LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalį — kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius — už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla nutraukta. Šiuo nuosprendžiu R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

              Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 18 d. nutartis, kuria Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2010 m. liepos 8 d., apie 7.30 val., vairuodamas automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaune, Širvintų gatvėje, nuo Zarasų gatvės Kapsų gatvės link, sankryžoje su Darbininkų gatve nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu – Darbininkų gatve artėjančiai nuo Molėtų gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punkto reikalavimus, sankryžoje susidūrė su šia kryptimi važiavusiu automobiliu „Renault Twingo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir padarė jo vairuotojui P. U. nesunkų, o keleivei Z. U. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už šią nusikalstamą veiką kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis).

              Kasaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 18 d. nutartį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei R. V. paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams.

              R. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. padaręs 158 punkto pažeidimą, dėl kurio kilo eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta P. U. sveikata. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai netaikė BK 68 straipsnio nuostatų R. V.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, ir apygardos teismo kolegija, priimdama nutartį atmesti prokuroro apeliacinį skundą, neatsižvelgė į BK 67 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, netinkamai vertino R. V. asmenybę, nepagrįstai neatsižvelgė į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, t. y. į padarytus administracinius teisės pažeidimus.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai padaromas naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemonę, todėl, pasak kasatoriaus, nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo klausimą. Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (toliau – Apžvalga) išvadų 24 punktas). Šioje apžvalgoje pritariama teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad R. V. padarytas KET pažeidimas nėra šiurkštus, o jo pasekmės nesunkios, tačiau byloje nustatyta, kad jis piktybiškai pažeidinėjo KET, net ir būdamas ne vieną kartą baustas, be to, esant atimtai teisei vairuoti kelių transporto priemones. Todėl, prokuroro nuomone, R. V. padarytas BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas buvo dėsningas jo anksčiau padarytų administracinių KET pažeidimų padarinys. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Kasatoriaus nuomone, šis tikslas R. V. atžvilgiu gali būti pasiekti tik atėmus iš jo teisę vairuoti transporto priemones.

Be to, kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tam tikrais atvejais gali būti sudaromos prielaidos kaltininkui atsidurti geresnėje padėtyje, nei nubaudus jį administracine tvarka, nes teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas numatytas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) kaip nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ATPK 21 straipsnio 4 punktas).

Kasatoriaus nuomone, teismai, neskirdami R. V. BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės, nepagrįstai sureikšmino tą aplinkybę, kad jam teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga darbinėje veikloje. Teismų praktikoje, paprastai atsižvelgiama ir į tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali apsunkinti nusikalstamą veiką padariusio asmens darbinę veiklą, tačiau vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Kaip matyti iš abiejų instancijų teismų sprendimų, teismai nepakankami vertino kitus byloje esančius duomenis, t. y. aplinkybes, kad R. V. sistemingai iki nusikalstamos veikos padarymo pažeidinėjo KET, ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą šioje baudžiamojoje byloje, t. y. nepagrįstą BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymą.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

R. V. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise paprastai skiriamas ne tik tuo atveju, kai padaromas šiurkštus KET pažeidimas, bet ir tada, kai kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, t. y. šiuo atveju svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-13/2008, 2K-135/2008, 2K-366/2008).

Iš apygardos teismo nutarties matyti, kad R. V., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise nebuvo skirta, konstatavus, kad nors jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, tačiau jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo šiurkštus, nusikalstamos veikos pasekmės nesunkios, nusikaltimą įvykdė turėdamas 11 galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, bet po nusikaltimo padarymo KET nepažeidinėjo, be to, teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga darbinėje veikloje.

Kolegija pažymi, kad svarstant klausimą skirti ar neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, visus reikšmingus duomenis kaip visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės tik vienai aplinkybei.

Iš teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad R. V., turėdamas nedidelę vairavimo patirtį (vairuotojo pažymėjimas jam išduotas 2009 m. spalio 8 d.), ne kartą buvo administracine tvarka baustas už įvairius KET pažeidimus (turi 11 galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus), be to, už vieną iš pažeidimų iš jo jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d., tačiau nepaisydamas to, R. V. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta P. U. ir Z. U. sveikata. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas vertinti R. V. kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju būtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, siekiant tikslų, numatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2, 4 punktuose.

Byloje yra nustatyta, kad R. V. dirba Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiosios paskirties kuopos jaunesniuoju specialistu, tarnybą vykdo šaudykloje Karmėlavoje, į kurią yra siunčiamas budėti ir vyksta savo transportu. Taigi kaltininkas naudojasi automobiliu, kad galėtų nuvykti į darbinių pareigų atlikimo vietą, ir akivaizdu, kad neturint teisės vairuoti atvykimas į budėjimus R. V. bus apsunkintas, tačiau automobilis ir teisė vairuoti transporto priemones nėra jam reikalingi tiesiogiai vykdant darbines funkcijas, vadinasi, šios teisės atėmimas neužkirstų kelio jam toliau dirbti. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklą, bet iš esmės neužkerta kelio ja užsiimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2010).

Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, dar nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepagrįstai neskirdami R. V. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl jų sprendimai keistini.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

              Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 18 d. nutartį: paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, – uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus.