Civilinė byla Nr. e2-5765-558/2019
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02112-2019-7
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3;2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 3 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,
sekretoriaujant Gitanai Baležentienei,
dalyvaujant ieškovei R. L., ieškovės atstovei advokatei D. V.,
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui E. T., dalyvaujant institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nepilnametės dukros M. T. gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo E. T. išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 215 Eur iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2019 m. gegužės mėn., kas sudaro 2 810 Eur; nustatyti, kad atsakovas E. T. turi pareigą bendrauti su dukra M. T. ir ją auklėti 4 paras per 2 savaites jo buvimo Lietuvoje laiku, iš anksto informavus mergaitės motiną apie jo atvykimą, o kai atsakovas dirbs ir gyvens Lietuvoje, jis turi pasiimti dukrą kas antrą mėnesio savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 18 val. iki šeštadienio 18 val.; prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 6 - 8).
Nurodė, kad šalių dukra M. T. gimė (duomenys neskelbtini). Tuo metu šalys gyveno kartu (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį. Kartu nuomojosi butą, atsakovas dirbo, o ieškovė augino jų bendrą dukrą. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, pradėjo lošti azartinius žaidimus, nesirūpinti šeima, todėl ieškovė kartu su dukra buvo priverstos grįžti į Lietuvą. Šalių santykiai nutrūko nuo 2018 m. kovo 1 d. 2018 m. rudenį atsakovas taip pat grįžo į Lietuvą, ketino taikytis, todėl šeima kartu apsigyveno pas atsakovo motiną (duomenys neskelbtini). Pragyveno apie 3 mėnesius, nes atsakovui sumušus ieškovę ši buvo priversta persikelti pas jos tėvus, kur šiuo metu su dukra ieškovė ir gyvena, nes jokio nuosavo būsto neturi. Nors ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nėra, tačiau, kad ateityje nekiltų ginčas, ieškovė prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovė vaiku rūpinasi nuo pat gimimo, jį prižiūri, auklėja. Dukra prie ieškovės yra prisirišusi, atsakovą pažįsta, su juo bendrauja. Šiuo metu atsakovas yra išvykęs dirbti į užsienį, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka dukros išlaikymui teikti po 100 Eur per mėnesį, tačiau tokios sumos nepakanka. Ieškovės materialinė padėtis yra labai sunki, viena augina dukrą, kuri nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti darželį (duomenys neskelbtini), o atsakovas yra sveikas, šiuo metu dirba statybose, gauna pastovias pajamas, bet neprisideda prie vaiko išlaikymo, todėl išlaikymą prašo priteisti teismo keliu. Ieškovė kol kas nedirba, yra registruota Užimtumo centre, mėnesio pajamos sudaro 50,16 Eur, t. y. vaiko pinigai. Iki rugpjūčio 1 d. gavo nedarbo pašalpą po 115 Eur. Ieškovė neturi specialybės, todėl sunku įsidarbinti. Norėtų mokytis, tačiau neturi kas galėtų pasirūpinti dukra. Ieškovės motina turi neįgalumą, pastoviai prižiūrėti dukros ji negali dėl sveikatos būklės. Ieškovės šeimos išlaidas sudaro: 20 Eur už vandenį, elektrą, dujas, komunalines atliekas. Vaiko išlaikymo išlaidas sudaro: maistui – 250 Eur per mėnesį, vaistams, vitaminams – 150 Eur per metus, žaislams, lavinimosi priemonėms, laisvalaikiui 50 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei – 100 Eur per mėnesį, higienos priemonės, švaros prekės, ūkinės prekės sudaro 25 Eur, viso 500 Eur. Atsakovas dukrai išlaikymą teikė iš dalies, mokėdamas po 100 Eur nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. balandžio 1 d., todėl prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., kas sudaro 10 mėnesių po 215 Eur, kas iš viso 2 150 Eur. Taip pat atsakovas išlaikymo neteikė nuo 2019 m. gegužės mėn., kas sudaro 4 mėnesiai po 215 Eur, iš viso 860 Eur. Atsakovas dukrą tuo metu lankė ir atveždavo maisto, todėl ieškovė išminusuoja iš 860 Eur 200 Eur, lieka įsiskolinimas 660 Eur, todėl viso prašo priteisti 2 810 Eur (2 150 Eur + 660 Eur). Mano, kad būtų tikslinga nustatyti atsakovo su vaiku bendravimo tvarką, nes jis dirba užsienyje, ketina grįžti į Lietuvą kas du mėnesius, o Lietuvoje bus dvi savaites, todėl prašo nustatyti, kad atsakovas su dukra bendraus 4 paras per 2 savaites buvimo Lietuvoje, iš anksto informavęs ieškovę apie jo atvykimą. Kai atsakovas dirbs ir gyvens Lietuvoje, jis turi pasiimti dukrą kas antrą mėnesio savaitgalį, t. y. penktadienio 18 val. iki šeštadienio 18 val.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdžius neatvyko. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo), įteikti per jo motiną V. T. 2019 m. rugsėjo 3 d. (el. b. l. 27). Nepavykus įteikti atsakovui šaukimo į parengiamąjį teismo posėdį, apie parengiamąjį teismo posėdį jam pranešta viešo paskelbimo būdu (el. b. l. 36 – 37). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau nepateikė teismui prašymų ir (ar) įrodymų dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui, kadangi jis yra tinkamai informuotas apie teismo posėdį (LAT 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė R. L. su nepilnamete dukra M. T. gyvena ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių ir virtuvės, su visais patogumais name, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose yra reikalingi baldai bei buitiniai prietaisai, švaru, tvarkinga. Ieškovė su dukra M. turi atskirą kambarį namo antrame aukšte. Kambarys apie 15 kv. m., jame yra reikalingi baldai, žaislai, šviesu, tvarkinga. M. T. lanko (duomenys neskelbtini). Savo nuomonės dėl ginčo išsakyti negali dėl mažametystės. Ieškovė dirba pardavėja – barmene kavinėje (duomenys neskelbtini), gauna apie 350 Eur/mėn. atlyginimą ir 50 Eur/mėn. išmoką vaikui. Tarnybos nuomone, motina R. L. šiuo metu tinkamai rūpinasi savo nepilnamete dukra, sudaro jai tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Nuvykus Tarnybos darbuotojams ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvenanti atsakovo motina V. T. paaiškino, kad jos sūnus E. T. šiuo adresu negyvena, nes prieš du mėnesius išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Po dviejų savaičių planuoja grįžti į Lietuvą atostogauti, susitiks su dukra M., nupirks jai dovanų. Nepilnamečio vaiko M. T. gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. L. geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo Tarnyba pateiks teismo posėdžio metu po visų įrodymų ištyrimo. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų (el. b. l. 29 – 30).
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad gimus šalių dukrai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu (duomenys neskelbtini), rūpinosi dukra. Santykiai pablogėjo 2018 m. kovo mėn., ieškovė su dukra grįžo į Lietuvą. Atsakovas dukrai išlaikymo neteikia. Kai atsakovas būna Lietuvoje su dukra bendrauja, matosi. Jis bendraudavo su dukra į dvi savaites po kartą savo tėvų namuose. Tėvo su dukra ryšys yra stiprus, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo uždarbis per mėnesį, kai šalys dar gyveno kartu (duomenys neskelbtini), buvo apie 1 100 £. Kokios šiuo metu jo pajamos ieškovė nežino. Mergaitė specialių poreikių neturi, pradėjo lankyti darželį, ieškovė už pusę mėnesio darželio sumokėjo 15 Eur. Drabužėliams į mėnesį išleidžia apie 80 Eur (šį mėnesį už batus sumokėjo 60 Eur). Vaikas auga, poreikiai didėja. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti kavinėje padavėja, jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro apie 400 Eur. Jos tėvai (seneliai) padeda išlaikyti šalių mažametę dukrą. Patikslino reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, t. y. prieš atsakovui ketinant bendrauti su dukra, atsakovas informuoja ieškovę prieš 24 h apie ketinimą bendrauti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), todėl gali teikti savo dukrai išlaikymą po 215 Eur per mėnesį ir jam tai turėtų nesudaryti sunkumų. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismui pateiktą išvadą palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė M. T., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. L. ir atsakovo E. T. dukra (el. b. l. 10). Šalys santuokos sudarę nebuvo.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė prieštaravimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, todėl nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina R. L. (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį.
Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Remiantis ieškovės pateiktais bei teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), kur mėnesio pajamos nuo (duomenys neskelbtini), per mėnesį neatskaičius mokesčių sudarė 602,84 Eur, o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), per mėnesį neatskaičius mokesčių sudarė 547,49 Eur (el. b. l. 80 - 84). Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose. Ieškovė iš valstybės kiekvieną mėnesį gauna po 50,16 Eur išmoką už vaiką (el. b. l. 16). VĮ ,,Registrų centro‘‘ duomenimis, ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto (popierinės bylos priedas b. l. 38). VĮ ,,Regitra‘‘ duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 60 – 61).
Atsakovas E. T. remiantis Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu niekur nedirba (el. b. l. 53 – 55). VĮ ,,Registrų centro‘‘ duomenimis atsakovas nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi (popierinės bylos priedas b. l. 39). VĮ ,,Regitra‘‘ duomenimis atsakovui priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 62 – 63).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, darbingas (ieškinio nagrinėjimo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai, duomenų apie tai, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas byloje nėra), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Be to, Tarnybos darbuotojui bendraujant su atsakovo motina, lankantis ieškinyje atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, ji nurodė, kad atsakovas prieš du mėnesius yra išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Vertintina, kad byloje surinkti duomenys neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties. Be to, atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, t. y. nepateikė jokių prieštaravimų jos prašymui. Analizuojant šalių pateiktus ir teismo surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes labiau tikėtina, kad dirbant (duomenys neskelbtini) jo darbo užmokestis yra didesnis negu ieškovės (CPK 185 straipsnis). Todėl, teismo vertinimu, atsakovas objektyviai turi daugiau galimybių teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, o ne visą naštą perkelti vienai ieškovei. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2019 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 555 Eur, tačiau atskaičius mokesčius tai siekia 430 Eur.
Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio priteisimo, teismas atsižvelgia į teismų praktikoje nurodytus orientacinius išlaikymo, reikalingo užtikrinti būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą dydžio kriterijus, į tai, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaiką. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma suma vaiko išlaikymui atitinka vaiko poreikius, nėra užaukštinta.
Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečio vaiko išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikui, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.
Įvertinus šalių turtinę padėtį, galimybes teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, vaiko amžių atitinkančius bendruosius poreikius, į tai, kad ieškovė neturi gyvenamojo būsto, o aprūpinti vaiką gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų pareiga, teismas iš atsakovo E. T. priteisia nepilnamečio vaiko M. T. naudai išlaikymą po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2019 m. rugpjūčio 29 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina, (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., kas sudaro 10 mėnesių po 215 Eur, iš viso 2 150 Eur. Taip pat atsakovas išlaikymo neteikė nuo 2019 m. gegužės mėn. Iki ieškinio teisme padavimo dienos 2019 m. rugpjūčio mėn., kas sudaro 4 mėnesiai po 215 Eur, iš viso 860 Eur. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas dukrą tuo metu lankė ir atveždavo maisto, todėl ieškovė išminusuoja iš 860 Eur 200 Eur.Jos paskaičiavimais, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2 810 Eur (2 150 Eur + 660 Eur).
Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės prašymui prieštaravimų nepareiškė. Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas visiškai ir iš atsakovo E. T. nepilnamečio vaiko M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai priteistinas 2 810 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Ieškovė prašė nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, nes atsakovas dirba užsienyje, ketina grįžti į Lietuvą kas du mėnesius, o Lietuvoje būna dvi savaites, todėl prašo nustatyti, kad atsakovas su dukra bendraus keturias paras per dvi savaites buvimo Lietuvoje, prieš 24 h informavęs ieškovę apie jo ketinimą bendrauti su dukra. Kai atsakovas dirbs ir gyvens Lietuvoje, jis turi pasiimti dukrą kas antrą mėnesio savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 18 val. iki šeštadienio 18 val.
Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nepateikė.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.
CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas mano, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-2052-7927 yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų iki 2020 m. balandžio 30 d., ieškovės interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė D. V..
Patenkinus ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 150 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 121 Eur (215 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 2810 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 271 Eur žyminis mokestis.
Teismo turėtos pašto išlaidos sudaro 3,47 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), todėl iš atsakovo priteistinos 3,47 Eur pašto išlaidos (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Iš teismui pateiktos 2019 m. lapkričio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymos Dėl antrinės teisinės išlaidų pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-6427, matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 374,11 Eur (el. b. l. 77).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai (patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų), valstybei iš atsakovo priteistina 374,11 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. L., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki M. T., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 810 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminei atstovei – motinai R. L., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią nepilnamečio vaiko M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos tėvo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką: atsakovas su dukra bendraus keturias paras per dvi savaites buvimo Lietuvoje metu, prieš 24 h informavęs ieškovę apie jo ketinimą bendrauti su dukra. Kai atsakovas dirbs ir gyvens Lietuvoje, jis turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki šeštadienio 18 val.
Priteisti iš atsakovo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 271 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 3,47 Eur (tris eurus 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660) ir 374,11 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 11 ct) išlaidų valstybės naudai už ieškovei R. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė