Administracinė byla Nr. A-1187-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02551-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai baigėsi dėl reorganizacijos) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas E. Č. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 2S-5222, Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN) direktoriaus 2017 m. birželio 13 d. nutarimą
Nr. 5/48-490, 2017 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 5/48-491, 2017 m. birželio 26 d. nutarimą
Nr. 5/48-538, 2017 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 5/48-577, priteisti iš atsakovų 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovus nelaikyti pareiškėjo kameroje su rūkančiais asmenimis ir įpareigoti juos įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus taikant pareiškėjui izoliaciją nuo kitų asmenų.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad dėl fizinio susidorojimo jis nesutiko atlikti bausmės pirmame būryje. Dėl to pareiškėjui buvo paskirtos neteisėtos nuobaudos už tai, jog jis nenori ir negali eiti į jam paskirtą būrį. Pareiškėją administracija persekiojo už jo reiškiamą nepasitenkinimą dėl narkotikų platinimo Kybartų PN. Atsakovai, skirdami nuobaudas, pareiškėjo nuomone, pažeidė tarptautinės teisės aktus ir jo teises. Atsakovai neleido pasirinkti pareiškėjui su kuo gyventi kamerose. Teisės aktai draudžia skirti bausmes tik už tai, kad kalinamas asmuo nenori vienoje patalpoje būti ar gyventi su kitu asmeniu, su kuriuo jis nesutaria. Pareiškėjui ilgą laiką buvo taikomos žiaurios, nežmoniškos pačios sunkiausios bausmės – 15 parų, viena po kitos, laikant baudos izoliatoriuje atimant visas teises vien tik dėl to, jog nesutiko būti laikomam vienoje kameroje su visą parą rūkančiais ir narkotikus vartojančiais, smurtaujančiais asmenimis. Pareiškėjas yra kalinamas nuo 2016 m. gruodžio mėn. ypač ankštoje vienvietėje kameroje. Į kamerą perkeliami asmenys, kurie vartoja narkotikus, yra nestabilios psichikos, agresyvaus elgesio, kurie visą parą rūko ir verčia pareiškėją kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taip pat jam teko kęsti agresyvių asmenų elgesį, patyčias, smurtinius išpuolius, daiktų vagystę iš pareiškėjo, grasinimus. Tokiu būdu administracija kerštavo, kad pareiškėjas nebendrautų su organizacijomis, bandė priversti jį atsisakyti pilietinės veiklos. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi ir į administraciją ir į Kalėjimų departamentą dėl jo izoliavimo, nes jis pagal teisės aktus privalo kontroliuoti pataisos įstaigas ir jas prižiūrėti. Tačiau Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundus nereagavo ir tokiu neveikimu sukėlė pareiškėjui neturinę žalą. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, didelius moralinius išgyvenimus, reikšmingus sveikatos sutrikimus. Pareiškėjui sutriko miegas.

3.       Atsakovas Kybartų PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Kybartų PN, buvo baustas 46 kartus drausminėmis nuobaudomis. 2017 m. birželio 24 d. ir 2017 m. birželio 25 d. pareiškėjas pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę paskirtame būryje dėl konflikto su kitu nuteistuoju. Buvo pasiūlyta pareiškėjui bausmę atlikti kituose Kybartų PN nuteistųjų būriuose, tačiau pareiškėjas atsisakė ir priežasčių nenurodė. Todėl Kybartų PN direktorius 2017 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 5/48-538 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 12 parų. 2017 m. liepos 6 d. pareiškėjas pareiškė, jog atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje dėl konfliktų su nuteistaisiais. Todėl Kybartų PN direktorius 2017 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 5/48-577 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 12 parų. Kybartų PN psichologinės grupės vyresniosios specialistės R. S. 2013 m. vasario 12 d. išvadoje Nr. 1-61/17 „Dėl nuteistojo perkėlimo iš paprastosios į drausmės grupę galimybės“, nurodyta, kad nuteistajam būdingas perdėtas situacijos vertinimas, adaptavimosi naujomis sąlygomis sunkumai, galimas nuolatinis manipuliavimas situacija siekiant asmeninių tikslų (nuteistajam tinkamų gyvenimo sąlygų). 2017 m. liepos 20 d. pareiškėjo charakteristikoje yra nurodyta, jog pareiškėjas bendraujant neleidžia dalyvauti diskusijoje, visą bendravimo laiką orientuotas į save, į savo norų ir lūkesčių tenkinimą, mąstymas vienpusiškas, orientuotas į savęs gynybą, nesugeba pažvelgti iš kitos perspektyvos, įstringa detalėse, nesusijusios su pokalbio tema, orientuotas į tikslo siekimą, savo tikslų siekia manipuliaciniais būdais, savivertė neadekvati, todėl adaptacija pataisos namuose apsunkinta. Kybartų PN netoleruoja nuteistųjų smurto, patyčių, žeminimo, išnaudojimo, alkoholio vartojimo bei narkotinių medžiagų platinimo ir vartojimo. Jeigu nuteistieji įstaigoje smurtauja, žemina kitus nuteistuosius ar vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, alkoholį jie yra griežtai baudžiami, reikalui esant perkeliami į kitus nuteistųjų būrius ar kitus pataisos namus. Dėl narkotinių medžiagų disponavimo, Kybartų PN pareigūnams sulaikius nuteistąjį su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nedelsiant pradedami ikiteisminiai tyrimai.

5.       Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai šmeižia Kybartų PN administraciją, teigdamas, kad Kybartų PN pareigūnai atlieka neteisėtus veiksmus, perkeldami pareiškėją atlikti bausmės į kamerą su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjui nėra pagrindo ir priežasčių, dėl kurių turėtų būti taikytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalis. Realaus pavojaus pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, kuris galėtų atsirasti dėl jo, kaip jis pats įvardija, visuomeninės ar politinės veiklos, Kybartų PN nėra. Pareiškėjo atsisakymas gyventi administracijos jam paskirtame 6-e būryje galimai susijęs su noru gyventi geresnėmis sąlygomis, negu gyvena kiti nuteistieji. Kybartų PN administracija netoleruoja nuteistųjų subkultūros ar bet kokių nuteistųjų skirstymų, kurių nenumato teisės aktai. Nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Kybartų PN administracija, skirstydama nuteistuosius į konkrečius būrius, kameras, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais nerašytais įstatymais.

6.       Papildome atsiliepime atsakovas nurodė, jog 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. birželio 10 d. ir 2017 m. birželio 11 d. pareiškėjas pareiškė, jog atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje dėl konflikto su nuteistuoju. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Už tai Kybartų PN direktorius 2017 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 5/48-490 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą - uždrausti vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Įvertinus nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nuteistiesiems, kuriems paskirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta nuobauda, yra suvaržomos jų teisės BVK 92 straipsnyje nustatyta apimtimi. Akivaizdu, kad nuteistajam, kuriam paskirta nuobauda, dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio, prieštaraujančio bausmės atlikimo režimo reikalavimams, kyla neigiamos pasekmės, pasireiškiančios jo atitinkamų teisių suvaržymu. Pareiškėjo nurodytas neigiamas pasekmes lėmė paties pareiškėjo elgesys, o ne Kybartų PN administracijos neva neteisėti veiksmai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjas, atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame būryje, nurodydavo, jog nenori gyventi kartu su rūkančiu asmeniu. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Kybartų PN kamerų tipo patalpose griežtai draudžiama, todėl pareiškėjo teiginys dėl jo izoliavimo, apgyvendinimo su nerūkančiais yra nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. kovo 7 d. laisvės atėmimo bausmę atliko paskirtoje kameroje vienas.

7.       Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8.       Kalėjimų departamentas 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 2S-5222 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus nutarimus. Pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėtų Kybartų PN nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Kalėjimų departamentas išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundžiamus faktus konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra išsamūs ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto. Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjas pateikė tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjui kilusią neturtinę žalą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

II.

9.       Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo E. Č. skundą atmetė.

10.       Teismas nustatė, kad Kybartų PN direktoriaus 2017 m. birželio 13 d. nutarimu
Nr. 5/48-490 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti parduotuvėje, už tai, kad jis 2017 m. birželio 9 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą - apie 15 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje. Tokį patį pažeidimą nuteistasis padarė 2017 m. birželio 10 d. ir 2017 m. birželio 11 d. Kybartų PN direktoriaus 2017 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 5/48-491 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų, už tai, kad jis 2017 m. birželio 12 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą - apie 15.30 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje. Kybartų PN direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 5/48-538 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 12 parų, už tai, kad jis 2017 m. birželio 24 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą - apie 15.35 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje. Kybartų PN direktoriaus 2017 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 5/48-577 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 12 parų, už tai, kad jis 2017 m. liepos 6 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą - apie 15.40 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 6-ame būryje. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 2S-5222 nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir nurodė, jog paskirtos nuobaudos yra teisėtos ir pagrįstos.

11.       Administracinėje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtino, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 9–12, 24–25 d., liepos 7 d. atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 6 būryje. Aplinkybės, jog atsisakė eiti gyventi į 6 būrį, nei skunde teismui, nei paaiškinimuose, pateiktuose Kybartų PN administracijai, neneigė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas atsisakymo atlikti bausmę 6 būryje priežastį nurodė, tai, kad 6 būryje atlieka bausmę agresyvūs, linkę nusikalsti, vartojantys narkotines medžiagas, rūkantys, terorizuojantys nuteistieji, prieš pareiškėją vykdantys smurtinius išpuolius bei toleruojantys subkultūrą asmenys. Tačiau tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius savo tarnybinėse pažymose nurodė, jog neturi duomenų, kad kitų nuteistųjų agresija ar neteisėti veiksmai būtų nukreipti prieš pareiškėją. Kriminalinės žvalgybos 2017 m. birželio 26 d. pažymoje nurodyta, jog dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje yra atlikę tarnybinį tyrimą ir pareiškėjui buvo pasiūlyta bausmę atlikti kituose būriuose, bet nuteistasis atsisakė ir priežasčių nepaaiškino.

12.       Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 6 būryje. Byloje nebuvo nustatyta jokių pagrįstų įrodymų, jog jo atsisakymo atlikti bausmę 6 būryje aplinkybės buvo pagrįstos ir tai, kad kilo reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei ir, kad būtent 6 būryje ketinama susidoroti, ar kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl kitų nuteistųjų priešiško elgesio. Be to, atlikus tarnybinį tyrimą pareiškėjui buvo pasiūlyta bausmę atlikti kituose Kybartų PN nuteistųjų būriuose, bet jis atsisakė ir priežasčių nepaaiškino. Kybartų PN 2018 m. balandžio 23 d. rašte Nr.1/2-2523 nurodė, jog 2017 m. kovo 6 d., 2017 m. kovo 24 d. ir 2017 m. birželio 25 d. smurtinių įvykių, susijusių su pareiškėju, nebuvo užfiksuota.

13.       Teismo vertinimu, Kybartų PN administracija reaguoja į pareiškėjo skundus bei siekia sudaryti pataisos įstaigoje saugią aplinką. Pareiškėjui atsisakius persikelti į minėtą būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems Kybartų PN pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Nenustačius realios grėsmės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei buvo siūloma pareiškėjo atsisakymą atlikti bausmę 6 būryje vertinti kaip drausmės pažeidimą.

14.       Teismas, įvertinęs pareiškėjui skirtas nuobaudas BVK 142 ir 143 straipsnių kontekste, sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudas būtų pažeisti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudas taip pat buvo laikomasi ir BVK 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos tik išnagrinėjus jo padarytų pažeidimų aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus.

15.       Teismas nurodė, jog režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjas padarė, pažeidimai įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių skundžiamų nutarimų neteisėtumą, nepadaryta. Todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų panaikinti Kybartų PN direktoriaus nutarimus ir Kalėjimų departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 2S-5222.

16.       Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Kybartų PN skirti jam izoliaciją nuo kitų nuteistųjų, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, remdamasis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, buvo kreipęsis į Kybartų PN administraciją su prašymu taikyti jam izoliaciją, tokį prašymą jis išreiškė 2017 m. birželio 24 d., 2017 m. birželio 25 d. ir 2017 m. liepos 7 d. pasiaiškinimuose. Atsakovas, skirdamas nuobaudas, nematė priežasčių dėl ko pareiškėjas turi būti izoliuotas. Be to, iš pateiktų teismui duomenų matyti, jog jis nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. kamerų tipo patalpoje buvo kalinamas vienas. Be to, iš bylos duomenų metyti, kad pavojaus jo sveikatai, gyvybei ar kokių nors kitų objektyvių kliūčių, dėl kurių jis negalėtų atlikti bausmės 6 būryje, nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti taikoma izoliacija nuo kitų nuteistųjų pagal BVK 70 straipsnio nuostatas, todėl šį pareiškėjo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

17.       Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovus nelaikyti jo kameroje su rūkančiais asmenimis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl rūkančių asmenų kameroje, tačiau tokie faktai nebuvo nustatyti. Pagal teisės aktus nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Kybartų PN kamerų tipo patalpose, griežtai draudžiama rūkyti,  rūkymo faktas kamerų tipo patalpoje nenustatytas, todėl pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovus apgyvendinti jį su nerūkančiais asmenimis teismas atmetė.

18.       Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, nurodė, jog pareiškėjas 2 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 7,84 kv. m, būdavo laikomas vienas arba dviese, todėl ginčo laikotarpiu gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

19.       Nenustatęs atsakovų neteistų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III.

20.       Pareiškėjas E. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

21.       Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. Taip pat teismas nesuteikė teisės pareiškėjui teikti įrodymus. Dėl neišreikalautų labai svarbių įrodymų, patvirtinančių jam padarytą žalą, teismo sprendimas yra neteisėtas ir priimtas šališkos teisėjos J. M., kuri veikė atsakovo naudai.

22.       Jis buvo laikomas Kybartų PN būryje, kuriame, jo teigimu, buvo platinami ir vartojami narkotikai, todėl jis nesutiko ten gyventi. Dėl atsisakymo nepagrįstai jam buvo skiriamos nuobaudos. Iš pradžių jam buvo taikoma izoliacija, tačiau vėliau neteisėtai ji buvo panaikinta. Prieš pareiškėją nuolat buvo vykdomi išpuoliai, todėl jam izoliacija būtina. Pagal tarptautinius teisės aktus, kaliniai gali būti laikomi kartu tik tuo atveju, kai jie nori būti kartu ir gerai sutaria.

23.       Pareiškėjo nuomone, kamera Nr. 2, kurioje jis gyveno, priešingai nei nurodė teismas, yra vienvietė, todėl ten negalėjo būti laikomi 2 asmenys. Be to, į kameros plotą buvo įskaitytas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Minėtos kameros plotas, atėmus sanitarinį mazgą (1,43 kv. m), yra 5,88 kv. m, todėl vienam asmeniui teko 2,94 kv. m.

24.       Pareiškėjas pripažįsta, kad šiuo metu jam jokios nuobaudos netaikomos, jis laikomas izoliuotas kameroje.

25.       Atsakovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26.       Kybartų PN sutinka su teismo sprendimu ir mano, kad teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai, vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes.

27.       Pažymi, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę Kybartų PN, drausminėmis nuobaudomis baustas 50 kartų, iš jų net 36 kartus už tai, jog atsisakė gyventi administracijos jam paskirtame būryje. Tai pat pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

28.       Kadangi Kybartų PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

29.       Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30.       Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su teismo motyvais, todėl plačiau dėl pareiškėjo skundo teiginių nepasisakė. Jo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

31.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kybartų PN 2017 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5/48-490, 2017 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5/48-491, 2017 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 5/48-538, 2017 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 5/48-577, kuriais pareiškėjui skirtos nuobaudos – draudimas pirkti parduotuvėje arba perkėlimas į kamerų tipo patalpas, Kalėjimų departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 2S-5222, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Kybartų PN direktoriaus 2017 m. birželio 13 d., 2017 m. birželio 26 d. ir 2017 m. liepos 7 d. skirtų nuobaudų, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atsakovus nelaikyti pareiškėjo kameroje su rūkančiais asmenimis ir skirti jam izoliaciją bei atlyginti 20 000 Eur neturtinė žalą.

32.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Kybartų PN, spęsdamas dėl pareiškėjo skyrimo gyventi konkrečiose patalpose, nepažeidė tai reglamentuojančių teisės aktų bei nenustatęs pagrindų naikinti Kybartų PN nutarimus bei Kalėjimų departamentą sprendimą, taip pat nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo argumentus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo skundą dėl Kybartų PN nutarimų bei Kalėjimų departamento sprendimo panaikinimo bei neturinės žalos atlyginimo.

33.       Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

34.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumu, ką, pareiškėjo teigimu, patvirtina prašymų išreikalauti įrodymus netenkinimas, pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas: administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia tarp šalių kilusio ginčo dalykas ir pagrindas (ABTĮ 80 str. 1 ir 2 d.). Šiuo atveju duomenų, jog įrodymai, reikalingi šių reikalavimų pagrįstumui įvertinti, nebuvo pateikti / išreikalauti, nėra: įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame nurodytos aplinkybės, susijusios su teisės aktų reikalavimų atitinkančių kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose neužtikrinimu, nėra reikšmingos nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi skundu prašomos atlyginti žalos atsiradimas nebuvo siejamas su tokiomis Kybartų PN veikomis.

35.       Ginčui aktualios redakcijos BVK 70 straipsnis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), reglamentuojantis nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, nustato, kad: atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai (BVK 70 str. 2 d.); izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 3 d.); jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda (BVK 70 str. 6 d.). Nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017). BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012 ir kt.).

36.       Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, pareiškėjo atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimą vykti į 6 būrio konkrečias gyvenamąsias patalpas priežastys yra itin apibendrintos ir abstrakčios. Be to, byloje duomenų, kad administracinis aktas, kuriuo pareiškėjas buvo priskirtas būriui ir nutarta jį apgyvendinti konkrečioje gyvenamojo vietoje, būtų panaikintas arba pareiškėjas pagal BVK 70 straipsnį nuostatas turėjo būti laikomas izoliuotu nuo kitų neteistųjų, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių pagrįstumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, nustatė ginčui išspęsti reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.

37.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl nagrinėjamoje byloje taikytinų BVK nuostatų atitikties Konstitucijai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo teisiškai reikšmingų argumentų dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

38.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė