Civilinė byla Nr. 2S-883-459/2026
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00376-2025-0
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litinvest group“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litinvest group“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Ignalinos rajono savivaldybės administracija.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
2. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litinvest group“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo byloje Ignalinos rajono savivaldybės administracija, kaip pateiktą pažeidžiant teismingumo taisykles. Kartu teismas išaiškino ieškovei, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose.
3. Nesutikdama su šia nutartimi, UAB „Litinvest group“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti minėtą teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
4. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi pripažino Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį teisėta ir pagrįsta ir ją paliko nepakeistą. Apeliacine tvarka priimta nutartis yra įsiteisėjusi.
5. 2026 m. kovo 20 d. teisme gautas ieškovės UAB „Litinvest group“ prašymas perduoti Panevėžio apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-13213-452/2025 pagal teismingumą Utenos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2026 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl bylos perdavimo Utenos apylinkės teismui. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
6.1. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. 2-13213-452/2025 pagal ieškovės UAB „Litinvest group“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo byloje Ignalinos rajono savivaldybės administracija, yra išnagrinėta, atsisakius priimti ieškovės ieškinį. Nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra įsiteisėjusi, todėl prašymą dėl bylos perdavimo Utenos apylinkės teismui atsisakoma priimti, nes jo nagrinėjimui nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Panevėžio apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-13213-452/2025 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00376-2025-0) perduoti pagal teismingumą Utenos apylinkės teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Nurodo, kad civilinė byla nėra užbaigta, kadangi byloje nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas. Apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartis yra tik ginčo tarp teismų dėl bylos teismingumo tęsinys. Ieškovas nekėlė ginčo dėl bylos teismingumo, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovo 2026 m. kovo 20 d. prašymo dėl bylos perdavimo Utenos apylinkės teismui.
7.2. Nurodo, kad ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriame būtų reglamentuota teismo teisė atsisakyti priimti ieškovo prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą kitam teismui. Teismas visais atvejais privalo užtikrinti bylos perdavimą pagal teismingumą kitam teismui pagal CPK 5 str., 34 str. ir 35 str. teisinį reglamentavimą.
7.3. Nurodo, kad kadangi ieškovo skundas Regionų administraciniame teisme buvo priimtas ir proceso dalyviai pateikė atsiliepimus į skundą, todėl civilinės bylos procesas privalo būti tęsiamas teismo, kuriam tokia byla yra teisminga. Priešingu atveju būtu šiurkščiai pažeistos ieškovo teisės į teisingą teismą ir civilinį procesą.
2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
5. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl bylos perdavimo Utenos apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
6. Apeliantė nurodo, kad kadangi ieškovo skundas Regionų administraciniame teisme buvo priimtas ir proceso dalyviai pateikė atsiliepimus į skundą, todėl civilinės bylos procesas privalo būti tęsiamas teismo, kuriam tokia byla yra teisminga. Priešingu atveju būtų pažeistos ieškovo teisės į teisingą teismą ir civilinį procesą.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė skundą dėl NŽT Panevėžio apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2025 m. balandžio 10 d. įsakymo panaikinimo ir teisių pripažinimo 2025 m. gegužės 8 d. pateikė Regionų administraciniame teismui, kuris 2025 m. gegužės 20 d. priėmė skundą ir nustatė 14 dienų terminą atsakovei pateikti atsiliepimą. Byloje buvo gautas atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimas.
8. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi perdavė administracinę bylą Nr. I3-12690-920/2025 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00376-2025-0) pagal pareiškėjos UAB „Litinvest group“ skundą atsakovei NŽT dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Panevėžio apylinkės teismui.
9. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl rūšinio teismingumo klausimo sprendimo byloje pagal pareiškėjos UAB „Litinvest group“ skundą dėl NŽT įsakymo panaikinimo ir teisių pripažinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Ignalinos rajono savivaldybės administracija.
10. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2025 m. spalio 15 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-48/2025 nutarė, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ir grąžino bylą Panevėžio apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad pagal CPK 36 straipsnio nuostatas speciali teisėjų kolegija sprendžia tik bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimus, tačiau nepasisako dėl bylos teismingumo konkrečiam bendrosios kompetencijos teismui, atsižvelgiant į CPK teismingumo nuostatas. Nagrinėjamoje byloje specialioji teisėjų kolegija 2025 m. spalio 15 d. nutartyje nesprendė ieškovės skundo teismingumo konkrečiam bendrosios kompetencijos teismui klausimo, bet nurodė, kad byla perduodama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą. Taigi pirmosios instancijos teismas dar turėjo spręsti, ar ieškovės skundas atitinka visus CPK 135 ir 137 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, kuria buvo kreiptasi į specialiąją teisėjų kolegiją, nurodė, kad, nustačius ginčo teismingumą bendrosios kompetencijos teisme, bus sprendžiamas klausimas dėl išimtinio teismingumo taikymo pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį.
12. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I3-12690-920/2025 taip pat sprendė tik rūšinio teismingumo klausimą pagal ABTĮ nuostatas ir konstatavo, kad šalių ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, perduodamas bylą Panevėžio apylinkės teismui. Tačiau teismas minėtoje nutartyje nevertino ir nepasisakė dėl bylos teismingumo konkrečiam bendrosios kompetencijos teismui pagal CPK nuostatas.
13. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs teismingumo taisyklių pažeidimą. Kartu teismas išaiškino ieškovei, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose. Ši nutartis buvo patikrinta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartimi palikta nepakeista, todėl įgijo res judicata galią procesine prasme.
14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administraciniame teisme pradėtas procesas ir jame atlikti procesiniai veiksmai savaime nesukuria civilinio proceso pradžios bendrosios kompetencijos teisme. Procesinių santykių tęstinumas tarp skirtingų teismų jurisdikcijų galimas tik tiek, kiek tai aiškiai numatyta įstatyme. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, nei Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato, kad administracinio teismo priimtas skundas ir atlikti procesiniai veiksmai eliminuotų bendrosios kompetencijos teismo pareigą iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą pagal CPK reikalavimus.
15. Pažymėtina, kad perduodant bylą pagal rūšinį teismingumą nėra perkeliamas jau iškeltas civilinis procesas, o tik perduodama medžiaga kompetentingam teismui spręsti dėl proceso pradėjimo pagal jam taikytinas procesines normas. Tai reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas, gavęs bylą, privalo ex officio patikrinti ieškinio atitiktį CPK 135 ir 137 straipsnių reikalavimams, įskaitant ir teismingumo taisyklių laikymąsi. Tokia pareiga kyla iš procesinės teisės imperatyvumo ir negali būti eliminuota ankstesniais kito teismo procesiniais veiksmais. Dėl to apeliantės argumentas, kad civilinės bylos procesas privalo būti tęsiamas, yra grindžiamas neteisinga prielaida, jog administracinio teismo procese susiklostę procesiniai santykiai automatiškai transformuojasi į civilinį procesą.
16. Nepagrįstas ir apeliantės teiginys, kad priešingu atveju būtų pažeista teisė į teisingą teismą. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, nėra absoliuti ir įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytų procesinių taisyklių. Šiuo atveju ieškovei buvo aiškiai išaiškinta galimybė kreiptis į kompetentingą teismą laikantis teismingumo taisyklių, todėl jos teisė į teismą nėra paneigta ar nepagrįstai suvaržyta. Priešingas aiškinimas reikštų, kad bendrosios kompetencijos teismas būtų saistomas administracinio teismo atliktų procesinių veiksmų ir netektų galimybės savarankiškai taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą bei teismingumą. Toks aiškinimas neatitiktų nei procesinės teisės sistemos, nei teismų kompetencijos atribojimo principų.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, jog administraciniame teisme skundas buvo priimtas, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti civilinio proceso pradžios ar tęstinumo bendrosios kompetencijos teisme, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista apeliantės teisė į teisingą teismą.
18. Apeliantė nurodo, kad civilinė byla nėra užbaigta, kadangi byloje nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas. Apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartis yra tik ginčo tarp teismų dėl bylos teismingumo tęsinys. Ieškovas nekėlė ginčo dėl bylos teismingumo, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovo 2026 m. kovo 20 d. prašymo dėl bylos perdavimo Utenos apylinkės teismui.
19. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad civilinio proceso teisėje aiškiai atribojamos dvi procesinės stadijos – ieškinio priėmimo stadija ir bylos nagrinėjimo stadija. Tik teismui priėmus ieškinį laikoma, kad byla yra iškelta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs teismingumo taisyklių pažeidimą. Ši nutartis buvo patikrinta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartimi palikta nepakeista, todėl įgijo res judicata galią procesine prasme. Tokio pobūdžio procesinis sprendimas (atsisakymas priimti ieškinį) reiškia, kad civilinis procesas konkrečioje byloje nebuvo pradėtas, teismas neperėjo į bylos nagrinėjimo stadiją, todėl neatsirado procesinis santykis, kuris galėtų būti tęsiamas ar užbaigiamas. Todėl apeliantės vartojama sąvoka, kad byla nėra užbaigta, neatitinka civilinio proceso teisės kategorijų turinio.
20. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ginčas tarp teismų dėl teismingumo. CPK 34 ir 35 straipsniuose įtvirtintas draudimas ginčams tarp teismų dėl teismingumo aiškintinas sistemiškai, t. y. jis taikomas tik tada, kai byla yra priimta nagrinėti viename teisme ir kyla klausimas dėl jos perdavimo kitam teismui. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje, kai ieškinys nėra priimtas, nėra nei bylos, nei jos priklausomybės konkrečiam teismui, todėl objektyviai negali atsirasti ir ginčo tarp teismų dėl teismingumo. Aplinkybė, kad apeliantė subjektyviai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl teismingumo, savaime nesukuria CPK prasme ginčo tarp teismų. Šis klausimas jau buvo galutinai išspręstas apeliacine tvarka, o įsiteisėjusi nutartis turi privalomąją galią tiek proceso dalyviams, tiek teismams.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos taikyti bylos perdavimo instituto ir pagrįstai atsisakė priimti apeliantės prašymą kaip neturintį teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Raimonda Andrulienė