Civilinė byla Nr. e2A-226-440/2016

                                                                                Teisminio proceso Nr.  2-23-3-00338-2015-2

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.6.1; 2.5.11; 2.5.15;                                                                 2.6.5.2.1; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovų G. D. ir R. D., atstovaujamų įstatyminės atstovės R. D., apeliacinį skundą  dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-495-322/2015 pagal ieškovų G. D. ir R. D., atstovaujamų įstatyminės atstovės R. D., netiesioginį ieškinį atsakovams M. D. ir V. D., tretiesiems asmenims Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šilalės rajono notarų biuro notarei D. S. dėl sandorio panaikinimo ir turto grąžinimo savininkui,

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovų G. D. ir R. D. įstatyminė atstovė R. D. pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 2015 m. kovo 3 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. 2-984 ir taikyti restituciją – grąžinti iš V. D. M. D. jo padovanotas paveldėjimo teises. Nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-89-322/2015 pagal R. D. pateiktą ieškinį, kuriuo prašo nutraukti santuoką su M. D., nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų G. D. ir R. D. gyvenamąją vietą su ja; priteisti vaikams išlaikymą iš M. D. ir padalinti santuokoje įgytą turtą pagal jos pasiūlytą variantą bei leisti ieškovei su nepilnamečiais vaikais uzufrukto teise likti gyventi iki vaikai sulauks pilnametystės M. D. paveldėtame name ir naudotis patalpomis pagal jos pasiūlytą variantą. Nurodo, kad jų šeima nuo 2004 metų gyveno atsakovo tėvui P. D. priklausančiuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir tai buvo jų šeimos būstas. Pastatus savo lėšomis remontavo, rengė patalpas, kad būtų patogu gyventi nepilnamečiams vaikams. Mirus P. D., nuo (duomenys neskelbtini) M. D. pagal testamentą tapo faktiniu mirusio tėvo turto savininku. Mano, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), tapo oficialiu šeimos būstu. Tačiau M. D., vengdamas vykdyti tėvo pareigas pagal savo faktines turtines galimybes, šeimos būstą bei kitą turtą, kurį jam paliko tėvas, siekdamas pakenkti savo vaikų turtiniams interesams, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK )  3.85 straipsnio 2 dalies  nuostatų, meluodamas notarei, kad teisme nėra ginčo dėl perleidžiamo turto, 2015 m. kovo 3 d. padovanojo turimas paveldėjimo teises savo mamai V. D., taip savo mažamečius vaikus palikdamas be gyvenamojo būsto.
2. Pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo prašo panaikinti 2015 m. kovo 3 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., bei to paties notaro išduotą V. D. Paveldėjimo teisės liudijimą 2015-03-03 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartyje įvardintam turtui ir taikyti restituciją – grąžinti iš V. D. jos turėtas pagal Paveldėjimo teisės liudijimą turto nuosavybės teises M. D..
3. Atsakovai M. D. ir V. D. su netiesioginiu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo tėvas P. D.. Gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė P. D. 2011 m. lapkričio 23 d. atsakovas pateikė notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, kad mirusio tėvo paliktas turtas buvo užgyventas kartu su atsakovo mama V. D., M. D. perleido (dovanojo) paveldėjimo teises savo motinai. Nurodo, kad vaikams R. ir G. D. atsakovas išlaikymą teikė ir teikia pagal savo galimybes. Paveldėjimo teisių dovanojimo metu jokių skolų ar neįvykdytų įsipareigojimų R. D., nepilnamečiams vaikams M. D. neturėjo ir neturi. Nepilnamečiai vaikai kartu su atsakovu kaip gyveno, taip ir tebegyvena dabar jau nebe mirusiam atsakovo tėvui, bet jo mamai V. D. priklausančiame name. Vaikams yra sudarytos visos sąlygos gyventi šiame name. Mano, kad R. D. reiškia nepagrįstą netiesioginį ieškinį siekdama ne apginti vaikų interesus, o iš savanaudiškų tikslų, nutraukus santuoką su atsakovu įgyti nuosavybės teises į pusę gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Be to, ieškovai neturi teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti netiesioginio ieškinio, nes vienas atsakovas neturi turtinės teisės į kitą atsakovą, jis nėra atsakovo kreditorius, o atsakovas nėra jo skolininkas ir neturi jokių pareigų jo atžvilgiu. Kadangi atsakovas jokių prievolių kitam atsakovui neturi, o kitas atsakovas neturi įgyvendintos teisės pirmojo atsakovo atžvilgiu, tai nėra vienos būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų. Be to, iš pareikšto ieškinio reikalavimo panaikinti sandorį bei nurodyto CK 6.66 straipsnio pagrindo galima suprasti, kad ieškovų atstovė reiškia ne netiesioginį ieškinį, bet ieškinį dėl sandorio panaikinimo, kuris pažeidžia kreditoriaus teises (actio Pauliana). Tačiau ieškinys negali būti tenkinamas, nes nėra būtinųjų šio ieškinio tenkinimo sąlygų. Pažymi, kad Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-89-322/2015 nutraukiant santuoką yra prašoma iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti ne konkrečiu turtu, o periodinėmis išmokomis. Atsakovas savo nepilnamečiams vaikams teikia jo turtinę padėtį atitinkantį visavertį materialinį išlaikymą.
4. Tretysis asmuo Kelmės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutiko.
5. Tretysis asmuo notarė D. S. su netiesioginiu ieškiniu  nesutiko. Nurodė, kad Šilalės rajono notarų biure po P. D. mirties (duomenys neskelbtini) buvo užvesta paveldėjimo byla. Testamentinis įpėdinis M. D. paveldėjimo į turtą ir turtines teises, atsiradusias po tėvo P. D. mirties, 2015 m. kovo 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo motinai V. D., kuri paveldėjimo teises priėmė. Patikrinus Centrinės hipotekos registro turto areštų registre, M. D., P. D. nebuvo jokių turto disponavimo apribojimų. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis yra teisėta, nebuvo pažeisti ieškovų interesai, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, atstovaujami įstatyminės atstovės, pateikė netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis) dėl sandorio – 2015 m. kovo 3 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, kuria M. D. padovanojo savo motinai V. D. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo P. D. mirties, bei V. D. išduoto Paveldėjimo teisės liudijimo 2015-03-03 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartyje įvardintam turtui panaikinimo ir restitucijos taikymo, tačiau savo reikalavimus netiesioginiame ieškinyje grindžia CK 6.66 straipsnio nuostatomis. Teismas nurodė, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kreditorius gali ginčyti visus skolininko sudarytus sandorius, jei įrodomos visos CK 6.66 straipsnio sandorių nuginčijimo sąlygos. Kreditorius, pareiškęs netiesioginį ieškinį, iš esmės gina ne tik savo, bet ir kitų skolininko kreditorių, paties skolininko interesus. Ši netiesioginio ieškinio tenkinimo pasekmė iš esmės skiriasi nuo actio Pauliana, kurio tenkinimo atveju patenkinamas būtent šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimas ir tik šio reikalavimo dydžiu. Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
7. Teismas atsižvelgė į tai, kad Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-89-322/2015 pagal R. D. pareikštą ieškinį atsakovui M. D., su institucija, teikiančia išvadą byloje Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Nurodytoje byloje pateiktu ieškiniu R. D. prašo nutraukti santuoką su M. D., nustatant, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Be kitų reikalavimų  prašo leisti R. D. su nepilnamečiais vaikais uzufrukto teise likti gyventi iki vaikai sulauks pilnametystės M. D. paveldėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudotis patalpomis pagal R. D. pasiūlytą variantą. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. D. ir M. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitas turtas – 0,9000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 338,86 Eur vidutinės rinkos vertės; ratinis traktorius MTZ-80, 2316,96 Eur vidutinės rinkos vertės bei transporto priemonė „VW Passat“, 289,62 Eur vidutinės rinkos vertės, registruoti M. D. vardu. Be to byloje pateikti duomenys apie  atliktus  mokėjimo pavedimus, patvirtinančius atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo faktą (2015-04-14, 2015-05-19, 2015-06-19 pervesta po 118 Eur, 2015-07-20, 2015-08-20, 2015-09-22 – po 236 Eur), taip pat įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas vaikams nupirko 2 planšetinius kompiuterius, bendros 133,98 Eur (pateikta PVM sąskaitą faktūrą), šių aplinkybių ieškovų įstatyminė atstovė neneigė, bei duomenys apie atsakovo M. D. darbą užsienio valstybėje (verslo įregistravimą), kurie teismo vertinimu nesudaro pagrindo teigti, kad dėl sudarytos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties atsakovas tapo nemokus ir dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškovais (kreditoriais), vykdyti savo pareigas (teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą) arba yra reali grėsmė, jog dėl sudaryto sandorio šie įsipareigojimai nebus vykdomi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas M. D. turi kito turto, dirba, turi nuolatines pajamas ir yra mokus.
8. Teismas padarė išvadą, kad, priešingai nei nurodoma ieškinyje, nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, jie neliks be gyvenamosios patalpos, nes jų močiutė V. D. notaro 2015 m. spalio 26 d. patvirtintu sutikimu-įsipareigojimu,  įsipareigojo iki anūkų pilnametystės suteikti jiems ir jų motinai R. D. gyvenamąjį būstą. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes atsakovo M. D. sudarytas sandoris – 2015-03-03 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis nepažeidė ieškovų (kreditorių) teisių.

                           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovų G. D. ir R. D. įstatyminė atstovė R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas nesigilino į bylos esmę, gynė nesąžiningą bylos šalį. Tokį sandorį sudaryti bylos eigoje jam padėjo teismo neįvykdytas imperatyvus CPK 137 straipsnio 6 dalies reikalavimas, kad teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo Kelmės rajono apylinkės teisme buvo įregistruotas 2014 m. gruodžio mėnesį. Iki 2015-03-03 teismas nebuvo įvykdęs minėto reikalavimo, todėl atsakovas pasinaudojo tuo, sudarydamas ginčo sandorį, notarę melagingai informuodamas, kad ginčo teisme dėl perleidžiamo turto nėra.
2.   Teismas nekreipė dėmesio į Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005- 06- 23 nutarimo Nr. 54 1 punkto  išaiškinimą, kad pagrindinės vaikų teisės turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, turtines ir socialines teises, teisę į gyvenamąjį būstą, 8 punktą, kuris numato, kad vaikams išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Teismas nesigilino į atsakovo elgesį dėl nepilnamečių vaikų tinkamo išlaikymo, atitinkančio jų interesus, iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme. Minėtame Senato nutarimo 24 punkte yra numatyta, kad actio Pauliano ieškiniu siekiama apginti vaiką nuo nesąžiningų tėvo (motinos) veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės dėl išlaikymo vykdymo, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Tokio ieškinio tikslas-taikant restituciją sugrąžinti tėvo (motinos) turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir sugrąžinto turto sąskaita patenkinti reikalavimą dėl vaiko išlaikymo. Apeliantei atrodo visiškai nelogiška pirmosios instancijos teismo išvada, visiškai atsieta nuo ginčo esmės (lyg nebūtų pradėta nagrinėti santuokos nutraukimo byla), kurioje reiškiami reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, uzufrukto nustatymo ir t.t.), kad kiekvienas asmuo gali su savo asmeniniu turtu daryti ką nori, taip pateisinant nesąžiningos proceso šalies santuokos nutraukimo byloje veiksmus. Teismas byloje nekreipė dėmesio, kad atsakovas ginčijama turto perleidimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui jų šeimos būstą, kuriame gyvena nuo 2004 m.
3. Atsakovė V. D., vaikų močiutė, žinojo apie Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, žinojo apie tai, kad jų šeima nuo 2004 m. gyveno name, kurį 2015-03-03 sandoriu jai perleido jos sūnus M. D.. Dėl šios priežasties ji negali būti sąžininga turto įgyjėja. Teismas nepagrįstai vertino, kadangi ji įsipareigojo toliau leisti gyventi name, tai vaikų interesai nebus pažeisti.
10. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai M. D. ir V. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka visiškai. Pažymi, kad kartu su ieškiniu ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą: 0,21 ha ploto žemės sklypui bei jame esantiems gyvenamajam namui bei kitiems statiniams esantiems (duomenys neskelbtini); 0,64 ha ploto žemės sklypui esančiam (duomenys neskelbtini); 0,4100 ha ploto žemės sklypui esančiam (duomenys neskelbtini).; 1,0000 ha ploto žemės sklypui esančiam (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Teismas priėmęs apeliantės ieškinį šį jos prašymą patenkino nedelsiant ir visa apimtimi - taikė turto areštą visam nurodytam turtui. Turto areštas iki šiol yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Atsižvelgiant į tai, visiškai nesuprantami apeliantės argumentai dėl nepranešimo viešojo registro tvarkytojui apie pareikštus reikalavimus dėl daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį. Apeliantė visiškai nenurodo kaip tai galėjo įtakoti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti iš viso nagrinėjami kaip nesusiję su skundžiamu sprendimu.

10.2. Jokių duomenų apie tai, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei numato CPK 185 straipsnis, byloje nėra, o apeliantės savo skunde jokia tai pagrindžiančių duomenų taip pat nepateikia. Tai, kad apeliantės netenkina priimtas teismo sprendimas, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir priimtas pažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

10.3. Visi apeliantės keliami klausimai iš esmės nagrinėjami kitoje byloje dėl santuokos nutraukimo, ką iš esmės pripažįsta ir pati apeliantė savo apeliaciniame skunde.

10.4. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra jokių objektyvių duomenų jog atsakovas, sudaręs ginčijamą sandorį tapo nemokus ir dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės išlaikyti savo vaikų, vykdyti savo pareigas arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio šie įsipareigojimai nebus vykdomi. O apeliantės ginčijamo sandorio sudarymas niekaip nepažeidžia vaikų teisių, tame tarpe ir teisės į būstą, nes nuo sudaryto ginčijamo sandorio, vaikų gyvenimo sąlygos nesikeitė, o ir pats sandoris nieko bendro su vaikų gyvenimo sąlygomis neturi. Ginčijamo paveldėjimo teisių perleidimo metu jokių skolų ar neįvykdytų įsipareigojimų atsakovas neturėjo ir neturi.

10.5. Vaikai kaip gyveno, taip ir tebegyvena dabar jau nebe seneliui, bet senelei priklausančiame name - (duomenys neskelbtini). Visos sąlygos jiems gyventi šiame name yra sudarytos, o pats sandoris niekaip nepažeidžia vaikų teisės į būstą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio  1 dalis (toliau -  CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta ( CPK 329 straipsnis).
12. Byloje kilo ginčas dėl sandorio panaikinimo actio Pauliana pagrindu. Ieškovų įstatyminės atstovės teigimu, ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių, nepilnamečių  vaikų teises.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei bylos medžiagą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinio netenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritardamas, išsamiai nekartoja.
14. Bylos duomenimis Kelmės rajono apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 4 d. yra užvesta civilinė byla Nr. e2-7-322/2016 pagal R. D. pateiktą ieškinį atsakovui M. D., su institucija, teikiančia išvadą byloje Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Nurodytoje byloje pateiktu ieškiniu R. D. prašo nutraukti santuoką su M. D., nustatant, kad santuoka iširo dėl jo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų G. D. ir R. D. gyvenamąją vietą su R. D.; leisti M. D. bendrauti su vaikais be apribojimų; priteisti iš M. D. vaikams išlaikymą po 400 Lt (po 115,85 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki jų pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal R. D. pasiūlytą variantą bei leisti R. D. su nepilnamečiais vaikais uzufrukto teise likti gyventi iki vaikai sulauks pilnametystės M. D. paveldėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudotis patalpomis pagal R. D. pasiūlytą variantą. 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės civilinėje byloje Nr. e2-495-322/2015 priimtas sprendimas.
15. Ieškinys dėl sandorio panaikinimo pareikštas 2015 m. balandžio 2 d., priimtas 2015 m. balandžio 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės V. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), priklausančių nekilnojamųjų daiktų areštą. 14.1. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio 5-ajame notarų biure buvo patvirtintas P. D., testamentas, kuriuo jis savo mirties atveju iš jam priklausančio turto, visus jam priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)e; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), po mirties palieka M. D., gyvenančiam (duomenys neskelbtini); iš jam priklausančio turto, visus jam priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); butą, garažą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), po mirties palieka L. D.,  gyvenančiam (duomenys neskelbtini); visą likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po savo mirties palieka lygiomis dalimis M. D. ir L. D.; šiuo testamentu taip pat panaikinti visi anksčiau surašyti testamentai. Mirties liudijimas patvirtina, kad P. D.,  mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas M. D. 2011 m. lapkričio 23 d. Šilalės rajono notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S. 2011 m. lapkričio 23 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad M. D. yra P. D., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis pagal testamentą ir yra priėmęs palikimą, notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 267-d/2011m. M. D. Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. 2012 m. kovo 8 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. 2015 m. kovo 3 d. Šilalės notarų biure buvo sudaryta šiuo netiesioginiu ieškiniu ginčijama Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, kuria M. D. (dovanotojas) dovanojo V. D. (apdovanotojai) paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jo tėvo P. D. mirties; paveldėjimo teisių dovanotojas M. D. pareiškė, kad palikimą, likusį po jo tėvo P. D. mirties, jis priėmė, paduodamas pareiškimą Šilalės rajono notarei D. S. paveldėjimo byloje Nr. 267-d/2011 m.; apdovanotoji jai dovanojamas paveldėjimo teises priėmė; paveldėjimo teisių dovanotojas nurodė, kad dovanojamos teisės niekam neparduotos, neįkeistos, neareštuotos, teisme ginčų dėl jų nėra; apdovanotoji privalo apmokėti palikėjo skolas, už kurias atsakovo dovanotojas. Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. 2015 m. kovo 19 d. V. D. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į mirusiojo P. D. palikimą pagal 2015-03-03 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį.
16. Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S. 2015 m. spalio 26 d. patvirtintu sutikimu - įsipareigojimu, notarinio registro Nr. 2-4833 V. D. nurodė, kad sutinka ir įsipareigoja leisti gyventi iki pilnametystės vaikaičiams: R. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. D., gim. (duomenys neskelbtini) taip pat ir jų motinai R. D., jai (atsakovei) nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 23 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės apylinkių seniūnijos pažymoje nurodoma, kad R. D. su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. Gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini).
17. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nesigilino į bylos esmę, gynė nesąžiningą bylos šalį. Taip pat, kad neteisingo sprendimo priėmimui turėjo reikšmės tai, kad teismas priimdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalies reikalavimais, nepranešė viešo registro tvarkytojui kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį ir iki 2015-03-03 teismas nebuvo įvykdęs minėto reikalavimo, todėl atsakovas pasinaudojo tuo, sudarydamas ginčo sandorį, notarę melagingai informuodamas, kad ginčo teisme dėl perleidžiamo turto nėra. Bylos duomenimis Kelmės rajono apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 4 d. yra užvesta civilinė byla Nr. e2-7-322/2016 pagal R. D. pateiktą ieškinį atsakovui M. D. ( šioje nutartyje 12.1. punktas), ieškovė reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turto arešto taikymo nereiškė. 2015 m. kovo 3 d. Šilalės notarų biure buvo sudaryta šiuo netiesioginiu ieškiniu ginčijama Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, kuria M. D. (dovanotojas) dovanojo V. D. (apdovanotojai) paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jo tėvo P. D. mirties. Kaip minėta ieškinys dėl sandorio panaikinimo pareikštas 2015 m. balandžio 2 d., priimtas 2015 m. balandžio 3 d. 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės V. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), priklausančių nekilnojamųjų daiktų areštą.
18. Ne kartą kasacinio teismo nutartyse yra akcentuojama, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieškinį privalo nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus ( CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). Konkrečiu atveju ieškovė reikšdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo nereiškė reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konkretaus turto arešto. Minėta 2015 m. kovo 3 d. ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta nesant jokiems turto suvaržymams. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu dėl santuokos nutraukimo be kitų reikalavimų reiškė reikalavimą leisti jai su nepilnamečiais vaikais uzufrukto teise likti gyventi iki vaikai sulauks pilnametystės vyro paveldėtame name. Be to pažymėtina, kad CK  3. 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai teigia, kad ginčijamo sandorio sudarymas nepažeidžia vaikų teisių, tame tarpe ir teisės į būstą, nes nuo sudaryto ginčijamo sandorio, vaikų gyvenimo sąlygos nesikeitė, o ir pats sandoris nieko bendro su vaikų gyvenimo sąlygomis neturi. Atsakovų vertinimu vaikų turėjimo faktas pats savaime neapriboja tėvų veiksnumo bei neuždraudžia tėvams laisvai sudaryti sandorius. Priešingas aiškinimas nepagrįstai apribotų veiksnaus asmens teises bei paneigtų laisvą asmens valią sudaryti sandorius. Atsakovų vertinimu atsižvelgiant į apeliantės skundo argumentus, galima suprasti, kad nuo vaiko gimimo iki jie sulauks 18 metų, o atskirais atvejais ir iki 24 metų, tėvai iš viso negali disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, nes toks disponavimas jomis jau savaime pažeidžia vaiko teises ir jo interesus, nes kyla abejonė ar tėvai galės vykdyti savo pareigas vaikams kartu įgyvendindami savo teises bei išlaikydami savo veiksnumą. T. y. iš apeliantės skundo argumentų galima suprasti, kad egzistuoja išankstinė pareigų vaikams nevykdymo prezumpcija pagrįsta vien tik tėvų laisvės disponuoti jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu ar turtinėmis teisėmis faktu. Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su atsakovų argumentais. Nes konkrečiu atveju nenustatyta jokių aplinkybių dėl kurių atsakovai nebūtų galėję disponuoti savo teisėmis. Sutikina su atsakovų argumentais, kad apeliantės teiginius paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad vaikams G. ir R. D. buvo teikiamas išlaikymas, ginčijamo paveldėjimo teisių perleidimo metu jokių skolų ar neįvykdytų įsipareigojimų atsakovas neturėjo ir neturi. Vaikai kaip gyveno, taip ir tebegyvena dabar jau nebe seneliui, bet senelei priklausančiame name - (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nekilo ginčo, kad visos sąlygos jiems gyventi šiame name yra sudarytos. Ką apeliacinio teismo vertinimu patvirtina šalių paaiškinimai bei 2015 m. spalio 26 d. notaro patvirtintas V. D. sutikimas-įsipareigojimas dėl sutikimo ir įsipareigojimo leisti gyventi vaikaičiams iki pilnametystės (duomenys neskelbtini), kur jie ir gyveno. (nutarties 15 punktas).  Apeliacinio teismo vertinimu apeliantės argumentai, kad teismas nesilaikė CPK 137 straipsnio 6 dalyje nustatytos imperatyvios normos įpareigojančios teismą pranešti Nekilnojamo turto registro tvarkytojui jei pareiškiamas ieškinys dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį ir tai, apeliantės vertinimu padėjo atsakovams sudaryti ginčijamą sandorį, konkrečioje situacijoje neturėjo įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
19. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Kasacinio teismo praktika, atsižvelgti į tai, kad actio Pauliano ieškiniu siekiama apginti vaiką nuo nesąžiningų tėvų veiksmų, kuriais siekiama išvengti prievolės dėl išlaikymo vykdymo, kuomet pabloginama turtinė padėtis, perleidžiamas turtas ir kita. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio, kad yra nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ( nutarties 9.2, 9.3 punktai). Kaip minėta šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
20. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
21. Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, todėl kaip minėta pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui. Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Aiškinant kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, sprendžiant, ar skolininko sudarytu sandoriu pažeisti kreditoriaus teisėti interesai, būtina įvertinti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012).
22. Ieškovų įstatyminė atstovė ir jos atstovė teigia, kad atsakovas M. D., vengdamas vykdyti tėvo pareigas pagal savo faktines turtines galimybes, šeimos būstą bei kitą turtą, kurį jam paliko tėvas, siekdamas pakenti savo vaikų turtiniams interesams, nesilaikydamas CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatų, padovanojo turimas paveldėjimo teises savo motinai V. D., savo mažamečius vaikus palikdamas be gyvenamojo būsto, be jo turtinę padėtį atitinkančių materialinio išlaikymo lėšų. Pirmosios instancijos teismas be nurodytų argumentų pažymėjo ir tai, kad civilinėje byloje e2-89-322/2015 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. D. ir M. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklauso ir kitas turtas – 0,9000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1170 Lt (338,86 Eur) vidutinės rinkos vertės; ratinis traktorius MTZ-80, 8000 Lt (2316,96 Eur) vidutinės rinkos vertės bei transporto priemonė „VW Passat“, 1000 Lt (289,62 Eur) vidutinės rinkos vertės, registruoti M. D. vardu. Be to, pateikti mokėjimo pavedimai, patvirtina atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo faktą (2015-04-14, 2015-05-19, 2015-06-19 pervesta po 118 Eur, 2015-07-20, 2015-08-20, 2015-09-22 – po 236 Eur). Pateikti įrodymai PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad atsakovas vaikams nupirko 2 planšetinius kompiuterius, bendros 133,98 Eur, šių aplinkybių ieškovų įstatyminė atstovė neneigė. Taip pat teismas atsižvelgė į duomenis apie atsakovo M. D. darbą užsienio valstybėje (verslo įregistravimą), ir apeliacinio teismo vertinimu įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad dėl sudarytos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties atsakovas tapo nemokus ir dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškovais, kreditoriais, vykdyti savo pareigas, teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, arba yra reali grėsmė, jog dėl sudaryto sandorio šie įsipareigojimai nebus vykdomi. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas M. D. turi kito turto, dirba, turi nuolatines pajamas ir yra mokus, pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pagrįstai, kaip minėta atsižvelgė į tai, kad atsakovė V. D. 2015 m. spalio 26 d. patvirtintu sutikimu-įsipareigojimu sutiko ir įsipareigojo leisti gyventi iki pilnametystės vaikaičiams: R. D. ir G. D., ir jų motinai R. D., atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Visiškai pagrįsta teismo išvada, kad nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, jie nelieka be gyvenamojo būsto. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovų (kreditorių) teisių. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina visų nurodytų sąlygų visuma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Visos šios sąlygos, įskaitant ir kreditorių interesų pažeidimą, turi egzistuoti jau ginčijamų sandorių sudarymo metu. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Pažymėtina, kad aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis.( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
23. Apeliantė nurodė, kad teismas negalėjo sandorio šalies sąžiningumą nustatyti prielaidomis ir busimais įsipareigojimais, kurie nežinia kaip bus vykdomi. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 3K-3-469/2014, kurioje Kasacinis Teismas yra pasisakęs, kad CK 3.85 straipsnio 2 dalis yra imperatyvi ir reikalavimo gauti teismo leidimą nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti nesilaikymas yra teisinis pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis).  Apeliantės nurodytoje nutartyje nurodoma, kad CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, sudarant sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, perleidimo, gauti teismo leidimą, skirtas apsaugoti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Reikalavimo gauti teismo leidimą nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti nesilaikymas yra teisinis pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Pirmiau nurodyta teisės norma, kuria suvaržomas disponavimas nuosavybe, siekiama užtikrinti viešąjį  interesą – kad vaikas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto. Viešasis interesas apsiriboja būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, todėl teismo leidimo reikalaujama tik tais atvejais, kai įkeičiamas ar perleidžiamas nekilnojamasis daiktas yra vienintelė arba pagrindinė šeimos gyvenamoji patalpa. Taigi pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, būtinas teismo leidimas sudaryti sandoriams dėl turto, kuris: pirma, yra nekilnojamasis daiktas; antra, šis nekilnojamasis daiktas yra pripažįstamas šeimos turtu. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa – nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams ir kt.  CK 3.84 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Taigi nagrinėjamoje byloje teismai gali pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu inter alia tik jeigu būtų konstatuotas trečiųjų asmenų nesąžiningumas. Konkrečiu atveju apeliacinio teismo vertinimu apeliantės nurodytos konkrečios bylos faktinės aplinkybės ir minėtos Kasacinio teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi. Konkretaus nurodyto nekilnojamo turto nėra teisinio pagrindo laikyti šeimos turtu, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatos, be to konkrečiu atveju nenustatytas atsakovų nesąžiningumas sudarant minėtą sandorį. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantės argumentai dėl  garantijų ir atsakovo galimybės teikti išlaikymą ateityje nepagrįsti. Nenustatyta, kad atsakovas sudarė dovanojimo sandorį siekdamas išvengti išlaikymo pareigos nepilnamečiams vaikams, kadangi byloje nenustatyta, jog atsakovas negalės teikti jiems išlaikymo. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai  nenustatęs visų būtinų LR CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto pagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinys atmestinas.               
24. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino bylos aplinkybių, ar, kad byloje esančius įrodymus vertino netinkamai. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis įrodymų vertinimu, yra pagrindo spręsti, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu  bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė išsamiai ir objektyviai – išklausė šalis, tyrė visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ir atsižvelgdamas į visumą įrodymų tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a : 

Apeliacinį skundą atmesti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti  šalims.

Teisėjai                                                                            Jurga Kramanauskaitė - Butkuvienė

                                                                                                             Lina Muchtarovienė                                                                                             

       Vilija Valantienė