Administracinė byla Nr. eA-680-492/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00289-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.10; 18.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinus skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. A., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. U., Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarei A. B., N. J., M. L., A. B., R. L. dėl administracinių aktų dalių dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą su prašymu: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 34S-121-(14.34.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. V.“; 2) panaikinti NŽT 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 17S-21-(14.17.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui (-tei) O. P.“; 3) panaikinti NŽT 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 17S-52-(14.17.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui (-tei) O. P.“; 4) pripažinti negaliojančiu dalį Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2-256, o būtent: 2 dalį – pagal kurią atsakovas V. A. paveldi 6107/9631 dalį žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3 dalį – pagal kurią atsakovas V. A. paveldi 0,5128 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 4 dalį – pagal kurią atsakovas V. A. paveldi 0,8075 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 5 dalį – pagal kurią atsakovas V. A. paveldi 1,5431 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 6 dalį – pagal kurią atsakovas V. A. paveldi 1,7899 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 7 dalį – pagal kurią atsakovas V. A. paveldi 0,7403 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 8 dalį – pagal kurią atsakovas V. A. paveldi 2,2030 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 11 dalį – pagal kurią atsakovas V. A. paveldi 2,1364 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 12 dalį – pagal kurią atsakovas V. A. paveldi 4,3541 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtintą papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-261; 6) taikyti restituciją natūra, grąžinant žemės sklypus: 1) 2,1364 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 0,7371 ha žemės sklypo ploto dalį iš bendro 0,9631 ha ploto sklypo kartu su Lietuvos Respublika (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 4,3541 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 4) 0,8664 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 5) 0,9639 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 6) 0,8075 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 7) 1,5431 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 8) 1,7899 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 9) 0,7403 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 10) 2,2030 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 11) 0,5128 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 7) įpareigoti atsakovą NŽT per teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises J. V. į 3,4085 ha žemės ir 0,6250 ha miško plotą bei O. P. į 2,70 ha žemės ir 0,6250 ha miško plotą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamus administraciniu aktus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje iš NŽT 2018 m. kovo 13 d. gautas raštas Nr. lSD-499-(9.12E.), kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkūrus nuosavybės teises J. V. bei O. P. į buvusio savininko J. V. Palangos mieste valdytą žemę. Patikrinus gautą informaciją, buvo nustatyti imperatyvių teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimai. Nustatyta, kad K. F. (J. V. duktė) Palangos miesto valdybai pateikė 1991 m. lapkričio 22 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste, nurodydama nuosavybės teisių atkūrimo būdą – susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. Vėliau kiti įpėdiniai: O. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)), J. V. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki mirties, nei pastarųjų turto paveldėtojas M. P., atskiro prašymo, kuriame jie būtų išreiškę arba pakeitę valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. – nebuvo pateikę. Gavęs NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. raštą Nr. 16SD- (14.16.104.)-471, M. P. 2012 m. NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą J. V. vardu ir O. P. vardu už jiems tenkančią neatkurtą buvusio žemės savininko J. V. valdytą žemę parengti išvadą dėl žemės išsikėlimo į Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) k.
3. NŽT Palangos skyriaus vedėjas 2012 m. birželio 29 d. patvirtino išvadas Nr. 16IP-41 (toliau – ir Išvada Nr. 16IP-41) ir Nr. 16IP-42 (toliau – ir Išvada Nr. 16IP-42) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurias O. P. (mirusi) ir J. V. (miręs) turi teisę atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančią buvusio žemės savininko J. V. valdytą žemę, mišką, kurie priskirti valstybės išperkamai žemei, miškui. Išvadose Nr. 16IP-41 ir Nr. 16IP-42 nurodyta, kad šių asmenų turto paveldėtojas pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį Vilniaus apskrities, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Išvados Nr. 16IP-41 ir Nr. 16IP-42 persiųstos NŽT Švenčionių skyriui. NŽT Švenčionių skyriuje gavus M. P. įgalioto asmens prašymus, Išvados Nr. 16IP-41 ir Nr. 16IP-42 buvo persiųstos NŽT Šilutės skyriui ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui.
4. NŽT Šilutės skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 17S-21-(14.17.3.) ir 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 17S-52-(14.17.3) O. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 9,0579 ha bendro ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), o NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 34S-121-(14.34.3) J. V. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 7,5966 ha bendrojo ploto žemės sklypus. NŽT priimtų sprendimų pagrindu įgytus žemės sklypus paveldėjo mirusiųjų pretendentų O. P. ir J. V. įstatyminis įpėdinis M. P., kuris testamentu jam grąžinamos žemės sklypus paliko V. A., šis juos valdo teisės pagal testamento liudijimą nuosavybės teise.
5. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Išvada Nr. 16IP-42 nebuvo galutinai realizuota, 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. TR-8438-(5.34.) persiuntė Švenčionių skyriui Išvados Nr. 16IP originalą tolesniam minėtos išvados realizavimui. Iki mirties nei O. P., nei J. V. nei M. P. valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kaimo gyvenamojoje vietovėje nepareiškė, žemę pageidavo susigrąžinti natūra. M. P. 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 28 d. prašymai gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietovėje, pateikti praleidus terminą nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusiai institucijai negali būti vertinami kaip sukeliantys teisinius padarinius, todėl NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 29 d. Išvada Nr. 16IP-41 bei Išvada Nr. 16IP-42 parengtos ir patvirtintos pažeidžiant tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.) nuostatų reikalavimus, t. y. kai pilietis iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nepareiškė valios gauti lygiavertį turėtajam žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
6. Pareiškėjo teigimu, valstybė neteko nuosavybės teisės į žemę, todėl, panaikinus skundžiamus administracinius aktus ir pripažinus negaliojančiais Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2-256 dalį ir papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-261, kuriuo grąžinamos žemės sklypai perėjo V. A., ir nenustačius priežasčių, dėl kurių ginčo žemės sklypai negalėtų būti sugrąžinti natūra, taikytina restitucija ir prašyme nurodyti 11 žemės ūkio paskirties žemės sklypų grąžintini valstybės nuosavybėn.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų. Ginčo atveju žemės sklypai perduoti nuosavybėn neatlygintinai asmenims, kurie tokios teisės neturėjo. Priėmus administracinius aktus, kurie pažeidžia imperatyvias teisės aktų normas ir reikalavimus, yra pažeistas viešasis interesas, kuris šiuo atveju pasireiškia skaidriu nuosavybės teisių atkūrimo proceso užtikrinimu bei tinkamu valstybės institucijų funkcijų vykdymu, priimant administracinius aktus pagal suteiktą kompetenciją. Pareiškėjo teigimu, jis į teismą kreipėsi nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. per vieną mėnesį nuo 2018 m. kovo 13 d. rašto Nr. lSD-499-(9.12E.) gavimo dienos.
8. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir NŽT atsiliepime su pareiškėjo prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti.
9. Atsakovai nurodė, kad turto nacionalizacija palietė didžiąją dalį visuomenės, todėl šių pasekmių pašalinimas, atkuriant nuosavybės teises, yra prioritetinis valstybės ir visos visuomenės interesas ir kad prokuroras pagrįstai reiškia reikalavimą dėl viešojo intereso gynimo. Atsakovai pripažino, kad institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, iki 2003 m. kovo 1 d. nėra informavusi pretendentų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, apie tai, kad žemė, kurią jie pageidauja susigrąžinti natūra, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, už kurią atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, ir neprašė informuoti apie kompensavimo būdą. Atsižvelgus į tai, kad O. P., J. V., M. P. nebuvo pakeitę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir iki 2012 m. vasario 1 d. šio būdo neparinko nei Klaipėdos apskrities viršininkas, nei NŽT, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuosavybės teisės J. V. į jam tenkančią buvusio žemės savininko J. V. valdytos žemės dalį galėjo būti atkuriamos už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais. NŽT Palangos skyriaus vedėjui 2012 m. birželio 29 d. patvirtinus išvadas Nr. 16IP-41 ir Nr. 16IP-42 ir jas realizuojant, buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos, dėl ko priimti šioje byloje skundžiami NŽT administraciniai aktai turi būti panaikinti ir valstybinė žemė grąžinta taikant restituciją.
10. Atsakovas V. A. atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas nurodė, kad prokurorai gina viešą interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Viešasis interesas turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Šiuo atveju pareiškėjas neįvardijo ir nekonkretizavo, kokio asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ar yra pažeisti ir kad nepateikė svarių argumentų, jog galimi nuosavybės atkūrimo proceso formalūs pažeidimai, už kuriuos atsakinga NŽT, buvo tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad jais kartu buvo pažeistas ir viešasis interesas. Pareiškėjo reikalavimai peržengia viešo intereso gynimo ribas, pažeidžia teisinio stabilumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Prašymus nagrinėjančios institucijos privalėjo iki 2003 m. kovo 1 d. raštu pasiūlyti piliečiams patikslinti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau to nepadarė. NŽT iki 2012 m. sausio 31 d. privalėjo parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau to irgi nepadarė. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Būtent NŽT tinkamas pareigos nevykdymas suponavo dabartinę situaciją, nes nebuvo sudarytos galimybės piliečiui laiku patikslinti valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo, tačiau tai buvo padaryta 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 28 d. prašymais. tokius prašymus atsakovas priėmė ir tenkino, nepadarant žalos viešajam interesui.
12. Atsakovas paaiškino, kad yra ūkininkas, kuris kooperuodamasis su kitais ūkininkais, yra sutaręs veiklas vykdyti laikinai mainantis žemės sklypais veiklai vykdyti, t. y. dalyje jo žemės sklypų žemės ūkio veiklas vykdo ir pasėlius deklaruoja kiti ūkininkai, o jis žemės ūkio veiklą vykdo ne tik jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, bet ir sklypuose, esančiuose arčiau jo ūkio centro ir/ar besiribojančiuose su jo žemės sklypais, kurie priklauso kitiems ūkininkams. Pritaikius restituciją natūra ir paėmus jam priklausančius žemės sklypus, taptų neįmanoma vykdyti susitarimų, dėl kurių nevykdymo neišvengiamai atsirastų žala ir nuostoliai ne tik jam, bet ir kitoms susitarimų šalims. Teismui yra suteikta diskrecija restitucijos netaikyti arba pakeisti restitucijos būdą, todėl teismui nusprendus, kad buvo pažeistos imperatyvios normos atkuriant nuosavybės teises, yra racionaliau restitucijos natūra netaikyti, tokiu būdu užtikrinant civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
13. Tretieji suinteresuoti asmenys A. B., R. L. ir M. L. atsiliepimuose su pareiškėjo prašymu sutiko.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. J. atsiliepime prašė nelaikyti jos trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 20 d. nebedirba NŽT Palangos skyriaus vedėja. Atstovaudama NŽT ir veikdama pagal NŽT direktoriaus suteiktą įgaliojimą pasirašė 2012 m. birželio 29 d. išvadas Nr. 16EP-41, Nr. 16IP-42.
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.
16. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl galbūt padarytų imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje siekia panaikinti galbūt neteisėtus viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus, kurie priimti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu ir kuriais galimai neteisėtai privatiems subjektams buvo perleista Lietuvos Respublikai priklausanti valstybinė žemė, sprendė, kad byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog prokuroras kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, todėl atsakovo V. A. argumentus dėl viešojo intereso nebuvimo pripažino nepagrįstais. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje iš NŽT 2018 m. kovo 13 d. gautas raštas Nr. 1SD-499-(9.12E.), kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkūrus nuosavybės teises J. V. ir O. P. į buvusio savininko J. V. Palangos mieste valdytą žemę. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2018 m. balandžio 13 d., nepraleisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.
17. Teismas, vertindamas ginčijamus NŽT 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 34S-121-(14.34.3), 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 17S-21-(14.17.3.), 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 17S-52-(14.17.3.), nustatė, kad: K. F. (J. V. duktė) Palangos miesto valdybai 1991 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste, nurodydama nuosavybės teisių atkūrimo būdą – susigrąžinti žemę natūra buvusioje vietoje. Prašyme buvo nurodyti įpėdiniai: O. P., J. V. ir kiti įpėdiniai – J. V., A. V. D., A. C., L. V.. M. P. 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 28 d. pateikus prašymus dėl išvados paruošimo ir žemės perkėlimo į kitą vietovę, NŽT Palangos skyriaus vedėjas 2012 m. birželio 29 d. patvirtino išvadas Nr. 16IP-41 ir Nr. 16IP-42 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Išvadose Nr. 16IP-41 ir Nr. 16IP-42 nurodyta, kad pastarųjų asmenų turto paveldėtojas (M. P.) pageidauja gauti žemės, miško sklypą Vilniaus apskrities, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. NŽT Šilutės skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 17S-21-(14.17.3.) ir 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 17S-52-(14.17.3) O. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 9,0579 ha bendro ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 34S-121-(14.34.3) J. V. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 7,5966 ha bendrojo ploto žemės sklypus.
18. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl pretendentų teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste. Ginčas kyla dėl to, jog negalint 1991 m. lapkričio 22 d. prašyme nurodytu būdu atkurti nuosavybės teises – žemę grąžinti natūra dėl valstybės išperkamos žemės ir pretendentams teisės aktų nustatytais terminais nepateikus prašymo dėl atkūrimo būdo pakeitimo, ar buvo galimas nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus.
19. Teismas analizavo Atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1057) nuostatas. Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. <...> Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir Nutarimo Nr. 1057) 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.), pagal kurį ir įgyvendinama minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata. Buvo nurodyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d.) nustatyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
20. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad pretendentai nustatytais terminais valios dėl atkūrimo būdo nepakeitė, o M. P. išreiškė valią, praleidęs Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) nustatytą terminą, nes teisių atkūrimo byloje Nr. 73 nėra duomenų apie tai, kad J. V. pretendentai atkurti nuosavybės teises iki 2003 m. balandžio 1 d. pateikė prašymus dėl būdo pakeitimo. Tačiau pareiškėjas nevertino aplinkybės, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 73 nėra duomenų apie tai, kad institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, iki 2003 m. kovo 1 d. neinformavo J. V. pretendentus, kad žemė, kurią jie pageidauja susigrąžinti natūra, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, ir kad nėra duomenų, jog pasiūlė informuoti apie prašomą kompensavimo būdą. Teismas nustatė, kad NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius tik 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 16SD- (14.16.104.)-471 informavo O. P. ir J. V. turto paveldėtoją M. P., taip pat ir kitus pretendentus, kad už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę gali būti atlyginta pinigais ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu piliečiai pageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui gali nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais. M. P., gavęs nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. raštą Nr. 16SD- (14.16.104.)-471, 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 28 d. prašė parengti išvadą ir žemę perkelti į kitą vietovę, t. y jis prašymais neišreiškė valios už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais.
21. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos ir iki 2003 m. kovo 1 d. neinformavo pretendentų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises, dėl galimybės patikslinti atkūrimo būdą, todėl negalint atkurti nuosavybės teises K. F. prašyme nurodytu būdu grąžinti žemę natūra buvusioje vietoje, J. V. pretendentai norimu būdu atkurti nuosavybės teises negalėjo dėl objektyvių priežasčių – dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų kaltės. Teismas sprendė, kad dėl šios priežasties toks institucijos neveikimas neturi sukelti neigiamų teisinių pasekmių kitų asmenų interesams. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 73 iki 2003 m. balandžio 1 d. nėra pateiktų pretendentų prašymų dėl valios pakeitimo, tačiau bylos medžiaga ir proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad nėra išlikusi visa originali nuosavybės teisių atkūrimo byla. Dėl šios priežasties iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos išlikusių fragmentų kopijų vienareikšmiškai negalima patvirtinti aplinkybės, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. pretendentai neteikė prašymų dėl valios pakeitimo, prašydami neatlygintinai perduoti lygiavertį žemės sklypą.
22. Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, analizavo gero valdymo principo svarbą, nurodydamas, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo, vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita.
23. Teismas nustatė, kad atsakovas V. A., valdantis nuosavybės teise ginčijamus žemės sklypus, yra ūkininkas, vykdo žemės ūkio veiklą ir jų panaudojimas yra suplanuotas ateityje. Atsakovas V. A. 2015 m. prisiėmė 5 metų įsipareigojimus ir visoje valdoje įsipareigojo vykdyti ekologinę žemės ūkio gamybą – ūkininkauti ekologiškai tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės srityse. Atsakovas kreipėsi dėl paramos veisliniams gyvuliams įsigyti, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2018 m. kovo 14 d. potvarkiu Nr. 4D-20. Atsakovui skirta 62 400 Eur parama ir jis įsipareigojo įsigyti papildomai 82 vnt. mėsinių galvijų, kuriems reikia pievų ganyti ir pašarams ruošti. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad administracinių aktų panaikinimas, paveldėjimo teisės liudijimo dalių panaikinimas ir sklypų grąžinimas valstybei neproporcingai ribotų sąžiningo įgijėjo V. A. teises, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimus ir iš sąžiningo nekilnojamojo turto įgijėjo V. A. išreikalauti žemės sklypus. Teismas nurodė, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Konvencijos saugomų teisių paneigimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018).
24. Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždrausta disponuoti atsakovui V. A. ir mirusio M. P. vardu nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypais: 1) 2,1364 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); 2) 0,7371 ha žemės sklypo ploto dalimi iš bendro 0,9631 ha ploto sklypo kartu su Lietuvos Respublika (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 4,3541 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); 4) 0,8664 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); 5) 0,9639 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); 6) 0,8075 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); 7) 1,5431 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); 8) 1,7899 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); 9) 0,7403 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); 10) 2,2030 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini); 11) 0,5128 ha žemės sklypu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. uždrausta šį turtą perleisti, nuomoti, įkeisti ar sudaryti kitus sandorius su šiuo nekilnojamuoju turtu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymą atmetus ir teismo sprendimui įsiteisėjus, reikalavimo užtikrinimo priemonės naikintinos.
III.
31. Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, tiek atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir NŽT.
32. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.
33. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, reikšmingas teisės aktų pažeidimams nustatyti, neteisingai įvertino byloje ištirtus įrodymus, todėl netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas netinkamai apibrėžė ginčo esmę, nurodydamas, jog buvo sprendžiama, ar buvo galimas nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus. Šiuo klausimu pareiškėjas pažymi, kad ginčas byloje yra ne dėl naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai, atkuriant nuosavybės teises, bet dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant asmenims nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį(-čius) turėtajam žemės sklypą(-us) kitoje vietovėje, pasibaigus teisės aktais nustatytam terminui tokiam nuosavybės teisių atkūrimo būdui taikyti ir įgyvendinti.
34. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių atkūrimą, veiksmų, pažymi, kad iki 2003 m. kovo 1 d. nebuvo nustatyta, jog natūrinė žemė, kurią K. F. 1991 m. lapkričio 22 d. prašyme nurodyti pretendentai ir pageidavo susigrąžinti natūra, būtų buvusi priskirta valstybės išperkamai žemei. Tą faktą patvirtina ir Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 73 esantys Klaipėdos apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrindžiantys aplinkybę, jog natūrinės žemės grąžinimas pretendentams prasidėjo nuo 2006 m. birželio 5 d. ir buvo vykdomas iki 2009 m. pabaigos. Todėl skundžiamame teismo sprendime esantys teiginiai, kad institucija iki 2003 m. kovo 1 d. turėjo informuoti pretendentus apie tai, kad žemė, kurią jie pageidauja susigrąžinti natūra, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Kitaip tariant, institucija galėjo užtikrinti 1991 m. lapkričio 22 d. prašyme nurodytiems pretendentams galimybę atkurti nuosavybės teises tame prašyme nurodytu būdu – natūra buvusioje vietoje – ir šią galimybę iki 2009 metų imtinai tinkamai realizavo. Nuosavybės teisės, grąžinant žemės sklypus natūra, 2006–2009 m. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais buvo atkurtos tiek O. P. bei J. V., tiek kitiems pretendentams į buvusio savininko J. V. žemę.
35. Teismas akcentavo Nutarimo Nr. 1057 3 punkte įtvirtintą atsakingos institucijos pareigą raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad K. F. 1991 m. lapkričio 22 d. prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, pageidaujant susigrąžinti žemę buvusioje vietoje, yra numatytas Atkūrimo įstatyme. Todėl ir šis teismo sprendime esantis argumentas netaikytinas ginčo klausimui.
