Civiline byla Nr. 3K-3-244/2011

    Proceso Nr. 2-46-3-00860-2009-0

    Procesinio sprendimo kategorijos:

       52.1, 52.5, 121.20 (S)

 

 

               LIETUVOS AUKŠCIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

               N U T A R T I S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

               2011 m. gegu˛es 17 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano ˇeimio (pranešejas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo u˛darosios akcines bendroves „Eurometras“ kasacini skunda del Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruod˛io 1 d. nutarties per˛iurejimo civilineje byloje pagal ieškovo u˛darosios akcines bendroves „Eurometras“ ieškini atsakovui Taurages apskrities viršininko administracijos teisiu ir pareigu peremejui Nacionalinei ˛emes tarnybai prie ˇemes ukio ministerijos del atliktu darbu pripa˛inimo baigtais, skolos ir delspinigiu priteisimo; tretieji asmenys – Šilales rajono savivaldybes taryba ir Kulturos paveldo departamentas prie Kulturos ministerijos.

 

Teiseju kolegija

 

n u s t a t e :

 

I. Ginco esme

 

Ieškovas UAB „Eurometras“ teismo praše atliktus darbus pagal sudaryta valstybines ˛emes sklypu kadastriniu matavimu atlikimo paslaugu pirkimo sutarti (toliau – Sutartis) pripa˛inti baigtais (perduotais ir priimtais) ir iš atsakovo Taurages apskrities viršininko administracijos (atsakovo teisiu ir pareigu peremejas – Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos) priteisti 57 477,36 Lt u˛ atliktus darbus, 9656,20 Lt delspinigiu ir 5 proc. dyd˛io metiniu palukanu nuo kreipimosi i teisma iki teismo sprendimo visiško ivykdymo dienos. Ieškovas savo reikalavimus grinde, nurodes, kad pagal viešojo supaprastinto atvirojo konkurso salygas su atsakovu 2008 m. bir˛elio 13 d. sudare Sutarti, kuria isipareigojo atlikti valstybines ˛emes sklypu kadastriniu matavimu darbus siekiant suformuoti valstybines ˛emes sklypus. Atsakovas del dalies pagal Sutarti atliktu darbu pretenziju nepareiške ir u˛ juos atsiskaite. Ieškovas 2008 m. gruod˛io 22 d. teikimu Nr. I-448 (toliau – Teikimas) atsakovui perdave likusia darbu dali – parengtas valstybines ˛emes sklypu kadastriniu matavimu bylas. Ieškovo nuomone, Teikimas laikytinas tinkamu darbu perdavima patvirtinanciu dokumentu, todel atsakovas, per Sutartyje nustatyta 10 darbo dienu termina nepareiškes pretenziju del atliktu darbu apimties bei kokybes, be pastabu prieme darbus, taigi privalo u˛ juos atsiskaityti. Atsakovas 2009 m. sausio 19 d. raštu ieškovui nurode, kad sklypai suformuoti netinkamai, o 2009 m. baland˛io 3 d. rašte – kad nebuvo pateiktas pasirašytas darbu priemimo–perdavimo aktas.

Kulturos paveldo departamentui atsisakius derinti formuojamu sklypu ribas del ribu nesutapimo, u˛sakovas rangovui nurode, kad jis privalejo tinkamai suformuoti sklypus. Rangovas pa˛ymejo, kad jis matavimus atliko vadovaudamasis Sutartimi pagal u˛sakovo pateikta med˛iaga, be to, laikosi nuostatos, kad Sutarties objektas neapima valstybines ˛emes sklypu formavimo, taigi kilo gincas del Sutarties salygu, apibre˛ianciu sutarties objekta, aiškinimo. Gincas del darbu pripa˛inimo baigtais (perduotais ir priimtais) kilo u˛sakovui atsisakius pripa˛inti, kad Teikimu perduoti darbai buvo atlikti tinkamai.

Kasaciniame skunde keliami klausimai del materialiosios teises normu, reglamentuojanciu darbu, atliktu pagal rangos sutarti, perdavima-priemima, sutarciu aiškinima ir proceso teises normu, nustatanciu teismo sprendimo motyvavimo reikalavimus, aiškinimo bei taikymo.

