Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-08-24][nuasmeninta nutartis byloje][2-1050-186-2017].docx
Bylos nr.: 2-1050-186/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"TURTO SPEKTRAS" 135780917 atsakovas
"BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje 300665654 trečiasis asmuo
" Swedbankas " 112029651 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

Civilinė byla Nr. 2-1050-186/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00646-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams antstolei Redai Vizgaudienei, M. B. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo Swedbank, AB.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovas R. S. pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiais: UAB „Turto spektras“ 2015 m. sausio 20 d. ekspertizės aktą, kuriame nustatyta ieškovui priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė; antstolės Redos Vizgaudienės 2016 m. balandžio 20 d. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0074/14/24473. Nurodė, kad UAB „Turto spektras“ 2015 m. sausio 20 d. parengtas dokumentas neatitinka ekspertizės aktui įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl antstolė negalėjo vadovautis šiuo dokumentu, nustatydama ieškovui priklausiusio buto vertę. Antstolė neatsižvelgė į tai, kad iš varžytynių parduodamas yra ne trijų, o penkių kambarių butas, todėl kyla abejonių dėl teisingos turto vertės nustatymo.
  2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui M. B. šiuo metu priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ieškovui priklausančiais daiktais. Nurodė, kad atsakovas M. B. gali butą įkeisti, parduoti, padovanoti tretiesiems asmenims, kitokiu būdu apsunkinti buto teisinę būseną, ir tokie atsakovo veiksmai apsunkintų ar padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas nutarė areštuoti atsakovui M. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždrausdamas šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Kitą prašymo dalį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, nurodė faktines aplinkybes ir pateikė, jo nuomone, šiai bylai reikšmingus įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Šiuo atveju kilo ginčas dėl konkretaus turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Neareštavus nekilnojamojo daikto, atsakovas M. B. turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti disponavimą juo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, galimai tenkinančio ieškinį, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

  1. Atsakovas M. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones  atmesti. Atskirąjį skundą grindžią šiais argumentais:
    1. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nesąžiningas. Ieškovas jau du kartus skundė antstolės patvarkymus iš esmės tuo pačiu pagrindu – kad buvo nustatyta per maža turto pardavimo iš varžytynių kaina. Teismai šiuos reikalavimus atmetė, o nagrinėjamoje byloje jokių naujų argumentų ir įrodymų nepateikta. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1256-112/2015 matyti, kad teismas, be kita ko, vadovavosi UAB „Turto spektras“ ekspertizės aktu. Ieškovas siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą, kuris buvo įvertintas pagal civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles išnagrinėtoje byloje. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011).
    2. Teismas vadovavosi tik deklaratyviais ieškovo teiginiais dėl grėsmės, kad jam palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota, neatskleista, kokie yra faktiniai ir teisiniai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai. Vadinasi, teismas pažeidė proceso įstatymo normas, numatančias teismo pareigą tinkamai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą (CPK 147 str. 5 d. 3 p., 291 str. 1 d. 5 p.). Ieškovas nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad atsakovas M. B. gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Nuo bylos iškėlimo iki skundžiamos nutarties priėmimo praėjo pusę metų, tačiau atsakovas M. B. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas apsunkinti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
  2. Ieškovas R. S. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
    1. Atskirasis skundas savo turiniu labiau laikytinas atsiliepimu į ieškinį, nes jame iš esmės atsikirtinėjama į ieškinio argumentus. Atsakovas nenurodo, kokias CPK normas pažeidė teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.
    2. Atsakovas, įrodinėdamas savo sąžiningumą, vadovaujasi tik savo samprotavimais ir prielaidomis apie galimą bylos baigtį. Atsakovas neįrodė, kad jis bylos nagrinėjimo metu nesiims jokių veiksmų, kurie galėtų apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Esant bet kokiems turto apsunkinimams, tolesnė vykdymo veiksmų atlikimo eiga, jeigu ieškinys būtų patenkintas, būtų apsunkinta. Abejonių dėl atsakovo M. B. sąžiningumo kyla ir dėl to, kad ieškovas iš ginčo buto buvo iškeldintas be jokio teismo sprendimo, neleidžiant pasiimti savo daiktų (pakeitus durų spynas).

 

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovui priklausantį konkretų nekilnojamąjį daiktą.
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pareigą įrodyti šias aplinkybes turi šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o priešinga šalis, siekdama, kad laikinosios apsaugos priemonės jai nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtas aplinkybes (CPK 12 str., 178 str.).

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

  1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintame ieškinyje išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsakovams, ir nurodė byloje pateiktus įrodymus, kurie, ieškovo manymu, patvirtina šias aplinkybes. Ieškovas, be kita ko, ginčija UAB „Turto spektras“ 2015 m. sausio 20 d. ekspertizės aktą kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų. Apelianto teigimu, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes minėtas ekspertizės aktas kaip įrodymas jau įvertintas kitoje civilinėje byloje.
  3. Dėl šio argumento pirmiausia pažymėtina, kad apelianto atsikirtimų į jam pareikštus reikalavimus pagrįstumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Šiuo atveju, kol šalių ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, negalima daryti išvados, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja.
  4. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantas kaip akivaizdžiai nepagrįstą nurodo ieškovo prašymą pripažinti UAB „Turto spektras“ 2015 m. sausio 20 d. ekspertizės aktą negaliojančiu, tačiau be šio reikalavimo ieškovas yra pareiškęs ir kitą – pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 20 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nors šie reikalavimai yra susiję, t. y. pirmasis reikalavimas nurodomas kaip pagrindas tenkinti antrąjį reikalavimą, pastarasis dar grindžiamas ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Tik ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustačius visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės, bus galima spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės ir teismo pareigos motyvuoti savo procesinį sprendimą

  1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas įrodė ir kitą būtiną sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – egzistuojančią realią grėsmę, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apelianto teigimu, ši skundžiamos nutarties dalis nėra tinkamai motyvuota, nes vien deklaratyvių ieškovo teiginių, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, nepakanka konstatuoti, kad atsakovas M. B. gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.
  2. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas nutartyje nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad teismo nutarties, kuria CPK 145 straipsnio 1 dalyje ar kituose teisės aktuose numatytomis prevencinio poveikio priemonėmis suvaržoma vienos iš bylos šalių teisinė padėtis, teisinė prigimtis įpareigoja tokias priemones taikantį teismą nurodyti konkrečius argumentus, su kuriais susipažinus tiek bylos šalims, tiek pašaliniams asmenims būtų aišku, kodėl procesinio pobūdžio priemonėmis suvaržytos (ar atsisakyta tą padaryti) atsakovo teisės (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-392-943/2016).
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje glaustai išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis sprendė, kad nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš teismo nurodytų motyvų galima suprasti, kodėl teismas priėmė tokį procesinį sprendimą. Pats apeliantas atskirajame skunde išdėstė savo argumentus, kodėl nesutinka su teismo išvadomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nepakankamas skundžiamos nutarties motyvavimas apriboja atsakovo teisę į apeliaciją.
  4. Šioje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl konkretaus nekilnojamojo daikto pardavimo iš varžytynių. Ieškovo ginčijamo pardavimo iš varžytynių akto pagrindu atsakovas M. B. tapo minėto buto savininku. Ieškinio patenkinimo atveju gali būti taikoma restitucija (CPK 602 str. 2 d.). Jeigu atsakovas M. B. perleistų, įkeistų, kitaip apsunkintų nuosavybės teises į ginčo turtą ar iš esmės sumažintų jo vertę, akivaizdu, kad tokiu atveju ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  5. Atskirajame skunde teigiama, kad apelianto nesąžiningumas byloje nėra įrodytas; kad apeliantas per pusės metų laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki skundžiamos nutarties priėmimo nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas apsunkinti jam priklausančias nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Šie argumentai nepaneigia teismo išvados, kad apeliantas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti disponavimą juo. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi teismas apribojo apelianto teisę disponuoti nurodytu turtu, tačiau neuždraudė šį turtą valdyti ir naudotis juo. Be to, ieškovas pradiniame ieškinyje buvo nurodęs, kad atsakovas M. B., įsigijęs iš varžytynių ieškovo butą, pakeitė buto durų spynas, dėl to ieškovas nebegali pasiimti bute likusių savo asmeninių daiktų. Nepaisant to, kad byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl šių daiktų išreikalavimo, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas M. B. minėtų aplinkybių neneigia. Tokie apelianto veiksmai kelia tam tikrų abejonių dėl jo paties sąžiningumo, todėl konstatuotina, kad ginčo turtas areštuotas pagrįstai (CPK 185 str.).
  6. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti priešingą procesinį sprendimą ginčo klausimu, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas


Paminėta tekste:
  • 2S-1256-112/2015
  • CPK
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • 3K-3-53/2011
  • CPK 147 str. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 2-107-516/2016
  • CPK 291 str. Nutarties turinys
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • e2-392-943/2016
  • CPK 602 str. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas