui dėl parduodamo objekto kainos.
22. Atsakovė, pasisakydama dėl sandorio tariamumo, nurodo, kad UAB „Pamario kapitalas“, turėdama nekilnojamojo turto vystymo tikslą, įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, dalinai už jį atsiskaitė, juo disponuoja, kuria įmonės tinklapį veiklos viešinimui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl turto yra prasidėjęs teisminis procesas, šiuo metu jokios investicijos į veiklą ir įsigytą turtą nėra vykdomos.
23. Įsigyjant objektą, reikalaujantį didelių investicijų, kurio rekonstrukcija turi atitikti Trakų senamiesčio reikalavimus, buvo aišku, kad projekto įgyvendinimui naujai įsteigta įmonė turės pritraukti lėšų, todėl buvo derėtasi su pardavėja UAB „Marių kooperatyvas“ ir sulygta dėl pagrindinio mokėjimo atidėjimo metams. Tokio specifinio objekto rekonstrukcijos sąmatos parengimas bei kaštų paskaičiavimas trunka ilgą laiką, todėl šalys suderėjo dėl mokėjimo atidėjimo. Mokėjimų išskaidymas per metų laikotarpį yra dažnai pasitaikanti komercinė praktika, kuri pati savaime neliudija ginčijamos sutarties tariamumo. Dalies pinigų pagal ginčijamą sutartį sumokėjimo faktas, kuris nagrinėjamoje byloje neginčijamas, savaime paneigia ieškovės argumentus dėl ginčijamos sutarties tariamo pobūdžio, kadangi liudija sutarties vykdymą.
24. Sutarties sąlyga, pagal kurią pirkėja be raštiško pardavėjos sutikimo neturi teisės perleisti ar kitaip disponuoti turtu iki visiškai atsiskaitys pagal šią sutartį, niekaip neįrodo sutarties tariamo pobūdžio. UAB „Marių kooperatyvas“ turi reikalavimo teisę, kad UAB „Pamario kapitalas“ įvykdytų piniginę prievolę pagal sutartį. Tuo tarpu nuomos sutarties vykdymas su ginčo dalyku šioje byloje nėra susijęs, nuomos sutartis neturi jokios teisinės reikšmės įrodinėjant sutarties tariamumą.
25. Be to, tiek kreipiantis į teismą CK 1.81 straipsnio, tiek CK 1.86 straipsnio pagrindu, ieškovė turi įrodyti savo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Iš patikslintame ieškinyje pateiktų aplinkybių matyti, kad ieškovė tiesioginio teisinio intereso neturi. Turto grąžinimas UAB „Marių kooperatyvas“ nuosavybėn ieškovei negalėtų sukurti jokių teisių į turtą ar kokiu nors kitu būdu tenkinti jos interesų.
26. Ieškovė dublike iš esmės palaiko savo ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus, papildomai nurodo, kad bet kuris sąžiningas ir apdairus asmuo turi atsižvelgti į egzistuojančią teisinę galimybę kreiptis dėl galiojančio apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka bei galimo tokio procesinio sprendimo panaikinimo. Todėl asmuo gali būti laikomas sąžiningu tuo atveju, kai jo veiksmai ne tik nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, bet ir nesudaro prielaidų įtarti galimą nesąžiningumą. Šiuo atveju nebuvo jokios skubos perleisti ginčo turtą, tuo labiau, kad turtas buvo perleistas atidedant kainos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, todėl ieškovė laiko, kad turto perleidimas, nepasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui, laikytinas nesąžiningu.
27. Ieškovės teigimu, akivaizdu, jog ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudaromas tarp šalių, atsakovei UAB „Pamario kapitalas“ ir jos vadovei V.B. žinant apie teismuose pradėtus ginčus dėl turto, todėl ir buvo skubiai imtasi turto perleidimo sandorio sudarymo, kadangi UAB „Pamario kapitalas“ įregistruota tą pačią dieną, kai buvo išviešinta apie apribojimų turto atžvilgiu panaikinimą. Be to, kyla pagrįstos abejonės, ar turtas, kuris duoda pajamų, gali būti parduotas už tą pačią kainą, už kurią buvo įsigytas prieš dvejus metus, dar daugiau, iš esmės tik už 17 000 EUR kainą, sudarančią vos 5 procentus nuo bendros turto kainos sumos. O ir visa turto kaina dar nėra sumokėta ir didelis klausimas, ar ji bus sumokėta.
28. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ triplike palaiko savo atsiliepimuose išdėstytą poziciją, papildomai pažymi, kad ieškovė nėra nei UAB „Marių kooperatyvas“ kreditore, nei ginčijamas sandoris kokiu nors būdu gali paveikti ieškovės teises ir interesus. Ieškovė neturi teisės ginčyti sutartį, jos pripažinimas negaliojančia jokių teisinių pasekmių ieškovei ir teisių į turtą nesukurtų ir negalėtų sukurti, tačiau, nepaisant to, be pakankamo teisinio pagrindo inicijuoja teisminius ginčus. Tai, kad pirkėją pavyko surasti ir turtas atsakovėms priimtinomis sąlygomis parduotas UAB „Marių kooperatyvas“ nesulaukus kol ieškovė nuspręs inicijuoti kokį nors dar vieną teisminį ginčą dėl turto, nereiškia nei atsakovės nesąžiningumo, nei kokių nors neteisėtų atsakovės veiksmų, nei kad yra pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia. Be to, turto nuomos sutarties sudarymo faktas nereiškia nei turto pagerinimo, nei turto vertės padidėjimo.
29. Triplike atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ palaiko savo atsiliepimuose išdėstytą poziciją, papildomai akcentuoja, kad sutartį UAB „Marių kooperatyvas“ sudarė galėdama laisvai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu ir neturėdama jokio pagrindo manyti, kad ginčo turtas negali būti realizuojamas sudarant sutartį. Sąžiningumo kontekste aplinkybė, kad apeliacinės instancijos nutartis gali būti apskųsta kasaciniu skundu, kuomet reikalavimai pripažinti nuosavybės aktą negaliojančiu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pripažinti nepagrįstais, nėra pakankama nesąžiningumui konstatuoti, nes, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalių ginčas yra laikomas galutinai išspręstu, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.
30. Tretieji asmenys BUAB „GJ baldai“ ir H.Č. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė.
31. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašė juos tenkinti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus ieškovės procesiniuose dokumentuose, akcentavo, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tarp tarpusavyje susijusių asmenų, kad sandorį sudariusios atsakovės buvo akivaizdžiai nesąžiningos. Papildomai nurodė, kad ieškinys yra pareikštas ir prašoma pripažinti negaliojančiu sandorį dviem alternatyviais pagrindais, todėl jie negali būti laikomi prieštaraujančiais vienas kitam, nors ir sukuria skirtingas teisines pasekmes.
32. Teismo posėdyje atsakovių atstovai nei su ieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palaikė visus argumentus ir motyvus, nurodytus atsakovių procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, kad ieškinio pagrindai prieštarauja vienas kitam pagal prasmę ir sukuria skirtingas teisines pasekmes, todėl kartu negali būti taikomi. Akcentavo, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį dėl atsakovių sudaryto sandorio nuginčijimo, nes jai dėl to nebus jokių teisinių pasekmių. Pagal ginčijamą sandorį pirkėjas su pardavėju yra atsiskaitęs iš dalies, nes ieškovei, užvedus eilinį ginčą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nutarta palaukti bylos pabaigos. Esmė yra tame, kad turtas buvo įgytas vykdymo procese, o jo perleidimo aktas nenuginčytas, kas matyti iš įsiteisėjusių teismų sprendimų.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
33. Byloje nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė hipotekos kreditoriaus KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai vykdė priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/02085 iš skolininkui UAB „GJ baldai“ nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto: pastato-administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (tekste – ginčo turtas).
34. Vykdomojoje byloje, antstolei paskyrus ekspertizę, nepriklausomas turto vertintojas UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ parengė 2018 m. balandžio 18 d. turto ekspertizės aktą Nr. E-18-04-18-I85, kuriame aukščiau nurodyto turto rinkos vertė nustatyta 346 000 EUR.
35. Vykdymo eigoje 2018 m. liepos 25 d. skolininkas UAB „GJ baldai“ pateikė siūlymą turtą parduoti atsakovei UAB “Marių kooperatyvas” už 346 000 EUR sumą. Atsakovė sutiko ir 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0033/15/02085 aptariamas ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas UAB “Marių kooperatyvas” už bendrą 346 000 EUR sumą, atitinkančią nepriklausomo turto vertintojo UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ ekspertizės akte nurodytą turto rinkos vertę.
36. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 20 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-4744-275/2018 pagal ieškovės UAB “Nekilnojamojo turto valdymas” ieškinį atsakovui BUAB „GJ baldai“ dėl nuosavybės teisės į 5969/10000 dalį aptarto ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo. Atsakovė UAB “Marių kooperatyvas” į bylą įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu. Šiuo metu civilinė byla (dabartinis Nr. e2-656-275/2021) neišnagrinėta, laikinosios apsaugos priemonės joje nepritaikytos.
37. Ieškovė 2018 m. spalio mėn. pradžioje kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 ir 1.86 straipsnių pagrindais. Į šią bylą 2019 m. sausio 15 d. bendraieškiu pagal pateiktą prašymą įtraukta BUAB „GJ baldai“. Ieškinį su tokio paties pobūdžio reikalavimu 2018 m. rugsėjo mėnesį pareiškė ir UAB „Idea In“ (buvęs turto varžytinių laimėtojas) ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 nurodyta byla prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-1960-275/2019 ir išnagrinėta kaip viena byla.
38. Nurodytoje byloje 2018 m. rugsėjo 26 d. ir 2018 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis ieškovų prašymu byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešame registre padarytas įrašas dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą perleidimo draudimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 ieškinius atmetė, o 2019 m. liepos 10 d. papildomu sprendimu nutarė, įsiteisėjus 2019 m. birželio 27 d. sprendimui, byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-365-790/2020 Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 ieškovo kasacinis skundas atmestas.
39. 2019 m. rugsėjo pabaigoje ieškovė kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pagrindais ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4212-603/2019 ginčo turto atžvilgiu nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-132-881-2020 Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Nurodyta civilinė byla 2020 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-102-603/2020, konstatavus civilinės bylos tapatumą civilinei bylai Nr. Nr. e2-1960-275/2019, nutraukta. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1649-1120/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis palikta nepakeista.
40. 2020 m. birželio 18 d. atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ (pardavėja) ir UAB „Pamario kapitalas“ (pirkėja) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (tekste – ir ginčijama sutartis), notarinio registro Nr. K1ES-4627, kurios pagrindu atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ perleido atsakovei UAB „Pamario kapitalas“ ginčo nekilnojamąjį turtą: pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 360 000 EUR (sutarties 3.1 punktas).
IV. Teismo argumentai ir motyvai
41. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą pripažinti ginčijamą sutartį niekine ir negaliojančia dviem pagrindais: dėl jos prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir dėl sutarties buvimo tariamu sandoriu (CK 1.86 straipsnis).
42. Atkreiptinas dėmesys, kad, tiek kreipiantis į teismą CK 1.81 straipsnio pagrindu, tiek CK 1.86 straipsnio pagrindu, ieškovas turi įrodyti savo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, tačiau tai nereiškia, kad reikalavimą galima pareikšti dėl visuomeninės ar moralinės pareigos – suinteresuotumas turi turėti teisinę reikšmę, t. y. reikia įrodyti, kad pripažinus sandorį negaliojančiu bus pašalinta kliūtis, trukdanti asmeniui įgyvendinti arba įgyti subjektinę teisę.
43. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog į teismą gali kreiptis subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą, ir subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018), be to, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
44. Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė tiesioginio teisinio intereso šioje byloje neturi, nes, pripažinus ginčijamą sutartį negaliojančia ir taikant restituciją natūra, ginčo turtas būtų grąžintas UAB “Marių kooperatyvas”, o ieškovė nėra ir nebuvo jos kreditoriumi, t. y. turto grąžinimas UAB “Marių kooperatyvas” nuosavybėn ieškovei nesukurtų jokių teisių į turtą ar kokiu nors kitu būdu tenkinti jos interesus. Pati ieškovė tvirtina, kad ji yra trečiojo asmens BUAB „GJ baldai“ kreditorė, todėl jos teisinio intereso tenkinimas yra pernelyg nutolęs nuo šios bylos galimo teisinio rezultato. Taigi, ieškovė, neturėdama teisinio intereso CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme, šioje civilinėje byloje neturi ir reikalavimo teisės dėl galimai niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo.
45. Nepaisant to, iš vienos pusės ieškovė teigia, kad ginčo sutartis buvo sudaryta, vykdoma ir ja buvo sukurtos teisinės pasekmės, tačiau jos buvo priešingos gerai moralei, o iš kitos pusės, kad ginčijama sutartimi apskritai nebuvo siekta teisinių padarinių. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, abiejų sandorio negaliojimų pagrindų taikymas yra neįmanomas, nes jie vienas kitam prieštarauja, dėl to, pasisakoma dėl kiekvieno iš jų taikymo atskirai.
Dėl sutarties (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis)
46. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 ir 3 dalys). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014; kt.). Savo iniciatyva ir nesant šalių prašymo teismas sprendžia dėl sandorio pripažinimo niekiniu tada, kai nagrinėjant bylą sandorio pripažinimas niekiniu tampa akivaizdus. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nekonstatuotinos.
47. Šioje byloje sprendžiama dėl ginčo sandorio atitikties viešajai tvarkai, kaip ji suprantama pagal CK 1.81 straipsnį. Aiškinant CK 1.81 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, įtvirtintus Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas, juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi, ir sudaromi sandoriai. Kas yra viešoji tvarka ir gera moralė, teismas sprendžia kiekvienoje byloje vertindamas jos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014 ir kt.).
48. Taigi, ieškovė byloje pareiškė reikalavimą pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Sutarties prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei ieškovės grindžiamas tokiais argumentais: kad sutartis negalėjo būti sudaryta ir ginčo turtas UAB “Pamario kapitalas” negalėjo būti perleistas, kadangi teismuose vyko teisminiai ginčai dėl šio turto priteisimo natūra ir abiem atsakovėms apie tai turėjo būti ir buvo žinoma; kad ginčo turtas parduotas už per žemą kainą; kad turtas parduotas pagal galimai nusikalstamą schemą susijusiems asmenims, siekiant nesąžiningų ketinimų.
Dėl ieškovės nurodomų teisminių ginčų ir ribojimų perleisti ginčo turtą (ne)buvimo
49. Ieškovė nurodo, kad ginčijama sutartis sudaryta Vilniaus apygardos teisme esant pareikštam ieškovės turtinio pobūdžio reikalavimui atsakovei BUAB „GJ baldai“ dėl nuosavybės teisės į ginčo turto dalį jai pripažinimo, taip pat tuo metu, kai dar nebuvo pasibaigęs 3 mėnesių terminas ieškovei pareikšti kasacinį skundą dėl jai nepalankaus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties. Atsakovėms apie šias bylas turėjo būti žinoma ir, ieškovės teigimu, ginčo sutartis dėl to negalėjo būti sudaryta. Su tokiais teiginiais atsakovės nesutinka ir teismas jų poziciją laiko pagrįsta.
50. Bylos duomenys tvirtina, kad, visų pirma, Vilniaus apygardos teisme pagal ieškovės pareikštą ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1654-275/2020 (dabar – Nr. e2-656-275/2021), UAB “Marių kooperatyvas” esant teisėta ginčo turto savininke, jai jokie materialiniai reikalavimai nebuvo (ir nėra) reiškiami (ji byloje įtraukta dalyvauti tik trečiuoju asmeniu), o bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pagal ieškovės teiktus prašymus taikyti ribojimus ginčo turto atžvilgiu atsisakė, taip pripažindamas, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Taigi, jokių ribojimų atsakovei UAB “Marių kooperatyvas” disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu ginčijamos sutarties sudarymo metu dėl ieškovės nurodytos civilinės bylos nebuvo.
51. Be to, ieškovės reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai BUAB „GJ baldai“ nurodytoje civilinėje byloje ir negalėjo įtakoti UAB „Marių kooperatyvas“ teisių laisvai disponuoti ginčo turtu dėl to, kad UAB „Marių kooperatyvas“ šį turtą įgijo vykdymo procese, kurio metu buvo realizuojamas hipotekos kreditoriams KU „Mėmelio taupomoji kasa“ (pirminė hipoteka) ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (antrinė hipoteka) naudai įkeistas turtas. Ši aplinkybė reiškia, kad, nepriklausomai nuo ieškovę ir BUAB „GJ baldai“ siejusių santykių pobūdžio, ieškovės inicijuoto teisminio ginčo rezultatas neįtakoja ginčo turtą vykdymo procese įgijusios UAB „Marių kooperatyvas“ nuosavybės teisės turiniui ir apimčiai, nes ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į ginčo turtą ar jo dalį (CK 4.96 straipsnio 4 dalis).
52. Ieškovė taip pat nepagrįstai tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismui 2019 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-365-790/2020 priėmus ieškovei nepalankius procesinius sprendimus dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 galiojimo, ginčas dar nebuvo pasibaigęs, dėl ko UAB “Marių kooperatyvas”, apie tai žinodamas, negalėjo ginčo turto perleisti ir dar bent 3 mėnesius laukti kreipimosi į kasacinės instancijos teismą, kad būtų įgyvendintas teisingumas.
53. Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, kas reiškia, kad, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą, joje priimtas procesinis sprendimas įsiteisėja, tampa vykdytinas ir visiems privalomas nuo jo priėmimo (CPK 18 straipsnis). Ginčijamą sutartį atsakovės 2020 m. birželio 18 d. sudarė pasibaigus apeliaciniam procesui, t. y. esant įsiteisėjusiems, galiojantiems ir vykdytiniems Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimui ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarčiai, kuriais pripažinta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pripažinti negaliojančiu teisinio pagrindo nėra. Taigi, ginčo sutartis sudaryta nesant jokių nustatytų apribojimų, nes, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2020 m. gegužės 26 d. nutartį, ginčas dėl nuosavybės akto galiojimo buvo užbaigtas ir ieškovės kasacinės instancijos teisė šio fakto nepaneigia.
54. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog teismų nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones turto atžvilgiu pagrindu valstybės įmonėje Registrų centre įregistruoti juridiniai faktai su įrašais apie iškeltas bylas, susijusias su nekilnojamuoju turtu, galiojo ilgiau (iki 2020 m. birželio 16 d.) nei buvo priimta UAB “Marių kooperatyvas” palanki Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis, nepaneigia fakto, kad būtent 2020 m. gegužės 26 d. teisminiai ginčai pasibaigė, UAB “Marių kooperatyvas” turėjo teisę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu ir sudaryti ginčijamą sutartį dėl šio turto pardavimo. Teisinė registracija atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).
55. Taigi, ginčijamos sutarties 5.1.1-5.1.3 punktuose UAB “Marių kooperatyvas” pagrįstai pareiškė ir garantavo, kad jokių suvaržymų ir apribojimų šios sutarties sudarymui nėra, areštai neuždėti, teisme ginčų dėl jo nėra, ir tai, skirtingai negu nurodo ieškovė, toks pareiškimas nebuvo formalaus pobūdžio deklaracija, o reali faktinė situacija, paremta įstatymo nuostatomis. Dėl to ginčo sutarties 5.1.1 nuostata negali būti laikoma nesąžininga, nes ji neprieštaravo buvusiai faktinei situacijai. Atsakovėms sudarant ginčijamą sutartį, UAB “Marių kooperatyvas” jokios neigiamos pasekmės dėl ginčo turto negrėsė, nes ginčas dėl nuosavybės akto galiojimo Lietuvos apeliaciniame teisme buvo išspręstas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi, o neišnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1654-275/2020 (dabar – Nr. e2-656-275/2021) pagal ieškovės ieškinį BUAB „GJ baldai“ dėl nuosavybės teisės į dalį ginčo turto pripažinimo sprendimas UAB “Marių kooperatyvas” sukurti jokių teisių negalėjo.
56. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovė po ginčijamos sutarties sudarymo praėjus keliems mėnesiams padavė kasacinį skundą, kuris buvo priimtas nagrinėjimui, nesuponuoja atsakovių nesąžiningumo ir/ar ginčo sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei, nes sutarties sudarymo metu ši aplinkybė dar neegzistavo. Be to, kaip jau buvo nurodyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 ieškovės kasacinis skundas buvo atmestas.
Dėl ginčo turto pardavimo kainos
57. Dar vienas ieškovės argumentas, kad turtas ginčijama sutartimi buvo parduotas už pernelyg mažą kainą, lyginant ją su vidutine rinkos verte, ir dėl to atsakovių sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, atmestinas kaip nepagrįstas.
58. Kaip tvirtina bylos duomenys ir to neneigia ieškovė, ji nebuvo ir nėra UAB “Marių kooperatyvas” kreditore ir actio Pauliana sąlygų šioje byloje neįrodinėja (tokiu pagrindu ieškinys nėra pareikštas), todėl argumentai dėl turto pardavimo kainos nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, nes ginčo turto savininkė UAB “Marių kooperatyvas”, sudarydama ginčijamą sutartį, turtą galėjo parduoti už bet kokią jai priimtiną kainą. Be to, sutarties kaina yra šalių susitarimo dalykas (CK 6.156 straipsnis), todėl ginčo turtą UAB “Marių kooperatyvas”, įsigijusi vykdymo procese, jį kitai atsakovei turėjo teisę parduoti už bet kokią sandorio šalių sutartą kainą ir toks kainos nustatymas negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).
59. Dėl nurodytų priežasčių teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl ieškovės pateiktos turto vertintojo UAB „CRE pro“ 2019 m. spalio 1 d. ataskaitoje Nr. 2019/09-19 nurodytos ginčo turto rinkos kainos, taip pat UAB „Giantus Vertinimas“ konsultacijoje nurodytos 2021 m. kovo 25 d. rekomenduojamos 970 000 EUR rinkos kainos pagrįstumo. Be to, 2018 metais ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta ekspertizės aktu, turtą įvertinus pagal realią jo būklę, ir eksperto 2018 m. balandžio 18 d. buvo konstatuota 360 000 EUR rinkos kaina. Už šią ekspertizės akte nurodytą rinkos vertę UAB “Marių kooperatyvas” ginčo turtą ir įgijo, o vėliau iš esmės už tą pačią vertę jį perleido UAB “Pamario kapitalas”. Dėl to, formaliai vertinant, nėra jokių prielaidų teigti, kad ginčo turtas ginčijamu sandoriu parduotas už gerokai mažesnę kainą negu 2018 metais buvusi jo rinkos vertė.
Dėl ginčo turto pardavimo pagal galimai nusikalstamą schemą tarpusavyje susijusiems asmenims, siekiant nesąžiningų ketinimų
60. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teisme daug dėmesio skyrė ginčijamos sutarties sudaryme nedalyvavusių subjektų (KU „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB „Kriaunų malūnas plius“, KB „Naujoji Kooperacija“, UAB „Pajūrio projektai“ ir pan.) ir su jais siejamų fizinių asmenų tariamai egzistuojančių tarpusavio ryšių aprašymui, taip pat ir tariamai 2018-2020 metais vykdytoje ginčo turto perleidimo schemoje dalyvavusiems juridiniams asmenims - KU „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB “Marių kooperatyvas”, UAB “Pamario kapitalas” ir su jais siejamiems fiziniams asmenims. Remdamasis šiais aprašymais, ieškovė darė išvadą, kad UAB “Marių kooperatyvas” yra per KU „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos pirmininko H.Č. statytinius - direktorių K.T. bei akcininkus J.Š. ir J.J. valdoma įmonė, o UAB “Pamario kapitalas” taip pat yra per H.Č. statytinius D.B. ir V.B. valdoma įmonė. Tačiau nurodyti ieškovės teiginiai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra sandorio tarp atsakovių teisėtumo patikrinimas ir aktualios yra aplinkybės, susijusios su šio sandorio sudarymu ir jo šalimis, todėl ieškovės aprašomi subjektai, kurie nėra aktualūs ir nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, nenagrinėtini ir dėl jų nepasisakytina.
61. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB “Marių kooperatyvas”, būdamas savarankišku ūkio subjektu, nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo vykdymo procese 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pagrindu. Už šiuo aktu įsigytą ginčo turtą UAB “Marių kooperatyvas” visiškai atsiskaitė. Nuosavybės aktą pasirašė antstolis ir UAB “Marių kooperatyvas” bei skolininkas, pasiūlęs turto pirkėją – UAB „GJ baldai“. Minimo akto teisėtumas yra galutinai patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, todėl ieškovės teiginys, kad 2018-2020 metais egzistavo galimai nusikalstama ginčo turto perleidimo schema, kurioje galėjo dalyvauti KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir atsakovės, yra nepagrįstas.
62. Nagrinėjamoje byloje ieškovė CK 1.81 straipsnio pagrindu ginčija atsakovių 2020 m. birželio 18 d. sudarytą sutartį. Atsakovė UAB “Marių kooperatyvas” yra 2006 metais įsteigtas ir savarankiškai veikiantis ūkio subjektas, kurio akcininkais yra J.Š. ir J.J., direktoriumi K.T., darbuotojas (projektų vadovas) H.Č. Taigi, nurodyti asmenys yra tiesiogiai susiję su UAB “Marių kooperatyvas” ir vienas kitą pažįsta. Tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad UAB “Marių kooperatyvas” akcininkai ir direktorius yra H.Č. statytiniai. Ieškovė teigdama kitaip, t. y., kad tikrasis UAB “Marių kooperatyvas” vadovas ir akcininkas yra H.Č., šio teiginio įrodymais nepagrindžia, o vadovautis vien deklaratyviais ieškovės teiginiais ir prielaidomis, teismas neturi pagrindo.
63. UAB “Pamario kapitalas” taip pat yra ūkio subjektas, kurio vienintelė akcininkė ir direktorė yra V.B. Atsakovei UAB “Pamario kapitalas” esant teisėtai įsteigtai ir turint savo dalyvius bei valdymo organus, nėra pagrindo teigti, kad V.B. yra H.Č. statytinė. Ieškovei teigiant kitaip, t. y., kad tikrasis UAB “Pamario kapitalas” vadovas ir akcininkas yra H.Č., ši aplinkybė taip pat turėtų būti pagrįsta įrodymais, o jų nėra pateikta. Dėl to ir šie deklaratyvūs bei subjektyvūs ieškovės vertinimai atmestini kaip nepagrįsti.
64. Taigi, ginčijamą sutartį sudarė du savarankiški ūkio subjektai, veikdami per savo organus ir siekdami savo tikslų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; kt.).
65. Byloje ieškovė nepaneigė, kad UAB “Marių kooperatyvas” ginčo turtą nusprendė pardavinėti atsisakęs turėtų investavimo planų į jį ir turėdamas tikslą susigrąžinti įsigyjant šį turtą patirtas investicijas. Toks atsakovės tikslas neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Priešingų duomenų ar įrodymų ieškovė nepateikė ir neįrodė, kad pagrindinis ir vienintelis ginčijamos sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą (CPK 178 straipsnis).
66. Taigi, ginčo turtą UAB “Marių kooperatyvas” pardavė savarankiškam ūkio subjektui už adekvačią pardavimo kainą (dėl to atsakovės turtas nesumažėjo), galėdamas laisvai ir nevaržomai juo disponuoti (jokių apribojimų turtui nebuvo), todėl nėra jokio pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu.
Dėl sandorio tariamumo (CK1.86 straipsnis)
67. Ieškovė ginčo sutartį, be jos prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), taip pat prašo pripažinti negaliojančia dar vienu teisiniu pagrindu - kaip tariamą sandorį (CK 1.86 straipsnis), sudarytą tik „dėl akių“, t. y., kad, sudarant ginčo sutartį, jos neketinta realiai vykdyti ir sukurti teisinių pasekmių.
68. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų, tai yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai jis nėra vykdomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000).
69. Kasacinio teismo praktika dėl sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų yra suformuota ir nuosekli. Ji grindžiama sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, prigimties aiškinimu. Kasacinio teismo nurodoma, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas.
70. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002; 2004 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).
71. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016).
72. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama atsakovių sudarytą ginčo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, jos negaliojimą iš esmės grindžia nustatyta kainos mokėjimo tvarka, UAB “Pamario kapitalas” finansiniu nepajėgumu sumokėti parduodamo turto kainą, kainos už turtą mokėjimo mechanizmu, garantuojančiu turto grąžinimą pardavėjui, jeigu už turtą nebus atsiskaityta ir UAB “Pamario kapitalas” negavimu pajamų iš ginčo turto nuomos. Ieškovė, vertindama faktinių aplinkybių atitikimą CK 1.86 straipsniui, nurodo, kad ginčo sutartimi šalys nesiekė sukurti teisinių pasekmių, t. y. UAB „Marių kooperatyvas“ nesiekė parduoti ginčo turtą, o UAB “Pamario kapitalas” nesiekė įgyti ginčo turtą, o sutartis buvo sudaryta su tikslu perleisti nekilnojamąjį turtą trečiajam susijusiam asmeniui. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka.
73. Kaip matyti iš ginčijamos sutarties sąlygų, jose nustatyta, kad pirmoji kainos dalis – 17 000 EUR sumokama per 10 darbo dienų nuo sutarties sudarymo (sutarties 3.2.1 punktas), o likusi 343 000 EUR kainos dalis turi būti sumokėta iki 2021 m. birželio 18 d. (sutarties 3.2.2 punktas). Ieškovei tokia sutartyje nustatyta kainos už ginčo turtą sumokėjimo tvarka atrodo nepriimtina, kadangi pagal sutartį už turtą buvo sumokėta tik 17 000 EUR. Be to, sudarytoje sutartyje UAB “Pamario kapitalas” garantavo, kad yra pajėgus įvykdyti visus sutartinius įsipareigojimus, nors buvo įregistruotas tik 2020 m. birželio 16 d. su 2 600 EUR įstatiniu kapitalu.
74. Jau buvo minėta, kad sudarydamos sutartį šalys yra laisvos susitarti dėl jos sąlygų, t. y. sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju būtent atsiskaitymo už turtą tvarka, ją sumokant dalimis, ginčo sutartyje ir buvo nustatyta jos šalims susitarus, kad pirmoji kainos dalis sumokama sudarant sutartį (per 10 darbo dienų nuo jos sudarymo), o likusi kainos dalis turi būti sumokėta iki sutartyje apibrėžto konkretaus termino. Pirmoji kainos dalis – 17 000 EUR už ginčo turtą sumokėta 2020 m. liepos 13 d., ką patvirtina į bylą pateiktas mokėjimo pavedimas ir neginčija ieškovė. Antroji kainos dalis – 343 000 EUR turėjo būti sumokėta iki 2021 m. birželio 18 d., tačiau nesumokėta (sudarytas papildomas susitarimas), nes ieškovės iniciatyva buvo užvesta nagrinėjama civilinė byla ir joje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Akivaizdu, kad, ieškovei pareiškus ieškinį, kuriuo siekiama pripažinti ginčo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją bei pritaikius apribojimus (įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą perleidimo draudimo) UAB “Pamario kapitalas” yra apribotos galimybės pritraukti investicijas, bendrauti su kredito įstaigomis bei ieškoti kitų galimybių sumokėti įsigyto turto kainą.
75. Taigi, byloje nėra ginčo, kad UAB “Pamario kapitalas” 2020 m. liepos 3 d. ginčo sutarties 3.2.1 punktą įvykdė, UAB “Marių kooperatyvas” sumokėdamas 17 000 EUR. Dalies pinigų pagal ginčijamą sutartį sumokėjimo faktas, kuris nagrinėjamoje byloje neginčijamas, savaime paneigia ieškovės argumentus dėl ginčijamos sutarties tariamo pobūdžio, kadangi liudija sutarties vykdymą. Nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutarties tikslas yra perleisti nuosavybės teisę į daiktą pirkėjui, pardavėjui už tai gaunant turto kainą. Ginčo sutartis sukūrė nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perėjimo pirkėjui teisines pasekmes: šalys sulygo, kad nuosavybės teisė į ginčo turtą pereina nuo turto perdavimo, t. y. pasirašant ginčijamą sutartį (sutarties 4.1, 4.2 punktai). Tokiu būdu UAB “Pamario kapitalas” ginčo sutarties pagrindu įgijo materialinę nuosavybės teisę bei ją įregistravo nekilnojamojo turto registre ir dalinai už turtą atsiskaitė.
76. UAB “Pamario kapitalas” patvirtinimas, kad jis ginčo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka yra pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus UAB “Marių kooperatyvas” yra įprasta garantija, kuri suteikiama sudarant sutartį, ir tokiu atveju nėra reikšminga, kad tokį patvirtinimą suteikė tik neseniai įsteigta įmonė su minimaliu įstatiniu kapitalu, nes ši aplinkybė negali būti vertinama kaip jos neketinimas vykdyti sutartį, kadangi pirmąją kainos dalį UAB “Pamario kapitalas” sumokėjo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra reikšminga, iš kokių lėšų ir kokių šaltinių buvo sumokėta pirmoji įmokos dalis. Atsižvelgiant į tai, kad antrosios kainos dalies sumokėjimo terminas buvo sulygtas po metų (turto kainos mokėjimą nustatant dalimis), nėra būtinybės pagrįsti, jog turto pirkėjas turėjo (arba turėjo pareigą turėti) visą turto kainą atitinkančią sumą jau sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi jis turi teisę tai padaryti per nustatytą terminą. Nustatytas antrosios kainos dalies sumokėjimo terminas, jos sumokėjimą išskaidant dalimis, suteikia galimybę pirkėjui rasti jam priimtiniausią variantą pritraukti lėšų ir atsiskaityti su pardavėju.
77. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad ginčo sutartyje nustatytas kainos mokėjimo mechanizmas patvirtina aplinkybę, jog sutartis sudaryta tikslu tik įregistruoti ginčo turtą kito asmens vardu, taip apsunkinant jo grąžinimą sandorio nuginčijimo atveju, nes, sudarydamos sutartį, jos šalys neketino perleisti nuosavybės teisės į turtą. Tačiau valstybės įmonės Registrų centre išviešinamas ne tik nuosavybės perėjimo faktas, bet ir visa pirkimo pardavimo sutartis su visomis jos sąlygomis, taip pat registruojami kiti teisinę reikšmę turintys juridiniai faktai, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, įtvirtintas draudimas UAB “Pamario kapitalas” disponuoti ginčo turtu iki to laiko, kol bus visiškai atsiskaityta su UAB “Marių kooperatyvas” pagal ginčo sutartį.
78. Ginčo sutarties 6.2 punkte numatyta, kad pirkėjas be raštiško pardavėjo sutikimo neturi teisės perleisti ar kitaip disponuoti ginčo turtu iki visiškai atsiskaitys pagal šią sutartį. Tokia sutarties nuostata yra normali pardavėjo teisių ir interesų apsaugos garantija, kad, kol neįvyks teisiškai reikšmingas juridinis faktas, t. y. už turtą nebus visiškai atsiskaityta, tai juo disponuoti galima tik gavus pardavėjo sutikimą. Tokios sąlygos įtraukimas į sutartį sudaro pagrįstas prielaidas pardavėjo teisių apsaugai, maksimaliai sumažinant riziką perleisti turtą iki galo neatsiskaičius su pardavėju. Draudimo disponuoti turtu, kai tai gali pažeisti kreditoriaus interesus, nustatymas teismų praktikoje yra laikomas teisėta priemone, siekiant eliminuoti galimą neatsiskaitymo riziką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-317-790/2019).
79. Ieškovė taip pat kelia klausimą dėl sudarytos ginčo sutarties finansinio naudingumo UAB “Marių kooperatyvas”, nes ji sutiko su parduodamo turto kainos dalies sumokėjimo atidėjimu 1 metams, nebegauna pajamų iš turto nuomos ir dėl to toks sandoris, ieškovės vertinimu, yra nelogiškas ir nuostolingas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, UAB “Marių kooperatyvas” yra privatus juridinis asmuo ir jam nuosavybės teise priklausantį turtą turėjo teisę realizuoti tokiomis sąlygomis ir už tokią kainą, kokia jam atrodė tinkama ir koks buvo sandorio šalių susitarimas. Be to, kaip jau buvo nurodyta, UAB “Marių kooperatyvas” tikslas, parduodant turtą, buvo atgauti jį įsigyjant investuotas lėšas, kas iš esmės ir buvo pasiekta - UAB “Marių kooperatyvas”ginčo turtą vykdymo procese įsigijo už 346 000 EUR, o pagal ginčijamą sutartį pardavė už 360 000 EUR. Toks UAB “Marių kooperatyvas” tikslas nėra neteisėtas, teisės aktams ir jų reikalavimams neprieštarauja. Taigi, UAB “Marių kooperatyvas” buvo laisvas spręsti, kaip ir kokiomis sąlygomis realizuoti (parduoti) turtą, o UAB “Pamario kapitalas”, įsigijęs turtą, kaip juo naudotis, todėl, nors pagal ginčo sutarties 5.2.7 punktą nuomos sutartis UAB “Pamario kapitalas” tapo privaloma, jis perėmė iš jos kylančias teises ir pareigas, tačiau nuomos sutartis ir jos vykdymas/nevykdymas su ginčo dalyku šioje byloje nėra susiję ir sutarties galiojimo neįtakoja. Teisinę reikšmę byloje turi tai, ar sudarydamos ginčo sutartį atsakovės ją vykdė, o ne tai, kaip UAB “Pamario kapitalas” elgėsi pagal nuomos sutartį.
80. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad ginčo sutarties pripažinti tariamu sandoriu nėra jokio teisinio pagrindo, nes UAB “Marių kooperatyvas” ginčo sutartį sudarė turėdamas teisėtą tikslą parduoti turtą ir atgauti įgyjant turtą patirtas investicijas, UAB “Pamario kapitalas” sutartyje nustatyta tvarka sumokėjo pirmąją turto kainos dalį, antroji kainos dalis kol kas nesumokėta dėl ieškovės inicijuoto teisminio ginčo, t. y. ginčijamos sutarties sąlygos yra teisėtos ir vykdomos, jokioms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms neprieštarauja ir užtikrina UAB “Marių kooperatyvas” teisėtų interesų apsaugą iki bus visiškai atsiskaityta už turtą. Dėl to pripažinti ginčo sutartį tariamu sandoriu sąlygų nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
81. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Šiuo atveju, ieškinį atmetant, iš ieškovės priteistinos atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pagal pateiktus į bylą duomenis atsakovė UAB “Marių kooperatyvas” patyrė 4 165,18 EUR, o atsakovė UAB “Pamario kapitalas” – 2 800 EUR tokių išlaidų, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei “Marių kooperatyvas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Pamario kapitalas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ 4 165,18 EUR (keturis tūkstančius šimtą šešiasdešimt penkis eurus 18 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti uždarajai akcinei bendrovei “Marių kooperatyvas“ ir 2 800 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario kapitalas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Alma Urbanavičienė