KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 30 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  atsakovės B. S. ir trečiojo asmens V. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. (M. S.) ieškinį atsakovei B. S. dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys notarė V. K., A. S. (A. S.), V. Č., ir pagal atsakovės B. S. priešieškinį ieškovui M. S. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys notarė V. K., A. S., V. Č..

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovei B. S. 2015-06-25 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, priteisti iš atsakovės 10500,00 Eur, gautų už realizuotą paveldėtą turtą, 1100,00 Eur žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti ieškovui palikimo priėmimo terminą.
2. Nurodė, kad 2015-07-18 grįžęs iš atostogų paskambino savo tėvui A. S.. Telefonu atsiliepė tėvo sugyventinė V. Č. ir informavo, jog A. S. prieš keturis mėnesius mirė.
3. Ieškovas kreipėsi į notarę V. K., kuri 2015-08-10 raštu Nr. (01-11)S-92 informavo, jog 2015-03-15 mirė A. S., po jo mirties palikimą priėmė ieškovo teta B. S.. Jai 2015-06-25 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, pagal jį atsakovė paveldėjo: 1. 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 20600,00 Eur); 2. automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur); 3. automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000,00 Eur). Notarė taip pat nurodė, kad 2016-06-03 pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo B. S. nurodė, kad vaikų mirusysis neturėjo, o jo tėvai mirę.
4. Atsakovė sąmoningai pateikė notarei melagingą informaciją. Notarė atsakyme taip pat pažymėjo, kad Lietuvos gyventojų registro  tarnybos 2015-04-21 išraše apie mirusį asmenį – A. S. buvo nurodyta, kad mirusiojo vaikų nėra. Ieškovas pažymėjo, jog taip nutiko, nes ieškovas išvyko gyventi į Baltarusiją dar neatkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, todėl duomenys apie jį nepateko į Lietuvos gyventojų registrą.
5. Atsakovė paveldėtas  minėtas transporto priemones pardavė 2015-06-26 (kiekvieną po 100,00 Eur) mirusiojo sugyventinės V. Č. sūnui V. Č.. Ieškovo nuomone, automobiliai buvo parduoti ne už rinkos kainą. B. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė G. M. ir E. M.. Tai atsakovė galėjo padaryti, kadangi iki palikėjo mirties jai priklausė pusė buto, o likusią dalį paveldėjo.
6. Atsakovė, būdama ketvirtos eilės paveldėtoja, žinodama, jog ieškovas yra pirmos eilės paveldėtojas, nepraėjus trims mėnesiams po A. S. mirties, pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovo nuomone, pirmos eilės įpėdiniai (ieškovas) galėjo pateikti pareiškimą dėl paveldėjimo iki 2015-06-15, antros eilės įpėdiniai (ieškovo sūnus A. S.) – iki 2015-09-15, o atsakovei teisė priimti palikimą galėjo atsirasti tik po 2015-09-15.
7. Ieškovas teigia, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi apie tėvo mirtį sužinojo tik 2015-07-18, jau suėjus trijų mėnesių terminui. Apie tėvo mirtį negalėjo sužinoti, kadangi gyvena Baltarusijos Respublikoje, jam nei tėvo sugyventinė V. Č., nei atsakovė apie tėvo mirtį nepranešė, nors mirusiojo socialinio tinklo paskyroje buvo tiek jo, tiek V. Č. sūnų kontaktai. Tik sužinojęs apie tėvo mirtį ėmėsi aktyvių veiksmų, 2015-07-27 kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, jog atsakovė jau yra priėmusi palikimą, neteisėtas paveldėjimo teisės liudijimas buvo atsakovei išduotas dar iki to, kuomet ieškovas sužinojo apie palikimo atsiradimą.
8. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, prašė iš atsakovo priteisti 9466,39 Eur nuostoliams atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
9. Nurodė, kad su broliu paveldėjo 1/2 dalį ginčo buto po brolio V. S. mirties. Jo lavonas bute pragulėjo 3 mėnesius, todėl reikėjo nemažai lėšų investuoti į buto sutvarkymą. Viso buto sutvarkymui iš asmeninių lėšų išleido ne mažiau kaip 800,00 Eur, todėl pusė šios sumos turėtų būti priteista. Taip pat sumokėjo A. Č. (A. Č.) 1000,00 Eur už buto sutvarkymą, nes pati dėl sveikatos būklės negalėjo to padaryti.
10. Be to, A. S. buvo skolingas A. Č. 5000,00 Eur, kuriuos jam grąžino priėmusi palikimą. Kaip įrodymas liko skolos raštelis, pasirašytas 2015-01-25. Paminklui išleido apie 3000,00 Eur. Prieš mirtį brolis sunkiai sirgo, mokėjo už jo buto komunalines paslaugas. Išleido pinigų sumą brolio laidotuvėms, paminklui, gydymui, priežiūrai, ši suma praktiškai lygi paveldimo turto vertei. Didžiąją dalį lėšų sumokėjo A. S. sugyventinė V. Č., kuriai po palikimo priėmimo sumokėjo 9000,00 Eur. Taip pat sumokėjo notarui už pirkimo–pardavimo sutartį 66,39 Eur

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-26 sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas atnaujino ieškovui M. S. įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo A. S., mirusio 2015-03-15, mirties, priimti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, pripažino negaliojančiu B. S. 2015-06-25 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, priteisė iš atsakovės B. S. ieškovo M. S. naudai 10500,00 Eur lėšų, gautų realizavus turtą, priteisė iš ieškovo M. S. atsakovei B. S. 6323,20 Eur nuostoliams atlyginti, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė bei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra pagrindas atnaujinti ieškovui M. S. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo A. S., mirusio 2015-03-15, mirties kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog po A. S. mirties 2015-03-15 ieškovas M. S. buvo teisėtas pirmos eilės paveldėtojas. Atsakovės bei trečiojo asmens V. Č. išdėstytą poziciją, jog ieškovas nėra mirusio A. S. sūnus, laikė nepagrįsta, nes tėvystė nėra nuginčyta.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Teisme gautas atsakovės B. S. ir trečiojo asmens V. Č. apeliacinis skundas, teismo sprendimą apeliantės laiko iš dalies neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo bylose, nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė faktines bylos aplinkybes, neteisingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė iš dalies nepagrįstas išvadas, dėl ko priėmė iš dalies neteisingą sprendimą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 330 straipsnis). Prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Tuo atveju, jei sprendimo dalis dėl ieškinio dalinio tenkinimo liks nepakeista, prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesta priešieškinio dalis dėl atsakovės turėtų 900,00 Eur dydžio išlaidų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkymui bei 1460,00 Eur dydžio laidojimo išlaidų pagal 2015-03-18 sąskaitą faktūrą Nr. 1634 priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai, ir šią priešieškinio dalį tenkinti.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu konstatuotu faktu, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, kadangi nežinojo, jog tėvas mirė. M. S. gyvena (duomenys neskelbtini), jam bendrauti su tėvu kliūtis sudarė atstumas. Apeliantės teigia, jog faktinė aplinkybė, kad ieškovas gyvena Baltarusijoje, negali būti traktuojama kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios ieškovui atlikti palikimo priėmimo veiksmus atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant konsulinių tarnybų paslaugomis. Ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas žmogus, be to, vienintelis palikėjo vaikas, veikdamas pagal geros moralės principą, privalėjo domėtis ir rūpintis tėvo gyvenimu, sveikata, bendrauti laiškais ar kitomis ryšių priemonėmis, tačiau ieškovas nepalaikė ryšių su palikėju A. S. ir jo gimine.
2. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai nurodo, kad nors ir retai, tačiau ieškovas palaikė ryšius su tėvu skambindamas telefonu ar per socialinius tinklus. Tokią išvadą teismas padarė vien remdamasis ieškovo paaiškinimais, neatsižvelgdamas į atsakovės, trečiojo asmens bei liudytojų parodymus. Ieškovas nesirūpino savo tėvu, nesidomėjo jo sveikata, gyvenimo sąlygomis ir su juo nebendravo. Ieškovas palikėjo mirties momentu buvo pilnametis ir turėjo visas galimybes ir sąlygas domėtis palikėjo gyvenimu ir su juo bendrauti, todėl dėl tokio ieškovo elgesio, lėmusio neva nežinojimą apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimą, vertinant individualiai, atsakovas negali būti laikomas atidžiu, sąžiningu bei rūpestingu.
3. Apeliantės taip pat teigia, jog nepagristos pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovės ir trečiojo asmens V. Č. tariamą veikimą ieškovo nenaudai, dėl ko, pasak teismo, buvo apribotos galimybės priimti palikimą įstatymų nustatytu terminu. Nei atsakovė, nei V. Č. nežinojo apie tai, kad ieškovas yra A. S. sūnus. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantės ketino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau paaiškėjo, kad nesant vyriškos linijos palikuonių, nėra galimybės atlikti DNR ekspertizę ieškovo ir A. S. giminystės ryšiui nustatyti. Apie tai, kad A. S. yra įrašytas ieškovo gimimo liudijime vaiko tėvu, tiek trečiasis asmuo V. Č., tiek atsakovė sužinojo tik iškėlus bylą teisme. Tikėtina, kad to fakto nežinojo ir pats A. S.. A. S. dėl vaikystėje persirgtos ligos buvo nevaisingas. Apie tai, kad liudytojai dalyvavo teismo procese ir davė parodymus apie atsakovės ir trečiojo asmens V. Č. nurodytas aplinkybes, jog ieškovas nėra A. S. sūnus, ginčijamame pirmosios instancijos sprendime nėra net užsiminta.
4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog įstatymas B. S., kaip įpėdinės pagal įstatymą, neįpareigoja aiškintis kitų įpėdinių požiūrio į palikimą ar rūpintis, kad jie laiku realizuotų savo teises dėl palikimo. Esant tokioms aplinkybėms, tai, kad atsakovė nenurodė notarų kontoroje kitų A. S. įpėdinių ar nurodė, kad įpėdinių nėra, pačiam ieškovui netrukdė per įstatymo nustatytą terminą kreiptis su pareiškimu į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo. Iš nurodytų motyvų akivaizdu, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kliudančių ieškovui realizuoti jo, kaip įpėdinio, teises (CPK 185 straipsnis).
5. Ieškovas teigia, kad apie palikimo atsiradimą sužinojo tik 2015-07-18 ir nedelsdamas ėmėsi veiksmų dėl palikimo priėmimo – kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Apeliantės atkreipia dėmesį į tai, kad ir šios ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, – ieškovas į notarą su pareiškimu nesikreipė, notarui pateikė tik paklausimą dėl duomenų pateikimo. Į teismą dėl paveldėjimo teisės ginčijimo kreipėsi per neprotingai ilgą laiko tarpą, tik 2015-11-25. Be to, vien tai, kad ieškovas per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, kreipėsi teisminės gynybos reikšdamas reikalavimus Civilinio kodekso (toliau CK) 5.8 straipsnyje nustatytais pagrindais, nesudaro pagal įstatymą reikalingų sąlygų visumos pažeistai teisei ginti.
6. Ieškovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, lėmusiomis termino palikimui priimti praleidimą (CK 5.57 straipsnis). Nesidomėdamas tėvo likimu, ieškovas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Jokia kita priežastis, o tik paties ieškovo akivaizdus ilgalaikis neveikimas sąlygojo tai, kad jis laiku nepareiškė valios priimti mirusiojo palikimą. Pratęsti praleistą terminą nėra pagrindo. Kadangi ieškovas praleido terminą palikimui priimti dėl nepateisinamų priežasčių, paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas atsakovei B. S., pripažintas negaliojančiu visiškai nepagrįstai.
7. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovo M. S. atsakovei B. S. 6323,20 Eur nuostoliams atlyginti, tačiau visiškai nepagristai iš ieškovo nepriteisė lėšų atsakovės nuostoliams, patirtiems dėl paveldėto būsto sutvarkymo bei brolio laidotuvių, atlyginti. Tuo atveju, jei ieškovas turėtų teisę į A. S. palikimą, kurį, be kita ko, sudaro ir 1/2 dalis lėšų už parduotą butą, kuris buvo tvarkomas po V. S. mirties, ieškovas privalėtų atsakovei kompensuoti 1/2 dalį išlaidų, turėtų šio buto sutvarkymui – 900,00 Eur.
8. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas turi prievolę atlyginti atsakovei jos patirtas palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, tačiau iš ieškovo atsakovės naudai priteisdamas tik 1290,00 Eur už paminklą pagal sąskaitą faktūrą Nr. LE402, visiškai nepagrįstai nepriteisė 1460,00 Eur už ritualines paslaugas pagal 2015-03-18 sąskaitą faktūrą Nr. 1634.
16. Teisme taip pat gautas ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Aplinkybė dėl bendravimo ar nebendravimo su palikėju neturi įtakos ieškovo teisei paveldėti palikėjo turtą, taip pat nepanaikina ieškovo kaip įpėdinio eilės pirmumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovui M. S. su tėvu bendrauti sudarė kliūtis atstumas, tačiau, bylos duomenimis, nors ir retai, tačiau ieškovas palaikė ryšius su tėvu skambindamas telefonu ar per socialinius tinklus;
2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagrįsdamas savo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
3. Po A. S. mirties 2015-03-15 ieškovas M. S. buvo teisėtas pirmos eilės paveldėtojas. Atsakovės bei trečiojo asmens V. Č. išdėstyta pozicija, jog ieškovas nėra mirusio A. S. sūnus, laikytina nepagrįsta, tėvystė nėra nuginčyta. Paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos turtą išduotas tik vienam įpėdiniui – B. S., t. y. ketvirtos eilės paveldėtojai, nors palikimo priėmimo metu buvo tiek pirmos (ieškovas M. S.), tiek antros eilės paveldėtojai (ieškovo sūnus, A. S. anūkas A. S.).
4. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais teiginiais, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas ir jų dydį dėl paveldėto buto sutvarkymo.
5. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra linkusi elgtis nesąžiningai ir teikti neteisingą informaciją valstybės institucijoms ir kitiems subjektams, todėl negalima tikėti atsakovės paaiškinimais.
17. Atsakovė B. S. ir trečiasis asmuo V. Č. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodoma, jog nesidomėdamas tėvo likimu ieškovas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Ieškovo akivaizdus ilgalaikis neveikimas sąlygojo tai, kad jis laiku nepareiškė valios priimti mirusiojo palikimą, dėl to pratęsti praleistą terminą nėra pagrindo. Paaiškinimuose remiamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-388/2010, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-575-227/2010.

Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas netenkintinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
21. A. S. mirė 2015-03-15. Ieškovas į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2015-11-30. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
22. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, pripažintina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodyta praktika).
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas nežinojo, kad A. S. mirė, todėl padarė išvadą, jog ieškovas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, ir pažymėjo, jog tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo V. Č., žinodamos, jog A. S. turi sūnų, nesiėmė jokių veiksmų, kad jis būtų informuotas apie tėvo mirtį. Priešingai, atsakovė notarei pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo suteikė klaidingą informaciją, jog palikėjas vaikų neturi. Ieškovui gauti informaciją apie tėvo mirtį apsunkino ir tai, kad jis gyvena Baltarusijoje. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė ir V. Č. patvirtino, jog joms buvo žinoma aplinkybė, kad A. S. buvo vedęs M. S. motiną ir kad ieškovas gimė po santuokos sudarymo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad A. S. būtų surašęs testamentą ir išreiškęs valią, kad paveldimas turtas atitektų kitiems asmenims, o ne sūnui M. S.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, jog palikėjas dėl vaikystėje persirgtos ligos negalėjo turėti vaikų, todėl ieškovas nėra A. S. sūnus. Pažymėtina, jog nepateikti jokie šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai ir, kaip jau minėta, A. S. tėvystė nėra nuginčyta, todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į tai, jog ieškovas gyvena Baltarusijoje ir nekalba lietuviškai, jog jam nebuvo pranešta apie A. S. mirtį, į tai, jog atsakovei ir trečiajam asmeniui V. Č. buvo žinoma, jog ieškovas yra gimęs po A. S. ir ieškovo motinos santuokos sudarymo, jog A. S. tėvystė nėra nuginčyta, į tai, jog mirusysis A. S. nėra palikęs testamento ir išreiškęs valios, kada paveldimas turtas atitektų kitiems asmenims, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).
26. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neužsimena apie tai, jog teismo posėdyje dalyvavę liudytojai patvirtino, kad ieškovas nėra A. S. sūnus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2015-01-22, įrašo Nr. 144). M. S. yra mirusio A. S. sūnus, tai patvirtina byloje pateiktas gimimo liudijimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Vadovaudamasi CPK 197 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas yra palikėjo A. S. sūnus, šią aplinkybę patvirtina aukštesnę įrodomąją galią turintis gimimo liudijimas (e. b. T. 2, b. l. 20). Aplinkybę, jog ieškovas yra A. S. sūnus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodyta, nes ji nebuvo paneigta kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Be to, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tėvystė nėra nuginčyta.
27. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl DNR ekspertizės atlikimo negalimumo. Pažymėtina, jog, nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantės susisiekė su Valstybinės teismo medicinos tarnybos DNR laboratorijos specialistais dėl DNR testo atlikimo, tačiau apeliantės nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių kreipimąsi į minėtą instituciją. Be to, DNR ekspertizės atlikimas nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, nagrinėjamu atveju nesprendžiamas tėvystės nuginčijimo klausimas.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
29. Vadovaujantis 5.11 straipsnio 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
30. Po A. S. mirties 2015-03-15 ieškovas M. S. buvo teisėtas pirmos eilės paveldėtojas. Paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtą išduotas tik vienam įpėdiniui – B. S., t. y. ketvirtos eilės paveldėtojai, nors palikimo priėmimo metu buvo tiek pirmos (ieškovas M. S.), tiek antros eilės paveldėtojai (ieškovo sūnus, A. S. anūkas A. S.). Ieškovas teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jam tenkančią palikimo dalį išdavimo nėra įgyvendinęs. Jei ieškovas būtų pateikęs notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovė būtų netekusi teisės paveldėti turtą. Tam, kad šia teise ieškovas galėtų nekliudomai pasinaudoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu atsakovei B. S. 2015-06-25 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
31. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog įstatymas B. S., kaip įpėdinės pagal įstatymą, neįpareigoja aiškintis kitų įpėdinių požiūrio į palikimą ar rūpintis, kad jie laiku realizuotų savo teises dėl palikimo, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog B. S. elgėsi nesąžiningai notaro kontoroje nenurodydama kitų pirmesnės eilės A. S. įpėdinių, t. y. žinodama apie palikėjo sūnų, tačiau pateikdama notarei duomenis, jog kitų įpėdinių nėra, ir taip priimdama A. S. palikimą.
32. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai iš ieškovo nepriteisė lėšų atsakovės nuostoliams, turėtiems dėl paveldėto būsto sutvarkymo bei brolio laidotuvių, atlyginti. Tuo atveju, jei ieškovas turėtų teisę į A. S. palikimą, kurį, be kita ko, sudaro ir 1/2 dalis lėšų už parduotą butą, kuris buvo tvarkomas po V. S. mirties, ieškovas privalėtų atsakovei kompensuoti 1/2 dalį išlaidų, turėtų šio buto sutvarkymui – 900,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį atsakovės priešieškinio reikalavimą, pažymėjo, jog atsakovė teigdama, kad išleido ne mažiau kaip 800,00 Eur iš asmeninių lėšų buto, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymui po brolio mirties, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas ir jų dydį, todėl ši priešieškinio dalis netenkintina (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, taip pat nepateikė jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šis atsakovės reikalavimas yra neįrodytas, todėl netenkintinas. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkymo veiksmus atliko būtent A. Č.. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad A. Č. faktiškai gavo iš B. S. 1000,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė nurodė, jog jos finansinė padėtis sunki. A. Č. 2016-06-13 rašte nurodė, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymą po V. S. mirties iš B. S. gavo 1000,00 Eur. Teismas kritiškai vertina šį patvirtinimą, kadangi A. Č. yra trečiojo asmens V. Č. sūnus, o pastaroji palaiko gerus santykius su atsakove B. S.. Įvertinus išdėstytas motyvus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis reikalavimas neįrodytas, todėl netenkintinas (CPK 178 straipsnis).
33. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas turi prievolę atlyginti atsakovei jos patirtas palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, tačiau iš ieškovo atsakovės naudai priteisdamas tik 1290,00 Eur už paminklą pagal sąskaitą faktūrą Nr. LE402, visiškai nepagrįstai nepriteisė 1460,00 Eur už ritualines paslaugas pagal 2015-03-18 sąskaitą faktūrą Nr. 1634.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovės argumentu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ritualinių paslaugų atlyginimo klausimą, pažymėjo, jog iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. S. buvo kremuotas, V. Č. 2015-08-10 užsakė pamatą, plokštes, plyteles kapui už 2400,00 Eur, UAB „Pamario akmuo“ 2015-09-25 V. Č. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija LE, Nr. 402, už akmens gaminius 2380,00 Eur sumai, V. Č. 2015-03-18 UAB „Amžiaus vartai“ sumokėjo 1460,00 Eur už ritualines paslaugas. Iš pateikto atsakovės B. S. banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė UAB „Pamario akmuo“ už paminklą pagal sąskaitą faktūrą Nr. LE 402 sumokėjo 1290,00 Eur. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžiąją dalį A. S. laidotuvių, paminklo ir kitų su tuo susijusių išlaidų apmokėjo trečiasis asmuo V. Č.. Pažymėtina, kad byloje pateiktas kvitas bei sąskaita, iš kurių nėra galimybės nustatyti, už ką jie išrašyti. Bylos duomenimis, atsakovės bei kitų bylos dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad A. S. buvo jūrininkas ir jo gaunamas darbo užmokestis buvo pakankamai didelis. Dalį pinigų jis pervesdavo savo sugyventinei V. Č., kuri jais disponavo. Darytina išvada, kad A. S. laidotuvių, paminklo ir kitas su tuo susijusias išlaidas apmokėjo trečiasis asmuo V. Č. savo noru ir galbūt iš tų pinigų, kuriuos jai pervesdavo pats A. S.. Kadangi atsakovė UAB „Pamario akmuo“ už paminklą pagal sąskaitą faktūrą Nr. LE 402 sumokėjo 1290,00 Eur, nors neturėjo tokios pareigos, ši suma priteistina atsakovei iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, jog 1460,00 Eur už ritualines paslaugas pagal 2015-03-18 sąskaitą faktūrą Nr. 1634 sumokėjo trečiasis asmuo V. Č., o ne atsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio atsakovės reikalavimo.
35. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo bei rašytinių paaiškinimų argumentu, jog ieškovas nebendravo su tėvu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas bendravo su savo tėvu telefonu, per socialinius tinklus. Paskambindavo kartą per pusmetį. Apie 1983 m. išvažiavo gyventi į Baltarusiją, tačiau iš pradžių atvykdavo į Lietuvą, keturias vasaras buvo apsistojęs pas atsakovę. Paskutinį kartą tėvą matė apie 1995 m., į Lietuvą tėvo aplankyti neatvykdavo, kadangi sunku buvo susitvarkyti dokumentus. Paskutinį kartą su tėvu bendravo 2015 m. žiemą. Aplinkybių, jog ieškovas buvo kelias vasaras pas ją apsistojęs, taip pat neginčijo ir atsakovė. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. S. su tėvu bendrauti sudarė kliūtis atstumas, tačiau, bylos duomenimis, nors ir retai, tačiau ieškovas palaikė ryšius su tėvu skambindamas telefonu ar per socialinius tinklus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pati atsakovė patvirtino, jog su broliu (palikėju) nebendravo apie 20 metų.

Dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos teismų praktikos

36. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodydamos ieškovo nepateisinamą pasyvumą, nerūpestingumą, aplaidumą atsakovė B. S. ir trečiasis asmuo V. Č. remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-388/2010, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-575-227/2010.
37. Konstitucinis Teismas aiškindamas precedentų taikymo klausimą sprendžiant bylas atkreipė dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).
38. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014).
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-134/2009 ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi (faktinės bylos aplinkybės) skiriasi, todėl minėta kasacinio teismo nutartimi nagrinėjamu atveju negalima remtis. Minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo palikta nepakeista apeliacinio teismo nutartis, kuria apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog termino palikimui priimti pratęsimas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, nes, atkūrus nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą religinei bendrijai, šis turtas, kaip paveldėjimo teisės objektas, nebeegzistuoja, be to, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje pareiškėja palikimo priėmimo terminą buvo praleidusi daugiau negu trejus metus, teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėja su palikėja iš viso nebendravo.
40. Teisėjų kolegija taip pat mano, jog remtis rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-388/2010, taip pat nėra pagrindo, nes minėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės taip pat nėra tapačios. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje, priešingai negu šioje civilinėje byloje, buvo nustatytos aplinkybės, jos palikimą priėmusiam asmeniui nebuvo žinoma apie esantį pirmesnės eilės paveldėtoją, jos nebuvo pažįstamos, niekada nebuvo susitikusios, viena apie kitą išvis nežinojo. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, jog palikimą priėmęs asmuo, nežinodamas apie esantį pirmesnės eilės paveldėtoją, neturėjo pareigos apie jį pranešti notarei, taip pat ir jai (apeliantei) apie sesers (palikėjos) mirtį. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. atsakovei B. S. buvo žinoma apie esantį pirmesnės eilės įpėdinį – A. S. sūnų M. S., o atsakovė šią aplinkybę notaro kontoroje nuslėpė. O, be to, minėtoje apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatytos aplinkybės, jog palikėjos ir pirmesnės eilės įpėdinės bendravimas buvo visiškai nutrūkęs. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje nurodyta, jog dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipusis pareiškėja daugelį metų nesidomėjo sesers likimu, jos neieškojo, todėl elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors ir retai, tačiau ieškovas palaikė ryšius su tėvu skambindamas telefonu ar per socialinius tinklus.
41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat mano, jog rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-575-227/2010 taip pat nėra pagrindo remtis nagrinėjamu atveju, nes nurodytos Panevėžio apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos aplinkybės visiškai nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Minėtoje Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, jog ieškovei palikimo priėmimo terminu (2007-03-27–2007-06-27) negalėjo būti nežinoma apie palikėjo mirtį, o kartu ir apie palikimo atsiradimą, tačiau ieškovė dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi tik po dvejų metų. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog ieškovui nebuvo žinoma apie palikėjo mirtį ir termino palikimui priimti pradžią.
42. Be to, minėtose bylose, priešingai negu nagrinėjamu atveju, nebuvo konstatuotas palikimą priėmusio subjekto nesąžiningumo faktas nuslepiant informaciją apie pirmesnės eilės paveldėtoją.
43. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329, 330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

44. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovė B. S. bei trečiasis asmuo V. Č. neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 700 Eur, pateikė 2016-11-02 sąskaitą faktūrą Nr. ADK 1611-01, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog ši sąskaita yra apmokėta, todėl, byloje nesant duomenų apie faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimą palikti nepakeistą.