Civilinės bylos Nr. e2-700-464/2022
Teisminio proceso numeris 2-56-3-00206-2022-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.1.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baumista“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. S. ir Vytauto Didžiojo kredito unija,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baumista" 60 887,20 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 20 d. su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl audinių stoginių konstrukcijų su pamatiniais blokeliais pirkimo, už prekes sumokėjo, tačiau jų negavo. Tikėtina, kad atsakovė net neketino prekių pristatyti, sukčiavo, todėl ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė ir prašo taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės jai sumokėtą sumą.
3. Atsakovė UAB „Baumista“ atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė įpareigoti ieškovą sumokėti 2 800 Eur užstatą galimų jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pareiškęs akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Kadangi pats ieškovas pripažįsta blogą savo turtinę padėtį – niekur nedirba ir negauna pajamų, iš jo kreditoriams išieškoma bendra 427 120 Eur skola, jo sąskaitos areštuotos, turi pareigą išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus, prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, tai ieškinio atmetimo atveju ieškovas neatlygins ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų, kurių ji bus priversta patirti gindamasi nuo nepagrįstų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi patenkino atsakovės UAB „Baumista“ prašymą ir įpareigojo ieškovą V. S. per 10 kalendorinių dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos sumokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2 800 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad egzistuoja abi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 3 dalies taikymui numatytos sąlygos: (1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir (2) jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad ieškovas 2018 m. sausio 10 d. pasirašė prekių perdavimo aktą, kuriuo, teismo vertinimu, patvirtino, jog pagal su atsakove sudarytą pirkimo–pardavimo 2017 m. lapkričio 20 d. sutartį jis gavo audinių stoginių konstrukcijas su pamatiniais blokeliais, už juos pagal 2018 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo tą pačią dieną. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija prekių, už kurias jis sumokėjo, gavimo faktą ir tvirtina vienašališkai sutartį nutraukęs dėl esminio jos pažeidimo, tačiau nenurodo nuo kada ši sutartis buvo nutraukta, nepateikia sutarties nutraukimo faktą patvirtinančių įrodymų, t. y. kad atsakovė apie sutarties nutraukimą buvo tinkamai informuota. Nurodytas aplinkybes teismas įvertino kaip preliminariai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, kartu reiškiantį ir piktnaudžiavimą teise.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu Vytauto Didžiojo kredito unija turėjo ne vieną teisminį ginčą, kuriuose iš jo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir kurios iki šiol yra neatlygintos, taip pat buvo pareiškęs daug nepagrįstų skundų dėl antstolės veiksmų – visi jo skundai buvo atmesti, išlaiko 3 nepilnamečius vaikus, turi didelių skolų savo kreditoriams, neturi jokio turto, dėl blogos turtinės padėties jam yra atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Taigi, ieškovas neturėtų realios galimybės atlyginti iš jo priteistų atsakovei patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų.
7. Pasisakydamas dėl užstato dydžio, teismas sprendė, kad atsakovės prašytas nustatyti 2 800 Eur užstatas neužkirs ieškovui galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir užtikrins atsakovės interesus gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tuo atveju, jeigu ieškovo ieškinys būtų atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir atsakovės UAB „Baumista“ prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, siekė apginti dėl atsakovo veiksmų pažeistas savo teises ir gauti iš atsakovo teisėtą atlyginimą dėl šių teisių pažeidimo.
8.2. Teismas dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sprendė iš esmės vien pritardamas atsakovės bei trečiojo asmens argumentams, t. y. neatlikdamas savarankiškos faktinių aplinkybių bei jas grindžiančių įrodymų analizės dėl CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų (ne)buvimo.
8.3. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai yra akivaizdus naudojimasis procesine teise ne pagal teisės paskirtį arba civilinio proceso tikslus. Nutartyje nėra padaryta įrodymais grįsta išvada, kad ieškovas kreipimosi į teismą su ieškiniu teise naudojasi ne pagal jos paskirtį, siekia sukelti žalą šalims ar valstybei arba atlieka kitus veiksmus, atitinkančius kasacinio teismo praktikoje nurodomą piktnaudžiavimo turinį.
8.4. Nesąžiningumas siejamas ne su asmens turtine būkle, o su jo veiksmais. Tokios aplinkybės, kad ieškovo materialinė padėtis yra sudėtinga, ko ieškovas nė neginčija, ar jo dalyvavimas kitose civilinėse ir vykdomosiose bylose negali būti vertinamos kaip jo nesąžiningumas ar galimas piktnaudžiavimas.
8.5. Nepagrįsta įrodymais ir tokia teismo išvada, kad ieškovas vengs atlyginti atsakovės patirtas išlaidas, juolab kad pasibaigus šiam teisminiam procesui ieškovo materialinė padėtis gali pasikeisti.
8.6. Nutarties argumentai ne tik prieštarauja CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostatoms bei jas aiškinančiai teismų praktikai, bet ir varžo vieną svarbiausių Konstitucijoje numatytų teisių – teisę kreiptis į teismą. Be to, teismas pasirengimo nagrinėti bylą stadijos metu išreiškė išankstinę nuomonę dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, sukeldamas ieškovui abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo.
8.7. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia nutartyje nurodytą 2 800 Eur užstato sumą, o teismas, negavęs jokių įrodymų apie jau patirtas atsakovės išlaidas, nustatė tokį užstato dydį, kurio ji prašė.
9. Atsakovė UAB „Baumista“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priešingai nei teigia ieškovas, jis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, tuo atsakovei sukeldamas materialinę žalą, pasireiškiančia bylinėjimosi išlaidų patyrimu. Ieškovo elgesys kitose bylose, reiškiant nepagrįstus skundus ir vėliau nesumokant bylose dalyvavusiems asmenims iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų, taip pat vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu.
9.2. Ieškovo naudojimasis kreipimosi į teismą teise yra nesąžiningas, nes jis puikiai žino, kad prekes atsakovė yra perdavusi dar 2018 m. sausio 10 d. Pareiškus reikalavimą dėl negautų prekių, kai jos yra gautos, toks elgesys neatitinka sąžiningo elgesio standarto. Todėl ir toks ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, o kreipimasis į teismą bei ieškinio pareiškimas teismo pagrįstai buvo pripažintas piktnaudžiavimu.
9.3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo turi būti vertinama, ar yra galimybė, jog asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir gali neatlyginti bylinėjimosi išlaidų kitai šaliai. Todėl, priešingai nei nurodo ieškovas, vien tik galimybės, jog jis gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nustatymas jau yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį.
9.4. Apie galimą bylinėjimosi išlaidų kitai šaliai neatlyginimą yra sprendžiama ieškinio ir atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo pateikimo metu. Pats ieškovas pripažįsta, kad jo finansinė padėtis yra sunki, be to, jam atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, jo atžvilgiu yra atliekami vykdymo veiksmai 32 vykdomosiose bylose, neatlyginamos Vytauto Didžiojo kredito unijos naudai kitose bylose priteistos bylinėjimosi išlaidos. To pakanka nuspręsti, kad ieškovas neturės finansinių galimybių atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
9.5. Kol kas nėra galimybės tikslai apskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau atsakovė jau yra patyrusi 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas ir teikia jas pagrindžiančius įrodymus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Užstato instituto, skirto galimų priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, taikymą reglamentuoja CPK 95 straipsnio 3 dalis. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai yra pagrindas manyti, jog ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis (su pakeitimais) taikant CPK 795 – 798 straipsnius.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pritaręs atsakovės argumentams, kad ankstesnė apelianto bylinėjimosi istorija ir jo pralaimėti ginčai liudija apie apelianto polinkį nepagrįstai bylinėtis, nepatiriant dėl to jokių išlaidų, užstato instituto taikymą grindė netinkamu – piktnaudžiaujant teise – įstatyme numatytos teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų ar ginčijamų teisių bei interesų gynimo įgyvendinimu. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašyme nurodomų aplinkybių visuma nesuponuoja išvados dėl apelianto galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t. y. dėl pirmosios CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos buvimo.
12. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), bet ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikomi tokie šalies veiksmai, kai procesinėmis teisėmis yra naudojamasi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).
13. Vadinasi, atsižvelgiant į šio instituto taikymo išimtinumą, piktnaudžiavimo teise ir, atitinkamai, jo užkardymo, pareikalaujant užstato sumokėjimo, poreikio konstatavimas ieškinio pareiškimo atveju turi būti grindžiamas konkrečiais argumentais, susijusiais su bylos iškėlimą inicijuojančio asmens kitų, nei CPK 5 straipsnyje įvardyti, tikslų turėjimu, aiškiai įvardijant šiuos tikslus, ar kitai proceso šaliai ieškinio pareiškimu sąmoningai sukeliama esmine žala. Tokių argumentų nei atsakovė savo prašyme, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė.
14. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Tačiau nei prašymą pateikusi atsakovė, nei šį prašymą nutaręs patenkinti pirmosios instancijos teismas tokiomis aplinkybėmis taip pat nesirėmė.
15. Atsakovės procesiniuose dokumentuose akcentuojamos aplinkybės, kad ieškovas nuolat teikia nepagrįstus skundus, nesumoka anksčiau kitose bylose iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kaip jau ir anksčiau buvo vertinta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, negali būti pripažintos aiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis prielaida, lemiančia fakto, kad asmuo sieks išvengti kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, konstatavimą ir būtinumą taikyti užstato institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-330/2021, 2021 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433-450/2021).
16. Kritikuotini ir tokie atsakovės teiginiai, kad apeliantas dėl blogos turtinės padėties bei turimų skolų dydžio gali negebėti atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidų, todėl tą turi padaryti iš anksto. Atsakovė neįrodinėja, kad apeliantas turi pakankamai pajamų, bet jas slėps ir, piktnaudžiaudamas teise, vengs jos išlaidų, patirtų dėl inicijuotos civilinės bylos, kompensavimo, jeigu teismo sprendimas jam bus nepalankus. Pažymėtina, kad faktas, jog asmuo yra nemokus, savaime nesuponuoja jo pareigos atlikti išankstinius antrosios ginčo šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinančius mokėjimus atsiradimo, tokio reikalavimo CPK normose nėra įtvirtinta. Šiame kontekste sutiktina su apelianto pozicija, kad priešingas aiškinimas lemtų nepagrįstą teisės kreiptis į teismą suvaržymą, taip pat asmenų procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai, kad ieškinys pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus yra preliminariai nepagrįstas, taip pat nėra pakankami padaryti išvadą apie apelianto piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įpareigojant iš anksto sumokėti atitinkamą sumą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Akivaizdu, kad konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą, kuri realizuojama pareiškus reikalavimus teisme ir pasirinkus konkretų tam asmeniui priimtiną savo teisių bei interesų gynimo būdą (CPK 5, 13 straipsniai), yra gerokai platesnė nei teisė į ieškinio reikalavimų patenkinimą. Todėl ieškinio, net ir vėliau pripažinto nepagrįstu bei atmesto, padavimas pats savaime nėra piktnaudžiavimas teise, jeigu nenustatomas kitų tikslų, inicijuojant civilinę bylą, turėjimas. Kaip minėta pirmiau, atsakovė savo prašyme neįvardijo jokių kitų tikslų, dėl kurių galėjo būti pareikštas šis ieškinys.
18. Klausimas, ar apelianto pareikštas ieškinys yra pagrįstas, t. y. ar jam buvo perduotos ginčo objektu tapusios prekės, už kurias jis yra atsiskaitęs, ar egzistavo pagrindas vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, ar tai buvo padaryta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, negali būti sprendžiamas šiame bylos proceso etape, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareikšto preliminariai nepagrįsto ieškinio kaip apelianto piktnaudžiavimą liudijančios aplinkybės, suklydo.
19. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo teiginiais, kad teismas tuo išreiškė išankstinę savo nuomonę ir galbūt yra šališkas. Procesinių veiksmų atlikimas, t. y. atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas ar atitinkamos procesinės pozicijos laikymasis negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nustatytomis aplinkybėmis gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis).
20. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantą įmokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, netinkamai išaiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias šio instituto taikymą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „Baumista“ prašymas jame nurodytais motyvais netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip jau nebeaktualių, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria ieškovas V. S. įpareigotas sumokėti 2 800 Eur užstatą galimų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, Baumista“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, panaikinti.
Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baumista“ prašymo dėl užstato nustatymo galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teisėja Dalia Kačinskienė