Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. II-67-961/2015

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14558-2014-1

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 39.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant pareiškėjui G. J.,

nutarimą priėmusios institucijos atstovei I. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. J. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. A11-15496/14(1.1.56-SM3) panaikinimo,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas D. D. surašė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J. nedalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2014-06-05, 10.45 val. Vilniuje, Aukštaičių – Kranto g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko jį stovėti kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.8 punktą ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 4 dalyje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir institucija) vyriausiosios specialistės I. M. 2014 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-15496/14(1.1.56-SM3) pripažinta, kad G. J. pažeidė KET 155.8 punkto reikalavimus ir jam pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda.

Pareiškėjas G. J. skundu (b.l. 18-19) prašo panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Nurodo, kad jo automobilis buvo pastatytas tam leidžiamoje vietoje, atstumas nuo jo automobilio iki Aukštaičių – Kranto g. sankryžos buvo didesnis nei leidžia Kelių eismo taisyklės. Atkreipia dėmesį, kad toje vietoje kasdien stovi daugybė automobilių.

Per teismo posėdį pareiškėjas skundą palaikė. Prašė, jeigu galima, palikti galioti paskirtą pusę minimalios baudos – 50 litų. Nutarimo jis negavo. Gatvė, kurioje paliko savo automobilį, yra palei upę. Ten apleista teritorija, draudžiamųjų ženklų nebuvo, pamatavo atstumą nuo sankryžos žingsniais, pasirodė, kad atstumas iki sankryžos leistinas, daugiau negu 5 metrai. Jam atrodė, kad palikti automobilį toje vietoje galima. Nesutinka, kad yra 5 metrai iki sankryžos. Mano, kad stovėti leidžiama, nes ten stovi daug mašinų. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini) gyveno prieš 15 metų. Buvusi žmona N. J. jam sakė, kad buvo pranešimas dėl kažkokios baudos skyrimo. Jis išsiaiškino ir gavo nutarimą į savo elektroninį paštą. Kad yra leistinas atstumas, įvertino vizualiai.

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 22-24), kuriuo pareiškė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodė, kad administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Fiksuojant pažeidimą buvo daromos transporto priemonės nuotraukos arba pažeidimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis. Administracinio teisės pažeidimo taktą paliudijo Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas N. G.. G. J. bylos nagrinėjime nedalyvavo, jokių paaiškinimų dėl pažeidimo nepateikė. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, buvo priimtas nutarimas paskirti G. J. administracinę nuobaudą – 200 litų baudą. Pažeidimo faktą byloje įrodo objektyviai surinkti įrodymai: 1) pažeidimo nustatymo laikas – 2014-06-05, 10 val. 45 min.; 2) pažeidimo vieta – Aukštaičių-Kranto g. sankryža, Vilnius; 3) pažeidimo faktas – automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatytas arčiau kaip 5 m nuo sankryžos. ATPK 124(1) straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimą vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (2000-10-12 Nr. VIII-2043) sankryža apibrėžiama kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Tame pačiame įstatyme „kelio“ sąvoka apibrėžiama kaip eismui skirta ir naudojama žemės paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Iš abiejų apibrėžimų akivaizdu, kad sankryža yra ne tik važiuojamosios dalies susikirtimas ar atsišakojimas, bet visa žemės paviršiaus juosta, įskaitant šaligatvį, kelkraštį ir pan. Iš byloje pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad automobilis stovi draudžiamoje vietoje – arčiau kaip 5 m nuo Aukštaičių – Kranto g. sankryžos, todėl G. J. teiginys, kad automobilis stovi leistinoje vietoje, traktuotinas kaip gynybinė pozicija. Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, kad toje vietoje automobilius stato ir kiti asmenys, tačiau kitų asmenų daromi analogiški pažeidimai nesuteikia jam teisės statyti savo automobilį toje vietoje, kur Kelių eismo taisyklės draudžia tai daryti. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571 straipsnyje numatyta, kad procesiniai dokumentai siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba jo darbovietę. Jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens laiško įteikimo metu nėra, procesiniai dokumentai įteikiami kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (1998 m. liepos 2 d. Nr. VIII-840) 4 punkte numatyta prievolė Lietuvos Respublikos piliečiams deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Atkreipia dėmesį, kad G. J. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, todėl pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2014-09-01 jį išsiuntė į paties pareiškėjo G. J. Valstybinei įmonei „Regitra“ nurodytą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos pašto oficialioje duomenų bazėje nurodyta, kad siuntą 2014-09-05 priėmė N. J.. Daro išvadą, kad G. J. pagrįstai pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124-1 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad sankryžos sąvoka išplėsta. Anksčiau sankryža buvo laikoma 5 metrų atkarpa nuo kelių sankirtos. Šiuo metu sankryža laikoma kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas, brėžiant menamą liniją, atstumas iki automobilio negali būti mažesnis negu 5 metrai. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad yra išsišakojimas ir brėžiant menamą liniją, atstumas nesiekia 5 metrų. Toje visada būna daug pažeidimų, nes vairuotojai neįvertina situacijos ir palieka automobilius draudžiamoje vietoje. Pažeidimus fiksuoja pareigūnai. Gal šiuo atveju skundą padavęs asmuo nežino, kad praplėsta sankryžos sąvoka. Ši sankryža nestandartinė, dėl to vairuotojai klysta ir netinkamai palieka automobilius. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, patikrino asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. G. J. gyvenamoji vieta nedeklaruota. Patikrino „Regitros“ duomenis ir nurodytu adresu išsiuntė protokolą, kuris buvo įteiktas N. J., įteikimo dokumente įrašyta, kad įteikta motinai.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos  Respublikos ATPK 1241 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už sustojimą, stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų (2013-12-10 įstatymo Nr. XII-653 red.).

Pagal Kelių eismo taisyklių 155.8 punktą sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai (KET 2012-11-28 red.). Pareiškėjas nesutinka su nutarimu, teigia, kad nuo sankryžos iki jo automobilio stovėjimo vietos yra apie 10 metrų atstumas, pateikė schemą, kurioje pavaizdavo automobilio stovėjimo vietą. Tačiau patikrinus byloje surinktus įrodymus tai nepasitvirtino. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 45 dalis (2012-03-27 įstatymo Nr. XI-1943 red.) nustato, kad sankryža – tai kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Įvertinus pažeidimo fiksavimo metu padarytas nuotraukas (nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2, b.l. 7; b.l. 26-27) bei paties pareiškėjo G. J. sudarytą schemą akivaizdu, kad jo transporto priemonė buvo pastatyta arčiau nei 5 metrai nuo Kranto g. ir Aukštaičių g. atsišakojimo, tuo labiau įvertinus Kelių eismo taisyklių 3 punkte nustatytą kelio sąvoką, t.y. kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Iš pareiškėjo G. J. sudarytos  schemos matyti, kad jis atstumą matavo nuo automobilio iki Paupio gatvės, tačiau, kaip nurodė ir institucija atsiliepime, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą sankryža – tai kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai, taigi Aukštaičių ir Kranto gatvių susikirtimo vieta taipogi yra sankryža, todėl palikdamas automobilį G. J. privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 155.8 punkto reikalavimų. Šiuo atveju, net ir neatsižvelgiant į šaligatvį, minėtos nuotraukos patvirtina, kad automobilis buvo paliktas visai šalia Kranto g. ir Aukštaičių g. sankryžos (atsišakojimo), ir nėra pagrindo abejoti, kad 5 metrų reikalavimas nebuvo išlaikytas. Todėl darytina išvada, kad institucija pagrįstai sprendė, kad G. J. pažeidė Kelių eismo taisykles, ir pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį. Paminėtina ir tai, kad kitų asmenų daromi analogiški teisės pažeidimai atsakomybės nešalina.

Taip pat nėra pagrindo nesutikti su atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad pareiškėjui G. J. nedeklaravus savo gyvenamosios vietos, administracinį teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas pagrįstai protokolą išsiuntė į paties pareiškėjo „Regitrai“ nurodytą gyvenamąją vietą. ATPK 261 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per šio kodekso 2601 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą administracinio nurodymo neįvykdo, šis administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas per keturias darbo dienas nuo šio kodekso 2601 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto termino pabaigos pasiunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Protokolas nesiunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nustatytu laiku įvykdo administracinį nurodymą (ATPK 261 str. 2 d.). Institucija ėmėsi visų įstatymo numatytų veiksmų siekdama įteikti pareiškėjui skirtus procesinius dokumentus, o būtent paties pareiškėjo neveikimas, t.y. nedeklaravimas pasikeitusios gyvenamosios vietos, sukėlė ATPK 261 straipsnyje numatytas pasekmes, t.y. administracinis nurodymas neteko galios. Todėl nėra pagrindo nurodyti pareiškėjui sumokėti pusę minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos.

ATPK 302 straipsnio, reglamentuojančio baudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Pareiškėjo G. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam pagrįstai paskirta bauda, atitinkanti sankcijos už padarytą pažeidimą numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad G. J. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

G. J. skundo netenkinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. A11-15496/14(1.1.56-SM3) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Ilona Mateikienė