Civilinė byla Nr. 3K-3-66/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 52.2; 52.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir
Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Damava“ kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. liepos 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
UAB „Damava“ ieškinį atsakovei R. E. C. dėl
įsiskolinimo pagal rangos sutartį priteisimo ir atsakovės R. E. C.
priešieškinį ieškovui UAB „Damava“ dėl sutarties nutraukimo ir pinigų
grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo
esmė
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 31 566,17 Lt įsiskolinimą
pagal rangos sutartį. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2003 m. sausio 29 d.
sudarė rangos sutartį dėl atsakovei priklausančio namo stogo uždengimo
nendrėmis darbų. Atsakovei neatvykus priimti darbų, 2003 m. lapkričio 27 d.
buvo surašytas vienašalis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame
konstatuota, kad darbai atlikti tinkamai, neatliktų darbų suma – 2550 Lt, šiuos
darbus technologiškai tikslinga atlikti pabaigus namo statybos darbus, kuriuos
turi atlikti ne ieškovas UAB „Damava“. Atsakovė už atliktus darbus skolinga 31
566,17 Lt.
Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti 2003 m. sausio 7 d. ir 2003 m.
sausio 29 d. sudarytas rangos sutartis, priteisti iš ieškovo jos sumokėtą 40
000 Lt avansą, ieškovui grąžinti panaudotas statybines medžiagas, pripažinti
negaliojančiu 2003 m. lapkričio 27 d. vienašalį atliktų darbų
priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė nurodė, kad sprendžiant ginčą turi būti
vadovaujamasi ne 2003 m. sausio 29 d. sutartimi, o 2003 m. sausio 7 d.
sutartimi, sudaryta 2003 m. kovo 3 d. apsikeitus sutarties tekstais faksimiliu
būdu. Atsakovė nurodė, kad ieškovas netinkamai atliko jam pavestus darbus,
atliktų darbų neperdavė, tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, todėl ji
turi teisę atsisakyti nuo sutarties, nes negavo to, ko tikėjosi iš sutarties.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2004 m. spalio 7 d.
sprendimu patenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovui iš atsakovės 31 266,17 Lt
įsiskolinimo, kitą ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas
nurodė, kad šalių teisiniams santykiams taikytina 2003 m. sausio 29 d.
sutartis. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo uždengtas
stogas iš esmės gali atlikti savo funkcijas pagal tiesioginę paskirtį ir
atitinka STR 2.05.02:2001 reikalavimus. Teismas nurodė, kad negalima daryti
vienareikšmės išvados, jog stogas atitinka visus sutarties reikalavimus, nes
byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, koks yra stogo dangos storis ir
plotas. Teismo nuomone, net ir nustačius, kad dangos storis yra plonesnis nei
susitarė šalys, šis trūkumas yra ištaisomas, kaip ir kiti trūkumai, nurodyti
priėmimo-perdavimo akte ar atsakovės pretenzijose, todėl nėra pagrindo
konstatuoti, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį (CK 6.217 straipsnio 2
dalis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji negavo pagal
sutartį to, ko tikėjosi. Kadangi šalių sudaryta statybos rangos sutartis,
kuriai taikomos CK 6 knygos XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio normos, tai šiems
santykiams negali būti taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės
normos. Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė CK 6.694 straipsnio reikalavimus,
nes nesiėmė jokių veiksmų darbų priėmimui organizuoti, todėl nėra pagrindo
pripažinti negaliojančiu 2003 m. lapkričio 27 d. vienašalį atliktų darbų
priėmimo-perdavimo aktą. Teismas, nustatęs, kad neatliktų darbų vertė yra 2850
Lt ir kad atsakovė neįvykdė CK 6.687 straipsnyje ir sutarties 3.4 punkte
nurodytos pareigos sumokėti už atliktus darbus, priteisė ieškovui už atliktus
darbus 31 266,17 Lt sumą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2006 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovės apeliacinį skundą tenkino, panaikino
Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimą ir
priėmė naują: ieškovo ieškinį atmetė; atsakovės priešieškinį tenkino – nutraukė
2003 m. sausio 29 d. sudarytą rangos sutartį, pripažino negaliojančiu
2003 m. lapkričio 27 d. vienašalį atliktų darbų priėmimo-perdavimo
aktą ir priteisė iš ieškovo atsakovei 40 000 Lt; grąžino ieškovui
pagal 2003 m. sausio 29 d. rangos sutartį panaudotas statybines medžiagas.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais,
kad ginčas sprendžiamas taikant 2003 m. sausio 29 d. sutarties
sąlygas. Kolegija nurodė, kad šalys 2003 m. sausio 29 d. sudarė
rangos sutartį dėl atsakovei priklausančio namo stogo uždengimo nendrėmis
darbų. Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo per 3 dienas nuo darbų pabaigos
darbus priimti ir už juos sumokėti 74 116,17 Lt. Ieškovas teigia, kad
darbai pagal sutartį buvo atlikti laiku, tačiau atsakovė nepagrįstai vengė
juos priimti, todėl 2003 m. lapkričio 27 d. buvo surašytas vienašalis atliktų
darbų priėmimo-perdavimo aktas ir konstatuota, kad darbai atlikti tinkamai.
Ieškovas nustatė, kad neatliktų darbų suma – 2550 Lt, ir nurodė, kad šiuos
darbus tikslinga atlikti pabaigus namo statybos darbus, kuriuos vykdo ne
ieškovas. Ieškovo teigimu, atsakovė liko skolinga 31 566,17 Lt.
Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir
atmesdamas priešinį ieškinį, iš esmės rėmėsi CK 6.662 straipsniu, pagal kurį
pareiga organizuoti darbų priėmimą tenka užsakovui. Kolegija, remdamasi
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nurodė, kad tarp sutarties šalių
susiklostė ne statybos ranga, kurią reglamentuoja CK 6.681-6.699 straipsniai,
bet vartojimo ranga, kuri skirtingai reglamentuoja užsakovo ir rangovo
santykius, suteikia rangovui, kaip silpnesnei vartojimo santykių šaliai,
padidintas garantijas, kurių pažeidimas turi viešąjį interesą. Ginčo šalių
pasirašytos 2003 m. sausio 29 d. sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad darbų
pridavimo aktas pasirašomas užbaigus stogo dengimo darbus ir išmatavus
paviršinį stogo dangos plotą, pagal kurį perskaičiuojama projektinė darbų
sąmata. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog rangovas visų darbų pagal
sutartį neatliko, dalis darbų yra su trūkumais, praleistas galutinis darbų
atlikimo terminas, o stogo dangos plotas nenustatytas, tačiau pripažino, kad
atsakovė, kaip užsakovė, privalėjo tokius darbus priimti ir sumokėti už juos
sutartą kainą. Kolegija su tokia išvada nesutiko, nurodydama, kad teismas
neatsižvelgė į užsakovės teises ir garantijas, nustatytas CK 6.673 straipsnio 2
dalyje, 6.674 straipsnio 2 dalyje, t. y. galimybę, esant įstatymo
numatytoms sąlygoms, nutraukti sutartį. Kolegijos nuomone, pirmosios
instancijos teismas šiuo atveju visiškai nepagrįstai perkėlė viso darbų
rezultato, kuris dar nebuvo pasiektas, priėmimo organizavimo pareigą atsakovei,
taip pat nepagrįstai atsisakė vertinti 2003 m. lapkričio 27d. vienašalio
atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto teisėtumą. Kolegija, atsižvelgdama į tai,
kad ieškovas faktiškai pripažino, jog neatliko visų darbų, praleido jų atlikimo
terminą, nenustatė stogo ploto, padarė išvadą, kad 2003 m. lapkričio 27 d.
atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas surašytas netesėtai, taip pat
nepagrįstai jo pagrindu reikalaujama priteisti už atliktus darbus. CK normose,
reglamentuojančiose vartojimo rangos teisinius santykius, nustatytas tik vienas
atvejis, kai užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus
darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. jei dėl rangovo
pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis
atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje
(CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę gauti išsamią informaciją apie
parduodamą prekę ar paslaugą. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos
išvadoje nurodyta, kad ieškovas vartotojams suteikia tik bendro pobūdžio
informaciją, nenurodoma kita informacija apie dangos įrengimo rūšis,
atsižvelgiant į statinio paskirties reikalavimus. Ieškovas pagal 2003 m. sausio
29 d. sutartį įsipareigojo atsakovei uždengti namo stogą nendrėmis pagal
užsakovo pateiktą dokumentaciją, todėl vykdydamas sutartį privalėjo atlikti
darbus pagal įmonės patvirtintų statybos taisyklių reikalavimus ir vadovautis
Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1-3 punktų ir kitomis nuostatomis.
Kolegija nurodė, kad faktiškai ieškovas darbus atliko nesant patvirtintų
taisyklių ir aiškios nendrinių stogų dengimo technologijos, o nendres uždėjo
ant netinkamai atlikto stogo grebėstavimo, nepriėmęs statybvietės ir
neįvertinęs atliktų darbų baigtumo, neinformavo užsakovo apie esamus trūkumus,
nesustabdė darbų dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui.
Tai daryti ieškovą įpareigoja Statybos įstatymas ir CK normos,
reglamentuojančios rangos sutarties vykdymą. Kolegija nurodė, kad ieškovas UAB
„Damava“ užsiima ūkine-komercine veikla, todėl jam taikomi griežtesni
reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni
atsakomybės už savo veiklą standartai. Kolegija, remdamasi 2003 m. rugsėjo 23
d. dalinės ekspertizės aktu ir 2003 m. gruodžio 5 d. defektinio apžiūros akto
išvada, nustatė, kad vietomis nendrinės dangos storis yra mažesnis nei 30 cm,
nustatyti stogo konstrukcijos ir kiti trūkumai. Kolegija atmetė ieškovo
argumentus, kad jis tinkamai vykdė sutartį, o darbai liko neužbaigti dėl
atsakovės kaltės, kaip nepagrįstus, nes ieškovas sutartį sudarė ir darbus
atliko netinkamai vykdydamas rangovo funkcijas, nesilaikydamas įstatymų reikalavimų.
Pakartotinės dalinės techninės ekspertizės 2005 m. balandžio 26 d. išvadose
taip pat nurodyta, kad stogo konstrukcija neatitinka projekto, būklė yra
kritiška ir būtina atlikti laikančiųjų konstrukcijų kapitalinį remontą, nuimti
nendrių dangą ir uždėti ne mažiau kaip 35 cm storio. Kolegija nurodė, kad
faktiškai dabartinė stogo būklė yra dar blogesnė, nes po išvadų pateikimo
praėjo dar daugiau metų laiko, tai rodo ir atsakovės atstovo pateiktos
nuotraukos. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog darbai buvo
atlikti tinkamai, o dabartinė statinio būklė atsirado ne dėl jo kaltės (CPK 178
straipsnis). Kolegija padarė išvadą, kad dėl rangovo pateiktos informacijos
nepakankamumo, projektinės dokumentacijos nesilaikymo atliekant darbus ant netinkamos
konstrukcijos stogo ir užsakovo neinformavimo apie stogo konstrukcijos trūkumus
atsakovė pagal esamo stogo savybes faktiškai negavo tai, ką turėjo omenyje
sudarydama sutartį.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas UAB „Damava“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 25 d. sprendimą ir
palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. sprendimą. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovė
priešieškiniu prašė teismo rangos sutartį nutraukti ir šį reikalavimą grindė CK
6.680 ir 6.334 straipsniais, nurodydama keletą trūkumų, dėl kurių, jos manymu,
stogas yra netinkamos kokybės: nėra antikondensacinės plėvelės; stogas uždėtas
ne pagal olandišką technologiją ir yra neišvaizdus; neuždėtos molinės čerpės
ant dūmtraukių ir palangių; stogo dangos storis yra 3 cm plonesnis. Iš esmės
tokį patį faktinį ir teisinį pagrindą atsakovė nurodė ir apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį, vadovavosi CK 6.674
straipsniu ir nenagrinėjo atsakovės nurodytų trūkumų, t. y. netyrė
priešieškinyje ir apeliaciniame skunde suformuluoto faktinio pagrindo ir padarė
visai kitas išvadas - kad ieškovas: nesuteikė atsakovei būtinos informacijos;
darbus atliko neturėdamas statybos taisyklių; darbus pradėjo, nepriėmęs pagal
aktą stogo konstrukcijos; neinformavo atsakovės apie netinkamai atliktus stogo
grebėstavimo darbus ir nendres uždėjo ant netinkamai įrengto stogo pakloto.
Visų šių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo ir dėl to nereiškė jokių pretenzijų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išėjimas už apeliacinio skundo
ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo
sprendimą dėl aplinkybių ir įstatymo taikymo pažeidimų, kuriais apeliaciniame
skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio
skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-210/2001). Apeliacinės instancijos teismas, nesant CPK 320 straipsnio 2
dalyje nurodytų pagrindų, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Teismas pažeidė ne tik CPK 320 straipsnio reikalavimus, bet ir esminius
civilinio proceso principus: asmenų lygybės (CPK 6 straipsnis), rungimosi (CPK
12 straipsnis), dispozityvumo (CPK 13 straipsnis), lygiateisiškumo (CPK 17
straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui pažeidus CPK 320 straipsnį, iš
ieškovo buvo atimta teisė į tinkamą teisinę gynybą – jis neturėjo galimybių
tinkamai pasiruošti bylai ir pateikti įrodymus ir argumentus dėl apeliacinio
teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos
teisme nebuvo nagrinėjamos.
2.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.674 straipsnį. Vartotojas
turi CK 6.674 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę nutraukti sutartį, jeigu
rangovas suteikė vartotojui netikslią ar neišsamią informaciją ir dėl to
vartotojas negavo to, ką turėjo omenyje. Tik esant šių sąlygų visetui,
vartotojas gali nutraukti sutartį neapmokėdamas rangovui už atliktus darbus.
Taikant CK 6.674 straipsnį būtina išsiaiškinti: ką turėjo omenyje vartotojas,
t. y. dėl ko buvo sudaryta sutartis (sutarties dalykas); kokia yra
protingai būtina ir pakankama informacija vartotojui, kokios apimties ir kokio
masto turi būti suteikiama informacija atliekant tam tikrus darbus; kokios
apimties informacija nebuvo suteikta vartotojui; kaip rangovas įvykdė sutartį,
t. y. ką gavo užsakovas, ar tą jis turėjo omenyje, ar atlikti darbai
atitinka sutarties dalyką. Tik ištyrus visas šias aplinkybes ir padarius
išvadas, teismas gali taikyti CK 6.674 straipsnį ir ginti vartotoją
nutraukdamas rangos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tik
aplinkybes, kaip buvo įvykdyta sutartis, tačiau kitų aplinkybių nenagrinėjo.
Teismas, nemotyvuodamas savo išvados, sprendime nurodė, kad nebuvo suteikta
atsakovei informacija apie nendrinės dangos įrengimo rūšis. Tačiau ši informacija
yra detaliai aprašyta įmonės viešai platinamoje medžiagoje, be to, įmonė
naudoja vieninteles nendrinės dangos įrengimo rūšį ir technologiją, nes kitokių
nėra. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi išvada Nacionalinės vartotojų
teisių apsaugos tarybos, kuri pagal savo nuostatus neturi kompetencijos teikti
tokią išvadą. Be to, ši išvada teismui neprivaloma, neturi iš anksto nustatytos
galios (CPK 49, 185 straipsniai) ir turėjo būti vertinama pagal CPK taisykles
su kitais įrodymais. Atsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų ir nėra jokio
ginčo šioje byloje dėl informacijos pateikimo. Nutraukti sutartį galima tik
išskirtiniais atvejais, kai bylos duomenys nenuginčijamai ir neabejotinai
leidžia daryti išvadą, kad būtent tokiu būdu, nustatytu CK 6.674 straipsnyje,
reikia ginti vartotoją. Be to, teismas turėjo padaryti išvadą, kad tik toks
vartotojo gynimo būdas apgins jo teises ir interesus. Sutarties nutraukimas,
neapmokant už darbus, kai visi darbai yra atlikti (išskyrus smulkius ir
neesminius darbus), akivaizdžiai padaro ieškovui didelę turtinę žalą. Taikyti
CK 6.674 straipsnį galima tik tuo atveju, jeigu vartotojas negauna tokio daikto
ar tokių paslaugų, kokių tikėjosi, t. y. daiktas ar paslaugos iš esmės
neatitinka savo savybių. Šiuo atveju teismas turėjo konstatuoti, kad uždengtas
stogas yra su esminiais trūkumais ir iš esmės negali atlikti savo funkcijų.
Nepadarius tokios išvados, teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.674
straipsnio. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad uždengtas stogas yra su
esminiais trūkumais ir iš esmės negali atlikti savo funkcijų.
3.
Apeliacinis teismas priimdamas naują sprendimą padarė išvadą, kad ieškovas:
darbus atliko neturėdamas statybos taisyklių; prieš pradedant darbus stogas
nebuvo priimtas-perduotas pagal aktą; nesustabdė darbus ir neinformavo
atsakovės apie netinkamai įrengtą stogo paklotą. Teisės aktuose nustatytas
vienintelis atvejis, kai statybos taisyklės yra privalomos – statant ypatingus
statinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalis; STR
1.02.07:2004 39.9 punktas). Gyvenamasis namas nėra priskiriamas prie ypatingų
statinių (STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“). Taigi statant atsakovės
gyvenamąjį namą statybos taisyklės nebuvo privalomos. Byloje yra pateiktas
statinio žurnalas, kuriame yra 2003 m. vasario 28 d. stogo konstrukcijos
tvirtinimo ir jo mazgų patikrinimo aktas, pagal kurį rangovas UAB „Molėtiškiai“
(stogo paklotą įrengusi įmonė) ir statinio techninę priežiūrą vykdęs statybos specialistas
(atstovaujantis atsakovei) priėmė–perdavė stogą nendrėmis uždengti. Teismas šio
įrodymo neištyrė ir neįvertino pagal CPK nustatytas taisykles. Šalys sudarė
rangos sutartį dėl stogo uždengimo nendrėmis. Stogo paklotą įrenginėjo kitas
rangovas – UAB „Molėtiškiai“. Ieškovas stogo pakloto įrenginėjimo darbų
neatlieka, neturi nei patirties, nei žinių. Stogo pakloto, t. y.
konstrukcijos statymo, darbai yra gana sudėtingi, ir tai gali atlikti tik šia
veikla užsiimantis rangovas. Statinio žurnale yra nurodyta, kad atlikti stogo
pakloto darbai patikrinti komisijos ir surašytas paslepiamųjų darbų patikrinimo
aktas Nr. 4, nurodant, kad darbai atlikti tinkamai ir leidžiama vykdyti
tolimesnius darbus: stogą užkloti nendrėmis. Apeliacinės instancijos teismo išvada,
kad ieškovas turėjo atlikti eksperto pareigas, t. y. patikrinti kito
rangovo atliktus darbus, juos įvertinti, nepagrįsta. Pagal teisės aktus tokią
pareigą ir teisę turi statybos priežiūrą vykdantis asmuo, tačiau ne ieškovas.
Iš esmės teismas statybos priežiūros funkcijas ir pareigas perkėlė ieškovui.
Klodamas stogą ieškovas jokių trūkumų nepastebėjo. Rangovas atsako tik už savo
atliktus darbus ir negali atsakyti už kitą rangovą. Taigi teismas įtvirtino
ieškovo atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus.
4.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad stogo konstrukcija (paklotas)
yra atlikta netinkamai. Stogo pakloto darbus atlikinėjo kitas rangovas - UAB
„Molėtiškiai“, ir šiuo metu tarp atsakovės ir UAB „Molėtiškiai“ yra kilęs
ginčas dėl šių darbų (byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme). Teismas
prieš spręsdamas dėl stogo pakloto (konstrukcijos) kokybės turėjo pareigą
sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2000).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 25 d.
sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas
tokiais argumentais:
1. Atsakovė kaip pagrindinius trūkumus visuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu įvardijo antikondensacinės plėvelės neuždėjimą,
neišvaizdumą bei olandišką technologiją. Atsakovės priešieškinyje
nurodomas CK 6.674 straipsnis, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovės
priešieškinio nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas neperžengė apeliacinio skundo ribų. Be
to, tiek atsakovė, tiek ir atsakovės
atstovas visuose procesiniuose dokumentuose nurodė ne vien antikondensacinės
plėvelės po nendrėmis nebuvimą ar stogo dangos storio neatitikimą, bet stogo
uždengimo nendrėmis trūkumų visetą – ieškovas, dengdamas atsakovės gyvenamojo
namo stogą nendrėmis, nesivadovavo Statinių
konstrukcijos ir stogų reglamento IV skyriuje 42 punkte įtvirtintu
reikalavimu, t. y. stogai turi būti atsparūs galimam eksploatacijos
poveikiui ir statomi taip, kad tenkintų esminius
statinio reikalavimus, o po ieškovo atlikto gyvenamojo namo uždengimo
nendrėmis į pastato konstrukciją patenka drėgmė, nes nuo stogo nubėgantis
vanduo tiesiogiai veikia pastato sienas ir
pamatus. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai.
2. Kasatoriaus argumentai dėl
netinkamo CK 6.674 straipsnio taikymo nepagrįsti. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, 2005 m. gruodžio 14 d. išnagrinėjęs atsakovės kasacinį skundą ir priėmęs atitinkamą
nutartį, konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę ne statybos rangos, bet vartojimo rangos teisiniai santykiai, kurie skirtingai reglamentuoja
užsakovo ir rangovo santykius ir suteikia užsakovui, kaip silpnesnei vartojimo santykių šaliai,
padidintas garantijas, kurių pažeidimas turi viešąjį interesą, taip pat
pabrėžė, kad vartotojo teisių gynimas turi viešąjį interesą ir valstybė šiuo atveju turi būti aktyvi,
užtikrinant šių teisių gynimo efektyvumą. Nagrinėjamoje byloje taikytina CK 6.674 straipsnio 2 dalis, nes specialistai nustatė, kad stogas neatitinka esminių
reikalavimų.
3. Atsakovė, vykdydama
CPK 178 straipsnyje įtvirtintą pareigą, pateikė rašytinius įrodymus,
pagrindžiančius jos reikalavimus: 2003 m. rugsėjo 23 d. dalinės
techninės ekspertizės aktą; 2003 m. gruodžio 5 d. defektinį apžiūros aktą; 2005
m. balandžio 26 d. pakartotinės dalinės
techninės ekspertizės aktą; nuotraukas. Be to, CPK 212 straipsnyje įtvirtinta, kad ne šalys, o teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turi ne pareigą, o
teisę skirti ekspertizę. Teismas,
nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atsakovės
atstovui prašant užtikrino Nacionalinės
vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos dalyvavimą. Ši
institucija pateikė išvadą šioje byloje.
4. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagal
sutartį įsipareigojo atsakovei uždengti namo stogą nendrėmis pagal
užsakovo pateiktą dokumentaciją, todėl vykdydamas sutartį privalėjo atlikti darbus pagal įmonės patvirtintų statybos taisyklių
reikalavimus ir vadovaudamasis Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1-3
punktų, taip pat kitomis nuostatomis; faktiškai ieškovas darbus atliko nesant patvirtintų taisyklių ir aiškios
nendrinių stogų dengimo technologijos. Ši teismo išvada reiškia, kad rangovas šiuo atveju privalėjo vykdyti darbus
pagal statinio projektą, vadovautis įstatymais,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, normatyviniais statybos
techniniais dokumentais.
5. Kasaciniame skunde nurodyta
civilinė byla, kurioje sprendžiamas ginčas tarp UAB „Molėtiškiai“ ir atsakovės,
sustabdyta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 28 d. nutartimi iki bus išnagrinėta apeliacine tvarka ši civilinė byla.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Šalys 2003 m.
sausio 29 d. sudarė rangos sutartį dėl atsakovei priklausančio namo stogo
uždengimo nendrėmis darbų. Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo per 3 dienas nuo
darbų pabaigos darbus priimti ir už juos sumokėti 74 116,17 Lt. 2003
m. lapkričio 27 d. ieškovas surašė vienašalį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą,
kuriame konstatuota, kad darbai atlikti tinkamai, nurodant, kad neatliktų darbų
suma – 2550 Lt, tačiau šiuos darbus tikslinga atlikti pabaigus namo statybos
darbus, kuriuos vykdo ne ieškovas.
V. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje vyksta
ginčas dėl rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir
aiškinimo, tai yra teisės taikymo klausimai, todėl teisėjų kolegija dėl jų
pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Byloje
nustatyta, kad ginčo šalys 2003 m. sausio 23 d. sudarė rangos sutartį ir šios
sutarties objektas – stogo dengimas nendrėmis (T. 1, b. l. 9). Pagal šią
sutartį rangovas (ieškovas) įsipareigojo savo paruoštomis nendrėmis pagal
užsakovo (atsakovės) pateiktą projektinę dokumentaciją uždengti namo stogą. Sutarties
objekto kaina nustatoma pagal šalių suderintą projektinę sąmatą, kuri yra
neatskiriama šios sutarties dalis (rangos sutarties 1.1, 2.1.1, 3.1 punktai).
Šios rangos sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad, užbaigus stogo dengimo darbus
ir išmatavus paviršinį stogo dangos plotą, yra perskaičiuojama projektinė darbų
sąmata ir pasirašomas darbų pridavimo aktas, kuriuo remiantis yra
apskaičiuojama galutinė darbų apmokėjimo suma.
Kilus ginčui dėl
apmokėjimo už atliktus darbus ir ieškovui pareiškus ieškinį, o atsakovei
priešieškinį, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą ir iš dalies
tenkindamas ieškinį bei atmesdamas priešieškinį, vadovavosi Civilinio kodekso
XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio normomis, reglamentuojančiomis statybos
rangos teisinius santykius, ir nurodė, kad šiuo atveju negali būti taikomos
vartojimo rangą reglamentuojančios normos. Apeliacinės instancijos teismas,
panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas priešingą
sprendimą – atmesdamas ieškinį ir tenkindamas atsakovės priešieškinį, nurodė,
kad tarp sutarties šalių susiklostė ne statybos rangos, o vartojimo rangos
teisiniai santykiai, todėl negalima vadovautis CK 6.681-6.699 straipsnių
reikalavimais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad, siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, būtina
išsiaiškinti, kokios teisės normos – statybos rangos ar vartojimo rangos –
reglamentuoja ginčo santykį. Šio klausimo išsiaiškinimas yra esminis,
sprendžiant šį ginčą, nes nuo to priklauso teisinės pasekmės tiek ieškovui,
tiek atsakovei (rangovui ir užsakovei).
Civilinio
kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi
rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo
užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja
sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų
rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi stogo dengimas nendrėmis
gali būti priskirtas prie ,,kitų statybos darbų” atlikimo ir todėl
sutartis dėl šių darbų galėtų būti įvardijama kaip statybos rangos sutartis,
juolab kad pagal šio straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma
įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai, rekonstrukcijai
ar kitokiems darbams atlikti. Tačiau nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta,
kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens
(vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo
verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
Taigi įstatyme nustatyta išimtis, kada statybos rangos sutarčiai taikomos
vartojimo rangos sutarties taisyklės. Akivaizdu, kad šiuo atveju užsakovė su
rangovu sudarė sutartį dėl konkrečių statybos darbų atlikimo – namo stogo
uždengimo nendrėmis. Taigi buvo sudaryta statybos rangos sutartis, tačiau
apeliacinės instancijos teismas visiškai nesiaiškino, ar šiai statybos rangos
sutarčiai pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalį gali būti taikomos vartojimo rangos
sutarties taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas vartojimo
rangos sutarties normas, nesiaiškino gyvenamojo namo, kuris buvo dengiamas
nendrėmis, paskirties: ar šis namas bus naudojamas verslo reikalams,
profesiniams poreikiams tenkinti, ar bus naudojamas tik asmeniniams, šeimos ar
namų ūkio poreikiams. Tik teismui nustačius nurodytas faktines aplinkybes,
kurių nustatyti kasacinis teismas neturi galimybės, nes tai nėra kasacinio
teismo nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), galima nuspręsti,
kokiomis teisės normomis – vartojimo rangos ar statybos rangos – turi būti
reglamentuojami tarp ginčo šalių kilę teisiniai santykiai ir jų teisinės
pasekmės. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, jog taikomos vartojimo rangą
reglamentuojančios Civilinio kodekso normos, sprendžiant priešieškinio
klausimą, būtina patikrinti, ar yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334
straipsnio 1 dalies 4 punktas), leidžiantis taikyti minėtą teisės normą, ar
galimi kiti ieškovo ir atsakovės pažeistų teisių gynimo būdai.
Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Peržengti apeliacinio skundo ribas leidžiama tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 320 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, nustatytinos aplinkybės, būtinos CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymui, ir svarstytinas šios teisės normos taikymo nagrinėjamoje byloje klausimas.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359
straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 25 d.
sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Dangutė
Ambrasienė
Sigitas
Gurevičius