 

II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimo ir nutarties esme

 

Taurages rajono apylinkes teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškini atmete.

Teismas konstatavo, kad ieškovas teismui nepateike irodymu, jog bande atliktus darbus aktais perduoti u˛sakovui, o šis ju nepasiraše. Pagal Sutarties 4.2 punkta u˛sakovas priima tik tinkamai atliktus darbus, o ieškovas Teikime pripa˛ino, kad visi darbai, del kuriu kyla gincas, atlikti netinkamai. Atsakovo teismui pateiktos 171 ir 172 bylos nederintos su suinteresuotais asmenimis (kviestiniais), nepasirašytos vadovo, in˛inieriaus, kviestiniams asmenims neiteikti kvietimai. Kulturos paveldo departamento Taurages teritoriniam padaliniui nurod˛ius, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos istatymo 11 straipsnio  1 ir 2 punktais kulturos paveldo objektu sklypai turetu buti formuojami taip, kad sutaptu su nustatytomis kulturos paveldo objektu teritoriju ribomis, ieškovas del planu derinimo pakartotinai nesikreipe. Teismas sprende, kad ieškovas suprato konkurso nuostatu ir Sutarties salygas del ˛emes sklypu formavimo – tai patvirtina dalies darbu pagal Sutarti ivykdymas. Be to, darbai, priskirti sklypo kadastro duomenu nustatymui, išvardyti Vyriausybes 2002 m. baland˛io 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 32 punkte. Teismas pa˛ymejo, kad ieškovas atliko did˛iaja dali darbu pagal Sutarti, taciau pagal jo pateiktus dokumentus iregistruoti sklypu negalima. Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos Taurages teritoriniam padaliniui atsisakius derinti formuojamu sklypu ribas ir Taurages apskrities viršininko administracijai atsisakius pratesti sutarties vykdymo termina, ieškovas šio atsisakymo teisme negincijo.

 

Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m. gruod˛io 1 d. nutartimi Taurages rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendima panaikino ir perdave byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Teiseju kolegija sprende, kad Sutarties 1 punkte sutarties (darbu) objekta apibre˛iant kaip „˛emes sklypu kadastriniu matavimu rengima formuoti valstybines ˛emes sklypus, numatomus perduoti patikejimo ar panaudos teise esamiems valstybes instituciju ir istaigu valdomiems statiniams“, ši sutarties salyga nebuvo pakankamai aiškiai atskleista. Vis delto, atsi˛velgdama i Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 2 straipsnio 4 dalies ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 32.2.11 punkte nustatyta nekilnojamojo daikto kadastriniu matavimu savoka ir nurodytus veiksmus, atliekamus nekilnojamojo daikto kadastro duomenu nustatymui, teiseju kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pagal Sutarti privalejo suformuoti ˛emes sklypus. Pagal CK 6.705 straipsnio ir 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas rangovas turi pareiga nedelsiant ispeti u˛sakova ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus esant kitu nuo rangovo nepriklausanciu aplinkybiu, sudaranciu gresme atliekamo darbo tinkamumui. Teiseju kolegijos nuomone, rangovas tinkamai ivykde šia pareiga, informaves u˛sakova apie Kulturos paveldo departamento pastabas del kulturos paveldo objektu sklypu formavimo. Kolegija pa˛ymejo, kad šaliu gincas kilo del galimybes darbu rezultata panaudoti pagal sutartyje nurodyta paskirti, ieškovui nukrypus nuo Sutarties salygu, nes ieškovas pirma turejo suformuoti sklypus, o po to juos ˛enklinti. Nagrinejamoje byloje u˛sakovas nereiške rangovui pretenziju CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka. Teiseju kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleide bylos esmes, nurod˛iusi iš naujo nagrinejant byla išsiaiškinti, u˛ kokius konkreciai atliktus darbus pagal Sutarti ieškovas reikalauja sumoketi 64 292,07 Lt, nepriklausomai nuo jo parengto atliktu darbu perdavimo–priemimo akto, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes rangovas turi teise reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Taurages rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendima ir Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruod˛io 1 d.  nutarti bei ir priimti nauja sprendima – visiškai tenkinti ieškini, priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas. Kasacinis skundas grind˛iamas šiais argumentais:

            1. Teismai iš esmes neišsprende klausimo del Teikimo sukeltu teisiniu padariniu, reikalavimo pripa˛inti atliktus darbus baigtais (perduotais ir priimtais), nors privalejo ši ieškovo reikalavima motyvuotai išspresti, todel neatskleide bylos esmes ir nukrypo nuo teises taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. gegu˛es 8 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Valdo Narkuno imone “Termoprojektas” v. Vilniaus m. 38-oji gyvenamuju namu statybos bendrija, bylos Nr. 3K-3-684/2002 ir 2007 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje A. Škerio TUB „Be priekaištu“ v. UAB „Modesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007. Apeliacines instancijos teismas, priimtoje nutartyje pasisakydamas del Teikimo, apsiribojo nurodydamas, kad atliktu darbu apimti reikia vertinti nepriklausomai nuo ieškovo parengto atliktu darbu perdavimo-priemimo akto. Nutarties nemotyvavimas sudaro absoliutu jos negaliojimo pagrinda.

            2. Nei šaliu sudarytoje sutartyje, nei supaprastinto konkurso salygose nenustatyta kasatoriaus pareigos formuoti valstybines ˛emes sklypus. Šalys sutare del nekilnojamojo daikto kadastriniu matavimu, o ˛emes sklypu formavimas šiuose dokumentuose nurodytas tik kaip atsakovo tikslai, kurie sutartyje nesusieti su tinkamu sutartiniu prievoliu vykdymu. Kilus klausimui, kam tenka neaiškiu pirkimo dokumentu nuostatu, susijusiu su pirkimo dalyku, rizika, teismai nukrypo nuo teises taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje UAB „Technologiniu paslaugu sprendimai“ v. Lietuvos automobiliu keliu direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009.

 

Atsiliepimu i kasacini skunda atsakovas Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos prašo ji pakeisti tinkamu atsakovu – Finansu ministerija, o atsakovo nepakeitus – skunda atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

1. Pagal ˇemes istatymo 40 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 7 straipsnio 4 dalies bei Vyriausybes 2010 m. kovo 10 d. nutarimo  Nr. 248   5.7 punkto nuostatas, gincuose, kylanciuose iš apskriciu viršininku administraciju sudarytu sutarciu, valstybei atstovauja  Finansu ministerija ar jos igaliota institucija, todel Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos turetu buti pakeista tinkamu atsakovu.

2. Pagal formuojama teismu praktika, teismas gali pripa˛inti darbus atliktais (perduotais ir priimtais) u˛sakovui atsisakius priimti tinkamai atliktus darbus, o šioje byloje ieškovas Teikime, kuri prašo laikyti tinkamu darbu perdavima-priemima patvirtinanciu dokumentu, nurodes, kad konkreciu ˛emes sklypu kadastriniu matavimu nederina Kulturos paveldo teritorinis padalinys, pripa˛ino, jog darbai atlikti netinkamai.

3. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dali aiškinant sutarti turi buti nagrinejami tikrieji sutarties šaliu ketinimai, o ne vien remiamasi pa˛odiniu sutarties teksto aiškinimu. Ieškovo supratima, kad sutarties dalykas yra kadastriniu matavimu atlikimas suformuojant valstybines ˛emes sklypus, patvirtina byloje nustatytos aplinkybes: ieškovas atliko dali u˛sakymo ir darbus perdave u˛sakovui; rašte Nacionalinei ˛emes tarnybai prie ˇemes ukio ministerijos nurode apie gauta u˛sakyma atliekant kadastrinius matavimus suformuoti valstybines ˛emes sklypus.

 

Teiseju kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Del rangos teisiniu santykiu kvalifikavimui reikšmingu aplinkybiu nustatymo

 

Nagrinejamoje byloje ginco šalys kelia klausimus, kylancius iš rangos sutarties – jos vykdymo, atliktu darbu perdavimo-priemimo ir rangovo atsakomybes u˛ netinkamos kokybes darbus. Siekiant byloje priimti teiseta ir pagrista teismo sprendima, atitinkanti CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, butina visapusiškai išnagrineti proceso metu irodinetas aplinkybes, išanalizuoti ginco santykiu teisini reglamentavima ir juo vadovaujantis padaryti motyvuotas išvadas del byloje iškeltu reikalavimu pagristumo.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) isipareigoja atlikti tam tikra darba savo rizika pagal kitos šalies (u˛sakovo) u˛duoti ir perduoti šio darbo rezultata u˛sakovui, o u˛sakovas isipareigoja atlikta darba priimti ir u˛ ji sumoketi (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos rangos sutarti, šalys privalo laikytis jos nuostatu ir sutarciu vykdymo principu reikalavimu: sutarti vykdyti tinkamai, sa˛iningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Šaliu bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šaliu, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teises panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ja kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievole (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilineje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2004 m. gruod˛io 22 d. nutartis civilineje byloje E. Valionio II „Egistena” v. AB „Hermis investicija”, bylos Nr. 3K-3-685/2004). Kai darbams atlikti u˛sakovas rangovui pateikia med˛iaga ar dokumentus, taciau jie netinkami, rangovas privalo nedelsdamas ispeti u˛sakova ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darba, o to nepadares, jis atsako u˛ darbo trukumus (CK 6.659 straipsnio 1 dalis). Darbu kokybe privalo atitikti istatymu reikalavimus ir rangos sutarties salygas, tokiu nesant – iprastai tokios rušies darbams keliamus reikalavimus, darbu rezultatas turi buti tinkamas naudoti pagal sutartyje nurodyta paskirti (CK 6.663 straipsnis). Jei darbai atlikti nesilaikant šiu reikalavimu del kokybes, u˛sakovas turi teise naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytais u˛sakovo teisiu gynimo budais. Darbai atliekami per sutartyje nustatytus terminus. Rangovui pa˛eidus viso darbo atlikimo galutini termina, u˛sakovas turi teise atsisakyti priimti ivykd˛ius prievole atlikta darba tik tuo atveju, jei del termino praleidimo prievoles ivykdymas u˛sakovui prarado prasme (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Jei rangos sutartis nutraukiama iki darbu rezultato perdavimo, u˛sakovas turi priimti faktiškai atliktus darbus ir u˛ juos sumoketi (CK 6.671 straipsnis). Esant gincui, kad darbai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai, teismai turi tai ivertinti ne tik analizuodami darbu priemimo akta, bet turi pasisakyti, ar šie aktai atitinka sutarties ir istatymo nustatytas salygas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. baland˛io 27 d. nutartis civilineje byloje bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-235/2005).

Nagrinejamoje byloje teismai nustate, kad šaliu gincas kilo iš ju sudarytos rangos sutarties. Pagal šios sutarties 5.1.1 punkta u˛sakovas isipareigojo pateikti rangovui med˛iaga, reikalinga darbams atlikti. Byloje pateiktuose šaliu susirašinejimo dokumentuose yra duomenys, kad nagrinejamas šaliu gincas kilo po to, kai rangovas praneše u˛sakovui apie kliutis derinti formuojamu sklypu ribas del rangovo pateiktoje med˛iagoje nurodytu ribu nesutapimo ir perdave faktiškai atliktus darbus. Veliau rangovas nurode, kad yra galimybe per papildoma termina ribas suderinti. U˛sakovui nurod˛ius, kad rangovas darbus atliko ne pagal tam skirtus dokumentus, rangovas pa˛ymejo, kad jis matavimus atliko vadovaudamasis Sutartimi pagal u˛sakovo pateikta netinkama med˛iaga. U˛sakovas 2009 m. baland˛io 3 d. raštu nurode, kad rangovo saskaita išrašyta be pagrindo, nes rangovas nepateike paslaugu perdavimo-priemimo akto.

Pirmosios instancijos teismas neatskleide ginco santykiu teisinio reglamentavimo ir neivertino išvardytu aplinkybiu, kurias byloje pateiktais irodymais irodinejo šalys. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, ivertinusi byloje pateiktus irodymus, kitaip nei pirmosios instancijos teismas sprende, kad rangovas, informaves u˛sakova apie Kulturos paveldo departamento pastabas del kulturos paveldo objektu sklypu formavimo, tinkamai vykde  CK 6.705 straipsnio ir 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas del pareigos ispeti u˛sakova apie gresme atliekamo darbo tinkamumui, o u˛sakovas nereiške rangovui pretenziju CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka. Be to, teiseju kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleide bylos esmes ir pagal byloje pateiktus irodymus bylos negalima išnagrineti iš esmes apeliacines instancijos teisme, todel pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, nurod˛iusi iš naujo nagrinejant byla išsiaiškinti, u˛ kokius konkreciai atliktus darbus pagal Sutarti ieškovas reikalauja sumoketi 64 292,07 Lt suma, nepriklausomai nuo jo parengto atliktu darbu perdavimo–priemimo akto, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes rangovas turi teise reikalauti atlyginti nuostolius.

Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkama teises norma, bet ir išdestydamas nustatytas aplinkybes, irodymu vertinima (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliacines instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus irodymus bylos negalima išnagrineti iš esmes apeliacines instancijos teisme, šiu reikalavimu neatitinka, tai yra tik CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte itvirtinto pagrindo perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo pacitavimas. Toks formalus motyvavimas nera pakankamas taikant šia teises norma. Apeliacines instancijos teismas turi teisini pagrinda pats ištirti ir ivertinti neištirtas bylos aplinkybes. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esme, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinejamos bylos esme, ir motyvuoti, kad šiu aplinkybiu nustatymas negalimas apeliacines instancijos teisme del to, kad reikia surinkti dideles apimties nauju irodymu. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybiu tyrimas gali buti vertinamas kaip proceso pa˛eidimas, sudarantis pagrinda teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nera pakankamas perduoti ginca nagrineti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai imanoma padaryti apeliacines instancijos teisme (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. baland˛io 20 d. nutartis civilineje byloje UAB „Vaivorykšte“ v. UAB „Revine“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2009 m. baland˛io 14 d. nutartis civilineje byloje pagal treciojo asmens (kreditoriaus) VI Valstybes turto fondo skunda del kreditoriu komiteto nutarimu pripa˛inimo negaliojanciais, bylos Nr. 3K-3-180/2009). Taigi nagrinejamoje byloje apeliacines instancijos teismas, iš esmes nemotyvaves bylos gra˛inimo nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, prieme nepagrista nutarti.

Pa˛ymetina, kad, tik išanalizavus ginco santykius reglamentuojancia teise, galima spresti del byloje surinktu irodymu pakankamumo, ir ju trukstant – del galimybes juos papildyti apeliacines instancijos teisme (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. baland˛io 2 d. nutartis civilineje byloje E. G. ir E. G. individuali imone v. Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-164/2009). Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nagrinedama byla, neatskleide ginco santykiu teisinio reglamentavimo. Tai galejo lemti reikšmingu aplinkybiu byloje neišnagrinejima. Apeliacines instancijos teismas, gra˛indamas byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, nurode tik viena butina išsiaiškinti aplinkybe – u˛ kokius konkreciai atliktus darbus pagal Sutarti ieškovas reikalauja sumoketi 64 292,07 Lt. Nors byloje pateikta irodymu, patvirtinanciu ginco teisiniu santykiu aplinkybes, teismas ju nevertino ir nepasisake del ieškovo apeliaciniame skunde keliamu klausimu, reikšmingu sprend˛iant ginca del rangos sutarties vykdymo: šaliu bendradarbiavimo vykdant sutarti; atsakovo pateiktos med˛iagos, kuri pagal Sutarti butina darbams atlikti, tinkamumo; darbo rezultato perdavimo-priemimo. Kasacinis teismas faktiniu bylos aplinkybiu nenustatineja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todel tinkamam teises normu taikymui išvardytas aplinkybes butina išnagrineti nagrinejant byla iš naujo.

Del išdestytu argumentu apeliacines instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrineti apeliacines instancijos teismui.

 

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

           

Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruod˛io 1 d. nutarti panaikinti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacines instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskund˛iama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

 

Teisejai                                                                                                 Egidijus Baranauskas

 

 

                                                                                                                        Juozas Šerkšnas

 

 

Pranas ˇeimys