Civilinė
byla Nr. 3K-3-472/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 32.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano
Simniškio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. M. ieškinį
atsakovams J. M., M. S., D. Š., R. M., V. M.,
D. J., A. N., R. N.,
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministreijos, dalyvaujant trečiajam
asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijai, dėl servituto pabaigos
nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas
servituto pabaigą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir
taikymo klausimas.
Ieškovas K. R. M. prašė teismo:
1) atnaujinti
terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymo Nr.
02-05-1935 3 punkto panaikinimo paduoti ir panaikinti šį punktą bei VĮ
Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus parengto
atsakovų žemės sklypo padalijimo projekto dalį dėl privažiavimo kelių;
2) patvirtinti VĮ
Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus
vyresniojo inžinieriaus M. K. parengtą žemės sklypo
padalijimo projektą, numatantį privažiavimo kelius per (duomenys
neskelbtini)kelią (bandokelį);
3) nustatyti, kad
pasikeitus aplinkybėms - išnykus servituto būtinumui - pasibaigė Kauno apskrities
viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-3464 nustatytas servitutas
- teisė naudotis keliu (0,04 ha), einančiu per ieškovui priklausantį žemės
sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.
(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi atsakovai:
J. M. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo kadastro Nr.
(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), M. S. ir D. J. (žemės sklypo kadastro Nr.
(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), D. Š. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), V. M. (žemės
sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)), R. M. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), A.
N. ir R. N. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ieškovas nurodė,
kad 1994 m. rugsėjo 1 d. atkuriant jam nuosavybės teises į žemę, taip pat jam
su broliu dalijantis žemės sklypus servitutas jo žemės sklype nebuvo nustatytas.
Servitutas ieškovo žemės sklype nustatytas Kauno apskrities viršininko 2003 m.
kovo 25 įsakymu Nr. 02-05-1935 patvirtinus atsakovų J. M.,
M. S., D. Š., R. M.,
V. M. žemės sklypo padalijimo projektą, kuris nebuvo
derinamas su ieškovu. Rengiant šį projektą pravažiavimas turėjo būti
projektuojamas per kelią (duomenys neskelbtini) (bandokelis). Kadangi yra
kitas kelias(duomenys neskelbtini), kuris eina šalia atsakovų sklypų ir
jie gali juo naudotis, t. y. servituto būtinumas išnyko, tai ieškovo žemės
sklypui nustatytas servitutas turėtų būti panaikintas. Ieškovas praleido terminą
skundui paduoti, nes nežinojo apie jo žemės sklype skundžiamu administraciniu
aktu nustatytą servitutą.
Byloje nustatyta,
kad Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškovui atkurtos
nuosavybės teisės į 3,72 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini). Ieškovo
nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai
įregistruota, nenurodant servituto šiame sklype. 1998 m. kovo 2 d. teisiškai
įregistruotos ieškovo namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame žemės
sklypo plane pažymėtas įvažiavimas nuo kelio (duomenys neskelbtini)iki
atsakovo J. M. sklypo. Ieškovo žemės sklypo ribų 1996 m.
plane, kuriame yra jo parašas, nustatyta servituto teisė 0,4 m pločio keliu
leisti pravažiuoti į gretimus sklypus be teisės šį kelią panaikinti. Kauno
apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu
Nr. 02-05-3464 patvirtintas bendraturčių S. M. ir ieškovo
4,3960 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini), padalijimo projektas,
kuriuo leista bendraturčių 4,3960 ha žemės sklypą padalyti į du sklypus;
įsakymo priede ieškovo žemės sklype atsakovų naudai nustatytas servitutas –
teisė naudotis 0,04 ha keliu, einančiu per jo žemės sklypą.
Kauno rajono
valdybos 1994 m. gruodžio 22 d. potvarkiu buvo nuspręsta atkurti nuosavybės
teises į žemę atsakovams: J. M., M. S.,
D. Š., V. M., J. M..
Kauno rajono valdybos 1995 m. kovo 2 d. potvarkiu suteikta teisė naudotis žeme
natūra bendraturčiams: J. M. - 6,15 ha, R.
M. - 0,88 ha, M. S. - 0,88 ha, D.
Š. - 0,88 ha, V. M. - 0,88 ha, J. M.
- 0,88 ha. Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymu Nr.
02-05-1935 3 punktu patvirtintas bendraturčių J. M., M. S., D. Š., R. M.,
V. M. žemės ūkio paskirties 10,0916 ha žemės sklypo(duomenys
neskelbtini), padalijimo projektas. 2003 m. gegužės 28 d.
notarine sutartimi šie atsakovai 10,0916 ha žemės sklypą pasidalijo į penkis
atskirus sklypus, jų visų sklypai turi servitutą, suteikiantį teisę naudotis
400 kv. m keliu per ieškovo sklypą. 2006 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartimi M. S. padovanojo atsakovui D. J. 1/10
dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio kelio
servitutą. Atsakovai A. N. ir R. N. nuosavybės
teise valdo žemės sklypą(duomenys neskelbtini). Vietinės reikšmės
viešasis kelias (duomenys neskelbtini)yra registruotas Kauno rajono
savivaldybės vardu ir juo gali naudotis visi asmenys. Tam, kad būtų galima
patekti į kelią(duomenys neskelbtini), atsakovui J. M. reikėtų
įrengti papildomai apie 500 m kelio žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini), ir apie 200 m kelio – žemės sklypui, kadastro Nr.
(duomenys neskelbtini). Atsakovai R. M. (žemės sklypo
kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), A. N. ir R. N. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))
gali naudotis esamu keliu, o M. S. ir D.
J. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), D. Š. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)),
V. M. (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini)) neturi galimybės patekti į kelią(duomenys neskelbtini).
Šio kelio būklė dėl esamos dangos yra prasta, kelias sunkiai pravažiuojamas,
iki jo patenkama einant nuo atsakovo J. M. sklypo per
lauką, pro atsakovų V. M., M. S., D. J. ir R. M. sklypus.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno rajono
apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad
servitutas – teisė naudotis keliu per ieškovo žemės sklypą – nustatytas Kauno
apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-3464 atsakovų
naudai ir tokio servituto būtinybė neišnyko, nes atsakovai neturi realios
galimybės naudotis keliu (duomenys neskelbtini) (buvusiu bandokeliu) ir
įvažiuoti juo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini)dėl prastos kelio
kokybės. Be to, šiuo keliu negalima privažiuoti prie visų sklypų, nes su šiuo
keliu ribojasi tik R. M., A. N. ir R. N. žemės sklypai, atsakovai M. S., D. J., D. Š. ir V. M. neturi
galimybės patekti iš kelio (duomenys neskelbtini)iki savo sklypų.
Ieškovo nurodomas kelio (duomenys neskelbtini)nutiesimas būtų susijęs su
neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Byloje nenustatyta, kad
aplinkybės būtų pasikeitusios taip, kad viešpataujantysis daiktas – atsakovų
žemės sklypai – galėtų būti tinkamai naudojami, nesinaudojant tarnaujančiuoju
daiktu – ieškovo žemės sklypu. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad servitutas
daro žalą jo ir sutuoktinės sveikatai, jo pastatams, kad jis neturi galimybės
pasistatyti garažą, teismas laikė neįrodytomis. Teismas atmetė ieškovo prašymą atnaujinti
praleistą terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d.
įsakymo Nr. 02-05-1935 3 punkto panaikinimo paduoti nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas
praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytą
terminą viešojo administravimo institucijos aktui skųsti, servitutas buvo
nustatytas 1996 m., po to – 2000 m.; ieškovas, siekdamas servituto
panaikinimo, buvo aktyvus, naudojosi advokato pagalba, todėl objektyviai jam nebuvo
kliūčių įgyvendinti įstatymo nustatytas teises. Ieškovo argumentai dėl žemės
ūkio ministro 2003 m. balandžio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės formavimo
taisyklių 35.4 punkto taikymo teismo atmesti kaip teisiškai nereikšmingi,
pažymint, kad projekto rengimo metu šis aktas dar negaliojo. Kauno apskrities
viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 02-05-1935 dėl sklypo padalijimo
projekto patvirtinimo priimtas vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d.
nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų
patvirtinimo“, reglamentuojančiu nekilnojamojo turto objekto ribų planų
parengimą, vadovaujantis valstybinės geodezinių koordinačių sistemos
duomenimis, patikrinus, ar to žemės sklypo ribos atitinka gretimų žemės sklypų
ribas kadastro žemėlapyje. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad dalijant
atsakovų sklypą buvo pažeistas 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo
įstatymo 3 straipsnio 7 punktas, nes atsakovų sklypo padalijimo metu (kaip ir
šiuo metu) kitos realios galimybės patekti į savo sklypus, išskyrus kaip per
nustatytą kelio servitutą, atsakovai neturi. Ieškovo argumentai, kad pagal Žemės
reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 32.3 punktą formuojant
žemės sklypus vietinės reikšmės keliai turėjo būti suprojektuoti su valstybiniu
bendrojo naudojimo keliu, atmestini kaip nepagrįsti. Bandokelis nebuvo papildomai
projektuojamas, nebuvo keičiama jo vieta. Šis teisės aktas nereglamentuoja
sklypo padalijimo į kelis sklypus tvarkos. Be to, šiuo teisės aktu reglamentuojamas
bendras kelių derinimas prie sklypų, o ne priešingai. Sklypo padalijimo metu
priimant sprendimus nebuvo galimybės atsižvelgti į bandokelį, nes jis
įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas (kelias) tik 2009 m. Kauno
apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 02-05-1935 buvo
patvirtintas bendraturčių J. M., M. S.,
D. Š., R. M., V.
M. žemės sklypo padalijimo projektas, konstatuojant ir servituto teisės
pasidalijimo faktą (CK 4.116 straipsnis).
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d.
nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios
instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija,
remdamasi CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.1.112 straipsnio 1 dalimi, 4.135
straipsniu, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai
nurodė, kad servituto būtinybė neišnyko, ir, patenkinus ieškovo reikalavimus,
atsirastų kita būtinybė - nustatyti naują servitutą.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir
priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi
išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl
servituto nustatymo pagrindo. Teismai nustatė, kad ieškovo žemės sklypo
ribų 1996 m. plane, kuriame yra jo parašas, nustatytas servitutas – teisė
0,04 ha pločio keliu leisti pravažiuoti į gretimus sklypus be teisės šį kelią
sunaikinti; Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 28 d.
įsakymu Nr. 02-05-3464 patvirtintas bendraturčių ieškovo ir S.
M. 4.3960 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini), padalijimo
projektas; įsakymo priede įtvirtinta, kad ieškovo žemės sklype nustatytas
servitutas - teisė naudotis 0,04 ha keliu per ieškovo žemės sklypą atsakovų
naudai. Tačiau, ieškovo teigimu, nei 1996 m., nei 2003 m. Žemės įstatymo
redakcijoje nebuvo reglamentuota galimybė servitutą nustatyti žemės sklypo
pasidalijimo projektu. Tik 2004 m. sausio 27 d. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje
buvo nustatyta, kad apskrities viršininkas gali nustatyti servitutus savo sprendimu
– administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų
teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Administracinio akto priėmimo metu
nebuvo ir žemės savininkų pasirašytos sutarties, todėl teismo motyvai dėl nuo
1996 m. egzistavusio servituto ieškovo žemės sklype yra nepagrįsti. Kauno
apskrities viršininkas 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-3464 nustatė
servitutą ieškovo žemės sklype be teisinio pagrindo, pažeisdama jo kaip
privataus žemės sklypo savininko teises. Kauno apskrities viršininko 2003 m.
kovo 25 d. įsakymas Nr. 02-05-1935, kuriuo buvo patvirtintas bendraturčių J. M., M. S., D. Š.,
R. M., V. M. 10,0916 ha žemės
sklypo(duomenys neskelbtini), padalijimo projektas, kaip išvestinis iš
anksčiau priimto neteisėto sprendimo, taip pat negali būti laikomas teisėtu.
2. Dėl ieškinio
senaties termino. Apie neteisėtus administracinius aktus ieškovas nebuvo informuotas,
nors nuo 1998 m. gynė savo teises. Tik 2004 m. sužinojo apie šiuos
administracinius aktus, kreipėsi į advokatą, tačiau dėl objektyvių priežasčių
(ligos, laidotuvės, valstybės tarnautojų neveikimas) tik 2006 m. buvo surinkta
reikiama medžiaga ir pateiktas ieškinys teismui. Aplinkybę, kad nebuvo išsamiai
susipažinęs su skundžiamais aktais, patvirtina ir tai, kad tik teismui
išreikalavus visus dokumentus buvo galima patikslinti ieškinį, prašant
panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymo Nr.
02-05-1935 dalį. Ieškovo nuomone, šioje byloje jis pripažintinas silpnesniąją
ginčo šalimi. Nesąžiningi atsakovų veiksmai ieškovo atžvilgiu ir advokato
užtrukęs pasirengimas bylai negali būti pripažinti kaip nuo ieškovo
priklausančios aplinkybės.
3. Dėl neteisėto administracinio
akto. Įsakymas dėl žemės sklypo projekto patvirtinimo priimtas pažeidžiant Žemės
įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo redakcija), žemės ūkio ministro ir aplinkos
ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių
patvirtinimo“ nuostatas. Rengiant projektą nebuvo vadovaujamasi Vyriausybės
2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo
turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, reglamentuojančiu, kad žemės sklypų
ribos, dydis keičiami ir nauji žemės sklypai formuojami laikantis nustatytų
detaliųjų planų ir žemėtvarkos projektų rengimo ir racionalaus žemės naudojimo
reikalavimų (33.4 punktas); inžinerinių statinių (kelių ir panašiai) kadastro
duomenys nustatomi iš topografinės ar kartografinės medžiagos ir jiems sudaryti
panaudotos medžiagos (techninių pasų ir pan.) (50 punktas). Rengiant projektą
nesivadovauta žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2003 m. balandžio 4 d. įsakymu
Nr. 3D-137/164 patvirtintų Žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus
taisyklių 17 punktu, pagal kurį rengiant žemėtvarkos projektus, žemės
sklypai formuojami taip, kad sudarytų sąlygas racionaliai naudoti žemę ir
nepablogintų ekologinių ir veiklos sąlygų kitiems žemės naudotojams. Prie
formuojamų žemės sklypų turėjo būti numatytas privažiavimas, projekto plane
sutartiniais ženklais turėjo būti pažymėti keliai ir kiti žemės plotai,
kuriuose, žemės savininkams sutikus, siūloma nustatyti servitutą (taisyklių 28,
35.4 punktai). Rengiant projektą buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo (1995
m. gruodžio 12 d. įstatymo redakcija) nuostatos, įpareigojančios suderinti
fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus dėl teritorijos ir žemės
sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų, atsižvelgti į
kito nekilnojamojo turto savininkų teises, užtikrinti teisę susipažinti su
rengiamais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais (3 straipsnio
l dalies 7 punktas, 2 dalis, 26 straipsnio 2 dalis). Parengtas projektas
prieštarauja žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207
patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos
31 punktui, pagal kurį žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų,
su privažiavimu, o pagal 32.3 punktą vietinės reikšmės keliai projektuojami
taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su projektuojamais žemės sklypais,
jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip penki žemės
sklypai. Projektuotojai neteisėtai be ieškovo valios privačios nuosavybės teise
priklausantį įvažiavimą padarė vietinės reikšmės viešuoju keliu.
4. Dėl ginčo
santykį reguliuojančių teisės normų taikymo. Žemės sklypų projektavimas
(formavimas) yra kūrybinė (statybinė) veikla, kurios rezultatas – naujo
nuosavybės objekto sukūrimas. Teisės normos, reglamentuojančios šią veiklą
(kaip ir statybos normos), yra išvestinės iš viešosios teisės. Kiekvieno naujai
kuriamo nekilnojamojo turto savininkas turi pareigą kurti šią nuosavybę
nustatyta tvarka, eksploatuoti sukurtą nuosavybę nepažeidžiant įstatymų ir kitų
asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnis). Savininkas savo lėšomis privalo
nusitiesti kelią nuo pastato iki šalia sklypo einančio kelio. Kelio nutiesimas
pripažintinas normaliomis ir būtinomis sąnaudomis normaliam sklypo
eksploatavimui. Teismai netaikė CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto teisingumo
principo, neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovų padidėjo ieškovo turto
suvaržymai, daroma žala turtui, sudarytos kenksmingos sąlygos jo ir sutuoktinės
sveikatai, sukurti kaimynų tarpusavio priešiški santykiai. Atsižvelgiant į tai,
kad bendrojo naudojimo kelias (duomenys neskelbtini)buvo projektuojamas
ir naudojamas nuo 1996 m. kaip pagrindinis privažiavimas prie sklypų, su
kuriais jis ribojosi (ir su atsakovų dalijamų sklypu), kad projektuojant buvo
pažeistos norminių teisės aktų nuostatos, šio projekto dalis dėl suprojektuoto kelio
servituto pripažintina neteisėta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad
atsakovų sklype yra suprojektuoti keliai – nuo projektuojamo kelio pabaigos
apie 50 m pagal sklypo ribą lauko keliu galima išeiti į kelią(duomenys
neskelbtini).
5. Dėl CK
4.116 straipsnio taikymo. Servitutas buvo suteiktas vienai sodybai,
esančiai viename žemės sklype. Vėliau, padalijant šį sklypą (formuojant naujus
sklypus), turėjo būti sprendžiamas privažiavimo klausimas, atsižvelgiant į
besiribojantį su dalijamu sklypu viešojo naudojimo kelią(duomenys
neskelbtini), tačiau pažeidžiant šiuos reikalavimus ir nepagrįstai varžant ieškovo
teises sklypų privažiavimo keliai buvo suprojektuoti per ieškovo žemės sklypą. Taip
buvo padidintas aptarnaujamųjų žemės sklypų kiekis, servituto našta perkelta
ieškovui neterminuotam laikotarpiui, nes atidalyti prie kelio esančių žemės
sklypų savininkai nesutinka suteikti pravažiavimo teisės kitų sklypų
savininkams. Taigi žemės sklypas, turėjęs sąlytį su viešo naudojimo keliu,
dabar suprojektuotas ir padalytas taip, kad atskiri žemės sklypai neturi viešo
susisiekimo su valstybiniu keliu ir yra priklausomi nuo kelio servituto. Negali
būti ginamos teisės asmenų, kurie negali tinkamai įgyvendinti savo teisių, jei
pačių asmenų veiksmai lėmė aplinkybes, trukdančias įgyvendinti šias teises.
Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali
būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims; vien kito asmens
egzistuojantis interesas pasinaudoti svetimu daiktu dėl to, kad jam taip
naudingiau, negali būti pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę
(CK 4.126 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal
V. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-63/2006).
6. Dėl CPK
178, 185, 263, 270 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas
neįsigilino į ginčo esmę. Ieškovo atstovui buvo atimta teisė pareikšti
argumentus. Teismas neišklausė ir nevertino ieškovo argumentų, neatskleidė
bylos esmės, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, teismo nutarties
teisėtumo ir pagrįstumo principai. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo
Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų,
nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų
praktikoje“ 2, 9, 10 punktuose suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo
praktikos.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovai D. J., J. M.,
M. S., D. Š., R.
M., V. M. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime
į kasacinį skundą nurodoma, kad Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 1 d.
sprendimu Nr. 2176 nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini)) buvo atkurtos ieškovui kaip bendraturčiui su broliu S. M.. Ieškovo žemės sklype esantis pastatas teisiškai neįregistruotas
kaip atitinkantis statybos ir projektavimo, saugumo, priešgaisrinės saugos
reikalavimus, todėl pastato būklė ar ją lemiantys veiksniai negali būti svarbūs
sprendžiant dėl ginčo kelio panaikinimo. Kelio (duomenys neskelbtini)įteisinimo
procesas iki šiol nėra baigtas, pradėtas tik 2009 m. Be to, ir šiuo metu kelias
yra įregistruotas tik kaip inžinerinis statinys, esantis privatiems asmenims,
tarp jų – ir ieškovui, priklausančiuose žemės sklypuose. Didžioji bandokelio dalis
yra privačioje nuosavybėje, dėl to šis kelias negali būti vietinės reikšmės
keliu pagal Kelių įstatymą, negali būti inventorizuotas ir perduotas (duomenys
neskelbtini) seniūnijai, prieš tai neišpirkus keliui reikalingo žemės
ploto. Valstybei priklauso tik bandokelio dalis, einanti nuo R.
M. sklypo pradžios iki J. M. sklypo ribos, t. y.
atkarpa, kuri neturi reikšmės ginčo išsprendimui. Visa kita bandokelio dalis eina
per bendraturčių UAB „Kauno Erdvė“ ir S. D. D. sklypą
(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Kauno Erdvė“ ir V. L. sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)),
UAB „Kauno Erdvė“ sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovo
antrą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Bandokelio
dalis, einanti nuo R. M. sklypo pradžios iki J. M. sklypo ribos, nesiekia kelio (duomenys neskelbtini)per
privačioje nuosavybėje esančius sklypus ir per tuos sklypus nenustatyta
servituto teisė. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs apžiūrą vietoje,
nustatė, kad šis kelias netinkamas naudoti. Ieškovas nepateikė duomenų, kad
servituto nustatymas Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d.
įsakymu Nr. 52/02-02-3464 turėjo būti su juo suderintas. Servitutas buvo
nustatytas 1994 m. atkuriant ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypą. J. M. (atsakovo tėvo) sodyba 1994 m. jau seniai buvo
dabartinėje vietoje, į kurią buvo patenkama būtent šiuo keliuku. Tai žinojo ieškovas,
nes sklypo inventorinėje byloje yra pasirašęs prie įspėjimo apie specialiąsias
žemės naudojimo sąlygas, todėl nepagrįstai teigia, kad apie servitutą nežinojo
ir šis nebuvo su juo suderintas. Ieškovas nepagrindė teiginio, kad iki 2003 m.
buvo suremontuotas vietinės reikšmės kelias(duomenys neskelbtini). Pažymėtina,
kad ieškovo kiemui yra išskirtas 0,35 ha plotas, esantis visiškai priešingoje
ūkinio pastato pusėje nei kelias. Be to, kelias yra ne 2 m, o apie 6 m nuo
pastato, ir pats ieškovas pasirinko tokią pastato statybos vietą. Atsakovų
teigimu, ginčijamas servitutas buvo nustatytas ne projektu, o apskrities
viršininko įsakymu, patvirtinant juo žemės sklypo projektą, t. y. apskrities viršininko
sprendimu. Ieškovas nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl ir kiek praleido
administracinio akto apskundimo terminą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasatoriaus,
tarnaujančiojo daikto savininko, teisinis interesas byloje yra įrodyti jam
nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype administracine tvarka nustatyto
kelio servituto pasibaigimo konkretų pagrindą, t. y. kad nustatyto kelio servituto
būtinumas išnyko ir viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas
nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Dėl šio kasatoriaus intereso pagrįstumo teisėjų
kolegija pasisakys tais kasaciniame skunde suformuluotais klausimais, kurie
aktualūs ginčo teisiniam išsprendimui, t. y. dėl servituto nustatymo ir
pasibaigimo pagrindų. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasaciniame teisme, neperžengiant kasacinio skundo ribų,
patikrinami apskųsti žemesnės instancijos teismų sprendimai ir (ar) nutartys
teisės taikymo aspektu, taigi vykdydama kasacijos funkciją, nenustatinėja iš
naujo (trečią kartą) bylos faktų, nes yra saistoma pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Dėl servituto
paskirties ir jo nustatymo teisėtumo
Servitutas yra
daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Tai suteikimas teisės
viešpataujančiojo daikto savininkui ar valdytojui naudotis svetimu daiktu
(tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko, valdytojo teisių naudotis
daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas
(viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Servitutas
nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejais administraciniu aktu,
sandoriais ir teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalimi). Taigi servituto
tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi
servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam
priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus
tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo
daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu
tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal
paskirtį. Dėl to servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės,
kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis
servituto turėtojas (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamos bylos
atveju teismai konstatavo, kad kasatoriui nuosavybės teise priklausančioje
žemėje (tarnaujantysis daiktas) administraciniu aktu buvo nustatytas konkrečiai
apibrėžtas 4 m pločio kelio servitutas (CK 4.119 straipsnis) patekti į gretimus
sklypus (viešpataujantysis daiktas), ši aplinkybė pripažįstama ir paties kasatoriaus,
kuris, minėta, siekia konstatuoti administracine tvarka nustatyto kelio
servituto pasibaigimą dėl jo būtinumo išnykimo. Teisėjų kolegija remiasi
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad jau
1996 m. rengiant kasatoriaus žemės sklypo ribų planą buvo fiksuota kasatoriaus
žemės sklype servituto teisė esamu 4 m pločio keliu važiuoti į gretimus sklypus
be teisės šį kelią panaikinti ir kad tokio servituto nustatymas suderintas su
kasatoriumi, ką patvirtina ir jo parašas plane. Taigi pats kasatorius neneigia
naudojimosi kelio servitutu nuo 1996 m. jam nuosavybės teise priklausančiame
žemės sklype fakto. Servitutas – teisė naudotis 0,04 ha keliu fiksuota ir Kauno
apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 02-05-3464 priede.
Apskrities viršininko įsakymas yra administracinis aktas, o galimybė
administraciniu aktu – apskrities viršininko sprendimu nustatyti servitutą jau
buvo įtvirtinta Žemės įstatymo 11 straipsnyje. Priimto administracinio akto
pavadinimas neturi reikšmės, svarbu, kad viešojo administravimo subjekto
priimtas administracinis aktas būtų priimtas veikiant jam pagal nustatytą
kompetenciją. Dar svarbu pažymėti, kad priimant Kauno apskrities viršininko 2000 m.
balandžio 28 d. įsakymą Nr. 02-05-3464 ir įsakymu patvirtintame žemės sklypo
pasidalijimo plane fiksuojant kelio servitutą kasatoriui priklausančiame žemės
sklype, nebuvo nustatytas naujas kelio servitutas, o tik administraciniu aktu
įtvirtintas jau egzistuojančio, naudojamo, 1996 m. kasatoriaus žemės sklypo
ribų plane pažymėto kelio servituto faktas.
CK 4.124 straipsnio 2
dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams
atsiranda tik įregistravus servitutą. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo
kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais:
1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto,
nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta
tvarka. Nors 2000 m. liepos 5 d. įregistruojant kasatoriui priklausantį žemės
sklypą Nekilnojamojo turto registre dėl techninės klaidos nebuvo įregistruotas
kelio servitutas (T. 1, b. l. 7), tačiau ši klaida 2002 m. gruodžio
13 d. buvo ištaisyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje
nustatyta tvarka ir kelio servitutas įregistruotas, o jo įregistravimo pagrindu
nurodytas Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr.
02-05-3464 (T. 3, b. l. 76-78). Taigi būtent šis administracinis aktas yra
kelio servituto kasatoriui priklausančiame žemės sklype nustatymo pagrindas,
servitutas nustatytas pagrįstai ir toliau galima svarstyti dėl kasatoriaus
reikalavimo, ar nustatyto servituto būtinumas išnyko, ar viešpataujantysis
daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu.
Konstatavus nurodytą kelio servituto nustatymo pagrindą nėra aktualūs
kasatoriaus argumentai dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d.
įsakymo Nr. 02-05-1935, kuriuo patvirtintas bendraturčių - atsakovų žemės
padalijimo projektas, nutraukiant jų bendrosios dalinės nuosavybės teisę į
žemės sklypą, dalinio panaikinimo poreikio, nes ne šiuo įsakymu buvo nustatytas
0,04 ha kelio servitutas kasatoriaus žemės sklype, jis, minėta, nustatytas kitu
administraciniu aktu – Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d.
įsakymu Nr. 02-05-3464. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl kasaciniame
skunde nurodytų servituto nustatymą administraciniu aktu reglamentuojančio
Žemės įstatymo 23 straipsnio, žemės sklypų formavimą, jų projektų rengimą, ieškinio
senaties terminą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo šioje
byloje.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad kiekvieno bendraturčio teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios
dalinės nuosavybės yra garantuota įstatymu (CK 4.80 straipsnis 1 dalis) ir ši
atsakovų teisė buvo įgyvendinta susitarus dėl atsidalijimo būdo (CK 4.80
straipsnis 1 dalis). Padalijus viešpataujantįjį daiktą anksčiau dėl jo
nustatytą servitutą išsaugo visos viešpataujančiojo daikto dalys (CK
4.116 straipsnis). Dėl to, kol galioja nustatytas kelio servitutas, teisę
juo naudotis išsaugo visi padalyto viešpataujančiojo daikto savininkai -
atsakovai.
Dėl servituto
pasibaigimo pagrindo
Servitutas gali būti
panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais
specialiais CK išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta
servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnis 1 dalis 5 punktas).
Servituto panaikinimo
galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės
pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės,
dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip
pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti
nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiškiant
reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio
servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors
galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį
daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame
daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti
pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė
bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau,
pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti
kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir
toks kelias taptų tinkamas naudoti.
Nagrinėjamoje byloje
nustatyta, kad ieškovo reikalavimo nustatyti, jog išnyko kelio servituto
būtinumas, patenkinimas reikštų, kad keturi pirmosios instancijos teismo
sprendime įvardinti atsakovai nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos
praranda galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus iš viešojo kelio(duomenys
neskelbtini), kad ši galimybė būtų atkurta, reikia įrengti kitą tinkamą
naudoti kelią. Be kitų byloje nustatytų aplinkybių, tai patvirtina ir
pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 1 d. atliktos vietos apžiūros
protokolas bei Kauno rajono savivaldybės administracijos kelių ir transporto
skyriaus pateikta informacija (T. 5, b. l. 23-25, 28). Taigi šios nustatytos
aplinkybės lemia, kad kasatoriaus, kaip tarnaujančiojo daikto savininko, žemės
sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog
išnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas galės būti tinkamai naudojamas
pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes kelio servituto žemės sklype
– tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikštų, kad atsakovai praranda galimybę
naudotis viešpataujančiuoju daiktu – jiems priklausančiais žemės sklypais (CK
4.135 straipsnis). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo
ir poreikio išsamiau analizuoti kasatoriaus reikalavimą patvirtinti VĮ
Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus
parengtą žemės sklypo padalijimo projektą, nes jo įgyvendinimui reikėtų
nustatinėti naujus servitutus bei atlikti tinkamo naudoti kito kelio įrengimo
darbus, o, minėta, servituto pabaigos konstatavimas išnykus jo būtinumui
galimas tik tada, kai viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas
pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto.
Dėl nustatyto
servituto atlygintinumo
Nors kasaciniame
skunde nekeliama nustatyto servituto atlygintinumo problema, tačiau teisėjų kolegija
sprendžia, kad nurodytina kasacinio teismo formuojama praktika šiuo klausimu.
Tokia teisėjų kolegijos pozicija negali būti laikoma kasacinio skundo ribų
peržengimu, nes aptariant kasacinio teismo praktiką dalyvaujančių byloje asmenų
teisių ar pareigų klausimai nesprendžiami.
Įstatyme įtvirtinta
galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus,
susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę
reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl
servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6
d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v.
UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Pagal kasacinio teismo
formuojamą praktiką, jau nustatant servitutą, tikslinga išspręsti jo
atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant
bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau
atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J.
S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Tačiau servituto atlygintinumo
klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant
ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ar išnagrinėjus ginčą
dėl servituto įgyvendinimo ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, o
teismo galimybė tai išspręsti paprastai yra suvaržyta tarnaujančiojo daikto
savininko pasirinktos teisinės pozicijos, kai jis neigia servituto galimybę,
tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši
jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo
sprendimu atskiroje byloje.
Nurodytais motyvais teisėjų
kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje nustatytų bylą nagrinėjusių
teismų procesinių sprendimų panaikinimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias
su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 143,48 Lt tokių
išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į
valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Virgilijus
Grabinskas
Antanas
Simniškis