36. Pareiškėjas akcentuoja, kad esminis teisės aktų pažeidimas, dėl kurio pareiškėjo prašyme nurodyti NŽT priimti sprendimai turi būti panaikinti, yra tas, jog po 2012 m. vasario 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, kuomet, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosavybės teisių atkūrimas buvo galimas tik atlyginant pinigais, NŽT Palangos skyriuje buvo parengtos ir patvirtintos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir šių išvadų pagrindu nurodytais NŽT sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 11 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, iš viso 16,6545 ha ploto. Institucija, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-471 informavo O. P. bei J. V. turto paveldėtoją M. P., kad tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas galimas tik atlyginant pinigais, tačiau 2012 m. kovo mėn. pati priėmė jo prašymus dėl išvadų parengimo. Realizuojant šias išvadas, buvo neteisėtai priimti pareiškėjo prašomi panaikinti NŽT sprendimai. Tai yra imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimai, kurie negali likti galioti.
37. Pareiškėjas nurodo, kad originali nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 73 buvo rasta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose (buvęs Palangos miesto apylinkės teismas) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-512-83/2010. Originali byla (1 tomas, 125 lapai) pateikiama prie apeliacinio skundo. Originalios nuosavybės teisių atkūrimo bylos nebuvimas teismui sukėlė pagrįstų abejonių ir dėl šios priežasties teismas sprendime konstatavo, kad iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos išlikusių fragmentų kopijų vienareikšmiškai negalima patvirtinti aplinkybės, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. pretendentai neteikė prašymų dėl valios pakeitimo, prašydami neatlygintinai perduoti lygiavertį žemės sklypą. Taigi, esant originaliai nuosavybės teisių atkūrimo bylai Nr. 73 (tiksliau jos daliai, kurios kopija buvo pateikta teismo posėdžio metu), konstatuotina, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. pretendentai prašymų dėl valios pakeitimo, prašydami neatlygintinai perduoti lygiavertį žemės sklypą, už nuosavybės teisų atkūrimą atsakingai institucijai neteikė.
38. Pareiškėjo teigimu tai, kad administracinių aktų panaikinimas, paveldėjimo teisės liudijimo dalių panaikinimas ir sklypų grąžinimas valstybei neproporcingai ribotų sąžiningo įgijėjo V. A. teises, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas pažymi, kad pagal teismui pateiktus dokumentus, nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad būtent ginčo sklypuose yra/bus/būtų vykdoma kokia nors ekologinė žemės ūkio gamyba. Priešingai, pagal atsakovo pateiktus dokumentus matyti, jog 45 vnt. galvijų bei 100 vnt. avių bandų adresas yra (duomenys neskelbtini) – tai teritorija niekaip nesusijusi su ginčo žemės sklypais. V. A. yra labai stambaus masto ūkininkas, jam nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra išsidėstę visos Lietuvos teritorijoje. Pagal teismui atsakovo pateiktus dokumentus matyti, kad 62 400 Eur parama V. A. yra skirta veisliniams gyvūnams įsigyti. Pareiškėjas sutinka, kad gyvuliams reikia pievų ganytis ir pašarams ruošti, tačiau V. A. turimi žemės sklypų mastai Šilutės r., kur yra derlingos užliejamos Nemuno pievos, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas turi pakankamai galimybių tinkamai realizuoti jam priklausančių ir ateityje įsigytinų gyvulių ekologišką priežiūrą bei auginimą kituose jo turimuose sklypuose.
39. Pareiškėjas nurodo, kad nuosavybės teisės O. P. bei J. V., perduodant jiems neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus, buvo atkurtos neteisėtai, nes negalėjo būti atkurtos, šie sklypai negalėjo pereiti trečiųjų asmenų nuosavybėn. Dėl šios priežasties turi būti panaikinti visi kiti, vėlesni, sandoriai ar priimti administraciniai aktai, susiję su ginčo turtiniais vienetais. Žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal testamentą paveldėjo atsakovas V. A.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 straipsnio 3 dalį, jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
40. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir pareiškėjo pareiškimą (prašymą) dėl viešojo intereso gynimo patenkinti.
41. Atsakovai palaiko atsiliepime į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad NŽT būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą galėjo parinkti iki 2012 m. vasario 1 d. J. V. (miręs) iki mirties, taip pat jo turto paveldėtojas M. P. nebuvo pakeitę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo, M. P. prašymą pateikė tik 2012 m. kovo 23 d.) ir iki 2012 m. vasario 1 d. šio būdo neparinko nei Klaipėdos apskrities viršininkas, nei NŽT, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl nuosavybės teisės J. V. į jam tenkančią buvusio žemės savininko J. V. valdytos žemės dalį galėjo būti atkuriamos už valstybės išperkamą žemę atlyginant tik pinigais. Atkūrimo įstatymas nenumato, kad galėtų būti atnaujinamas terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, šis terminas laikytinas naikinamuoju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinius aktus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija. Šiuo atveju NŽT Palangos skyriaus vedėjui 2012 m. birželio 29 d. patvirtinus išvadas Nr. 16IP-41 ir Nr. 16IP-42 ir jas realizuojant, buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos, ko pasekoje buvo priimti ginčijami NŽT administraciniai aktai, kurie privalo būti naikinami ir grąžinti valstybei, t. y. taikoma restitucija.
42. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime su atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir NŽT apeliaciniu skundu sutinka ir palaiko jame nurodytus argumentus.
43. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir NŽT atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu sutinka ir palaiko jame nurodytus argumentus.
44. Atsakovas V. A. atsiliepime su pareiškėjo ir kitų atsakovų apeliaciniais skundai nesutinka ir prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
45. Atsakovas akcentuoja, kad byla teisme pradėta ne savarankiškai NŽT ar prokuratūrai atskleidus pažeidimus žemės grąžinimo srityje, bet inicijuota politikų, kurie, galbūt viršydami savo įgaliojimus ir pažeisdami valdžių padalijimo principą, veikė kitų privačių interesų naudai (galbūt V. A. konkurentų ar asmenų, norinčių užvaldyti žemes). NŽT atliko ne vieną tyrimą dėl V. A. žemės įgijimo, tačiau pažeidimų nebuvo rasta. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat pažeidimų nenustatė, ikiteisminius tyrimus pradėti buvo atsisakyta nesant nusikaltimo sudėties. Ankstesni atlikti tyrimai, kuriuos Seimo narys nurodė kaip „tinkamai neįvertintus“ jau turėjo buvo žinomi pareiškėjui ir tai yra svarbu vertinant pareiškėjo kreipimosi į teismą terminus, kurie galbūt yra praleisti.
46. Nors pareiškėjas ir atsakovai laikosi pozicijos, kad nuosavybės teisė J. V. ir O. P. į buvusią žemės savininko J. V. valdytą žemę gali būti atkurta tik atlyginant pinigais, tačiau bylos medžiagoje yra daug dokumentų, kurie patvirtina, kad NŽT ir po 2012 m. vasario 1 d. sėkmingai parinkinėjo ir siūlė įvairiausius būdus atkurti pretendentams nuosavybę įskaitant – natūra žeme (ekvivalentu kitoje vietoje, mišku, pinigais) ir tokiu pačiu būdu, kaip ir V. A.. Be to, jau po 2012 m. vasario 1 d. atsakovas toje pačioje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 73 pagal pavėluotus 2016 m. pretendentų prašymus priėmė sprendimus atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai naujus žemės sklypus. Taigi, pareiškėjas ir NŽT elgiasi nesąžiningai, taiko dvigubus standartus – tariamai viešą interesą gina tik inicijuotą politiko. Tokia valstybės institucijų ir atskirų jos tarnautojų veikla nesuderinama su teisingumo principais.
47. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju NŽT visas savo veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes perkelia V. A.. Tiek pareiškėjas, tiek NŽT pripažįsta, kad V. A. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, procedūrinius pažeidimus atliko atsakovas NŽT. Atsakovas akcentuoja, kad NŽT priešingo teisei neveikimo pagrindu susidariusioje situacijoje negali nukentėti teisėti jo interesai, kai Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais būtų taikoma nuosavybės teisės atkūrimo atlyginant pinigais taisyklė. NŽT neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos ir iki 2003 m. kovo 1 d. neinformavo pretendentų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises, dėl galimybės patikslinti atkūrimo būdą, t. y. pretendentai norimu būdu atkurti nuosavybės teises negalėjo dėl objektyvių priežasčių – dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks institucijos neveikimas neturi sukelti neigiamų pasekmių kitų asmenų interesams. Pareiškėjas, remdamasis EŽTT praktika, nurodo, kad bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra, nes toks teisingos pusiausvyros siekis būdingas visai Europos žmogaus teisių teismo ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta.
48. Nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl V. A. žemės naudojimo ir restitucijos pasekmių, nurodo, kad jis dalyvauja įvairiose valstybės remiamose žemės ūkio programose ir vysto ekologinį ūkį, jo ūkį sudaro apsėjamos žemės ir ganyklos, turi 199 galvijus ir 99 avis, kurių prieaugis didės. Didžioji dalis valdomų žemės sklypų yra apsėta, žemė specialiai įdirbama ir juose auginamos ekologiškos kultūros, kita, mažesnė, dalis žemės sklypų, būtent kuriems prašoma taikyti restituciją, yra naudojama, kaip ganyklos ir skirtos pašarams auginti. Ariamas žemes pavertus ganyklomis, V. A. susilauktų sankcijų iš paramos teikėjų, dėl ekologinių kultūrų pasėlių sumažėjimo, o kitose vietose užauginti ekologiškus pašarus aplinkiniuose rajonuose neįmanoma, nes yra žemės trūkumas ekologiniam ūkiui vystyti. Atsakovo manymu, NŽT galbūt padaryti formalūs nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių aktų pažeidimai neturėtų būti vertinami, kaip pažeidžiantys imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl atsakovui negali sukelti tokių pasekmių, kaip turto restitucija natūra. Net ir teismui sprendžiant, kad buvo pažeistos imperatyvios normos atkuriant nuosavybės teises, racionaliau yra restitucijos natūra netaikyti, taip valstybei sutaupant pinigines lėšas, kurios būtų skirtos piniginei išmokai, o taip pat būtų užtikrinamas civilinių santykių stabilumas ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai.
49. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. atsiliepime su pareiškėjo ir atsakovų apeliaciniais skundais sutinka ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. J. atsiliepime su pareiškėjo ir atsakovų apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nuo 2015 m. spalio 20 d. nebedirba NŽT Palangos skyriaus vedėja, šiam skyriui vadovavo nuo 2006 m. balandžio 28 d. Atstovaudama NŽT ir veikdama pagal NŽT direktoriaus suteiktą įgaliojimą pasirašė 2012 m. birželio 29 d. išvadas Nr. 16EP-41, Nr. 16IP-42. Šias išvadas pasirašė tuo laikotarpiu, kai galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 3 punktas ir šiuo nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 10 punktas, kuriuose galiojo nuostata, kad, kai pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos pasirinktu būdu. Šio nutarimo 3 punktas buvo pakeistas, o tvarkos 10 punktas neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2013 m. gruodžio 18 d. priėmus nutarimą Nr. 1275, nors Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. lapkričio 10 d Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-1650 4 straipsnio 2 punkte buvo nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2012 m. vasario 1 d. parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
51. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pretendento atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisės pasirinkti atlyginimo už valstybės išperkamą turtą realizavimo teisiniai ir faktiniai pagrindai.
52. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Šioje byloje nagrinėjamas prašymas ginti viešą interesą, todėl teisėjų kolegija ją apeliacine tvarka nagrinėja neatsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais apibrėžtas ribas. Atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skunde nurodytas priežastis ir argumentus, teisėjų kolegija prideda prie nagrinėjamos bylos nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 73 (nutarties 37 p.).
53. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pretendentė K. F. (J. V. duktė) Palangos miesto valdybai pateikė 1991 m. lapkričio 22 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste, nurodydama nuosavybės teisių atkūrimo būdą – susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. Nei ji pati, nei jos įpėdiniai: O. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)), J. V. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki mirties, nei pastarųjų turto paveldėtojas M. P., prašymo, kuriame jie būtų išreiškę arba pakeitę valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. – nebuvo pateikę. Atsakovai pripažino, kad institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, iki 2003 m. kovo 1 d. nėra informavusi pretendentų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, apie tai, kad žemė, kurią jie pageidauja susigrąžinti natūra, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, už kurią atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, ir neprašė informuoti apie kompensavimo būdą. Iki 2012 m. vasario 1 d. šio būdo neparinko nei Klaipėdos apskrities viršininkas, nei NŽT.
54. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, byloje teigė, kad M. P. 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 28 d. prašymai gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietovėje, pateikti praleidus terminą nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusiai institucijai negali būti vertinami kaip sukeliantys teisinius padarinius, todėl NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 29 d. Išvada Nr. 16IP-41 bei Išvada Nr. 16IP-42 parengtos ir patvirtintos pažeidžiant tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.) nuostatų reikalavimus, t. y. kai pilietis iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nebuvo pareiškęs valios gauti lygiavertį turėtajam žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
55. Pareiškėjas savo prašymą grindžia Atkūrimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis pretendentų galimybes pareikšti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) buvo įtvirtinta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
56. Kita vertus, sprendžiant dėl asmens valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo tinkamo pareiškimo per nustatytus terminus, turi būti atsižvelgiama ir į kitas Atkūrimo įstatymo nuostatas, įtvirtinančias pareiškėjo galimybes pareikšti valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, jei nustatomos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios galimybes pareikšti tokią valią. Aptariamu aspektu yra aktualios Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdai (Atkūrimo įstatymo 4–8 str.) ir atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdai (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d.) yra tapatūs arba panašūs, tačiau asmens valios pareiškimas dėl jų pasirinkimo yra skirtingi teisiniai santykiai, reglamentuojami skirtingų teisės normų ir sąlygojami skirtingų faktinių aplinkybių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra siejamas ne su asmens valios pareiškimu per šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus, bet su faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis pretendento galimybes atkurti nuosavybės teises prašyme nurodytais būdais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje A-17-1095/2007 m., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį byloje eA-939-525/2017 m., 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį byloje Nr. eA-1894-415/2018 m., 2020 m. gegužės 6 d. nutartį byloje Nr. eA-509-492/2020).
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, patvirtinančios faktą, kad pretendentams (jų teisių perėmėjams) objektyviai nebus galimybių atkurti nuosavybės teisių natūra, yra esminės byloje sprendžiant dėl šių asmenų pareigos pasirinkti kitus atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus ir terminų, per kuriuos jis turi tokią valią pareikšti. Byloje pateikiami Klaipėdos apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos natūra turėtoje vietoje: 2006 gruodžio mėn. 29 d. sprendimu Nr. 1509, 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 2467, 2009 m. sausio 29 d. Nr. 2467, 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2678, 2006 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 1233, 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1504, 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 2465, 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2680, 2007 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 1707, kiekviename nurodant, kad nuosavybės teisės į likusį žemės plotą bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo būdą, bei 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr.16S-223 perduodant neatlygintinai naują 0,1671 ha kitos paskirties žemės sklypą ir 2015 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 16S-275 grąžinant natūra turėtoje vietoje, nurodant, kad nuosavybės teisės į likusį žemės plotą bus atkurtos vėliau (I t., b. l. 44–62). Šie sprendimai patvirtina nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemės sklypus natūra savininko turėtoje vietoje ilgą laiką – iki 2015 metų.
58. Atsižvelgdama į pastarąją aplinkybę, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus, kad pretendentams (jų teisių perėmėjams) po 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo galimybės pareikšti valią ir pasirinkti atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą, atmeta kaip neįrodytus. Pareiškėjas neįrodė, kad šie asmenys objektyviai žinojo, kokia dalis grąžintino nekilnojamojo turto yra valstybės išperkama, anksčiau, negu buvo apie tai jiems buvo pranešta. NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius tik 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 16SD- (14.16.104.)-471 informavo O. P. ir J. V. turto paveldėtoją M. P., taip pat ir kitus pretendentus, kad už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę gali būti atlyginta pinigais ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu piliečiai pageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui gali nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais (I t., b. l. 63). M. P. 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 28 d., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. raštą Nr. 16SD- (14.16.104.)-471, kreipėsi prašydamas parengti išvadą ir žemę perkelti į kitą vietovę, t. y. jis aiškiai pareiškė valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo ir nesutiko gauti atlyginimo pinigais. Duomenys apie valstybės išperkamo turto faktą ir mastą yra užfiksuoti NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 29 d. patvirtintose išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurias O. P. (mirusi) ir J. V. (miręs) turi teisę atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančią buvusio žemės savininko J. V. valdytą žemę, mišką, kurie priskirti valstybės išperkamai žemei, miškui: išvadoje Nr. 16IP-41 nurodyta, kad valstybės išperkama žemė 2,700 ha, tame skaičiuje miškas 0,6250 ha ir išvadoje Nr. 16IP-42 – valstybės išperkama žemė 3,4085 ha, tame skaičiuje miškas 0,6250 ha.
59. Pareiškėjui byloje neįrodžius aplinkybės, kuri yra esminė nustatant, kokios Atkūrimo įstatymo nuostatos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, t. y. kad pretendentams atkurti nuosavybės teises ar teisę atkurti nuosavybės teises paveldėjusiam M. P., būtų anksčiau pranešta, jog turtas, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkamas, todėl galimybių grąžinti žemę buvusioje vietoje (natūra), taip kaip buvo nurodyta K. F. prašyme, nėra, laikytina, kad M. P. prašymai 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 28 d. pateikti Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pagrindu. Jų pateikimui negali būti taikomi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (red., galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.) ribojimai, nes atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pasirinkimas yra nulemtas atitinkamų faktų (grąžintino turto išpirkimo), kurių konstatavimas nesusijęs su Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais.
60. Nustačius byloje aplinkybę, kad M. P. prašymai 2012 m. kovo 23 d. ir 2012 m. kovo 28 d. pateikti teisėtai, nėra pagrindo vertinti, kad byloje pareiškėjo ginčijami sprendimai atkurti nuosavybės teises priimti pažeidžiant imperatyvius Atkūrimo įstatymo reikalavimus, todėl prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 34S-121-(14.34.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. V.“, 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 17S-21-(14.17.3.) ir 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 17S-52-(14.17.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui (-tei) O. P.“ atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti reikalavimai yra išvestinio pobūdžio, kai nėra tenkinami pirmieji, šie taip pat atmestini.
61. Teisėjų kolegija, papildžiusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus išvadomis dėl pareiškėjo prašymo nepagrįstumo iš esmės, kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų neaptarinėja, nes tai neturėtų jokios reikšmės bylos rezultatui. Pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl šios kategorijos bylose inter alia (be kita ko) vertintinų restitucijos taikymo galimybių ir sąžiningo teisių įgijėjo interesų apsaugos, teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienos prokuroro pareiškimas, grindžiamas itin formaliai išaiškintos teisės normos nuostatų galbūt netinkamu taikymu, kai nėra atsižvelgiama į įstatymo tikslus, teisės akto sistemą, tikrąsias pretendento valios pareiškimą vienu ar kitu būdu nulėmusias priežastis, gali būti laikomas viešojo intereso gynimu. Ne mažiau reikšmingu viešuoju interesu laikytina ir pretendento teisių į nuosavybės teisių atkūrimą tinkamas įgyvendinimas bei su tuo susijusi teisėtų lūkesčių apsauga. Teismas pagrįstai akcentavo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į turtą, kuris nėra valstybės išimtinė nuosavybė, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Konvencijos saugomų teisių paneigimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018).
62. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad tenkinti pareiškėjo prašymą dėl viešojo intereso gynimo nėra faktinių nei teisinių pagrindų, apeliacinius skundus atmeta kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildžiusi jo motyvus argumentais dėl Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju, palieka nepakeistą.
63. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsakovas V. A. atsiliepime su apeliaciniais skundais nesutiko ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo ir kitų atsakovų apeliacinius skundus atmetus, atsakovas V. A. įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą, tačiau jis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl, vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė