Administracinė byla Nr. A-2840-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01557-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

  Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2016 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 30-TE-521 „Dėl komisaro G. B. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

  Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis dirbo Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju. 2016 m. birželio 2 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-69 „Dėl G. B. elgesio“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje teigiama, kad jis 2016 m. gegužės 17 d. apie 0.00-0.09 val. ne tarnybos metu, būdamas neblaivus Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje elgėsi įžūliai, agresyviai: taksi vairuotojui E. S. koja spyrė į krūtinę, dėl ko pastarajam ranka bandant išvengti smūgio, įskilo jo rankoje buvusio mobilaus ryšio telefono stiklelis, taip jis viešai pakenkė policijos įvaizdžiui, sąmoningai (tyčia) nevykdė Valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos policijos įstatymo reikalavimų bei pažemino policijos pareigūno vardą. Dėl to Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 30-TE-521 „Dėl komisaro G. B. atleidimo“ buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

Pareiškėjas teigė, kad iš vidaus tarnybos buvo atleistas skubotai, nesilaikant nustatytos tvarkos. Tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki galutinio sprendimo ikiteisminio tyrimo byloje priėmimo, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys tiesiogiai susiję su tarnybinio patikrinimo metu būtinais surinkti faktiniais duomenimis, siekiant tinkamai kvalifikuoti jo veiksmus, patvirtinti arba paneigti pareigūno vardo pažeminimo faktą. Tarnybinio patikrinimo nesustabdymas yra esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio turi būti panaikintas skundžiamas įsakymas.

Pareiškėjas nurodė, jog pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo įteiktas 2016 m. gegužės 18 d., jis nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. gydėsi  Šiaulių ligoninėje. Dėl sveikatos būklės ir medikamentų vartojimo neturėjo galimybių bendradarbiauti su tarnybinį patikrinimą atliekančiu pareigūnu ir negalėjo tinkamai apsiginti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo tinkamai kvalifikuoti tariamai jo padaryti teisės pažeidimai, nenurodyta, kurių konkrečių policijos uždavinių ar policijos pareigūno pareigų jis neįgyvendino. Be to, nenurodyta, kaip tariamas Policijos veiklos įstatymo nuostatų pažeidimas pažemino Klaipėdos AVPK autoritetą ir pareigūno vardą, t. y. neįrodytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintų padarinių kilimas.

Pareiškėjas teigė, kad nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo blaivumas nebuvo patikrintas. Asmenys, dalyvavę 2016 m. gegužės 17 d. incidente, galimai yra suinteresuoti ikiteisminio tyrimo bylos baigtimi, galimai jų pačių veiksmai jo atžvilgiu yra neteisėti, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Pareiškėjas nurodė, kad jis neatliko jokių tyčinių veiksmų prieš taksistus, savo veiksmais nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai, nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos. Pats  prašė, kad būtų kviečiama policija. Dviejų stambaus kūno sudėjimo taksistų artėjimas link jo, nepasakius ko iš jo norima, leido suprasti, kad jų jėgos nelygios, todėl imitavęs spyrį, kaip siekį pagąsdinti, pabėgo. Save laiko nukentėjusiuoju, nes jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis jokios žalos niekam nepadarė, jokio turto nesugadino. Incidentas įvyko nakties metu prie negyvenamo namo, nesant apšvietimo, matant jau nurodytiems suinteresuotiems asmenims, todėl įvykis negali būti vertintinas kaip atgarsį visuomenėje sukėlęs, akivaizdžiai pažeminęs policijos bendruomenės ar policijos pareigūno vardą, autoritetą ar suformavęs neigiamą visuomenės požiūrį, nes plačiai visuomenei jis netapo žinomas, Klaipėdos AVPK veiksmų pasėkoje tapo žinomas tik pareigūnų bendruomenei. Jo veikoje nėra pareigūno vardo pažeminimo sudėties.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.  Nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-69 ir jos pagrindu priimtas Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 30-TE-521 yra teisėti ir pagrįsti. Paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 17 d. apie 0.00-0.09 val. ne tarnybos metu, būdamas neblaivus Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje elgėsi įžūliai, agresyviai: taksi vairuotojui E. S. koja spyrė į krūtinę, dėl ko pastarajam ranka bandant išvengti smūgio, įskilo jo rankoje buvusio mobilaus ryšio telefono stiklelis, pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą. Pareiškėjui 2016 m. gegužės 18 d. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir jis iki tarnybinio patikrinimo pabaigos turėjo galimybę raštu bei žodžiu teikti paaiškinimus dėl padaryto nusižengimo, tačiau pareiškėjas ant minėto pranešimo parašė, jog su pranešime nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir neteikė jokių paaiškinimų. Pareiškėjo girtumo faktas įrodytas VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės išrašu iš asmens sveikatos istorijos. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, nebuvo pagrindas sustabdyti  tarnybinį patikrinimą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas  (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, <...> apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkas A. Š. 2016 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo nurodė, jog 2016 m. gegužės 17 d. 0.09 val. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) gauta informacija, registruojamo objekto identifikacinis kodas (toliau – ir ROIK) 0116000263189, dėl triukšmo ir konflikto viešoje vietoje, t. y. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiasis tyrėjas G. B. viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – taksi vairuotojui E. S. be jokios priežasties koja spyrė vieną kartą į krūtinę ir įskėlė rankoje laikyto  mobilaus ryšio telefono aparato “E-STAR” stiklą. Dėl šios informacijos, vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 7 dalimi bei Tvarkos aprašo 7 punktu, 2016 m. gegužės 17 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas  ir 2016 m. birželio 2 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-69.  

Atsakovas Tarnybinio patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatė ir Tarnybinio patikrinimo  išvadoje konstatavo, kad 2016 m. gegužės 17 d. apie 0.00-0.09 val., ne tarnybos metu, Klaipėdos AVPK KPENTV (duomenys neskelbtini) vyriausiasis tyrėjas G. B., būdamas neblaivus Naujojoje  Akmenėje,  (duomenys neskelbtini),  viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje elgėsi įžūliai, agresyviai: taksi  vairuotojui  E. S. koja  spyrė  į  krūtinę,  dėl ko pastarajam ranka bandant išvengti smūgio,  įskėlė  jo  rankoje buvusio mobilaus ryšio telefono aparato stiklelį, taip viešai pakenkė policijos, kaip  institucijos, įvaizdžiui. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog G. B. sąmoningai (tyčia)  nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d.  l p., 2 p., 3 p. ir 5 p., Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 str., pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., 26 str. 1 d., Etikos kodekso 14.1  p. ir 14.3  p. nustatytus reikalavimus bei tokiais veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą.

  Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog dėl informacijos (ROIK 0116000263189) Telšių AVPK Akmenės r. PK 2016 m. gegužės 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23149-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas).  Atliekant tarnybinį patikrinimą remtasi minėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23149-16 medžiaga.

Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23149-16 byloje liudytoja apklausta Akmenės r. PK KPS tyrėja A. S. nurodė, kad pagal iš anksto sudarytą grafiką ji nuo 2016 m. gegužės 16 d. 21.00 val. iki 17 d. 9.00 val. dirbo Akmenės r. PK operatyvinėje grupėje. Pagal 2016 m. gegužės 17 d. gautą pranešimą, kad tarp kliento ir taksi vairuotojo kilo konfliktas, nuvyko į įvykio vietą. Išsiaiškino, kad Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, policijos pareigūnas G. B. įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai,  t. y. jis taksi vairuotojui E. S. be jokios priežasties spyrė vieną kartą į krūtinę ir įskėlė (apgadino) jam priklausantį mobilaus ryšio telefono aparato „E-STAR“ ekrano stiklelį. Jai atvykus G. B. įvykio vietoje nebebuvo. E. S. nurodė, kad įvykus konfliktui klientas pasišalino, nubėgdamas į tamsą už negyvenamo namo. Taksi automobilyje sėdėjo dar dvi moterys, kurios matė įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. 2016 m. gegužės 17 d. ir 20 d. parodė, kad 2016 m. gegužės 16 d. apie 23.40 val., jam dirbant taksi vairuotoju, gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) esančią privačią sodybą. Prie sodybos pakeliamosios užtvaros laukė dvi merginos ir G. B.. Klientai prašė nuvežti į Naujosios Akmenės (duomenys neskelbtini). Viena mergina atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, o G. B. su kita mergina — ant galinės. Matėsi, kad vyriškis yra išgėręs, jis važiuojant užmigo, kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, merginos jį pažadino, kad parodytų, kur sustoti. Sustojus (duomenys neskelbtini) g., G. B. nenorėjo lipti iš taksi automobilio, teigė, jog „dabar prisidirbot“, paprašė dar pavažiuoti į priekį (automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) g., pagal G. B. pageidavimą). Iš sustojusio automobilio G. B. atsisakė lipti lauk, nors merginos jį ir įkalbinėjo. E. S. nurodė, kad tada jis paprašė savo kolegos P. D., kad su taksi automobiliu atvažiuotų iki (duomenys neskelbtini) g., nes įžvelgė galimą konfliktą. Atvažiavus P. D., jis išlipo iš savo taksi automobilio ir atidarė galines kairės pusės keleivio dureles ir padėjo G. B. išlipti. G. B. išlipo iš automobilio, tačiau staiga atsisėdo į (E. S. automobilio) vairuotojo vietą. Padedant P. D., jį ištraukė iš automobilio, tačiau staiga G. B. vėl puolė sėstis į vairuotojo vietą (automobilis buvo užvestas, rakteliai buvo užvedimo spynelėje) bei bandė įjungti pavarą, tačiau mergina, sėdėjusi priekinėje keleivio sėdynėje, ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės. Tada jis kartu su P. D. G. B. vėl ištraukė iš automobilio. Ištrauktas iš automobilio, G. B. puolė prie P. D. taksi automobilio vairuotojo durelių (buvo jas atidaręs). Jis su P. D. sutrukdė G. B. atsisėsti už kito automobilio vairo. Tada G. B., agresyviai elgdamasis pasakė „dabar matysit, kas jums bus, ar jūs žinot, kas aš“ ir tuo metu išmetė savo du mobilaus ryšio telefonų aparatus į viršų, be jokios priežasties jam vieną kartą spyrė koja į krūtinės plotą, tačiau jis prisidengė nuo smūgio ranka,  įskilo mobilaus ryšio telefono aparato „eSTAR X40“  ekrano stiklas. Norėdamas išvengti didesnio konflikto, paskambino bendruoju pagalbos centro telefono Nr. 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. G. B., išgirdęs, kad kviečiami policijos pareigūnai, nubėgo palei neapšviestą negyvenamąjį namą.             

Analogiškai ikiteisminio tyrimo metu apie G. B. agresyvų elgesį parodė ir liudytojas P. D. 2016 m. gegužės 17 d. ir 20 d.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 p. nuostatomis, 2016 m. gegužės 18 d. G. B. įteiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo ir pareigūno vardo pažeminimo. G. B. išaiškinta teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, tačiau jis iki nurodytos dienos - 2016 m. gegužės 23 d., paaiškinimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo bei pareigūno vardo pažeminimo nepateikė, tik ant pranešimo užrašė, kad „Su pranešime nurodytomis aplinkybėmis nesutinku” (b. l. 33).  Pareiškėjas prašyme teismui teigia, kad jis neturėjo galimybės apsiginti, nes jis nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. gydėsi  Šiaulių ligoninėje, tačiau  pareiškėjas ir po gydymosi pabaigos neteikė jokių paaiškinimų ir įrodymų.  

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas prašyme teismui teigia, kad  R. L., S. M., P. D. ir E. S., t. y. asmenys, dalyvavę 2016 m. gegužės 17 d. incidente, galimai yra suinteresuoti ikiteisminio tyrimo bylos baigtimi, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kuo pasireiškia jų  tariamas suinteresuotumas duoti melagingus parodymus jo atžvilgiu.  Pareiškėjo teigimą, kad jis incidento metu buvo blaivus, paneigia VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės Išraše iš asmens sveikatos istorijos nurodyta informacija, jog G. B. atvykus su žmona į ligoninę 2016 m. gegužės 17 d. 0.45 val., t. y. praėjus labai trumpam laikui nuo įvykusio incidento,  nustatytas apsinuodijimas alkoholiu. Teismas pažymėjo, kad nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teismui pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis tariamai buvo apsinuodijęs nuo kokių nors kitų medžiagų.

Iš 2016 m. gegužės 17 d. apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrėtas E. S. mobilaus ryšio telefono aparatas „eSTAR X40“ ir matosi įskilęs  ekrano stiklas. Tuo paneigiama pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad  jis tik imitavo spyrį, kaip siekį pagąsdinti E. S.; tai patvirtina, jog G. B. spyrė taksistui E. S. ir įskėlė jo rankoje laikyto mobilaus ryšio telefono ekrano stiklą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė 2016 m. gegužės 24 d. Specialisto išvadą Nr. G 689/2016(04), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas teigė, jog 2016 m. gegužės 17 d. apie 00.09 val. N. Akmenėje, prie namų (duomenys neskelbtini), sėdint taksi automobilyje už vairo, buvo ištemptas iš automobilio ir teigia, kad tuo  metu buvo sužalotas.  Šioje Specialisto išvadoje nurodyta, jog  G. B. nustatytos poodinės kraujosruvos  dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairiojo žasto užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, krūtinės ląstos kairėje; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; sužalojimai padaryti prieš 6-9 paras iki apžiūros; kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog šie sužalojimai G. B. buvo  padaryti  taksistams jį tempiant iš taksi automobilio vairuotojo pusės, kai pareiškėjas bandė vairuoti automobilį, t. y. automobilis buvo užvestas, rakteliai buvo užvedimo spynelėje, bandė įjungti pavarą, tačiau priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusi mergina ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės. 

Teismas konstatavo, kad sprendžiant, ar nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai gali būti vertinami kaip pažeminę vidaus tarnybos pareigūno vardą ir sudarantys Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti pareigūną iš vidaus  tarnybos, atsižvelgiama į tokias aplinkybes. Stojantis į vidaus tarnybą asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos, be to, statutiniai pareigūnai tarnauti pradeda, prisiekę Lietuvos valstybei. Taip vidaus tarnybos pareigūnai prisiima atsakomybę už padidintų reikalavimų ir itin aukštų tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartų laikymąsi. Pareiškėjas 1991 m. liepos 10 d. davęs priesaiką Lietuvos Respublikai, prisiekė sąžiningai vykdyti šalies įstatymus ir viršininkų įsakymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui. Teismo vertinimu, pareiškėjo kaip policijos pareigūno kalta veika sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą. Policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti jo teises ir laisves, tai yra viena iš jo pareigų (Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareigūnas, nesilaikydamas šios savo pareigos, pažeidžia valstybei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, taip pat pažeidžia pavyzdingumo principus, akivaizdžiai žemina policijos padalinį, kuriame tarnauja, bei sąžiningai tarnaujančius pareigūnus, griauna visuomenės pasitikėjimą visa policijos sistema ir jos pareigūnais. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 14 punkte numatytos nuostatos, kuriomis policijos pareigūnas privalo vadovautis  ne tarnybos metu: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1. punktas); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3. punktas). Teismas pažymėjo, kad pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, kad atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, vidaus reikalų sistemos įstaigos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės  normomis ir  visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymų suteikti valdingi įgaliojimai, be kita ko, reikalauti iš kitų asmenų, kad jie laikytųsi įstatymų, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų. Įvertinęs teisės aktais pavestų funkcijų svarbumą ir visuomenės požiūrį į statutinius valstybės tarnautojus, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas Tarnybinio patikrinimo metu nustatytais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

     Teismas nurodė, kad pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, atleidimas iš vidaus tarnybos, kai yra nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyvi įstatymo numatyta teisinė pasekmė. Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas šios pasekmės taikymui negali turėti įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi, atsakovui nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje atsakovas privalėjo taikyti.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą patenkinti ir panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 521, grąžinti jį į tarnybą ir priteisti vidutinio darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Apeliantas teigia, kad policijos pareigūno vardo nepažemino, kadangi įvykio metu jis buvo išleistas pagal grafiką nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. gegužės 28 d. kasmetinių atostogų ir tuo metu nevykdė jokių pareigų ir neatliko jokių tarnybinių funkcijų kaip policijos pareigūnas.

Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino aplinkybių, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra įvardinti konkretūs jo veiksmai, kurie sudarytų pareigūno vardo pažeminimą ir atskirtų jo galimai padarytus neteisėtus veiksmus nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Akivaizdu, jog tokiu atveju turėjo būti taikomos Tvarkos 12 punkto nuostatos ir tarnybinio patikrinimo procedūra sustabdyta kol bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas procesinis sprendimas, o ne taikoma šio punkto išlyga.

Dėl savo sveikatos būklės jis negalėjo pateikti paaiškinimo ir tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas neišklausius jo pozicijos dėl tiriamo įvykio. Todėl išvada, jog jis tyčia vengė teikti pagalbą tarnybinio patikrinimo metu, yra nepagrįsta. Kuo jis buvo apsinuodijęs niekas nenustatinėjo. Teismas iškraipė tyrėjos A. S. duotus parodymus, nesirėmė liudytojų apklausomis bei pateiktu prašymu ir gautu atsakymu iš Naujosios Akmenės ligoninės.

Atsakovas rėmėsi liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurie yra prieštaraujantys vienas kitam. Teismas nesiėmė jokių papildomų priemonių gauti iš prokuratūros reikalingus duomenis.

Iš liudytojo V. K. parodymų, kuriuos prokuroras teismui pateikė, matyti, jog jis jam skambino 2016 m. gegužės 16 d. 22.43 val. ir prašė pagalbos, sakė, kad jaučiasi blogai, ir prašė atvažiuoti jį parvežti. Taip pat jis patvirtino, kad vėliau 22.51 iš jo telefono jam atskambino moteris ir pasakė, kad jis nebevažiuotų jo parvežti, nes yra iškviestas taksi automobilis, nors pagal taksisto E. S. parodymus jis iškviestas 23.40 val. Ta aplinkybė patvirtina jo teiginius, kad įvykio vakarą galimai buvo kažkuo apnuodytas.

Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė jo nurodytos aplinkybės, kad įvykio metu jis pats buvo sužalotas.

Apeliantas tvirtina, kad jokių tyčinių veiksmų prieš taksistus nesiėmė, savo veiksmais nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai, ir nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos, savęs nepastatė kaip viršesnio, policijos pareigūno statusu nesinaudojo ir nieko sumenkinti nenorėjo. Laiko atžvilgiu viskas įvyko per labai trumpą laiko tarpą, jokios žalos jis niekam nepadarė. Incidentas įvyko nakties metu prie negyvenamo namo, nesant apšvietimo, matant tik aukščiau nurodytiems suinteresuotiems asmenims, todėl negali būti vertintinas nei kaip viešosios tvarkos pažeidimas nei kaip atgarsį visuomenėje sukėlęs įvykis, kuriuo akivaizdžiai pažemintas policijos bendruomenės autoritetas, suformavęs neigiamą visuomenės požiūrį, nes plačiai visuomenei jis netapo žinomas.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. gegužės 17 d. liudytojas E. S. papildomos apklausos protokole nurodė, kad dar važiuojant automobiliu iš bendro pokalbio sužinojo, kad vyriškis policijos pareigūnas. Tos merginos sakė, kad jis ruošiasi eiti į pensiją. Iš šių duomenų akivaizdžiai matyti, kad visiems konflikto vietoje buvusiems asmenims buvo žinoma, jog G. B. yra policijos pareigūnas. Apelianto veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pagrįstai atriboti nuo pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir 2016 m. birželio 6 d. Klaipėdos aps. VPK viršininko įsakymo Nr. 30-TE-521 „Dėl komisaro G. B. atleidimo“ priėmimui šios bylos baigtis bet kuriuo atveju nebūtų turėjusi įtakos. Atsakovas teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu surinktų faktinių duomenų pakanka pripažinti apelianto G. B. veiksmus kaip pareigūno vardą pažeminančius. Savo poelgiu jis pakenkė įstaigos, kurioje dirba, t. y. Klaipėdos AVPK prestižui (poelgis skelbtas (duomenys neskelbtini) naujienų portaluose (duomenys neskelbtini); informaciniuose portaluose (duomenys neskelbtini) ir kt.). Apelianto sveikatos būklė ir medikamentų vartojimas, kaip tai nurodyta apeliacijoje nesutrukdė 2016 m. gegužės 20 d. būnant ligoninėje pateikti, darbdaviui, per tiesioginį viršininką, prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos. Apelianto turimos teisinės žinios ir tarnybinė patirtis leido suprasti savo padarytus veiksmus ir numatyti galimas pasekmes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 30-TE-521 „Dėl komisaro G. B. atleidimo“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) teisėtumo ir pagrįstumo. 

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Taigi, šioje teisės normoje yra tiesiogiai įtvirtinta, kad pareigūnas gali pažeminti pareigūno vardą ir tiesioginių pareigų neatlikdamas, todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad jis pareigūno vardo negalėjo pažeminti, nes tuo metu atostogavo.

Iš paminėtos teisės normos seka, kad įstatymų leidėjas pareigūno vardo pažeminimą sieja su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, ir patikrinęs pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, ar pareiškėjo atlikta veika gali būti vertinama kaip pareigūno vardo pažeminimas, konstatuoja, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Iš VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės „Išrašo iš asmens sveikatos istorijos“ matyti, kad G. B. 2016 m. gegužės 17 d. 0.45 val. atvyko pats su žmona dėl apsinuodijimo alkoholiu. Nustatytuose požymiuose nurodoma, jog „sutrikusi koordinacija, iš burnos alkoholio kvapas“. Diagnozė - toksinis alkoholio poveikis. (I t. b. l. 54). Teismas pritaria atsakovo teiginiams, kad pasišalinimas iš gydymo įstaigos kartu su žmona nebaigus stebėjimo įrodo, jog G. B. nebuvo suinteresuotas jo negalavimų objektyviu ištyrimu. Iš liudytojo V. K. parodymų neseka, kad įvykio vakarą pareiškėjas galimai buvo kažkuo apnuodytas. Byloje nėra pakankamų įrodymų, kad pareiškėjas galėtų būti apsinuodijęs nuo kokių nors kitų medžiagų, nei alkoholio. Jokių sveikatos, kraujo tyrimų patvirtinančių apsinuodijimo versiją pareiškėjas neatliko, nors tam turėjo visas galimybes.

Iš VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės išrašo iš asmens sveikatos istorijos, iš A. S., E. S., P. D. parodymų seka, kad G. B. neblaivus Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje elgėsi įžūliai, agresyviai: taksi vairuotojui E. S. koja spyrė į krūtinę. Šių asmenų parodymų dėl bylai reikšmingų aplinkybių prieštaringumo teismas nenustatė.  Pareiškėjo veiksmai atlikti viešoje vietoje, stebint pašaliniams žmonėms, kurie nebuvo jokio konflikto dalyviai.

Apeliantas buvo vidaus reikalų sistemos, kurios uždaviniai yra ir asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas bei nusikalstamų veikų prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūnas. Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokius veiksmus padaro šios sistemos atstovas (pareigūnas), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.

Policijos pareigūno profesinė pareiga užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir užtikrinti visuomenės saugumą ir apelianto įžūlus elgesys prieš taksi vairuotoją kitų asmenų akivaizdoje traktuotini kaip priešingi teisei veiksmai, akivaizdžiai priešingi įstatymais apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų bei pareigūnų tikslams bei uždaviniams, žemina pareigūno vardą, o taip pat ir orumą institucijos, kurioje jis dirba. Teismas pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad pareiškėjo kaip policijos pareigūno kalta veika sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą. Apelianto argumentai, kad jis žalos niekam nepadarė yra nepagrįsti.

Byloje yra duomenų, kad pareiškėjas buvo sužalotas (I t. b. l. 139). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sužalojimai G. B. buvo  padaryti  taksistams jį tempiant iš taksi automobilio vairuotojo pusės, kai pareiškėjas neblaivus bandė vairuoti automobilį. Teismas vertina, kad šie sužalojimai nepateisina G. B. atliktos veikos.

Teismas atmeta apelianto argumentus, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra įvardinti konkretūs jo veiksmai, kurie sudarytų pareigūno vardo pažeminimo sąvoką – kaip matyti iš išvados turinio (I t. b. l. 15–20), jo veiksmai yra įvardinti ir nurodytos pažeistos teisės normos.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 12 p. nustatyta, kad nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas, išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą; tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis  Tvarkos aprašo reikalavimų. Šioje byloje tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl pareigūno vardo pažeminimo, o ne dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo baudžiamojo kodekso prasme. Tarnybinės atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės tikslai skiriasi, tarnybinio nusižengimo ir nusikaltimo sudėčių objektai ir pasekmės skiriasi, byloje nėra duomenų, kad baudžiamosios bylos baigtis kaip nors galėtų įtakoti tarnybinę atsakomybę, tarnybinio patikrinimo procedūros stabdyti nebuvo pagrindo, todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad atsakovas nesustabdęs tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidė pareiškėjo teises.

Apeliantui 2016 m. gegužės 18 d. buvo pasirašytinai įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-61. Ant šio pranešimo apeliantas yra užrašęs, kad su pranešime nurodytomis aplinkybėmis nesutinka (I t. b. l. 33). T. y. jam buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus ir jis savo teise pasinaudojo. Be to, teikė paaiškinimus teismui. Todėl apelianto argumentai, kad dėl savo sveikatos būklės negalėjo pateikti paaiškinimų ir tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas neišklausius jo pozicijos dėl tiriamo įvykio yra nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan

              Arūnas Sutkevičius