Administracinė byla Nr. eI3-723-561/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08160-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 3 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovei Ilonai Bondzinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo I. B.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

  Pareiškėja A. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. SP-201 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nr. 43 rinkimų komisijos 2023 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 4” (toliau – ir Sprendimas) 4 punktą ir pripažinti, kad kandidatės (šiuo metu jau tarybos narės) į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius I. B. padarytas Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas yra šiurkštus Rinkimų kodekso pažeidimas.

  Pareiškėja nurodo, kad VRK Sprendimo 3 punktu pripažino, kad kandidatė į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius I. B. pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau nepagrįstai nepripažino šio sprendimo 3 punkte nurodyto Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus I. B. padaryto pažeidimo šiurkščiu pažeidimu.

  Pareiškėja paaiškina, kad 2023 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) vyko renginys, kurio metu buvo giedamos Kalėdų giesmės. 2023 m. sausio 8 d. vakare Facebook vartotoja J. V. savo paskyroje įkėlė vaizdo įrašą lenkų kalba, kuriame matosi, kad patalpoje yra susirinkę žmonės, padengti stalai su vaišėmis ir (duomenys neskelbtini) seniūnas sako kalbą. (duomenys neskelbtini) seniūnas, kalbėdamas pristatė 2019–2023 m. kadencijos metu, t. y. nuo 2019 m. nuveiktus darbus, sakė, kad taryba skyrė jų seniūnijai 5 mln. eurų. Taip pat nurodė, kad 2023 m. kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, į kuriuos kviečia ateiti visus esančius patalpoje žmones. Seniūnas, be visko, ką pasakė, taip pat dėkojo namo šeimininkei, esamai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narei už svetingumą, vaišes ir informavo esančius žmones, kad I. B. šį kartą vėl kandidatuos į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą LLRA sąraše, kartu su ja kandidatuos ir kiti (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojai: H. T., A. D.. Iš paviešintų (duomenys neskelbtini) pramogų centro facebook profilio nuotraukų akivaizdžiai matėsi, kad renginyje susirinkę žmonės vaišinosi, dalinosi kalėdaičiais, jiems giedojo choras. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnas vaizdo įraše pasakė, kad tai jau ne pirmas toks sutikimas (duomenys neskelbtini) rajone. Įvertinus visą situaciją, akivaizdu, jog vyko koncertas, buvo vaišinami būsimi rinkėjai ((duomenys neskelbtini) seniūnas kelis kartus priminė, kad jie turi ateiti balsuoti 2023 m. kovo 5 d.), taip pat buvo nurodoma, kad už šią šventę dėkoja (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narei ir būsimai kandidatei I. B., kurios namuose renginys ir vyko. Šiuo atveju, koncertas, vaišės yra laikoma dovanomis, kurios skatina rinkėjus dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už savo asmenį, tokiu būdu renginio tikslas yra paveikti rinkėjų valią. 

  Pareiškėja pabrėžia, kad Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti rinkėjams už balsavimą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl tam tikrų politinių organizacijų, kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų, ir taip trukdyti asmenims įgyvendinti rinkimų teisę. Vadovaujantis Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 101 straipsnyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus pažeidimas laikytinas šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. Teismų praktikoje nagrinėjant pažeidimus dėl draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis, teismai yra nurodę, kad vertinant laikotarpį, kada vyksta renginiai (politinės kampanijos metu) ir vietas, kuriose jie vyksta, kandidatų rinkimuose dalyvavimas gali būti pripažintas siekiu pasiviešinti [...]. Tokiu būdu kandidato į tarybos narius – merus asmeninis dalyvavimas renginyje gali prisidėti prie rinkėjų ar rinkimų teisių turinčių asmenų nuomonės formavimo apie kandidatą, taip veikiant potencialią rinkėjų valią ir formuojant nuomonę apie renginio organizatorių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-56-602/2019). Nors teismų praktika yra suformuota galiojant Savivaldybių rinkimų įstatymui, tačiau teismų praktika, suformuota dėl rinkėjų papirkimo galiojant Savivaldybių rinkimų įstatymui, būtų aktuali aiškinant ir rinkimų kodekso nuostatas, reglamentuojančias draudimą papirkti rinkėjus. Nagrinėjamoje situacijoje nustatytos aplinkybės, kad 1) I. B. savo namuose pasiūlė ir leido surengti renginį neatlygintinai; 2) renginys organizuotas politinės kampanijos laikotarpiu, kai kandidatė jau buvo pateikusi pareiškinius dokumentus dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose; 3) renginio metu (duomenys neskelbtini) seniūnas vykdė rinkimų agitaciją; 4) dėkojo I. B. už vaišes ir už suteiktą progą susitikti; 5) priminė, kad kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, kuriuose kvietė visus dalyvauti ir įvykdyti pilietinę pareigą; 6) renginio dalyviams kelis kartus buvo priminta, kad renginys vyksta būtent kandidatės I. B. dėka, patvirtina, kad tokiu būdu renginyje dalyvavę asmenys ne tik buvo kviečiami dalyvauti rinkimuose, bet ir buvo skatinami balsuoti už (duomenys neskelbtini) seniūno kalboje propaguojamus kandidatus ir juos keliančią politinę partiją (LLRA-KŠS). Taigi, buvo padarytas Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti rinkėjus. Dėl tų pačių nustatytų aplinkybių šis padarytas pažeidimas taip pat turėtų būti laikytinas ir pripažintas šiurkščiu pažeidimu, sukeliančiu atitinkamas pasekmes kandidatams į tarybos narius/merus ar jau esantiems tarybos nariams.

  Kaip minėta ir skundo tyrimo metu nustatyta, 2023 m. sausio 8 d. renginys vyko kandidatės I. B. namuose. VRK nustatė, kad renginį buvo nutarta rengti 2022 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės visuotinio susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ir pati kandidatė, kuri pati pasiūlė savo namus renginiui. Šiame kontekste aktualu tai, kad kandidatų sąrašai apygardos komisijai turėjo būti priduoti iki 2022 m. gruodžio 30 d., t. y. bendruomenei 2022 m. gruodžio 9 d. visuotinio susirinkimo metu nutarus rengti 2023 m. sausio 8 d. šventę, I. B. jau žinojo, kad kels savo kandidatūrą 2023 m. savivaldos rinkimuose, o, be to, ji buvo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narė 2019-2023 m. kadencijoje, todėl laikytina, kad ji yra patyrusi politikė ir turėjo suprasti, kokie reikalavimai yra keliami kandidatams rinkimuose. Taip pat svarbu, kad visi 2022 m. gruodžio 9 d. visuotinio susirinkimo metu priimti sprendimai buvo priimami vienbalsiai pritarus visiems visuotinio susirinkimo dalyviams, t. y. kartu ir I. B.. Taigi, pati kandidatė I. B. teikė pasiūlymus dėl šventės rengimo jos namuose, o, be kita ko, dalyvavo priimant sprendimus dėl renginio vaišių finansavimo, nors vaišės buvo apmokamos iš bendruomenės lėšų. Nors žinodama, kad ji yra kandidatė rinkimuose, nuo tokių sprendimų priėmimo ir dalyvavimo juos priimant galėjo/turėjo nusišalinti/susilaikyti. Dar daugiau, vertinant 2023 m. sausio 8 d. renginio aplinkybes, iš tyrimo metu renginyje dalyvavusių pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad bendruomenės renginys neturi nuolatinės vietos, t. y. kas kartą rengiamas vis kitur. Tačiau, kaip matyti iš 2022 m. gruodžio 9 d. visuotinio susirinkimo protokolo, kandidatė I. B. pati pasiūlė savo namus renginiui surengti, nors būdama patyrusia politike nuo tokio pasiūlymo galėjo susilaikyti, nes jau žinojo, kad kels savo kandidatūrą artėjančiuose rinkimuose. Toks I. B. elgesys parodo, kad ji sąmoningai siekė surengti bendruomenės šventę prieš rinkimus savo namuose, turint tikslą pasiviešinti ir paveikti žmonių valią ateinančiuose rinkimuose. Toliau kalbant apie renginio tikslingumą, t. y. kad renginys yra religinio pobūdžio kalėdinė bendruomenės šventė kelia abejonių, kadangi šventėje seniūnas visos savo kalbos metu dėkojo už svetingumą šeimininkei (I. B.), sakė agitacinę kalbą, ragindamas žmones eiti į 2023 m. kovo 5 d. rinkimus ir palaikyti jų seniūnijoje iškeltus kandidatus rinkimuose, o būtent kandidatus, rinkimuose dalyvaujančius LLRA-KŠS sąraše. Tik kalbos pabaigoje seniūnas trumpai susakė šventinius palinkėjimus renginio dalyviams. Be to, ne mažiau svarbu yra tai, kad pačiame renginyje dalyvavo ir pati kandidatė I. B., kuri galėjo įsiterpti ir paprašyti neskleisti agitacijos, kadangi renginys skirtas bendruomenės kalėdinei šventei. Tačiau, kaip matyti iš paties renginio vaizdo įrašo, kandidatė stovėjo šalia seniūno, sakančio agitacinę kalbą jos naudai ir dėkojo už jos svetingumą. Tai, kad kandidatė nesudrausimo seniūno ir dar pati šalia stovėjo parodo, kad tokiu būdu siekė pasireklamuoti prieš rinkimus, sudaryti įspūdį apie save prieš artėjančius rinkimus.

  Apibendrinant tai, kas išdėstyta, aplinkybės, kad I. B. savo namuose priėmė bendruomenės renginį, kurio metu buvo vaišinami žmonės, giedojo choras ir seniūnas sakė kalbą, raginančią renginio dalyvius 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose palaikyti LLRA-KŠS sąrašo kandidatus, sudaro pagrindą išvadai, kad ne tik buvo pažeista Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalis, bet toks pažeidimas laikytinas šiukščiu pažeidimu, kadangi buvo siekiama netiesioginiu būdu paveikti potencialią rinkėjų valią ir formuoti nuomonę apie renginio šeimininkę I. B.. Pats draudimo papirkti rinkėjus pažeidimas savo esme laikytinas šiurkščiu pažeidimu, nepriklausomai nuo pažeidimo mąsto ar (ne)atliktų veiksmų sudėtingumo. Vien papirkimo nustatymo faktas yra pakankamas rinkėjų papirkimą pripažinti šiukščiu pažeidimu. Tokio pažeidimo esmė yra ta, kad bet kokiu būdu (didesniu ar mažesniu mastu) būtų paveikta rinkėjo valia ir padaryta įtaka galimam jo pasirinkimui rinkimuose. Nors kandidatė I. B. nemokėjo už vaišes, chorą ir paties renginio organizavimą, o tai padarė bendruomenės lėšomis, šios situacijos kontekste neturi esminės reikšmės. Priešingai, jos veiksmai buvo tikslingi ir nukreipti savo kandidatūros išviešinimui, siekiant paveikti rinkėjų valią, formuojant apie save teigiamą potencialių rinkėjų nuomonę. Kandidatė pati pasiūlė patalpas, dalyvavo bendruomenės visuotiniame susirinkime ir dalyvavo priimant sprendimus dėl renginio organizavimo, teigiamai balsavo už tuos sprendimus. Taip pat kandidatė neatliko jokių veiksmų tam, kad kalėdinės bendruomenės šventės metu nebūtų skleidžiama jai naudinga rinkiminė agitacija. Tokie kandidatės I. B. veiksmai vertinti kaip tyčiniai ir kryptingi, kadangi ji žinodama apie savo kandidatės į tarybos narius rinkimuose statusą, sąmoningai tyčia pati pasiūlė renginį rengti jos namuose ir prisidėjo prie to renginio organizavimo. Rinkimų kodekse yra aiškiai nustatyta, kad rinkėjų papirkimu nelaikomas informacinės medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų ir panašiai) platinimas (Rinkimų kodekso 101 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad visa kita kandidatų veikla bus laikytina papirkimu.

  Pareiškėja akcentuoja, kad iš VRK Sprendimo nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nuspręsta nepripažinti kandidatės I. B. pažeidimo šiukščiu pažeidimu. Skundžiama VRK Sprendimo 4 dalis yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsta jokiu teisiniu reglamentavimu. Kaip minėta, Rinkimų kodekse yra aiškiai nurodyta, kas laikytina tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų papirkimu (Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalis) ir kas papirkimu nėra laikytina (Rinkimų kodekso 101 straipsnio 2 dalis). VRK priimant sprendimus, kuriuose yra formuojama subjektyvaus pobūdžio šiurkštaus pažeidimo praktika, yra nepagrįstai išplečiamas draudimo papirkti rinkėjus aiškinimas ir šio draudimo taikymo ribos. VRK, nepripažindama rinkėjų papirkimo šiurkščiu pažeidimu, sudaro galimybę ateityje kandidatams rinkimuose aktyviais, kryptingais ir tikslingais savo naudai veiksmais prisidėjusiems prie renginių, švenčių ir kt. organizavimo, už kuriuos moka tretieji asmenys, piktnaudžiauti įstatymuose nustatytais draudimais. Šios situacijos kontekste, nors kandidatė I. B. (kuri yra patyrusi politikė) atliko visus veiksmus tam, kad jos namuose būtų surengta šventė, ji būtų išviešinta kaip kandidatė, suformuotas teigiamas įvaizdis apie ją, tačiau už viską sumokėjus bendruomenės lėšomis, kandidatės veiksmai pripažinti tik draudimo papirkti rinkėjus pažeidimu, bet ne šiurkščiu. Galutiniame rezultate matyti, kad I. B. veiksmai politinės kampanijos laikotarpio metu pasiteisino, kadangi ji buvo pakartotinai (antrai kadencijai) išrinkta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nare 2023–2027 metų kadencijai, o jos atlikti pažeidimai (rinkėjų papirkimas) neužtraukė jai jokios atsakomybės.

  Atsakovė VRK atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VRK paaiškina, kad pareiškėja, kaip ir I. B., VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. Sp-30 buvo registruota kandidate rinkimuose: A. Š. – Darbo partijos sąrašo kandidate į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius ir į merus, I. B. – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašo kandidate į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius. VRK 2023 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. Sp-64 buvo pripažinta, kad tiek pareiškėja, tiek I. B. yra išrinktos į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius.

VRK pabrėžia, kad vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009; 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-41-624/2019). Skunde teismui pareiškėja nenurodo, kaip jos ginčijamas VRK Sprendimas, liečiantis I. B., pažeidžia jos interesus, todėl manytina, kad ji savo kreipimąsi į teismą sieja su viešojo intereso gynimu.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Taigi, pagal ABTĮ, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-91/2012, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje eAS-12-662/2016). Pažymėtina, kad Rinkimų kodekse nėra jokios normos, kuri suteiktų teisę kandidatui rinkimuose kreiptis į teismą su skundu dėl VRK sprendimo ar kitos jos veikos, nesusijusios su jo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, t. y. dėl viešojo intereso gynimo.

Dėl nurodytų motyvų, vertintina, kad ginčijamas VRK Sprendimas, kuriuo I. B. padarytas Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu pažeidimu, pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, pareiškėja nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, todėl ji neturi reikalavimo teisės į VRK Sprendimo 4 punkto panaikinimą.

VRK nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad ginčijamo VRK Sprendimo 4 punktas, kuria I. B. padarytas Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas nepripažintas šiurkščiu pažeidimu, nepagrįstas jokiu teisiniu reglamentavimu. Pagal Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 12 punktą, Rinkimų kodekso 101 straipsnyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus pažeidimas yra laikomas šiurkščiu pažeidimu. Tačiau šio straipsnio 2 dalis numato, kad „Sprendimą, ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis padarė šiame straipsnyje nurodytą šiurkštų pažeidimą, priima Vyriausioji rinkimų komisija“, o 3 dalis – „Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir gavusi paaiškinimus, turi teisę priimti sprendimą, kad pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu“. Taigi, minėtos Rinkimų kodekso normos suteikia diskreciją VRK vertinti padaryto Rinkimų kodekso 101 straipsnio pažeidimo šiurkštumą ir nepripažinti jo šiurkščiu, atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes ir gautus paaiškinimus.

Nagrinėjamu atveju VRK, vertindama I. B. padaryto Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą, atsižvelgė į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir gautus paaiškinimus, t. y. įvertinusi tai, kad nebuvo nustatyta, kad pati I. B. būtų atlikusi aktyvius agitacinius veiksmus ar finansavusi renginį, kuris vyko jos namuose, nusprendė nepripažinti I. B. padaryto minėto pažeidimo šiurkščiu pažeidimu.

Atsižvelgiant į nurodytus agumentus, kad ginčijamas VRK Sprendimas pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidžia, be to, kad pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo gindama viešąjį interesą, tenkinti pareiškėjos reikalavimo nėra pagrindo. VRK pilnai išnagrinėjo gautą pareiškėjos skundą, nustatė visas teisiškai reikšmingas faktines tiriamo įvykio aplinkybes bei VRK Sprendime jas tinkamai teisiškai kvalifikavo pagal Rinkimų kodekso nuostatas.

  Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

  Nurodo, kad 2023 m. vasario 2 d. VRK sprendimu I. B. buvo registruota kandidatu rinkimuose pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašą. 2023 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės rinkimų komisija gavo Darbo partijos kandidatės į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius ir merus A. Š. skundą „Dėl rinkimų kodekso pažeidimų ir galimo papirkimo“, kurį VRK išnagrinėjo ir pripažino nepagrįstu. VRK 2023 m. kovo 10 d. sprendimu patvirtino, kad I. B. yra išrinkta į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius ir tai patvirtina, kad I. B. padarytas pažeidimas nėra šiurkštus.

  I. B. patvirtina, kad remiantis ABTĮ 5 straipsnio nuostata bei LVAT praktika, VRK Sprendimas nepažeidžia pareiškėjos teisių arba įstatymų saugomų interesų, todėl jos skundas turi būti atmestas.

  Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės VRK atstovė patvirtino atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

              Teismas

konstatuoja:

  Byloje ginčas kilęs dėl VRK Sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta, kad  I. B. padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, teisėtumo bei pagrįstumo.

  Darbo partijos kandidatė į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė tarybos narius ir merus A. Š. 2023 m. sausio 9 d. kreipėsi į VRK su skundu „Dėl Rinkimų kodekso pažeidimų ir galimo papirkimo”, prašydama pripažinti vazdo įraše organizuotą renginį šiurkščiu pažeidimu ir kandidatės į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius I. B. registravimą panaikinti arba panaikinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatų sąrašą.

 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nr. 43 rinkimų komisija 2023 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. TG-01 „Dėl skundo tyrimo pradžios“, remdamasi VRK patvirtintu skundų nagrinėjimo aprašu, nusprendė pradėti tyrimą dėl A. Š. skundo dėl Rinkimų kodekso pažeidimų ir galimo papirkimo nagrinėjimo.

 Atlikusi tyrimą bei išnagrinėjusi minėtą A. Š. 2023 m. sausio 9 d. skundą „Dėl Rinkimų kodekso pažeidimų ir galimo papirkimo”, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nr. 43 rinkimų komisija 2023 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 4 „Dėl 2023-01-17 gauto skundo „Dėl Rinkimų kodekso pažeidimų ir galimo papirkimo” nusprendė minėtą A. Š. skundą pripažinti nepagrįstu ir nusprendė nepripažinti I. B. bei LLRA-KŠS veiksmų Rinkimų kodekso dėl rinkėjų papirkimo pažeidimu.

 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2023 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą Nr. SP-201 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nr. 43 rinkimų komisijos 2023 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 4“, kuriuo nusprendė:

1)       Tenkinti 2023 m. vasario 9 d. gautą skundą „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nr. 43 rinkimų komisijos 2023 m. sausio 31 d. sprendimo dėl galimo papirkimo“;

2)       Panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nr. 43 rinkimų komisijos 2023 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 4 atmesti 2023 m. sausio 17 d. skundą kaip nepagrįstą ir nepripažinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (toliau – LLRA) kandidatės į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius I. B. veiksmų rinkėjų papirkimu pagal Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nr. 43 rinkimų komisijos 2023-01-31 posėdžio protokolo Nr. 54 5 punktas);

3)       Pripažinti, kad kandidatė į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius I. B. pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

4)       Nepripažinti šio sprendimo 3 punkte nurodyto Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus I. B. padaryto pažeidimo šiurkščiu pažeidimu.

Pareiškėja, nesutikdama su VRK Sprendimo 4 punktu, kreipėsi į teismą, prašydama teismo panaikinti VRK Sprendimo 4 punktą ir pripažinti, kad kandidatės (šiuo metu jau tarybos narės) į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius I. B. padarytas Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas yra šiurkštus Rinkimų kodekso pažeidimas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų. 

 Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-699/2014). Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

 Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad VRK Sprendimo 4 punktu konstatuodama, kad nepripažįsta šio sprendimo 3 punkte nurodyto Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus I. B. padaryto pažeidimo šiurkščiu pažeidimu, pareiškėjai A. Š. akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl ginčijamas Sprendimo 4 punktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjant šį pareiškėjos skundą, teismas pareiškėjos teisių apginti objektyviai negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų.

 Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Tokią išvadą LVAT grindė tuo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.

 Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Pareiškėja savo kreipimąsi į teismą su skundu dėl VRK Sprendimo nepripažinti šio sprendimo 3 punkte nurodyto Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus I. B. padaryto pažeidimo šiurkščiu pažeidimu, ne tik kildina iš savo asmeninių teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimo, bet kreipimąsi į teismą sieja ir su viešojo intereso gynimu.

 Dėl pareiškėjo teisės ginti viešąjį interesą, pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Taigi, pagal ABTĮ, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje  eAS-12-662/2016), t. y. teismas daro išvadą, kad A. Š. kaip kandidatei į mero postą ar savivaldybės tarybos narius nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su skundu dėl VRK sprendimo ar kitos jos veikos, nesusijusios su jos teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, t. y. dėl viešojo intereso gynimo.

 Kadangi, kaip minėta, nėra pagrindo teigti, kad ginčijama VRK Sprendimo 4 dalis pažeidžia pareiškėjos teises ar įstatymų saugomų interesus, be to, pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo gindama viešąjį interesą, pareiškėjos skundas dėl VRK Sprendimo 4 dalies panaikinimo bei reikalavimo pripažinti, kad kandidatės (šiuo metu jau tarybos narės) į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius I. B. padarytas Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas yra šiurkštus Rinkimų kodekso pažeidimas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

 Pareiškėjos A. Š. skundą atmesti.  

 Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai                                                                               Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                                                                                                     Arūnas Kaminskas 

                                                                                                                     Ina Kirkutienė