Administracinė byla Nr. AS-554-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00033-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą dėl operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas D. D. 2016 m. vasario 8 d. skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2016 m. sausio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (42.72)FR1042-36 (toliau – ir Pažyma).

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Įvertinęs skundą teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su operatyviu patikrinimu, kurį 2015 m. lapkričio 4 d. – 2016 m. sausio 6 d. atliko Panevėžio AVMI, siekdama patikrinti teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Teismas padarė išvadą, kad pažymoje mokesčių administratorius konstatavo faktus apie pareiškėjo darbinę veiklą, gautas paskolas, negrąžintų paskolų likučius, sandorių sudarymą ir kt. Skundžiamame dokumente mokesčių administratorius nėra suformulavęs pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui, jokių privalomų vykdyti nurodymų. Atsižvelgę į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundžiama Pažyma negali įtakoti pareiškėjo teisių ir pareigų, todėl reikalavimas ją panaikinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teismas pažymėjo, kad tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai bei mokesčių administratoriaus aktų ir veiksmų įtaka akto (sprendimo), galinčio būti administracinės bylos ginčo dalyku, teisėtumui galės būti pateikiami nagrinėjant administracinę bylą, kuri galės būti pradėta pagal pareiškėjo skundą dėl mokesčių administratoriaus vėliau priimtų privalomų ir teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančių administracinių sprendimų.

II.

Pareiškėjas D. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde nurodoma, kad vadovaujantis Pažyma yra priimtas sprendimas ir S. L. priskaičiuoti mokesčiai, baudos ir delspinigiai. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 144, 146 straipsniais, ABTĮ 33 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsniu ir teigia, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, todėl teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo, nepagrįstai suvaržė jo teisę kreiptis teisminės gynybos. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pažyma nesukėlė jam pasekmių, neįtakojo jo teisių ir pareigų. Pareiškėjas teigia, kad Pažyma sukėlė teisines pasekmes, nes buvo priimtas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (36.9)FR0682-190 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo papildomai apskaičiuota 9 189,64 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) skola, 918 Eur GPM bauda, vadovaujantis Pažyma išsiųstas 2016 m. balandžio 13 d. pranešimas ir pasisakyta dėl pareiškėjo teisių, kylančių iš vekselio, apimties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. D. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinės vadovaudamasi iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas minėtą nuostatą, taip pat ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1238/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21; 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011, ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261 -69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011).

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti operatyvaus patikrinimo pažymą. Šiame dokumente mokesčių administratorius, atlikęs operatyvų patikrinimą, konstatavo faktus apie pareiškėjo darbinę veiklą, gautas paskolas, negrąžintų paskolų likučius, sandorių sudarymą ir kt., bei padarė išvadą dėl pareiškėjo finansinių galimybių suteikti paskolą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2341/2011 buvo suformuluota pozicija, kad aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011).

Vadovaujantis aktualia bei dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, savarankišku administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti mokesčių administratoriaus surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nėra nustatyta kokių nors mokesčių administratoriaus patvarkymų, privalomų nurodymų, nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, ir kuri laikytina teisinių pasekmių nesukeliančiu dokumentu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS442-533/2010; 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-469/2012; 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-995-662/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-233-556/2016).

Kaip buvo pažymėta, Pažymoje yra užfiksuotos tam tikros mokesčių administratoriaus atlikus operatyvų patikrinimą nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos išvados dėl pareiškėjo finansinių galimybių suteikti paskolą S. L., dėl kurios ir buvo atliekamas mokestinis tyrimas ir priimtas konkrečiais teisines pasekmes sukeliantis Panevėžio AVMI 2016 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (36.9)FR0682-190 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 30–39). Įvertinusi Pažymos turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Pažymoje pareiškėjui nėra suformuluoti patvarkymai ar privalomi nurodymai, nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pats mokestinis tyrimas, kurio rezultatai įforminti Panevėžio AVMI 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu, buvo atliekamas ne pareiškėjo, o kito asmens – S. L., atžvilgiu, todėl tik jai nusprendus kreiptis į teismą dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais jai nustatytos mokestinės prievolės, bus galima pateikti argumentus dėl Pažymoje užfiksuotų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų teisingumo.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti Pažymos, kuri iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, apskundimo galimybės, nei, kad nurodyta anksčiau aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindo šioje byloje nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nenagrinėtinas teisme ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. D. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Irmantas Jarukaitis

                                                                      Vaida Urmonaitė-Maculevičienė