Civilinė byla Nr. e2A-2414-565/2024

 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13334-2021-9

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1;         2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui E. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, ir pagal atsakovo E. L. priešieškinį ieškovei J. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė J. C. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. L., kurį patikslinusi, prašė:

1)       nustatyti šalių nepilnametės dukros E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

2)       priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai:

1) po 350 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2022 m. liepos 31 d., indeksuojamų kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

2) po 500 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojamų kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise arba priteisti išlaikymą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės konkrečiu turtu – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-), paskiriant ieškovę vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise;

3)       priteisti iš atsakovo 1 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d.;

4)       nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, sprendime papildomai nurodant, kad bendravimas su dukra yra atsakovo pareiga:

1. atsakovas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su vaiku bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko ugdymo laikui, bet ne vėliau kaip iki 17.00 val., ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 20.00 val. Vaiko ligos atveju atsakovas pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. Ši bendravimo tvarka netaikoma vaiko gimimo dieną, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų išvakarių dienomis, vaiko atostogų laikotarpiais; 

2. atsakovas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su vaiku reguliariai, ne mažiau kaip du savaitgalius per kalendorinį mėnesį, t. y. nuo kiekvienos metų nelyginės savaitės penktadienio iki sekmadienio imtinai, penktadienį pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos jo buvimo vietos iki 17.00 val., ir grąžinant jį į ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą pirmadienį iki 8.30 val.;

3. atsakovas su vaiku kiekvienais kalendoriniais metais bendrauja Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iki 18.00 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 20.00 val.;

4. atsakovas su vaiku kiekvienais kalendoriniais metais bendrauja Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną iki 18.00 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 20.00 val.; 

5. atsakovas su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais bendrauja Naujų metų išvakarėse, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 18.00 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sausio 1 d. 20.00 val. Lyginiais kalendoriniais metais gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. su vaiku bendrauja ieškovė;

6. tais atvejais, kai vaiko buvimo vieta bus kita, nei jo ugdymo įstaiga, ieškovė informuos atsakovą iš anksto (likus ne mažiau kaip 3 valandoms) apie vaiko buvimo vietą jo tinkamo paėmimo tikslu;

7. nukrypti nuo bendravimo tvarkos galima vaiko ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, susijusios su vaiko interesais, o taip pat abiejų tėvų bendru rašytiniu susitarimu arba vaiko prašymu, kai toks bus išreiškiamas, bei užtikrinant, kad atsakovas neįvykusį susitikimą su vaiku kompensuos kitomis, iš anksto šalių suderintomis dienomis, išlaikydamas ne mažiau kaip dviejų savaitgalių per mėnesį bendravimo su vaiku intensyvumą (ši sąlyga taikoma, jeigu bendravimo su vaiku pakeitimo išlygą siekiama taikyti kitu, nei vaiko vasaros atostogų, laikotarpiu);

8. atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, paimdamas jį iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val., jeigu kita diena po grąžinimo dienos nesutampa su atsakovo ir vaiko bendravimo diena.;

9. ieškovė bendrauja su vaiku kiekvienais metais Motinos dieną, atsakovui vaiką parvežant į gyvenamąją vietą Motinos dienos rytą iki 11.00 val. tais atvejais, jei Motinos diena sutampa su atsakovo ir vaiko bendravimo diena;

10. atsakovas bendrauja su vaiku jos gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) neporiniais metais. Kai vaiko gimimo dienos sutampa su nedarbo dienomis, atsakovas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val., jeigu kita diena po grąžinimo dienos nesutampa su atsakovo ir vaiko bendravimo diena. Jeigu vaiko gimimo dienos sutampa su darbo diena, atsakovas neporiniais metais bendrauja su vaiku, jį paimdamas iš ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos iki 17.00 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val., jeigu kita diena po grąžinimo dienos nesutampa su atsakovo ir vaiko bendravimo diena. Poriniais metais vaiko gimtadienio dieną atsakovas turi teisę paskambinti vaikui ir pasveikinti jį telefonu;

11. atsakovas bendrauja su vaiku:

11.1. laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2026 m. rugsėjo 1 d. vaiko lankomos ugdymo įstaigos atostogų metu atsakovas bendrauja su vaiku nepertraukiamai po 7 kalendorines dienas, bendroje sumoje nemažiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val. Ieškovė informuoja atsakovą elektroniniu laišku apie planuojamas ugdymo įstaigos atostogas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki ugdymo įstaigos atostogų pradžios, o atsakovas informuoja apie ketinimą paimti vaiką bendravimui ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Ši bendravimo tvarka netaikoma vaiko gimimo dieną, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų išvakarių dienomis;

11.2. laikotarpiu po 2026 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės vaiko lankomos ugdymo įstaigos rudens, pavasario, žiemos atostogų laikotarpiais atsakovas bendrauja su vaiku pusę atostogų laikotarpio nuo atostogų pirmos dienos 8.00 val. iki vidurinės atostogų dienos 20.00 val. Ieškovė informuoja atsakovą raštu (el. laišku ar telefoniniu pranešimu) apie planuojamas ugdymo įstaigos atostogas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki ugdymo įstaigos atostogų pradžios. Ši bendravimo tvarka netaikoma vaiko gimimo dieną, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų išvakarių dienomis. Ugdymo įstaigos vasaros atostogų laikotarpiu atsakovas ir ieškovė prižiūri vaiką kas dvi savaites po 14 dienų nepertraukiamai slenkančiu grafiku, skaičiuojant nuo pirmo atostogų pirmadienio, numatant, kad pirmas dvi vasaros atostogų savaites vaiką prižiūri ieškovė, o sekančias dvi savaites – atsakovas. Vasaros atostogų metu atsakovas kaskart pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį iki 21.00 val. ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą po bendravimo laikotarpio pabaigos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.;

12. bendravimo su vaiku laiku atsakovas užtikrina vaiko patekimą pas gydytojus, reguliariai lankomus būrelius, stovyklas, treniruotes, dalyvavimą vaikų ekskursijose, ugdymo įstaigų organizuojamuose renginiuose, vaikams skirtuose renginiuose, varžybose ir kitose vaikų interesus atitinkančiose veiklose, apie kurias ieškovė raštu informuoja atsakovą iš anksto;

13. ieškovė ir atsakovas bendravimo su vaiku metu sudaro sąlygas vaikui bendrauti su tuo metu vaiko aplinkoje nesančiu tėvu arba motina elektroninių ryšių priemonėmis video skambučių pagalba;

14. ieškovė ir atsakovas gerbia jų taikomą vaikų auklėjimo stilių ir metodus, atitinkančius vaiko interesus, nekritikuoja vienas kito vaiko akivaizdoje, nekomentuoja vienas kito poelgių vaikui, siekiant dirbtino palankumo;

15. ieškovė ir atsakovas bendromis jėgomis ugdo vaiko drausmę ir nei vienas neleidžia ir neskatina prielaidų vaikui išvengti kito tėvo protingų drausminimo priemonių;

16. ieškovė ir atsakovas nesinaudoja vaiku tam, kad pasikeistų rašytine ar žodine informacija;

17. ieškovė ir atsakovas nedelsiant informuoja vienas kitą elektroniniu paštu apie svarbią informaciją, susijusią su vaiku, kurią jie sužino iš pedagogų, gydytojų ar kitų asmenų, taip pat dalinasi informacija apie vaiko mokslą ir sveikatą, ir kitus svarbius įvykius vaiko gyvenime, įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie vaiko lavinimo įstaigas bei mokyklas;

18. ieškovė ir atsakovas turi vienodą teisę ir pareigą žinoti viską, kas susiję su vaiko veiklomis mokykloje, bendrauti su pedagogais kartu arba atskirai, taip pat dalyvauti mokyklos ekskursijose ir renginiuose;

19. ieškovė ir atsakovas turi teisę ir pareigą žinoti visą informaciją apie medicinos, odontologijos ir švietimo įstaigų įrašus, susijusius su vaiku;

20. visi svarbūs sprendimai, susiję su vaiku, nenustatyti bendravimo su vaiku tvarkoje, turi būti priimti bendrai abiejų tėvų. Tais atvejais, kada būtina skubiai priimti sprendimą, jį savarankiškai priima tas iš tėvų, kurio žinioje tuo metu yra vaikas. Tokiu atveju kita šalis informuojama nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Tėvas, nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaiko sveikata, gydytojų ir kitų specialistų parinkimu, pateikia motyvuotą nesutikimą, pagrįstą specialistų išvadomis. Tėvas, nesutinkantis su priimtu kitos šalies sprendimu, susijusiu su vaiko laisvalaikio ir popamokinėmis veiklomis, aprūpinimu ir kita, pateikia motyvuotą nesutikimą bei pasiūlymą, kaip spręsti ar elgtis susidariusioje situacijoje atsižvelgiant į vaiko interesus ir nuomonę, pakeičiant vaiko poreikį kitu;

21. tais atvejais, kai atsakovas negali bendrauti su vaiku pagal nustatytas bendravimo tvarkos sąlygas bei iš anksto apie tai informuoja ieškovę, atsakovas atlygina ieškovei faktines išlaidas, patirtas apmokant už auklės paslaugas, pagal ieškovės pateiktus dokumentus, patvirtinančius auklės paslaugų apmokėjimą;

22. bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarka gali būti keičiama bendru tėvų susitarimu.

5)       pakeisti dukros pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas nebuvo šeima ir negyveno kartu, nevedė bendro ūkio. Šalims  (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. L.. Ieškovė nuo pat gimimo rūpinasi dukra. Dukra  yra stipriai emociškai prisirišusi prie ieškovės ir jos šeimos. Ieškovė visiškai užtikrina dukros poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Todėl ieškovė prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, taip pat nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

3.       Atsakovas neteikė dukros poreikius atitinkančio išlaikymo. Dukros poreikiam tenkinti per mėnesį reikia 995 Eur. Išlaikymo sumą sudaro: 1) būsto išlaikymas (tenkantis vaiko daliai) – 70 Eur; maistas (tenkantis vaiko daliai) – 100 Eur; higienos prekės – 90 Eur; apranga, avalynė – 80 Eur; ugdymas (darželis) – 225 Eur; auklės paslaugos – 200 Eur; žaislai, lavinimo priemonės, edukacija – 120 Eur; baldai, kambario atnaujinimas (atliekant kambario atnaujinimą vidutiniškai kas 7 metus) – 60 Eur;  transporto išlaidos – 50 Eur. Todėl, nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas 350 Eur/mėn. išlaikymas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2022 m. liepos 31 d., o nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki dukros pilnametystės – 500 Eur/mėn. išlaikymas.

4.       Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei atsakovo. Nors ieškovė disponuoja keliais nekilnojamo turto objektais bei gauna pajamų iš dabartinės veiklos, tačiau ji turi ir 2 kitus išlaikytinius (pilnametį vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje ir nepilnametį vaiką), kuriems ieškovė kas mėnesį skiria po 300 - 370 Eur ir 300 - 500 Eur išlaikymą. Atsakovas kitų išlaikomų asmenų neturi, slepia savo tikrąsias pajamas. Todėl gali būti sunku išieškoti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas turi 16 nekilnojamojo turto objektų, tarp jų – 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Internetinių skelbimų apie parduodamą turtą duomenimis, tokio (ar panašaus) buto vertė yra apie 75 000 - 79 000 Eur. Atsakovas nurodytu butu nesinaudoja. Todėl ieškovė teikia ir alternatyvų reikalavimą – priteisti iš atsakovo išlaikymą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės konkrečiu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

5.       Nuo dukros gimimo iki 2020 m. kovo 31 d. atsakovas neteikė išlaikymo vaikui, dėl ko ieškinio pareiškimo dieną yra susidaręs 1 100 Eur išlaikymo įsiskolinimas (įsiskolinimo dydis nustatytas pagal atsakovo teiktą išlaikymą nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. spalio 12 d. po 200Eur/mėn.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisit iš atsakovo 1 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

6.       Iki gimstant dukrai, kai šalių tarpusavio santykiai buvo santykinai geri, ieškovė su atsakovu tarėsi, kokį vardą ir pavardę suteikti gimsiančiam vaikui. Ieškovės siekis buvo suteikti mergaitei dvigubą pavardę, kuri būtų sudaryta iš abiejų tėvų pavardžių. Gimus dukrai ir pasikreipus į atsakovą dėl tėvystės pripažinimo, atsakovas kategoriškai atsisakė tai padaryti, jei dukrai nebus suteikta išimtinai tik atsakovo pavardė. Todėl dukrai buvo suteikta tik atsakovo pavardė – „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės vertinimu, dvigubos pavardės suteikimas dukrai geriausiai įprasmintų vaiko tėvų lygių teisių ir pareigų principą vaiko atžvilgiu, suteiktų galimybę augančiai ir besivystančiai asmenybei pažinti ir nepamiršti savo kilmės, todėl ieškovė prašo pakeisti dukros pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

7.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė:

1)       nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakovu;

2)       priteisti iš ieškovės dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį;

3)       nustatyti ieškovės bendravimo su dukra tvarką:

1. bendrieji reikalavimai, taikomi visai bendravimo tvarkai:

1.1. tais laikotarpiais, kai vaikas lanko ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įtaigą, jis paimamas ieškovės iškarto po ugdomosios veiklos pasibaigimo. Tais laikotarpiais, kai vaikas nelanko ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įtaigos dėl atostogų, ligos ar kitų priežasčių, jis paimamas iš gyvenamosios vietos 18 val. Paskutinę ieškovės ir vaiko bendravimo dieną jį iš ieškovės gyvenamosios vietos pasiima atsakovas 18 val. Ši nuostata nėra taikoma išimtinei bendravimo tvarkai. Vaiko perdavimas atliekamas to tėvo, pas kurį yra vaikas, jį atvedant pas atvykusi pasiimti kitą tėvą;

1.2. perduodant vaiką bendravimui, kartu perduodami mažiausiai du sezoniškumą ir oro sąlygas atitinkantys viršutinių ir apatinių rūbų bei avalynės (įskaitant, tačiau nepasiribojant, nurodytu: batukai, aulinukai, guminukai, sportinė avalynė, taip pat viršutiniai ir apatiniai rūbeliai, pižama, galvos apdangalai pirštinės, lauko kombinezonai) komplektai;

1.3. ieškovė ir atsakovas turi vienodą teisę ir pareigą žinoti viską, kas susiję su vaiko veiklomis mokykloje, bendrauti su pedagogais kartu arba atskirai, taip pat dalyvauti mokyklos ekskursijose ir renginiuose, bei privalo informuoti vienas kitą SMS žinute apie vykstančius vaiko ugdymo įstaigoje renginius, kai tik sužino; 

1.4. buvimo pas vieną iš tėvų laikotarpiu susirgus vaikui, tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo vienas kitam nedelsiant SMS žinute informuoti apie bet kokius vaiko negalavimus (įskaitant, bet neapsiribojant, peršalimo ligomis, infekcijomis, alergijomis, traumomis ir kita), pateikti šią informaciją aiškiai ir išsamiai, šalių susitarimu suderinti vizito pas gydytoją datą, laiką, į kurį vyksta kartu tiek ieškovė, tiek atsakovas, nebent delsimas keltų grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei. Šalys abipusiu susitarimu gali susitarti dėl vykimo į gydymo įstaigas būdo ir dalyvavimo gydymo procese, jei dėl to nekyla grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei. Taip pat ieškovė ir atsakovas turi per protingą laiko terminą, tačiau ne vėliau kaip 1 kalendorinę diena iki planuojamo vizito dienos, informuoti vienas kitą apie planuojamus dukros vizitus pas gydytojus, sudarant galimybes ir sąlygas kitam tėvui ar motinai kartu dalyvauti planuotuose vizituose pas gydytojus (nurodant gydymo įstaigos pavadinimą, gydytojo vardą, pavardę, planuojamo vizito paskirtį, datą bei laiką). Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę lankytis su vaiku gydymo įstaigose ar iš gydymo (sveikatos priežiūros) įstaigų gauti visą informaciją, susijusią su vaiko sveikatos būkle. Vaikui susirgus ir esant hospitalizuotam gydymo įstaigoje, atsakovas turi teisę lankyti bei slaugyti dukrą be išankstinio grafiko;

1.5. tuo atveju, jei vaikas gydomas ambulatoriškai, ieškovės bendravimo tvarka su vaiku nekeičiama, sudarant galimybes slaugyti ir lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje, ne vėliau kaip 1 dieną iki bendravimo pradžios suderinant su atsakovu bendravimo laiką SMS žinute ir/ar kitomis ryšio priemonėmis;

1.6. susirgus vaikui, tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo lygiateisiškai dalyvauti vaiko gydymo procese bei kartu (susitarimų pagrindu) priimti sprendimus dėl vaiko gydymo plano, eigos ir gydymo vietos remiantis gydytojų rekomendacijomis, sanatorijos, ar reabilitacijos centro parinkimo. Esant paskirtam medikamentiniam gydymui, vaistai, gimimo liudijimas/pasas, vaistų knygelė yra perduodami kartu su vaiku, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, kada vaistai buvo sugirdyti/suleisti, jų vartojimo periodiškumą, dozes ir laikotarpį bei kitas su gydymu susijusias detales, kurios turi įtakos vaiko sveikatos būklei. Bendru sutarimu priimami sprendimai dėl vakcinacijos plano sudarymo bei dukros skiepijimo;

1.7. atsakovas privalo sudaryti galimybes vaikui bendrauti su ieškove nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ir kt.). Nedarbo dieną vaizdo skambučiai gali vykti nuo 10 val. iki 21 val., o darbo dienomis nuo 18 val. iki 21 val. ir trukti ne mažiau kaip 60 min., tikslų bendravimo laiką iš vakaro pranešant ieškovei trumpąja SMS žinute ir/ar el. laišku;

1.8. tuo atveju, jei keičiama šalių vaiko gyvenamoji vieta į kitą miestą, apie tokį persikėlimą atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prie 30 kalendorinių dienų iki išsikraustymo dienos, pateikiant vaiko gyvenamosios vietos adresą, suderinant ieškovės bendravimo su vaiku grafiko pakeitimus; 

1.9. dėl papildomo ugdymo ir būrelio (vieno) parinkimo tėvai tariasi bendru sutarimu ir lygiomis dalimis kiekvienas padengia ugdymo būrelio išlaidas. Dėl bet kokių papildomų vaiko užsiėmimų ir būrelių vaiko tėvai turi spręsti bendru sutarimu esant abiejų tėvų sutikimui, priešingu atveju, vienas iš tėvų turi teisę atsisakyti mokėti už vaiko užsiėmus ir būrelius, jeigu nebuvo šis klausimas derintas ir (ar) gautas kito tėvo sutikimas;

1.10. šalys be rašytinio kito tėvo sutikimo neturi teisės keisti šalių vaiko ugdymo įstaigos, kartu bendru susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesą, renkant ugdymo įstaigas, gydymo įstaigas šalys privalo bendradarbiauti ir tik abiejų šalių bendru sutarimu ir abipusiu sutikimu spręsti klausimus, susijusius su šalių dukros papildomu lavinimu ir ugdymu (įskaitant, bet neapsiribojant, papildomu ugdymu); 

1.11. atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki numatomos kelionės pradžios perduoti ieškovei vaiko kelionei reikiamus dokumentus (pasą, kompensuojamųjų vaistų knygelę, draudimo polisus (jeigu yra) ir t.t.). Atitinkamų dokumentų (pasų, draudimo polisų (jeigu yra)) kopijas privalo pateikti per 3 dienas nuo pareikalavimo. Jeigu planuojamai kelionei privalo būti išduota viza, reikalingus dokumentus atsakovas privalo pateikti per 3 dienas nuo pareikalavimo; 

1.12. ieškovė bendrauja su vaiku vaiko vasaros atostogų metu ne mažiau kaip du kartus po 15 kalendorinių dienų iš eilės savo pasirinktoje vietoje, tame tarpe išsivežant į savo nuožiūra pasirinktą kelionę (už Lietuvos Respublikos ribų). Konkretų atostogų laiką ieškovė ir atsakovas suderina elektroniniu paštu likus 30 kalendorinių dienų iki planuojamų vasaros atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas atsakovo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas ieškovės pageidavimui dėl grafiko;.

2. bendravimo tvarka, kol dukra nelanko mokyklos – ieškovė bendrauja su vaiku kiekvienų metų nelyginėmis savaitėmis nuo pirmadienio iki sekmadienio;

3. bendravimo tvarka, kai dukra lankys mokyklą: 

3.1. ieškovė bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus jos ugdymo laikui ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.;

3.2. ieškovė bendrauja su vaiku nuo kiekvienos metų nelyginės savaitės penktadienio iki sekmadienio imtinai arba

3.3. ieškovė bendrauja su vaiku bei dalyvauja jo auklėjime nenustatant konkrečių dienų, užtikrinant vaiko ugdymo proceso tęstinumą, patekimą pas gydytojus, reguliariai lankomus būrelius, stovyklas, treniruotes, dalyvavimą vaikų ekskursijose, ugdymo įstaigų organizuojamuose renginiuose, vaikams skirtuose renginiuose, varžybose ir kitose  vaikų interesus atitinkančiose veiklose,  apie kurias ieškovė raštu informuoja atsakovą iš anksto, bei pasimatymų laiką suderinus iš anksto, prieš 1 dieną telefonu su atsakovu. Atsakovas patvirtina, kad nedarys kliūčių ieškovės ir vaiko bendravimui;

4. išimtinė bendravimo tvarka:

4.1. būti su vaiku Motinos diena tenka ieškovei. Jei ši diena nepatenka į ieškovės bendravimo su vaiku grafiką, Motinos dieną ieškovė pasiima vaiką 10 val. iš gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 18 val. grąžina į gyvenamąją vietą;

4.2. būtin su vaiku Tėvo dieną, jei diena patenka į ieškovės bendravimo su vaiku laikotarpį pagal nustatytą grafiką, tenka atsakovui, ieškovei nurodytą dieną 10 val. pristatant vaiką į gyvenamąją vietą ir tos pačios dienos 18 val. pasiimant iš gyvenamosios vietos;

4.3. vaiko gimtadienio dieną ieškovė bendrauja su vaiku lyginiais metais, pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val.;

4.4. ieškovė bendrauja su vaiku nelyginiais metais Šv. Kalėdų dieną, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 12 val., o atsakovas – pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos paskutinę jų bendravimo dieną, t. y. antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 18 val.;

4.5. ieškovė bendrauja su vaiku nelyginiais metais Šv. Velykų dieną, pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 12 val., o atsakovas –  pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos paskutinę jų bendravimo dieną, t. y. antrą Šv. Velykų dieną 18 val.;

4.6. ieškovė bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais Naujų metų išvakarėse, pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos nelyginių metų gruodžio 31 d. 10 val., ir bendravimą tęsiant iki kitos dienos, t. y. sausio 1 d., 18 val., atsakovui pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos.

8.       Atsakovas nurodė, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu geriausiai atitiktų vaiko interesus bei apsaugotų vaiko teises. Atsakovas maksimaliai dalyvauja vaiko auklėjime ir gyvenime. Ieškovė nesugeba ir negali užtikrinti šalių vaikui saugios aplinkos, priešingai – ieškovė galimai manipuliuoja vaiku, trukdo atsakovui tinkamai įgyvendinti tėvo pareigas, trukdo dalyvauti vaiko auklėjime. Ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, sukeldama konfliktines situacijas, ribodama atsakovo bendravimą su vaiku. Šalių vaikui sudarytos puikios gyvenimo sąlygos atsakovo gyvenamojo vietoje, vaikas turi atskirą kambarį, kuris pritaikytas vaiko poreikiams. Tarp vaiko ir atsakovo yra stiprus emocinis ryšys. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, atsakovas neketina riboti ieškovės dalyvavimo vaiko gyvenime, auklėjime, siekia, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka būtų tokia, kad lygiai pusę bendravimo laiko su vaiku praleistų kiekviena iš tėvų.

9.       Priešingai nei bando įrodyti ieškovė, atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės. Ieškovės nurodytas prašomas priteisti išlaikymas nėra realus, ieškovė jos nurodomų dydžių išlaidų vaikui nepatiria. Atsiliepimu į ieškinį, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, atsakovas sutiko maksimaliai dengti 250 Eur/mėn. išlaikymo sumą. Atsakovas turi realias galimybes teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, o, esant poreikiui, vykdyti priverstinį išieškojimą iš 16-os nekilnojamojo turto vienetų, todėl alternatyvus reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo turtu yra nepagrįstas. Atsakovas mano, kad vaikas yra tokio amžiaus, kuomet jo poreikių patenkinimui yra pakankama 500 Eur/mėn. suma.  

10.       Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki 2020 m. kovo 31 d. atsakovas rūpinosi vaiku. Ieškovei pradėjus lauktis, rūpinosi materialiniu tiek pačios ieškovės, tiek vaiko aprūpinimu; ieškovei po gimdymo grįžus namo, davė jai grynaisiais pinigais 400 Eur, gamino maistą šeimai, rūpinosi sauskelnių pirkimu ir kt. Iš viso tyrimams ir kitoms išlaidoms, susijusioms su vaiko gimimu, atsakovas sumokėjo 1 400 Eur. Vaiko išlaikymui (be pirkinių) per kelis mėnesius grynais sumokėjo 400 Eur; iki vaiko gimimo darė pervedimus į ieškovės sąskaitą už 2 270 Eur sumą. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepagrįstas.

11.       Atsakovas nesutinka su vaiko pavardės pakeitimu. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė vaiko pavardės keitimo tikslingumo ir atitikimo geriausiems vaiko interesams. Tenkinus ieškovės reikalavimą, būtų pažeistas šalių vaiko identitetas, kadangi tėvo pavardė yra vienas iš vaiko identiškumo elementų, identifikuojantis vaiką su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo liniją. Be to, atsakovas turi du pilnamečius vaikus, kuriems yra suteikta tik atsakovo pavardė.

12.       Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje pateikė išvadą ir nurodė, kad buvo nagrinėjama daugiau kaip 30 šalių skundų, kurie daugiausiai buvo atsakovo. Pagal atsakovo skundus ir pranešimus, atlikus vaiko situacijos vertinimus, nebuvo nustatyta vaiko nepriežiūra, didžiąja dalimi nustatytas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas, susijęs su šalių konfliktiniais tarpusavio santykiais.

13.       Tarnyba nurodė, kad nėra tikslinga keisti šalių vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu, kadangi vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, vaiko gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi, vaiko ir ieškovės santykis yra labai artimas, vaikas pripratęs prie ieškovės, vaikui svarbiausia yra stabilumas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka iš dalies sureguliavo šalių konfliktą dėl bendravimo su vaiku ir užtikrino vaiko bendravimo su tėvu stabilumą. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku yra labai artima nustatytai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai, vaikas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, emociškai prisirišęs prie ieškovės, todėl atsakovo prašymas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal principą 50/50 neatitinka vaiko interesų, tai pakankamai ilgai atskirtų vaiką nuo motinos.

14.       Tarnyba dėl vaiko pavardės keitimo nurodė, kad šalių vaikas yra per mažo amžiaus, jog galėtų pats išreikšti nuomonę. Šalys yra nesusituokusios, jų pavardės yra skirtingos, vyresnieji ieškovės vaikai turi dvigubą pavardę, todėl, siekiant identiškumo, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimo, dvigubos pavardės suteikimas neprieštarauja šalių vaiko interesams. Dėl vaiko išlaikymo, prašė teismo priteisti išlaikymą atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovo patikslintą ieškinį atmetė ir:

1)        nustatė šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove;

2)        nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką:

„1. E. L. laikotarpiu nuo teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos su savo dukterimi E. L. bendrauja kiekvienos metų lyginės savaitės ketvirtadienį pasiimant dukrą tiesiogiai iš ugdymo įstaigos pasibaigus jos ugdymo laikui, bet ne vėliau kaip iki 17 val.00 min., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val. 00 min. E. L. ligos atveju E. L. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9:00 val. Ši bendravimo tvarka netaikoma E. L. gimimo dieną, Motinos dieną, Tėvo dieną, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų išvakarių dienomis, E. L. ugdymo atostogų laikotarpiais.

2. E. L. laikotarpiu nuo teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos bendrauja su savo dukterimi E. L. reguliariai, nemažiau kaip du savaitgalius per kalendorinį mėnesį, t. y. nuo kiekvienos metų nelyginės savaitės penktadienio iki pirmadienio: penktadienį pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar kitos jos buvimo vietos iki 17:00 val. ir grąžinant ją į ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą pirmadienį iki 8:30 val.

3. Atsakovas E. L. su dukterimi E. L. lyginiais metais bendrauja Šv. Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukterį iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 18.00 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 18 val. Atsakovas E. L. su dukterimi E. L. nelyginiais metais bendrauja Šv. Kalėdų antrą dieną, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

4. Atsakovas E. L. su dukterimi E. L. nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos iki 10 val. 00 min. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10 val. 00 min. Atsakovas E. L. su dukterimi E. L. lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną iki 20.00 val.

5. Atsakovas E. L. su dukterimi E. L. nelyginiais kalendoriniais metais bendrauja Naujų metų išvakarėse pasiimdamas dukterį iš gyvenamosios vietos nelyginių metų gruodžio 31 d. iki 18 val. 00 min. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą sekančių lyginių metų sausio 1 d. 20 val. 00 min. Lyginiais kalendoriniais metais gruodžio 31 d. ir nelyginių metų sausio 1 dieną su dukterimi E. L. bendrauja jos motina J. C..

6. Tais atvejais, kai dukters buvimo vieta bus kita, nei jos ugdymo įstaiga, J. C. informuos E. L. iš anksto (likus ne mažiau kaip trims valandoms) apie E. L. buvimo vietą jos tinkamo paėmimo tikslu.

7. Nukrypti nuo bendravimo tvarkos galima E. L. ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, susijusios su vaiko interesais, o taip pat abiejų tėvų bendru rašytiniu susitarimu arba vaiko prašymu, kai toks bus išreiškiamas.

8. E. L. bendrauja su dukra kiekvienais metais tėvo dieną, paimdamas ją iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20:00 val., jeigu sekanti diena po grąžinimo dienos nesutampa su tėvo ir dukters bendravimo diena.

9. J. C. bendrauja su dukra kiekvienais metais motinos dieną, E. L. dukterį parvežant į gyvenamąją vietą motinos dienos rytą iki 11:00 val. tais atvejais, jei motinos diena sutampa su tėvo ir dukters bendravimo diena.

10. E. L. bendrauja su dukra jos gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) neporiniais metais. Kai dukros gimimo dienos sutampa su nedarbo dienomis, E. L. dukterį paima iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val., jeigu sekanti diena po grąžinimo dienos nesutampa su tėvo ir dukters bendravimo diena. Jeigu dukros gimimo dienos sutampa su darbo diena, E. L. neporiniais metais bendrauja su dukra, ją paimdamas iš ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos iki 17:00 val., ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20:00 val., jeigu sekanti diena po grąžinimo dienos nesutampa su tėvo ir dukters bendravimo diena. Poriniais metais dukters gimtadienio dieną atsakovas turi teisę paskambinti dukrai ir pasveikinti ją telefonu.

11. Atsakovas E. L. bendrauja su dukra E. L.:

11.1. Laikotarpiu nuo teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iki 2026 m. rugsėjo 1 d. E. L. lankomos ugdymo įstaigos atostogų metu E. L. bendrauja su dukra nepertraukiamai po 7 kalendorines dienas, bendroje sumoje nemažiau kaip
35 dienas per kalendorinius metus, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 8:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20:00 val. Ieškovė J. C. informuoja atsakovą elektroniniu laišku apie planuojamas ugdymo įstaigos atostogas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki ugdymo įstaigos atostogų pradžios, o atsakovas E. L. informuoja apie ketinimą paimti dukrą bendravimui ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Ši bendravimo tvarka netaikoma E. L. gimimo dieną, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų išvakarių dienomis.

11.2. Laikotarpiu po 2026 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės, E. L. lankomos ugdymo įstaigos rudens, pavasario, žiemos atostogų laikotarpiais E. L. bendrauja su dukra puse atostogų laikotarpio nuo atostogų pirmos dienos 8:00 val. iki vidurinės atostogų dienos 20:00 val. Ieškovė J. C. informuoja atsakovą raštu (el. laišku ar telefoniniu pranešimu) apie planuojamas ugdymo įstaigos atostogas ne vėliau kaip prieš
7 kalendorines dienas iki ugdymo įstaigos atostogų pradžios. Ši bendravimo tvarka netaikoma
E. L. gimimo dieną, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų išvakarių dienomis. Ugdymo įstaigos vasaros atostogų laikotarpiu E. L. ir J. C. prižiūri dukrą kas dvi savaites po 14 dienų nepertraukiamai slenkančiu grafiku, skaičiuojant nuo pirmo atostogų pirmadienio, numatant, kad pirmas dvi vasaros atostogų svaitės dukrą prižiūri J. C., o sekančias dvi savaites – E. L.. Vasaros atostogų metu E. L. kaskart pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį iki 21 val., ir grąžina dukrą į gyvenamąją vietą po bendravimo laikotarpio pabaigos sekmadienį nuo 18 iki 19 val.“

12. J. C. ir E. L. bendravimo su dukra E. L. metu sudaro sąlygas nepilnamečiam vaikui bendrauti su tuo metu vaiko aplinkoje nesančiu tėvu arba motina elektroninių ryšių priemonėmis video skambučių pagalba.

13. Tais atvejais, kai E. L. negali bendrauti su E. L. pagal nustatytas bendravimo tvarkos sąlygas bei iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas, apie tai informuoja J. C., E. L. per 15 dienų atlygina J. C. faktines išlaidas, patirtas apmokant už auklės paslaugas, pagal J. C. pateiktus dokumentus, patvirtinančius auklės paslaugų apmokėjimą.

14. Bendravimo su nepilnamete E. L. bei dalyvavimo ją auklėjant tvarka gali būti keičiama bendru tėvų susitarimu.“

3)       pakeitė šalių dukros pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas nėra sudarę santuokos. Ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė E. L.. Atsakovas nuo 2020 m. balandžio 8 d. pradėjo mokėti periodinėmis išmokomis išlaikymą dukrai po 200 - 300 Eur/ mėn. Ieškovė 2020 m. gegužės 25 d. sudarė sutartį dėl gyvybės draudimo 19 metų laikotarpiui, naudos gavėja yra šalių dukra. Dukra 2021 m. lankė privatų darželį (duomenys neskelbtini), pusės dienos darželį (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. šalių dukra lankė (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), mokestis – 1 Eur už dieną, be to, 30 Eur per mėnesį reikia sumokėti į fondą. Bylos išnagrinėjimo metu šalių dukra būrelių nelanko, specialiųjų poreikių neturi, turėti sveikatos sutrikimai išgydyti, vaikas ugdymo įstaigą gali lankyti be apribojimų, vaikui diagnozuotas nutukimas.

17.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių dukra, byloje nėra. Nei vienas atsakovo skundas Tarnybai nebuvo pripažintas pagrįstu dėl galimai ieškovės netinkamo rūpinimusi vaiku. Priešingai, Tarnyba konstatavo nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus dėl abiejų tėvų kaltės, t. y. dėl nuolatinių konfliktų tarp šalių. Atsakovas priminiame atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad jis neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsižvelgiant į tai, nusprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiais atitinka vaiko interesus.

18.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas patikslino savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos ir prašo nustatyti šią tvarką pagal principą 50/50, keičiantis kas 7 dienas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, į tai, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja dėl vaiko priežiūros, skiriasi auklėjimo metodai ir suvokimas, kas vaikui yra geriausia, sprendė, kad nagrinėjimu atveju tokios bendravimo tvarkos nustatytas pažeistų vaiko interesus augti stabilioje aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka, kai atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį bei kas antrą savaitgalį, t. y. tą savaitgalį, kai atsakovas vaiką sekmadienį turi grąžinti į gyvenamąją vietą, pirmadienį pasiimti iš ugdymo įstaigos ir vakare vėl grąžinti į ieškovės namus, sukelia nepatogumus, todėl nutarė atitinkamai pakoreguoti šią tvarką. Pirmosios instancijos teismas pašalino ieškovės prašomas nustatyti sąlygas, kurios ir taip yra privalomos (pvz. atsakovo pareigą bendrauti su vaiku, žinoti viską, kas susiję su vaiko ugdymusi ir kt.), todėl perteklinės, taip pat ir neaiškias sąlygas, pagal kurias negali būti išduodamas vykdomasis raštas.

19.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius buvo 708,42 Eur, t. y. kiekvieno iš tėvų skirtiną neįrodinėtiną išlaikymo dalį sudaro 354,21 Eur.

20.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko poreikiai, viršijantys minimalią mėnesinę algą,  byloje neįrodyti. Spręsdamas, kokia forma priteisti išlaikymą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nėra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir bylos nagrinėjimo metu moka išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės alternatyvus reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo turtu netenkino.

21.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, atsižvelgęs į tai, kad vaikas specialiųjų poreikių neturi (išskyrus odos problemos), į ieškovės kas mėnesį patiriamas išlaidas už ugdymo įstaigą, mokamą draudimą ir kitas išlaidas, įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimo metu dalis vaiko poreikiams skirtų išlaidų (pvz. buvęs didesnis mokestis už darželį dėl atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, muzikos būrelio ir kt.) sumažėjo, nusprendė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 354 Eur per mėnesį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyto išlaikymo dydžio nemažino gaunama valstybės išmoka. Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę.

22.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo rašytinius įrodymus, nustatė, kad nors šalys ir negyveno kartu, tačiau palaikė santykius, kartu leisdavo laiką, atsakovas rūpinosi vaiku, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė.

23.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės valia nuo pat vaiko gimimo buvo suteikti šalių vaikui dvigubą pavardę, kokią turi ir kiti ieškovės vaikai, įvertinęs tai, kad šalys nėra susituokusios, turi skirtingas pavardes, nutarė, kad vaiko pavardės pakeitimas į dvigubą pavardę, kurią sudarytų tiek motinos, tiek tėvo pavardė, geriausiai atspindi vaiko identitetą, todėl ieškovės reikalavimą dėl pavardės pakeitimo tenkino, pakeitė vaiko pavardę į (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti: 

1) dalyje dėl dukros pavardės keitimo ieškovės reikalavimą atmesti; 

2) dalyje dėl išlaikymo priteisimo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 20 d.) iki vaiko pilnametystės tokia tvarka: 2.1. po 164 Eur nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., 2.2. po 201 Eur nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., 2.3. po 194 Eur nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 2.4. po 230,75 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.; 2.4. po 257,75 Eur nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

3) dalyje dėl bendravimo tvarkos sprendimą pakeisti, pakeičiant jos 1, 2, 10 punktus, panaikinant 6, 13 punktus, papildant papildomais punktais, bendravimo tvarką išdėstant taip:

1. atsakovas su vaiku praleidžia lygines kiekvienų metų savaites, pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos prieš tai einančios nelyginės metų savaitės sekmadienį 18.00 val.;

2. ieškovė su vaiku praleidžia nelygines kiekvienų metų savaites, pasiimdama vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos prieš tai einančios lyginės metų savaitės sekmadienį 18.00 val.;

3. atsakovas su vaiku lyginiais metais bendrauja Šv. Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 18 val. Atsakovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja Šv. Kalėdų antrą dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

4. atsakovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 10 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 10 val. Atsakovas su vaiku lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką sekančią dieną iki 20.00 val.;

5. atsakovas su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais bendrauja Naujų metų išvakarėse, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nelyginių metų gruodžio 31 d. iki 18 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą kitų lyginių metų sausio 1 d. 20 val. Lyginiais kalendoriniais metais gruodžio 31 d. ir nelyginių metų sausio 1 dieną su vaiku bendrauja jos motina;

6. nukrypti nuo bendravimo tvarkos galima vaiko ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, susijusios su vaiko interesais, o taip pat abiejų tėvų bendru rašytiniu susitarimu arba vaiko prašymu, kai toks bus išreiškiamas;

7. atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, paimdamas jį iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val., jeigu kita diena po grąžinimo dienos nesutampa su tėvo ir vaiko bendravimo diena;

8. ieškovė bendrauja su vaiku kiekvienais metais Motinos dieną, atsakovui vaiką parvežant į gyvenamąją vietą Motinos dienos rytą iki 11.00 val. tais atvejais, jei Motinos diena sutampa su tėvo ir vaiko bendravimo diena;

9. atsakovas bendrauja su vaiku jo gimtadienio dieną iki jo pilnametystės neporiniais metais. Kai vaiko gimimo dienos sutampa su nedarbo dienomis, atsakovas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val., jeigu kita diena po grąžinimo dienos nesutampa su tėvo ir vaiko bendravimo diena. Jeigu vaiko gimimo dienos sutampa su darbo diena, atsakovas neporiniais metais bendrauja su vaiku, jį paimdamas iš ugdymo įstaigos ar kitos buvimo vietos iki 17.00 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val., jeigu kita diena po grąžinimo dienos nesutampa su tėvo ir vaiko bendravimo diena. Poriniais metais vaiko gimtadienio dieną atsakovas turi teisę paskambinti vaikui ir pasveikinti ją telefonu.

10. atsakovas bendrauja su vaiku:

10.1. laikotarpiu nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo iki 2026 m. rugsėjo 1 d. vaiko lankomos ugdymo įstaigos atostogų metu atsakovas bendrauja su vaiku nepertraukiamai po 7 kalendorines dienas, bendroje sumoje nemažiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val. Ieškovė informuoja atsakovą elektroniniu laišku apie planuojamas ugdymo įstaigos atostogas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki ugdymo įstaigos atostogų pradžios, o atsakovas informuoja apie ketinimą paimti vaiką bendravimui ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Ši bendravimo tvarka netaikoma vaiko gimimo dieną, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų išvakarių dienomis;

10.2. laikotarpiu po 2026 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės vaiko lankomos ugdymo įstaigos rudens, pavasario, žiemos atostogų laikotarpiais atsakovas bendrauja su vaiku puse atostogų laikotarpio nuo atostogų pirmos dienos 8.00 val. iki vidurinės atostogų dienos 20.00 val. Ieškovė informuoja atsakovą raštu (el. laišku ar telefoniniu pranešimu) apie planuojamas ugdymo įstaigos atostogas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki ugdymo įstaigos atostogų pradžios. Ši bendravimo tvarka netaikoma vaiko gimimo dieną, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų išvakarių dienomis. Ugdymo įstaigos vasaros atostogų laikotarpiu atsakovas ir ieškovė prižiūri vaiką kas dvi savaites po 14 dienų nepertraukiamai slenkančiu grafiku, skaičiuojant nuo pirmo atostogų pirmadienio, numatant, kad pirmas dvi vasaros atostogų savaitės vaiką prižiūri ieškovė, o sekančias dvi savaites – atsakovas. Vasaros atostogų metu atsakovas kaskart pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį iki 21 val., ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą po bendravimo laikotarpio pabaigos sekmadienį nuo 18 iki 19 val.

11. ieškovė ir atsakovas bendravimo su vaiku metu sudaro sąlygas vaikui bendrauti su tuo metu vaiko aplinkoje nesančiu tėvu arba motina elektroninių ryšių priemonėmis video skambučių pagalba;

12. buvimo pas vieną iš tėvų laikotarpiu susirgus vaikui, tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo vienas kitą nedelsiant SMS žinute informuoti apie bet kokius vaiko negalavimus (įskaitant, bet neapsiribojant, peršalimo ligomis, infekcijomis, alergijomis, traumomis ir kita), pateikti šią informaciją aiškiai ir išsamiai. Susirgus vaikui ar jam patyrus traumą, šalys bet kurios šalies prašymu privalo abipusiu susitarimu suderinti vizito pas gydytoją datą, laiką, į kurį gali vykti tiek ieškovė, tiek atsakovas, nebent delsimas keltų grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, šalims nesusitarus, bet kuri iš šalių įgyją teisę vienašališkai susitarti dėl vaiko vizito pas gydytojus. Taip pat ieškovė ir atsakovas turi per protingą laiko terminą, tačiau ne vėliau kaip 1 kalendorinė diena iki planuojamo vizito dienos, informuoti vienas kitą apie vienasmeniškai planuojamus vaiko vizitus pas gydytojus, sudarant galimybes ir sąlygas kitam tėvui ar mamai kartu dalyvauti planuotuose vizituose pas gydytojus (nurodant gydymo įstaigos pavadinimą, gydytojo vardą, pavardę, planuojamo vizito paskirtį, datą bei laiką). Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę lankytis su vaiku gydymo įstaigose ar iš gydymo (sveikatos priežiūros) įstaigų gauti visą informaciją, susijusią su vaiko sveikatos būkle. Vaikui susirgus ir esant hospitalizuotam gydymo įstaigoje, atsakovas turi teisę lankyti bei slaugyti vaiką be išankstinio grafiko;

13. šalių dukrai susirgus, bendravimo tvarka su vaiku nekeičiama, ir susirgusi vaiką slaugo tas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikas;

14. susirgus dukrai, tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo lygiateisiškai dalyvauti vaiko gydymo procese bei kartu (susitarimų pagrindu) priimti sprendimus dėl vaiko gydymo plano, eigos ir gydimo vietos, remiantis daktarų rekomendacijomis, sanatorijos ar reabilitacijos centro parinkimo, nepavykus susitarti - vykdomos gydytojų rašytinės rekomendacijos dėl vaiko gydymo ir gydymo įstaigos parinkimo. Esant paskirtam medikamentiniam gydymui, vaistai, gimimo liudijimas/pasas, vaistų knygelė yra perduodami kartu su vaiku, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, kada vaistai buvo sugirdyti/suleisti, jų vartojimo periodiškumą, dozes ir laikotarpį, bei kitas su gydimu susijusias detales, kurios turi įtakos vaiko sveikatos būklei. Tik bendru sutarimu priimami sprendimai dėl vakcinacijos plano sudarymo bei vaiko skiepijimo;

15. dėl papildomo ugdymo parinkimo tėvai tariasi bendru sutarimu ir lygiomis dalimis kiekvienas padengia bendru sutarimu išrinkto ugdymo būrelio ar ugdymo įstaigos išlaidas. Dėl bet kokių papildomų vaiko užsiėmimų ir būrelių vaiko tėvai turi spręsti bendru sutarimu esant abiejų tėvų sutikimui, priešingu atveju, vienas iš tėvų turi teisę atsisakyti mokėti už vaiko užsiėmus ir būrelius, jeigu nebuvo šis klausimas derintas ir (ar) gautas kito tėvo sutikimas;

16. šalys be rašytinio kito tėvo sutikimo neturi teisės keisti šalių dukros ugdymo ir gydymo įstaigos;

17. šalys privalo užtikrinti, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką perduodant vaiką kartu būtų perduoti vaikio dokumentai (pasas/asmens tapatybės kortelė, kompensuojamųjų vaistų knygelė, draudimo polisai (jeigu yra) ir t.t.);

18. bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarka gali būti keičiama bendru tėvų susitarimu.

4) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio grąžinimo sprendimą pakeisti.

5) priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei prijungti prie bylos atsakovo pateikiamus papildomus įrodymus.

25.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Taigi, įstatyme numatyta, kad, sudarant dvinarę pavardę, prie tėvo pavardės pridedama motinos pavardė, o ne atvirkščiai. Tokia pati taisyklė įtvirtinta ir 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo,  nepagrįstai vaiko pavardę pakeitė iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, kadangi vaiko pavardė galėjo būti keičiama tik į „(duomenys neskelbtini)“;

25.2.                      vaiko pavardė apskritai negalėjo būti keičiama. Dukrai tėvo pavardė buvo suteikta bendru susitarimu. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji nenorėjo vaikui suteikti atsakovo pavardės ir tik neatlaikiusi spaudimo sutiko vaikui suteikti tik atsakovo pavardę, tačiau byloje nėra tokias ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nors vaiko gimimo įrašas iš tiesų išduotas ne po kelių dienų nuo vaiko gimimo, o 2019 m. gruodžio 11 d., tačiau tai įvyko ne dėl ieškovės nurodomų tariamo jos nesutikimo priežasčių, o dėl to, kad vaiko gimimo registracija užtruko dėl teisinių procedūrų (tėvystės pripažinimo), ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai;

25.3.                      kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, ir kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002). Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020). Šiuo metu nėra jokių svarbių ar pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti keičiama vaiko pavardė, prie kurios tiek jis pats, tiek jo socialinė aplinka, ugdymo/gydymo įstaigos yra pripratusios per 5 metų laikotarpį. Šalių vaikui yra suteikta tėvo pavardė, todėl vien tai, kad vaikas neturi dvigubos pavardės, susidedančios iš tėvo ir motinos pavardžių, ir dėl konfliktiškų santykių pasikeitusi motinos valia nesudaro pagrindo vaiko pavardės keitimui;

25.4.                      pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo atsakovo vaikui klausimą, nusprendė, kad būtina remtis orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi ir konstatavo, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai, viršijantys minimalią mėnesinę algą byloje neįrodyti. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, išlaikymą už atgalinį laikotarpį, t. y. nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, turėjo priteisti atsižvelgdamas į konkretaus atitinkamo laikotarpio metu galiojusį MMA dydį, o ne į MMA dydį, galiojusį teismo sprendimo priėmimo metu, nes buvo vertinami ankstesnių laikotarpių mažesnio vaiko poreikiai, kurie, atsižvelgiant į mažesnį vaiko amžių ir atitinkamai su tuo susijusius mažesnius vaiko poreikius, negalėjo būti tokio pačio dydžio kaip apskųsto sprendimo priėmimo metu. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Todėl vaiko išlaikymo dydis turėjo būti mažintinas išskaičiavus vaiko gaunamą išmoką, atsižvelgiant ir į mokėtų išmokų dydžius;

25.5.                      apskųstu sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka nesuteikia galimybės atsakovui maksimaliai rūpintis savo vaiku, o nustatytos tvarkos 1 ir 2 punktai paverčia atsakovą tik „savaitgaliniu tėvu“. Apskųstu sprendimu nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo tvarka yra ženkliai apribota ir atsakovo bendravimo su vaiku laikas žymiai sumažintas lyginant su laikina bendravimo tvarka, nors tokiam sumažinimui ir apribojimui nebuvo nustatyta jokių priežasčių, o ir pirmosios instancijos teismas atsakovo bendravimo laiko mažinimo niekaip nemotyvavo. Įvertinus tai, kad nuo ieškinio padavimo dienos yra praėję daugiau nei 3 metai, atsakovas nuo pat vaiko gimimo rūpinosi vaiku, jį išlaikė, prižiūrėjo, gydė, lavino, nuolatos su juo buvo ir tarp atsakovo bei vaiko yra susiklostęs itin artimas, glaudus ryšys, įvertinus faktinį atsakovo su vaiku praleidžiamą laiką, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turėjo nustatyti tokį vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelį, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50/50 procentų laiko“ modelis) (vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrautų kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio). Ieškovė su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Vaiko ir atsakovo gyvenamąsias vietas skiria 3 km atstumas. Vaiko šiuo metu lankoma ugdymo įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), yra per vidurį tarp ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų, nuo abiejų namų nutolusi beveik identišku atstumu bei beveik vienodu keleto minučių atstumu pasiekiama abiem tėvams. Todėl akivaizdu, kad, nustačius 50/50 laiko modelį, vaiko interesai nenukentės, nesukels streso, mažins tėvų tarpusavio konfliktų bei resursų kiekį bei užtikrins abiejų tėvų lygiavertį bendravimą su vaiku ir lygiavertį dalyvavimą jo auklėjime. Abu tėvai dirba, abiem tenka derinti darbą ir vaiko priežiūrą, tačiau byloje yra daugybė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei sunkiai sekasi derinti vaiko priežiūrą ir darbą bei laisvalaikio pomėgius, dėl ko ieškovė nuolatos prašo atsakovo paimti vaiką ne teismo nustatytos bendravimo tvarkos metu, taigi prašomos nustatyti tvarkos modelis ne tik užtikrins vaikui stabilumą, bet ir suteiks ieškovei galimybes lengviau derinti savo asmeninius poreikius ir vaiko priežiūrą;

25.6.                      apskųstame sprendime nustatyta, kad tais atvejais, kai vaiko buvimo vieta bus kita, nei jo ugdymo įstaiga, ieškovė informuos atsakovą iš anksto (likus ne mažiau kaip trims valandoms) apie vaiko buvimo vietą jo tinkamo paėmimo tikslu. Toks bendravimo tvarkos punktas naikintinas, nes jis sukuria prielaidas ieškovei piktnaudžiauti ir suteikia teisę bet kada keisti vaiko paėmimo/pristatymo vietą, taip apsunkinant atsakovo bendravimą su vaiku arba net darant jį apskritai neįmanomu. Tokia tvarka tik dar labiau didins konfliktų tarp tėvų skaičių;

25.7.                      apskųstu sprendimu skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka nustatyta iki vaiko pilnametystės, t. y. 18 metų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaiku jo gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) neporiniais metais, nes atsakovui turi būti suteikta teisę bendrauti su vaiku per jo gimtadienį iki pat vaiko pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo pakeisti nustatytos bendravimo tvarkos 10 punktą, nustatant, kad atsakovas bendrauja su dukra jos gimtadienio dieną neporiniais metais iki dukros pilnametystės, toliau nekeičiant šio punkto turinio;

25.8.                      apskųstu sprendimu nustatyta, kad tais atvejais, kai atsakovas negali bendrauti su vaiku pagal nustatytas bendravimo tvarkos sąlygas bei iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas, apie tai informuoja ieškovę, atsakovas per 15 dienų atlygina ieškovei faktines išlaidas, patirtas apmokant už auklės paslaugas pagal ieškovės pateiktus dokumentus, patvirtinančius auklės paslaugų apmokėjimą (nustatytos bendravimo tvarkos 13 punktas). Tokia tvarka atsakovui numatytos sankcijos už sąžiningą ir rūpestingą elgesį. Ieškovė ir atsakovas abu yra nepilnamečio vaiko tėvai ir abu turi pareigą rūpintis bei prižiūrėti savo nepilnametį vaiką. Tuo atveju, jei pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką vienas iš tėvų dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių negali įvykdyti teismo sprendimo, kitam tėvui kyla pareiga rūpintis vaiku, o neplanuotos išlaidos dėl vaiko priežiūros gali būti atlyginamos tik esant konkretiems nuostolių atlyginimo pagrindams konkrečiu atveju, o ne teismo sprendimu abstrakčiai į ateitį. Išankstinė sąlyga, kad atsakovas visais atvejais padengia auklės išlaidas už laiką, kuriuo negali bendrauti su vaiku pagal nustatytą tvarką, neatitinka ir teisingumo, sąžiningumo principų, kadangi gali susidaryti tokia situacija, jog tėvas negalės bendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių (pvz.: atsakovo liga, komandiruotė ir pan.) ir dėl to, kad jis nebendraus su vaiku, nebus jo kaltės.  Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad tėvas privalo vykdyti bendravimo tvarką su vaiku kaip nustatyta teismo sprendime, tuo tarpu tėvui nevykdant tokio teismo sprendimo, motina gali kreiptis dėl baudos skyrimo tėvui. Tuo tarpu auklės išlaidos yra susijusios su išlaikymo poreikiu, t. y. jeigu motina mano, kad reikalinga auklė užtikrinant vaiko poreikius, atitinkamai motina turi kelti šį klausimą kitame šalių ginče, įrodinėjant šias aplinkybes atskirame procese dėl išlaikymo priteisimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2723-855/2023);

25.9.                      pirmosios instancijos teismas nustatyta bendravimo tvarka neišsprendė tarp šalių nuolatos kylančių ginčų dėl vaiko gydymo, tėvų teisių ir tarpusavio pareigų susirgus vaikui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad šalių vaikas turi sveikatos problemų, o tėvai nesutaria dėl gydytojų konsultacijų ir/ar gydymo būtinumo. Todėl nesant byloje duomenų, leidžiančių manyti, jog šalių tarpusavio santykiai artimiausiu metu normalizuosis ir šalys bus pajėgios spręsti bendro sutarimo reikalaujančius klausimus dėl vaiko gydymo, papildomų būrelių lankymo, asmens dokumentų apsikeitimo bei vaiko ugdymo įstaigos parinkimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimų ir nenustatė tėvų tarpusavio teisių ir pareigų šiais klausimais. Taigi apskųstu sprendimu nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka turi būti papildyta atsakovo apeliacinio skundo 170 punkte nurodyta tvarka.

26.       Ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1.                      dėl vaiko mažo amžiaus (vaikui dar nėra 5 metų) jam pavardės keitimas nesukeltų nepatogumų, nes tokio amžiaus vaikai save identifikuoja pagal vardą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kurią lanko šalių vaikas ir kurioje vyks pasiruošimas mokyklai, į vaikus auklėtojos kreipiasi vardais. Taigi atsakovo nurodytos aplinkybės, kad vaikas dėl pakeistos pavardės susidurs su sunkumais, yra nepagrįsti. Pakeitus šalių vaiko pavardę į dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, šalių vaikas išsaugos jam suteiktą tėvo pavardę;

26.2.                      atsakovo nurodoma aplinkybė, kad vaiko pavardė negalėjo būti pakeista pirmiau nurodant motinos ir vėliau tėvo vardą, nes pirmiau turėjo būti nurodoma tėvo, o paskui motinos pavardė, nepagrįsti. Atsakovo cituojamos Taisyklės nenumato, kad dvinarė pavardė sudaroma būtent prie tėvo pavardės pridedant motinos pavardę, t. y. nurodant tėvo pavardę pirma, o motinos pavardę antra, o ne atvirkščiai;

26.3.                      nesutinkama su atsakovo reikalavimu pakeisti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku modeliu 50/50 laiko. Priešingai, nei nurodo ieškovas (kad rūpinosi savo dukra nuo pat gimimo), dar neštumo metu pašlijus ieškovės ir atsakovo santykiams, po vaiko gimimo atsakovas tiek su pačia ieškove, tiek su vaiku matėsi itin retai, epizodiškai, visiškai nesirūpino vaiku. Tik ieškovei pateikus teismui ieškinį ir 2021 m. gruodžio 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius laikiną atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, prasidėjo vaiko ir atsakovo bendravimas, ryšio atkūrimas. Vos tik nusistovėjus atsakovo ir vaiko bendravimui, atkūrus vaiko ir tėvo ryšį, nuo 2022 m. vasaros atsakovas pradėjo teikti teismui prašymus dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimų, vis mažinant bendravimo su vaiku laiką. Taigi, atsakovo nuoseklus bendravimo su vaiku laiko mažinimas nulėmė vaiko ryšio su tėvu susilpnėjimą, posėdžio metu ieškovė davė nuoseklius paaiškinimus, kad vaikas nenori miegoti pas atsakovą. Be to, vaikas nuo pat gimimo auga ieškovės namuose, kur jam yra žinoma aplinka, kurią vaikas jau identifikuoja kaip savo namų aplinką. Vaikas yra pakankamai mažo amžiaus ir turi labai stiprų emocinį ryšį su ieškove, todėl vaiko paėmimas bendravimui su atsakovu visai savaitei gali neigiamai atsiliepti vaiko emocinei būsenai;

26.4.                      atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 10 punktą. Iš esmės atsakovas siekia pakoreguoti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 10 punkto dalį: „ atsakovas bendrauja su vaiku jos gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) neporiniais metais“ ir išdėstyti ją taip: „atsakovas bendrauja su dukra jos gimtadienio dieną iki jos pilnametystės neporiniais metais“. Apeliacinio skundo argumentacija yra nelogiška ir absurdiška. Apskųstame sprendime aiškiai nurodyta, kad nustatoma atsakovo bendravimo tvarka su vaiku, o tai reiškia, kad tvarka galioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Be to, vaiko gimtadienis yra kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (datą nurodant skaičiais – (duomenys neskelbtini)), todėl nėra jokio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje vien tik dėl atsakovo siūlomos redakcijos, nekeičiant sprendimo esmės;

26.5.                      pagal apskųstu sprendimu nustatytos bendravimo tvarką 6 punktą atsakovas turi paimti vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus jo ugdymo laikui ne vėliau kaip iki 17 val. tik dviem atvejais: kiekvienos metų lyginės savaitės ketvirtadienį ir kiekvienos metų nelyginės savaitės penktadienį. Tačiau bendravimo su vaiku tvarka nustatoma į ateitį, o ateityje daug faktorių gali įtakoti, kad kartais šalių vaiko buvimo vieta pasibaigus jo ugdymo laikui iki pat 17 val. gali būti ne ugdymo įstaigoje – pvz., namuose arba pas artimus giminaičius (jei pamokos pasibaigs anksčiau nei numatyta), kt. Todėl, retkarčiais esant tokiems atvejams, būtų neprotinga įpareigoti ieškovę nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą, kad perduoti jį bendravimui su atsakovu. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktą atmestinas;

26.6.                      byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ne visada buvo linkęs laikytis teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos (kaip, pvz., atsisakė paimti vaiką bendravimui pagal pirmosios instancijos teismo nutartį per 2022 m. vasaros atostogas), motyvuodamas, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka yra jo teisė, bet ne pareiga. Todėl nėra pagrindo panaikinti atsakovo prašomo apskųstu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 13 punkto;

26.7.                      papildyti nustatytą bendravimo tvarką nurodytais atsakovo punktais, kurie yra susiję su vaiko priežiūra šiam susirgus ir kt., nėra pagrindo. Atsakovo siūlomos sąlygos yra ne bendravimo su vaiku tvarkos sąlygos, o iš esmės – šalių bendravimą reguliuojančios sąlygos. Ieškovė pažymi, kad teismo sprendimai yra vykdytini dokumentai, dėl kurių nevykdymo gali būti išduoti vykdomieji dokumentai (vykdomieji raštai), kurie savo ruožtu pateikiami antstoliams vykdymui. Todėl teismo sprendimas turi būti tikslus ir konkretus, nepalikti vietos jo vykdymo interpretacijai. Atitinkamai, jei teismas priimtų sprendimą įpareigoti informaciją apie vaiko susirgimus pateikti aiškiai ir išsamiai, būtų neaišku, koks informacijos pateikimas yra laikytinas aiškiu ir išsamiu, o koks ne. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui visa informacija apie vaiko sveikatos būklę, susirgimus, atliktus tyrimus ir pan., gali būti suteikta sveikatos priežiūros įstaigoje. Akivaizdu, kad sprendimo vykdymas priklausys nuo antstolio subjektyvios situacijos vertinimo ir interpretavimo, bet tokia situacija vykdymo procese neleistina;

26.8.                      išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nemažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui gaunama valstybės išmokos dalimi. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio atmestinas.

        Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28.       Teisėjų kolegija nenustatė būtinumo peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

29.       Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo pažymėjimą, 2019 m. gruodžio 5 d. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, notarinio registro Nr. 1-7744, 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą įregistruoti vaiko gimimą, 2019 m. gruodžio 11 d. gimimo įrašą. Atsakovas taip pat 2024 m. lapkričio 11 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.

30.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako priimti įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti ankščiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 302 straipsnis).

31.       Kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes šie įrodymai (dokumentai) surašyti dar iki ieškinio pareiškimo ir atsakovui buvo žinomi. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su teismo sprendimo motyvais, nes aplinkybę, kad ieškovės siekis buvo suteikti dukrai dvinarę pavardę, bet su tuo nesutiko atsakovas, kurią atsakovas bando paneigti su apeliaciniu skundu teikiamais įrodymais, ieškovė nurodė dar pradiniame ieškinyje. Be to, su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai nei patvirtina, nei paneigia  šalių nurodytas pavardės dukrai suteikimo aplinkybės.

32.       2024 m. lapkričio 11 d. papildomi rašytiniais paaiškinimai pateikti teismo posėdžio išvakarėse, todėl šių rašytinių paaiškinimų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes reikėtų papildomo laiko ieškovei su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti. Pateisinamų priežasčių dėl tokio papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimo termino nenustatyta.

33.       Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus ir 2024 m. lapkričio 11 d. papildomus rašytinius paaiškinimus.

Dėl šalių dukros pavardės pakeitimo

34.       Ieškovė ir atsakovas yra E. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė ir atsakovas nėra sudarę santuokos, gyvena atskirai, jų pavardės yra skirtingos.

35.       Šalių dukrai suteikta atsakovo pavardė – (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti dukros pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino. Atsakovas apeliacinius skundu nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Atsakovas teigia, kad pagal CK 3.167 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 12 punkto nuostatas, sudarant dvinarę vaiko pavardę, prie tėvo pavardės pridedama motinos pavardė, o ne atvirkščiai. Todėl šalių dukros pavardė galėjo būti pakeista tik į (duomenys neskelbtini) o ne į (duomenys neskelbtini). Be to, dukrai pavardė (duomenys neskelbtini) buvo suteikta bendru šalių susitarimu, ir nenustatyti pagrindai šią pavardę pakeisti.

36.       Nėra pagrindo sutikti su šiais atsakovo teiginiais.

37.       CK 3.167 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė. Pagal CK 3.167 straipsnio 2 dalį, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dvinarė pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.

38.       Taisyklių III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Pagal Taisyklių 12 punktą, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu, jeigu: norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 papunktis); norima suteikti dvigubą pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės) (12.2 papunktis); norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė) (12.3 papunktis); norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai (12.4 papunktis); vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę (12.5 papunktis).

39.       Taigi, nagrinėjamu atveju yra Taisyklių 12.2 papunktyje nustatytas pagrindas pakeisti šalių dukros pavardę – jeigu norima suteikti dvigubą pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės).

40.       Nors CK 3.167 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 12.2 papunktyje nurodyta, kad dvinarė pavardė sudaroma iš tėvo ir motinos pavardžių, iš šių nuostatų teksto nėra pagrindo padaryti išvadą, kad, sudarant dvinarę nepilnamečio vaiko pavardę, prie vaiko tėvo pavardės pridedama motinos pavardė, o ne atvirkščiai. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi, vieno iš tėvų pavardė negali būti vertinama kaip svarbesnė už kito. Tiesiog, vardinant kelis vienarūšius objektus, vienas iš objektų visada nurodomas pirmas, tačiau, nesant atskiro pažymėjimo, šiam objektui savaime negali būti suteikiama išskirtinė/pagrindinė reikšmė.

41.       Pagal CK 3.3 straipsnio 1 dalį, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausių vaiko interesų principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

42.       Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus.

43.       Tačiau nagrinėjamu atveju egzistuoja šią prezumpciją paneigiančios aplinkybės.

44.       Kaip jau nurodyta ankščiau, yra Taisyklių 12.2 papunktyje nustatytas pagrindas pakeisti šalių dukros pavardę, t. y. esant skirtingoms šalių pavardėms, suteikti šalių dukrai dvigubą pavardę, sudarytą iš šalių vienanarių pavardžių. Šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra skundžiama. Šalių dukra išsaugo jai suteiktą atsakovo pavardę, identifikuojančią dukrą su tėvu ir jos kilmę pagal tėvo liniją, o taip pat įgyja ieškovės pavardę, identifikuojančią dukrą ir su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad pakeista šalių dukros pavardė turės neigiamos įtakos dukros santykiams su atsakovu. Dvinarė šalių dukros pavardė derės ir su ieškovės vaikų iš ankstesnės santuokos analogiškai sudarytomis dvinarėmis pavardėmis. Šalių dukra yra jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų. Tokio amžiaus vaikas paprastai dar nevertina savo pavardės kaip savo identiškumo elemento, ir priešingų duomenų byloje nėra. Šalių dukrai augant, pakeista pavardė natūraliai taps mergaitės identiteto dalimi.

45.       Taigi, nėra pagrindo teigti, kad šalių nepilnametės dukros pavardės pakeitimas, suteikiant šalių dukrai dvigubą pavardę, sudarytą iš šalių skirtingų vienanarių pavardžių, neatitinka geriausių mergaitės interesų.

Dėl išlaikymo šalių dukrai dydžio

46.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai po 354 Eur per mėnesį, mokamą nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. (ieškinio pareiškimo dienos) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. 

47.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydį ir nustatyti, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovas moka po 164 Eur išlaikymą per mėnesį; nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. moka po 201 Eur išlaikymą per mėnesį; nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. moka po 194 Eur išlaikymą per mėnesį; nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. moka po 230,75 Eur išlaikymą per mėnesį; nuo 2024 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės moka po 257,75 Eur išlaikymą per mėnesį.

48.       Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo šalių dukrai dydžio, rėmėsi orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi ir konstatavo, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai, viršijantys minimalią mėnesinę algą, neįrodyti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovo teigimu, turėjo nustatyti diferencijuotą išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, galiojusią konkrečiu laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d., o ne vieno dydžio išlaikymą pagal minimalią mėnesinę algą, galiojančią teismo sprendimo priėmimo metu. Atsakovas taip pat teigia, kad išlaikymo dydis turėjo būti sumažinta išmoka, mokama šalių dukrai pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.

49.       Nėra pagrindo sutikti su šiais atsakovo teiginiais.

50.       CK 3.192 straipsnio 2 d. nustatyta, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

51.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020).

52.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020).

53.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 20 nekilnojamojo turto objektų – butų, kitos paskirties statinių, žemės sklypų, esančių įvairiose Lietuvos vietose, taip pat Kaune ir Palangoje. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad užsiima individualia veikla ir turto nuoma, jo pajamos iš šios veiklos yra apie 1 400 - 1 800 Eur per mėnesį. Atsakovas kitų nepilnamečių išlaikytinių, be šalių dukros, neturi. Ieškovei priklauso gyvenamasis namas ir butas, esantys Kaune. Ieškovė gauna apie 1 376,79 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iš turto nuomos gauna apie 300 Eur per mėnesį. Ieškovė kitų nepilnamečių išlaikytinių, be šalių dukros, neturi.

54.       Vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Nurodyta šalių turtinė padėtis leidžia ne tik minimaliai patenkinti šalių dukros būtinuosius poreikius, bet ir šiuos poreikius patenkinti aukštesniu lygiu nei valstybės užtikrinamas minimalus vaiko poreikių tenkinimo standartas, kurio orientaciniu dydžiu laikoma minimali mėnesinė alga, taip pat šalių dukros būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina naudoti išmokų vaikui sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad iš atsakovo priteista 345 Eur išlaikymo suma per mėnesį, mokama nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. iki šalių dukros pilnametystės, nėra proporcinga šalių dukros poreikiams ir neatitinka atsakovo turtinės padėties.

55.       Taigi, nėra pagrįstas atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti diferencijuotą išlaikymo šalių dukrai dydį, neviršijantį konkrečiu laikotarpiu galiojusio minimalios mėnesinės algos dydžio. Taip pat nėra pagrįstas atsakovo teiginys, kad nustatyti šalių dukros poreikiai privalomai turėjo būti sumažinti išmokų vaikui suma, mokama pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.

Dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos

56.       CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

57.       Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kurios 1 ir 2 punktai numato, kad atsakovas su dukra bendrauja kiekvienos metų lyginės savaitės ketvirtadienį (nuo užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos iki 20.00 val.), taip pat kiekvienos metų nelyginės savaitės penktadienį - pirmadienį (nuo užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos penktadienį iki užsiėmimų ugdymo įstaigoje pražios pirmadienį). Nustatytos bendravimo tvarkos 3-11 punktai numato, kad atsakovas su dukra praleidžia lygią dalį dukros atostogų, šventinių dienų, Tėvo dieną, bendrauja su dukra jos gimimo dieną.

58.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1-2 punktus ir nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, o ieškovė su dukra bendrauja nelyginėmis metų savaitėmis. Taigi, atsakovas prašo nustatyti „50:50 procentų laiko“ atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nesuteikia atsakovui galimybės maksimaliai rūpintis dukra, o paverčia atsakovą tik „savaitgaliniu tėčiu“.

59.        Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2022 m. kovo 30 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181/2022). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279/2019). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tokias „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos nustatymo sąlygas: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

60.       Vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumas yra svarbus vaiko vystymuisi ir emocinei gerovei. Nuolatinė gyvenamosios vietos kaita gali sukelti vaikui nerimą ir emocinius sutrikimus. Vaikui gali būti sunku priprasti prie dviejų skirtingų rutinų, ypač jei tėvo ir motinos namuose skiriasi taisyklės, kas ir yra nagrinėjamu atveju. Vaikas gali nesijausti „namuose“ nei tėvo, nei motinos gyvenamojoje vietoje. Dažnas gyvenamosios vietos keitimas reiškia ir nuolatinį daiktų transportavimą, kas taip pat gali būti emociškai vaiką varginantis procesas.

61.       Šalių dukra dėl savo amžiaus dar nesugeba išreikšti nuomonės dėl atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos. Vaiko sutikimas su bendravimo tvarka, kai kas savaitę yra keičiama vaiko gyvenamoji ir socialinė aplinka, yra reikšmingas.

62.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kai atsakovas ir ieškovė su dukra bendrauja kas savaitę, atsižvelgiant į nutarties 60-61 punkte nurodytas aplinkybes, geriausiai atitinka šalių dukros interesus. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra lyginių metų savaičių ketvirtadienį, nelyginių metų savaičių penktadienį - pirmadienį,  praleidžia su dukra lygią dalį šventinių dienų ir dukros atostogų, leis užtikrinti stabilią šalių dukros gyvenamąją ir socialinę aplinką, pastovų atsakovo ir dukros bendravimą darbo dienomis, maksimalų atsakovo ir dukros bendravimą savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, išlaikyti ir plėtoti atsakovo ir dukros tarpusavio ryšius.

63.       Šios išvados nekeičia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad realiai atsakovas su dukra praleidžia daugiau laiko, nei pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką. Byloje nėra duomenų, kad apeliaciniame skunde nurodytas atsakovo ir dukros bendravimo laikas yra inicijuotas pačios dukros. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 14 punkte numatyta šalių teisė bendru sutarimu pakeisti nustatytą bendravimo tvarką.

64.       Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nustatytos bendravimo tvarkos 10 punktu nustatė atsakovo teisę bendrauti su dukra jos gimtadienio dieną tik (duomenys neskelbtini) dukros gyvenimo metais. Tokia išvada akivaizdžiai nekyla iš pirmosios instancijos teismas nustatytos bendravimo tvarkos 10 punkto,  taip pat tokios tvarkos pirmosios instancijos nemotyvavo ir savo sprendime. Yra pagrindas pritarti ieškovės atsiliepimo į ieškinį argumentams, kad 10 punkte skaičiai „(duomenys neskelbtini)“ reiškia šalių dukros gimimo mėnesį ir dieną (šalių dukra gimė (duomenys neskelbtini)).

65.       Nėra pagrindo į atsakovo ir dukros bendravimo tvarką įtraukti apeliaciniame skunde nurodytų šios tvarkos 12-17 punktų.

66.       Šiais punktais siekiama ne nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, bet detaliai reglamentuoti šalių tarpusavio santykius, sprendžiant su dukra susijusius klausimus, dalis kurių yra sureglamentuoti įstatymais, dalis yra pertekliniai ar sukeliantys nepatogumų bei grėsmių dukrai juos vykdant bei priimant sprendimus, susijusius su dukra, ypač atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, pvz., reikalavimas, susirgus dukrai, abipusiu susitarimu suderinti vizito pas gydytoją datą ir laiką; reikalavimas ne vėliau kaip 1 kalendorinė diena iki planuojamo vizito pas gydytoją dienos informuoti kitą šalį apie vienasmeniškai planuojamus dukros vizitus pas gydytojus, nurodant gydymo įstaigos pavadinimą, gydytojo vardą, pavardę, planuojamo vizito paskirtį, datą bei laiką; reikalavimas susitarti dėl vaiko gydymo plano, eigos ir gydimo vietos, sanatorijos ar reabilitacijos centro parinkimo; reikalavimas esant paskirtam medikamentiniam gydymui, vaistus, gimimo liudijimą/pasą, vaistų knygelę perduoti kartu su vaiku, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, kada vaistai buvo sugirdyti/suleisti, jų vartojimo periodiškumą, dozes ir laikotarpį, bei kitas su gydimu susijusias detales, kurios turi įtakos vaiko sveikatos būklei; kt.

67.       Tėvų pareiga bendru sutarimu spręsti visus su vaikų auklėjimu susijusius klausimus, įtvirtinta CK 3.165 straipsnio 3 dalyje, kurioje taip pat nustatyta, kad jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškiniu nėra pareiškęs reikalavimo konkrečiu būdu išspręsti konkretų tarp šalių kilusį ginčą dėl dukros. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsakovo teisė gauti informaciją apie dukrą iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su šalių dukra, yra įtvirtinta CK 3.170 straipsnio 5 dalyje. CK 3.170 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti kitam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurią tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

68.       Taigi, šalių pareiga bendru sutarimu spręsti visus su dukros auklėjimu susijusius klausimus, atsakovo teisė bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant ir ieškovės pareiga nekliudyti atsakovui bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant, atsakovo teisė gauti informaciją apie dukrą iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su šalių dukra, įtvirtinta įstatyme ir nereikalauja papildomo įtvirtinimo. 

69.       Atsakovo apeliaciniame nurodytas prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 13 punktas, nustatantis, kad, šalių dukrai susirgus, bendravimo tvarka su dukra nekeičiama, ir susirgusią dukrą slaugo tas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra dukra, taip pat yra perteklinis, nes pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nenumato, kad, dukrai susirgus, dukra grąžinama į jos gyvenamąją vietą.

70.       Tačiau yra pagrindas sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 6 punktas, nustatantis, kad tais atvejais, kai dukros buvimo vieta bus kita, nei jos ugdymo įstaiga, ieškovė informuos atsakovą iš anksto (likus ne mažiau kaip 3 valandoms) apie dukros buvimo vietą jos tinkamo paėmimo tikslu, apsunkina atsakovo bendravimą su dukra.

71.       Kadangi pareiga paimti dukrą bendravimui ir po bendravimo grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tenka atsakovui, įpareigojimas atsakovui paimti dukrą bendravimui ne iš dukros gyvenamosios vietos, o iš bet kurios kitos dukros buvimo vietos, apie kurią atsakovas informuojamas tik prieš tris valandas iki bendravimo pradžios, sukels atsakovui papildomų nepatogumų ir išlaidų, ir ribos atsakovo teisę bendrauti su dukra.

72.       Taip pat yra pagrindas sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 13 punktas, nustatantis, kad tais atvejais, kai atsakovas negali bendrauti su dukra pagal nustatytas bendravimo tvarkos sąlygas bei iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas, apie tai informuoja ieškovę, atsakovas per 15 dienų atlygina ieškovei faktines išlaidas, patirtas apmokant už auklės paslaugas pagal ieškovės pateiktus dokumentus, patvirtinančius auklės paslaugų apmokėjimą,  ne reglamentuoja atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, o sprendžia ieškovės ir atsakovo patirtų nuostolių dėl nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo atlyginimą, kas išeina už bendravimo su vaiku tvarkos ribų.

73.       Atsakovui nevykdant pareigos bendrauti su dukra teismo sprendimu nustatyta tvarka, ieškovė gali kreiptis dėl baudos atsakovui skyrimo vykdymo procese ar reikalauti atsakovą atlyginti šios pareigos pažeidimu ieškovės patirtus nuostolius, įrodinėdama visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

74.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, pakeisti ir panaikinti sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 8 ir 13 punktus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktai).

75.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti kitas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

76.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

77.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą patenkintas 70,80 proc., reikalavimai dėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir pavardės pakeitimo tenkinti visiškai (abu reikalavimai po 100 proc.), reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo tenkintas iš dalies (80 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas (0 proc.), o atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl šalių dukros gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo atmesti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tenkinta 70,16 proc. ((100+100+80+0+70,80) / 5) ieškovės reikalavimų. Apeliaciniais skundais nėra ginčijama ši pirmosios instancijos teismo nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija.

78.       Nežymiai pakeitus pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką, vertinama, kad patenkinta 70 proc. ieškovės reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, taigi, yra patenkinta 68,16 proc. ((100+100+70+0+70,80) / 5) ieškovės reikalavimų.

79.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 164,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 5 050,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, taigi ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 838,65 Eur (4 164,69 Eur x 68,16 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 1 608,08 Eur
(5 050,50 Eur x 31,84 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 230,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 7 straipsnio 1 dalis).  

80.       Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 220 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 3 000 Eur išlaidas už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

81.       Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai dėl šalių dukros pavardės pakeitimo ir dukrai priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo buvo atmesti (du reikalavimai po 0 proc.), o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo patenkintas 10 proc. (analogiškai ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo patenkinimo procento sumažinimui pirmosios instancijos teisme). Taigi, yra patenkinta 3,33 proc. ((0+0+10) / 3) atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų. Todėl atsakovui iš ieškovės priteisiama 107,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 220 Eur x 3,33 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimu nustatytos atsakovo E. L. bendravimo su nepilnamete dukra E. L. tvarkos 6 ir 13 punktus.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti ieškovei J. C. iš atsakovo E. L. 1 230,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. L. iš ieškovės J. C. 107,23 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                          Rūta Burdulienė

                                                                                                   Rosita Patackienė

                                                                                           Dainius Rinkevičius