Administracinė byla Nr. eA-443-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01620-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

7.       Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjas atsakovui pateikė 5 prašymus, kurie buvo susiję su tarnybinės atsakomybės Direkcijos direktorei taikymu. Tarnyba Rašte pareiškėjui paaiškino, kad Direkcijos direktorei nebuvo pradėta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra ir nebuvo skirta jokia nuobauda (ko pareiškėjas prašė 2 prašyme). Todėl Tarnyba į kitus prašymus, susijusius su tarnybinės nuobaudos taikymu Direkcijos direktorei, neatsakė. VAAT 2018 m. vasario 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018 konstatavo, kad Direkcijos 2017 m. rugsėjo 5 d. raštas neatitiko VAĮ 8 straipsnio individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl buvo panaikintas ir Direkcija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą. Direkcija 2018 m. kovo 28 d. raštu Nr. V3-110(2.7) iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą. Tarnyba nustatė, kad Direkcija tinkamai įvykdė teismo sprendimą, nes 2018 m. kovo 28 d. raštu Nr. V3-110(2.7) išsamiai atsakė pareiškėjui. Kadangi teismo sprendimas įvykdytas ir nebeliko ginčo objekto, buvo nuspręsta nepradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros Direkcijos direktorei. Pareiškėjo buvo atsiprašyta, Direkcijos direktorei rekomenduota gilinti žinias viešojo administravimo srityje, jį įspėta ateityje rengti dokumentus ir raštus laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir reikalauti to paties iš Direkcijos darbuotojų, o kilus neaiškumams ir klausimams, konsultuotis su Tarnyba. Atsakovas neprivalėjo per 5 darbo dienas nuo VAAT 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018 įsiteisėjimo nustatyti valstybės tarnautojus, dėl kurių kaltės padaryti teismo sprendimu konstatuoti pažeidimai. Tarnybinės atsakomybės klausimas sprendžiamas kiekvienu atveju individualiai, tai buvo paaiškinta pareiškėjui skundžiamame Rašte. VTĮ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės neįpareigoja besąlygiškai pradėti valstybės tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, o tik teismo sprendimas nesuponuoja tarnybinės atsakomybės dėl skundžiamo rašto parengimo. Individualaus teisės akto procedūrinių trūkumų negalima tiesiogiai sieti su valstybės tarnautojo kalte, o ydingus teisės aktus sąlygoja teisinių žinių trūkumas, nes regioninių parkų direkcijose dirba ekologai, kraštotvarkininkai, rekreacijos specialistai, kurie ne visada išmano teisinius aspektus ir gali padaryti klaidų. Atsakovas pagal savo kompetenciją negalėjo atsakyti pareiškėjui apie tai, kokia atsakomybė buvo ar nebuvo pritaikyta Direkcijos darbuotojams. Atsakovas, vadovaudamasis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), 33 punktu atsakė pareiškėjui jo nurodytu elektroninio pašto adresu, laikydamasis įprastinės įstaigos praktikos. T. y. išsiuntė nuskenuotą originalaus rašto, pasirašyto vadovo, kopiją pdf formatu, ant kurios buvo uždėtas spaudas ,,Originalas paštu siunčiamas nebus“. Raštas išsiųstas iš atsakovo oficialaus elektroninio pašto adreso info@vstt.lt, todėl negali kelti abejonių dėl autentiškumo.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą atmetė.

9.       Teismas

10.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Direkcijos 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. V3-149-(5.6), atsakovui 2018 m. balandžio 23 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas Direkcijos prašė pateikti išsamią informaciją apie tarnybinį patikrinimą, o ne skirti Direkcijos vadovei tarnybinę nuobaudą; nurodė, kad Direkcija turi kompetenciją pateikti informaciją apie tirtą tarnybinį nusižengimą ir skirtą tarnybinę nuobaudą; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo per 5 dienas nebuvo nustatytas valstybės tarnautojas, dėl kurio kaltės buvo teismo konstatuoti įstatymo pažeidimai, nebuvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas; teismas panaikino Direkcijos vadovės pasirašytą atsakymą kaip neteisėtą, konstatuodamas įstatymo pažeidimus. Pareiškėjo nuomone, Direkcijos direktorė ne tik vengė atsakomybės ir ėmėsi privalomų veiksmų dėl atsakomybės jai taikymo praleidusi įstatymo nustatytus terminus tik po to, kai pareiškėjas pateikė 2018 m. balandžio 17 d. prašymą, bet ir 2018 m. balandžio 23 d. atsakyme nepateikė konkrečios informacijos apie atliktus tarnybinius patikrinimus, bet tik abstrakčiai, nenurodydama visų svarbių aplinkybių paminėjo valstybės tarnautojui pareikštą įspėjimą žodžiu.

11.       Teismas nustatė, kad Tarnyba 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (5)-V3-617(2.8) atsakydama į pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundą nurodė, jog Direkcija, vykdydama 2018 m. kovo 5 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2018 m. kovo 28 d. raštu Nr. V3-110(2.7) pareiškėjui parengė ir pateikė išsamų atsakymą. Direkcijos 2017 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. V3-285-(5.6) procedūrinis trūkumas, t. y. neatitikimas VAĮ 8 straipsniui, nesuponuoja tarnybinės atsakomybės individualaus administracinio akto rengėjams. Paaiškino, kad dažniausiai teisinių žinių trūkumas sąlygoja ydingus teisės aktus, nes direkcijose dirba ekologai, kraštotvarkininkai, rekreacijos specialistai. Direkcija įvykdė teismo sprendimą ir išsamiai atsakė pareiškėjui 2018 m. kovo 28 d. raštu Nr. V3-110(2.7).

12.       Direkcija 2018 m. birželio 1 d. raštu Nr. V3-208(5.6) informavo Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad, įsiteisėjusį VAAT 2018 m. vasario 5 d. sprendimą Direkcija gavo 2018 m. kovo 27 d. Vykdydama teismo sprendimą, Direkcija iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą ir 2018 m. kovo 28 d. išsiuntė išrašą pareiškėjui elektroniniu paštu. Direkcija 2018 m. gegužės 9 d. gavo VAAT nutartį pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Patikrinus Direkcijos išsiųstų elektroninių laiškų info@neriesparkas.lt katalogą nustatyta, jog pareiškėjui laiškas buvo išsiųstas 2018 m. kovo 28 d., 15 val., tačiau buvo padaryta lingvistinė klaida įvedant pareiškėjo elektroninio pašto adresą. Kadangi išsiųstas laiškas nebuvo grąžintas kaip nepristatytas pranešimas, Direkcija manė, kad pareiškėjas laišką gavo. Atsakovas ir Direkcija preziumavo, kad pareiškėjas gavo Direkcijos 2018 m. kovo 28 d. pakartotinai išnagrinėtą raštą dėl 2017 m. birželio 14 d. skundo. Nors pareiškėjas Direkcijos rašto dėl techninių kliūčių negavo, tačiau tai nedaro atsakovo Rašto neteisėtu ir negaliojančiu. 

13.       Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundo bei skundo teismui šioje administracinėje byloje matyti, jog pareiškėjas siekia, kad tarnybinėn atsakomybėn būtų patraukti asmenys, pasak pareiškėjo, padarę VAAT 2018 m. vasario 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018 nustatytus pažeidimus. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nėra viešąjį interesą ginantis subjektas, todėl jis neturi teisių kelti tokių reikalavimų – jie niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas turėjo tik teisę gauti informaciją į jo 2018 m. balandžio 23 d. skunde minimas aplinkybes. Teismas, įvertinęs Raštą, konstatavo, kad pareiškėjui tinkamai, t. y. laikantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių, buvo atsakyta į jo skundą, paaiškinta, kad VAAT 2018 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018 yra įvykdytas, jog Direkcijos vadovei rekomenduota gilinti žinias viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas skundžiamu raštu informuotas, jog tarnybinėn atsakomybėn Direkcijos tarnautojai nebuvo patraukti. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog skundžiamas Raštas pareiškėjui pateiktas tinkama elektronine forma, nes taip yra numatyta Prašymų nagrinėjimo taisyklių 33 punkte. Nors pareiškėjas Direkcijos 2018 m. kovo 28 d. rašto dėl techninių kliūčių negavo, tačiau tai nedaro atsakovės 2018 m. balandžio 27 d. pateikto atsakymo neteisėtu ir negaliojančiu.

14.       Teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Tarnybos 2018 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (5)-V3-617-(2.8) ir tenkinti išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundą.

III.

15.       Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. 

16.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neturi teisės siekti, kad tarnybinėn atsakomybėn būtų patraukti asmenys, padarę pažeidimus. Pareiškėjo teisė dalyvauti tiesiogiai valdant savo šalį, ginti savo teises remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir reikalauti, kad valdžios įstaigos tarnautų žmonėms yra įtvirtinta Konstitucijoje. Teismo aiškinimas, kad pareiškėjas nėra viešąjį interesą ginantis subjektas yra nemotyvuotas ir nereikšmingas. Teismas nenurodo kokį būtent viešąjį interesą jis turi mintyje, kokias visuomenei reikšmingas įstatymų saugomas vertybes, teismo manymu, gina pareiškėjas. Pareiškėjas turi asmenines teises – įstatymais pagrįstą skundo nagrinėjimą (VAĮ 1 str.) ir asmeninį teisėtą interesą, kad jo skundas viešojo administravimo subjektui būtų išnagrinėtas išsamiai, įskaitant įstatymo numatytas pasekmes – atsakomybės taikymą asmenims dėl padarytų pažeidimų.

17.       Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam buvo tinkamai atsakyta į skundą. Teismas turėjo nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str. 1 d.), tačiau to nepadarė, kadangi visiškai neįsigilino į pareiškėjo skunde atsakovui keltus klausimus ir priėjo išvados, kad pareiškėjas kėlė klausimą tik dėl informacijos apie taikytą atsakomybę Direkcijos darbuotojams pagal teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018. Pareiškėjo skundo atsakovui 1 klausimas buvo keltas dėl to, kad, pareiškėjo žiniomis, Direkcijos direktorė, neturėdama teisės spręsti savo atsakomybės klausimo (būtent ji pasirašė teismo panaikintą raštą), jo neperdavė nagrinėti atsakovui įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė į pareiškėjo keltą klausimą neatsakė išsamiai, o dviprasmiškai, taip buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 13 punkte nustatytas viešojo administravimo išsamumo principas. Teismo aiškinimas, kad pareiškėjui į šį klausimą buvo atsakyta, yra nepagrįstas.

18.       Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba informavo pareiškėją, jog nepradėjo tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pagal teismo sprendimą, bet tik rekomendavo direktorei gilinti žinias, kadangi, Tarnybos manymu, teismo sprendimas buvo įvykdytas ir nebeliko ginčo objekto – plūduriuojančio liepto. Teismas tokį paaiškinimą vertino kaip tinkamą atsakymą į pareiškėjo skundą, nors toks atsakymas yra susijęs tik su pareiškėjo skundo Tarnybai 2 klausimu, o ne su visais. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba privalėjo pradėti direktorės tarnybinio nusižengimo tyrimą, kadangi asmuo, pasirašęs neteisėtą sprendimą, gali būti dėl jo kaltas, ir tyrimo metu nustatyti arba paneigti kaltę, skirti ir neskirti nuobaudą. Atsakovas Rašte teigia, kad neturėjo pareigos pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, tačiau šio teiginio nepagrindžia ir neįrodo konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas gavo nekokybišką administracinę paslaugą – gavo ne prašytą informaciją apie privalomą tarnybinio nusižengimo tyrimą, bet informaciją apie atsakovo neveikimą – tarnybinio nusižengimo tyrimo neatlikimą be teisėtų pagrindų.

19.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė pareiškėjo skundo atsakovui esmės, ją iškreipė ir susiaurino iki klausimo, ar yra pagrindas panaikinti Tarnybos atsakymą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pagal VAAT 2018 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018. Ne teismo konstatuoti, bet nauji pažeidimai yra skundo esmė, ir su juo yra susiję to skundo reikalavimai 1, 3, 4 ir 5, ir į juos nebuvo atsakyta. Todėl teismo išvada, kad atsakovas skundžiamu Raštu tinkamai atsakė į pareiškėjo skundą yra nepagrįsta.

20.       Pareiškėjo vertinimu, Tarnybos Raštas iš esmės yra atsisakymas pateikti informaciją apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl toks atsakymas privalo atitikti individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus (VAĮ 8 str.), be kita ko, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra atliekamas vadovaujantis šią procedūrą reglamentuojančias įstatymais, Vyriausybės nustatyta tvarka, asmenų, turinčių kompetencijos ir įgaliojimus ją atlikti, o pareiškėjas gavo tik raštą su nepagrįstais samprotavimais. Teismas Rašto tinkamumą ir savo sprendimą grindė abstrakčiai taikydamas Prašymų nagrinėjimo taisykles. Toks teismo motyvavimas yra nepakankamas ir neatitinka sprendimo turinio reikalavimų.

21.       Pareiškėjas teigia, kad Tarnybos Raštas nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, kaip numato Prašymų nagrinėjimo taisyklių 33 punktas. Atsakovo pateiktas pdf formato dokumentas neužtikrina teksto vientisumo ir nepakeičiamumo. Teismas netinkamai aiškino taisyklių reikalavimus ir priėmė nepagrįstą sprendimą, netenkindamas pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundą vadovaujantis įstatymais. Teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl ši pareiškėjo reikalavimo dalis nėra tenkinama. Teismo argumentacija, kad atsakyti į pareiškėjo skundą yra išvestinis reikalavimas, yra klaidinga – pareiškėjas turi teisę gauti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą atsakymą net ir tuo atveju, jeigu skundžiamas raštas nėra naikinamas.

22.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.       Tarnyba sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas turėjo tik teisę gauti informaciją į savo skunde minimas aplinkybes, ir tokią informaciją jis gavo, o pareiškėjas nėra viešąjį interesą ginantis subjektas. Pareiškėjo asmeninis interesas buvo patenkintas, nes vykdydama VAAT 2018 m. vasario 5 d. sprendimą, Direkcija pareiškėjo skundą išnagrinėjo pakartotinai ir jam išsamiai atsakė; Tarnyba savo ruožtu atsakė, kad atsakomybė Direkcijos direktorei nebuvo taikyta, ir nurodė tokio sprendimo aplinkybes. Direkcija padarė neesminį (formalų) pažeidimą, nepakankamai išsamiai atsakydama pareiškėjui (pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta kitų institucijų raštais). Šis pažeidimas buvo nedelsiant ištaisytas ir nesukėlė pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių, todėl tarnybinės nuobaudos klausimas nebuvo sprendžiamas. Tarnybinių nuobaudų skyrimo ar neskyrimo direkcijų vadovams klausimą pagal pavaldumo principą sprendžia Tarnybos direktorius. Neries regioninio parko direktorė A. Ž. pareiškėjui atsakė pagal savo kompetenciją dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo Direkcijos darbuotojams. Tarnyba pagal savo kompetenciją negalėjo atsakyti pareiškėjui apie tai, kokia atsakomybė buvo ar nebuvo pritaikyta Direkcijos darbuotojams. Pdf formatas yra oficialus elektroninio dokumento formatas, o Tarnybos raštų, siunčiamų pdf formatu, autentiškumas užtikrinamas papildomais saugikliais, todėl Rašto pateikimo forma atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas yra pagrįstas, išsamus ir teisingas, priimtas nepažeidžiant nei procesinės, nei materialiosios teisės normų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.       Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 27 d. rašto Nr. (5)-V3-617(2.8) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą išnagrinėti bei atsakyti į pareiškėjo G. B. 2018 m. balandžio 23 d. skundą. 

25.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

27.       Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 17 d. raštu kreipėsi į Direkciją, prašydamas pateikti išsamią informaciją apie tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą Direkcijos vadovei ir kitiems tarnautojams pagal įsiteisėjusį 2018 m. vasario 5 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018. Direkcija, atsakydama į šį pareiškėjo raštą 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. V3-149-(5.6) informavo pareiškėją, kad jo prašymas dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo Direkcijos vadovei persiųstas pagal kompetenciją Tarnybai, o dėl nuobaudos skyrimo kitiems Direkcijos tarnautojams informuota, kad atsižvelgus į aplinkybes ir sukeltas pasekmes vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsniu pareikštas įspėjimas žodžiu.

28.       Pareiškėjas 2018 m. balandžio 23 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas: 1) informuoti kada ir kokiu raštu Direkcija informavo Tarnybą apie klausimą dėl atsakomybės taikymo Direkcijos vadovei pagal 2018 m. vasario 5 d. teismo sprendimą byloje Nr. eI-572-281/2018; 2) taikyti atsakomybę (atlikti tarnybinį patikrinimą ir taikyti nuobaudą) Direkcijos vadovei pagal 2018 m. vasario 5 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018 ir išsamiai informuoti pareiškėją; 3) taikyti atsakomybę (atlikti tarnybinį patikrinimą ir taikyti nuobaudą) Direkcijos vadovei dėl šiame skunde nurodyto atsakomybės pagal 2018 m. vasario 5 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018 vengimo (vilkinimo) ir išsamiai informuoti pareiškėją; 4) taikyti atsakomybę (atlikti tarnybinį patikrinimą ir taikyti nuobaudą) Direkcijos vadovei dėl sąmoningo vengimo atsakyti į pareiškėjo keltą klausimą apie tarnybinio patikrinimo rezultatus ir jai taikytą tarnybinę nuobaudą, į kurį atsakyti (pateikti informaciją) yra kompetentinga pati Direkcija (vadovė); 5) išsamiai informuoti apie atliktą patikrinimą ir taikytą atsakomybę kitiems Direkcijos darbuotojams, nurodant kada, kieno ir kuriuo (reg. Nr.) sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kokių išvadų prieita atlikus tarnybinį patikrinimą, kokios ir kam būtent (vardas, pavardė, pareigos) buvo skirtos tarnybinės nuobaudos.

29.       Tarnyba skundžiamu Raštu paaiškino pareiškėjui, kad Direkcija įvykdė teismo sprendimą – išsamiai atsakė 2018 m. kovo 28 d. raštu Nr. V3-110(2.7). Atsižvelgus į tai, kad teismo sprendimas įvykdytas ir nebeliko ginčo objekto, buvo nuspręsta nepradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros direktorei A. Ž.. Minėtu Raštu atsiprašyta dėl Direkcijos direktorės pasirašytų dokumentų trūkumų, informuota, kad direktorei rekomenduota gilinti žinias viešojo administravimo srityje, ji įspėta ateityje rengti dokumentus laikantis teisės aktų reikalavimų ir reikalauti to paties iš Direkcijos darbuotojų, kilus neaiškumams – konsultuotis su Tarnyba.

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundo Tarnybai bei apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis siekia, jog Direkcijos direktorė būtų patraukta tarnybinėn atsakomybėn pagal 2018 m. vasario 5 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-572-281/2018, taip pat dėl kitų veiksmų, kuriais, pareiškėjo nuomone, ji vengė atsakomybės ar padarė pažeidimų, taip pat gauti informaciją apie Direkcijos darbuotojams pritaikytą atsakomybę dėl minėto teismo sprendimo.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, arba asmens, kuris turi teisę taikyti asmeniui tarnybinę atsakomybę, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos ar asmens diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012, 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013), nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. 

32.       Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Tarnybos Rašto matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Tarnyba nenustatė pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą Direkcijos direktorės atžvilgiu, pateikė informaciją apie teismo sprendimo įvykdymą, paaiškino, kad ne visuomet yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę teismui panaikinus individualų administracinį aktą. Taigi, atsižvelgus į aukščiau aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino skundžiamo Rašto teisėtumą ir pagrįstumą informacijos pateikimo į pareiškėjo skundą aspektu, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai nenagrinėtų pagrindų taikyti tarnybinę atsakomybę Direkcijos direktorei, atmestini.

33.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo formalūs reikalavimai informuoti kada ir kokiu raštu Direkcija informavo Tarnybą apie klausimą dėl atsakomybės taikymo Direkcijos vadovei pagal 2018 m. vasario 5 d. teismo sprendimą byloje Nr. eI-572-281/2018 yra susiję būtent su tuo, kad pagal minėtą teismo sprendimą direktorei būtų taikoma tarnybinė atsakomybė. Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, kad Tarnyba žino apie priimtą teismo sprendimą ir nutarė netaikyti direktorei tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjas taip pat 2018 m. balandžio 23 d. skunde Tarnybos prašė pateikti informaciją apie atliktą patikrinimą ir taikytą atsakomybę kitiems Direkcijos darbuotojams, nors matyti, kad tokia informacija jam iš esmės jau buvo sutekta Direkcijos 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. V3-149-(5.6) ir jis šį raštą pridėjo prie skundo Tarnybai. Atsižvelgus į aptartą teismo praktiką dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, pažymėtina, kad vien formalus tokio pobūdžio informacijos pateikimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Tokio pobūdžio raštas, kuriame pateikiama tik informacija, neatitinka Viešojo administravimo 2 straipsnio 9 dalies keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

34.       Pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 33 punktą atsakymas į prašymus, siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, išskyrus atvejus, kai atsakoma į taisyklių 20 punkte nustatytu atveju institucijoje neregistruotus prašymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą neturi pagrindo sutikti, kad atsakovas pažeidė minėtą teisės normą, nes Raštas pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu, suformuotas pdf formatu, užtikrinančiu teksto nepakeičiamumą. Pareiškėjas skundžiamą Raštą gavo, nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad Rašto tekstas buvo pakeistas. Pareiškėjas įgyvendino teisę ginčyti Raštą teismine tvarka, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu galėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės. 

35.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

36.       Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo G. B. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

                Dainius Raižys

                Virginija Volskienė